Ukmergės kultūros puslapiai

1928 m.

Sausis    
1928 m. sausis. „[...] Mums pranešama, kad Ukmergėje gaisrų gesinimo reikalus perėmė vietos šaulių rinktinė. Gaisrininkų komanda sudaryta iš 27 šaulių – (beveik visi lietuviai), o komandos viršininku paskirtas kapitonas Dambrauskas. Senoji gaisrininkų komanda paleista./ Geras ženklas, kad šauliai imasi gaisrininkystės reikalus į savo rankas.“ (Lietuva. – 1928.); 1928 m. sausio 1 d. Lietuvos šaulių sąjungos VI rinktinės vado pastangomis Ukmergėje iš šaulių ir atsargos kareivių sudaryta ugniagesių komanda. Jai vadovauja atsargos kapitonas Dambrauskas, jo adjutantas [pavaduotojas?] – K. Skučas. Komanda sutvarkyta kariniais pagrindais, į ją priimami tik šauliai, atsargos kariai ir „ištikimi žmonės“. Komandoje yra 35 ugniagesiai. (Lietuva. – 1928.)

1928 m. „Ukmergės gimnazijos mokytoją DALANGAUSKĄ Leonardą, tarnavusi vokiečių kalbos mokytoju nuo 1907 m. iki 1918 m. rusų gimnazijose, būtent: Rostove, Astrachanėje ir Spaske, laikyti ištarnavusiu ligi 1918 m. lapkričio mėn. 11 d. du penkmečių priedu ir mokėti juos nuo 1928 m. sausio mėn. 1 d.“ (Švietimo darbas. – 1928.)    

1928 m. sausio 5 d. vietos inteligentų klubo salėje įvyko Ukmergės apskrities Žemės Ūkio Tarybos atstovų suvažiavimo pirmasis bendrasis posėdis,  kuriame iš 58 kviestų atstovų dalyvavo 46 atstovai./ Atstovu į Žemės Ūkio Rūmus išrinktas Zimkus Povilas, tvirtas ūkininkas, tautininkas, iš Masnikų valsčiaus, o į apskrities Žemės Ūkio Tarybos Valdybą išrinkta pirmininku Steikūnas Jonas iš Balininkų valsčiaus ir valdybos nariais Rubinskas Edvardas iš Širvintų valsčiaus ir jonas Griganavičius iš Taujėnų valsčiaus. Visi rimti vyrai valstybiškai – tautiško nusistatymo./ Nutarta ir pasiųsta pasveikinimo telegramos Jo Ekscelencijai p. Valstybės Prezidentui,(...)./Dar nutarta prašyti Paštų Valdybos, kad provincijos pašto įstaigose šventadieniais paštas būtų atidaromas ne nuo 8 iki 10 val., bet nuo 13 iki 15 val., nes iš ryto nespėjama ateiti į bažnytkiemius ir pasiimti laikraščius ir kitokią korespondencija.“ (Lietuvis. – 1928.)

1928 m. sausio 6-7 d. Ukmergėje vyko apskrities pradžios mokyklų mokytojų konferencija, kurioje dalyvavo apie 150 mokytojų. Konferencijoje pirmininkavo I rajono pradžios mokyklų inspektorius Kliučius. Žinutėje apie konferenciją daugiausia vietos skirta faktui, jog „[...] rimtą mokytojų susirinkimą kompromitavo keli jauni vyrukai mokytojai iš dešinės, pasižymėję dar prieš rinkimus į 3-jį seimą savo smerktinais išsišokimais kompanijoje su pagarsėjusiu Povorotnikovu. Šis liūdnas reiškinys mokytojų konferencijoje parodė, kad vietos mokytojų tarpe yra užsilikusio nesveiko gaivalo, kuriam humaniškumas ir tolerancija yra matyt dar nesuprantami ir todėl apsisaugojimui nuo tokio gaivalo belieka pavartoti tik radikalė izoliacija.“ (Lietuvis. – 1928.)

1928 m. sausis. „UKMERGĖ. Mūsų miestas susilaukė 2 lietuvaičių moterų gydytojų: panelės Ald. Šliupaitės ir dantų gydytojos p. Ambroziejienės. Abi turi gerą pasisekimą vietos gyventojų tarpe.“ (Lietuvis. – 1928.)

1928 m. sausis. „Šiaulių miesto ir apskrities viršininku paskirtas atsargos karininkas Pranculis Antanas. Pastaruoju metu jis ėjo mokytojo pareigas Ukmergės gimnazijoje. Naujasis viršininkas  jau eina savo  pareigas.“ (Rytas. – 1928.); „Ukmergės gimnazijos mokytoją PRANCULĮ Antaną, jo prašymu, atleisti nuo š. m. sausio mėn. 15 d. iš tarnybos.“ (Švietimo darbas. – 1928.)

1928 m. sausio 18 d. įvyko Ukmergės miesto tarybos posėdis. Dalyvavo 23 tarybos nariai iš 37. Taryba patvirtino 1927 m. viešųjų darbų apyskaitą, kurią išnagrinėjo savivaldybės revizijos komisija. Pagal apyskaitą, savivaldybė viešiesiems darbams 1927 m. išleido 11596,53 lito, iš kurių 8000 litų buvo sunaudota 1927 m., o 3596,53 lito išleista dar 1926 m. [greičiausiai į 1927 m. biudžetą buvo įtrauktos faktinės išlaidos viršijusios praėjusių metų biudžete numatytas lėšas]. Be to, „dar išleista iš savivaldybės lėšų 2605 lt. 92 ct.“ [matyt, ir 1927 m. išlaidos buvo didesnės už numatytas biudžete]. Taryba leido „laikyti“ Ukmergėje tris „traktierius“ [smukles]: „Inteligentų klubui bufetą su svaiginamaisiais gėrimais, o Chanai Basmanienei ir Bagdanai Judelevičienei III rūšies traktierius su svaiginamaisiais gėrimais“. Taryba patenkino draugijos „Artojas“ ir Ukmergės miesto ūkininkų vienybės komiteto skundą miesto valdybai dėl jų išlaidų, susijusių su žemės rūšiavimu. Taryba nusprendė, kad „šias išlaidas privalanti padengti miesto savivaldybė iš bendrųjų savivaldybės lėšų“. Taryba pakeitė ir patikslino kai kuriuos miesto savivaldybės skerdyklos teikiamų paslaugų įkainius už gyvulių skerdimą, mėsos apžiūrėjimą ir „štampavimą“ turgavietėse [žymėjimą, jog tai legaliai parduodama, patikrinta skerdiena], už nepaskerstų gyvulių išlaikymą, žarnų išdirbimą. [Taigi, tuo metu skerdykla jau buvo pastatyta, išnuomota savivaldybei ir veikė]. (Savivaldybė. – 1928.)

1928 m. Pranculis Antanas nuo 1924 m. rugsėjo 1 d. iki 1928 m. sausio 15 d. dirbo mokytoju Ukmergės valstybinėje gimnazijoje. (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.)

1928 m. sausis. „Susisiekimas automobiliais ir autobusais plentu tarp Jonavos, Ukmergės, Utenos ir Zarasų dėl sniego pusnių nuo sausio 24 d. yra visai nutrauktas./ Siaurasis geležinkelis Jonava-Ukmergė veikia tvarkingai nes sniegas yra valomas.“ (Lietuvis. – 1928.)

1928 m. sausis. „Ukmergė. Čia nesenai buvo sulaikyti valstybinės gimnazijos 9 mokiniai, kurie buvo kaltinami už dalyvavimą komunistų partijoj. Dabar mokiniai nors paleisti, bet yra policijos priežiūroj. Byla perduota Kauno apygardos gynėjui. Vietiniai žmonės bendrai yra labai pasipiktinę kai kurių mokinių elgesiu. Kur mes nueisime, jei valstybinėj įstaigoj bus vietos komunistams ir jų rėmėjams!“. (Šaltinis. – 1928.); „Ukmergė. Kaip dabar paaiškėja, Ukmergės politinė policija suėmė įskustus nieko nekaltus vietinės valdžios gimnazijos mokinius./ Šiais mokslo metais, atvažiavus mokiniams po Kalėdų atostogų, Ukmergės pol. policija sausio m. 9 d. naktį suėmė 10 mokinių vyresniųjų klasių: Veselauskas Vladas, Dikčius Aleksas, Šarmaitis Romas, Gaurys Stasys, Baleišis Antanas, Tamašauskas Augustas, Pakšys Petras, Derela Stasys, Guzevičius Aleksas ir Jurginis Juozas [bent keletas iš jų vėliau tapo žymiais sovietų partiniais funkcionieriais ar KGB karininkais]./ Minėti mokiniai yra aštuntos ir septintos klasių.[...]./ Sausio 15 d. suėmė dar vieną mokinį Bergą Viktorą [vėliau - sovietinis politinis veikėjas, gamtosaugininkas]./ Derela Stasys ir Veselauskas Vladas jau paleisti, kiti, nors ir ištardyti, bet nepaleisti./ Mokinys Veselauskas anksčiau sirgo proto nusilpimo liga, ir dabartinis suėmimas jį taip paveikė, kad liga vėl atsikartojo, ir jis dabar pamokų kol kas nelanko.[...]“. (Lietuvos žinios. – 1928.);

1928 m. sausis. „Lietuvos žinios“ polemizuoja su laikraštyje „Lietuvis“ išspausdintu straipsniu, kuriame aptariamas Ukmergės gimnazistų suėmimo faktas. „Lietuvos žinios“ cituoja dalį minėto straipsnio, kuriame rašoma: „Dauguma suimtųjų esą pasiturinčiųjų ūkininkų vaikai ir komunistinė idėja jiems, matyt, buvo įskiepyta jau nuo seniau ir ne kur kitur, kaip toje gimnazijoje. O taip vadinamos tikrosios demokratijos viešpatavimo laikais visokių izmų agitacija gimnazijoje buvo vedama net organizuotai ir viešai. Aukščiausias punktas socialistinės propagandos gimnazijoj buvo, be abejo, pasiektas direktoriaujant čia p. Baronui ir mokytojaujant jo žmonai p. Baronienei. [...]./ Išvykus p. p. Baronams į Kauną, gimnazijoje pasiliko keletas jų vienminčių, kurie tą darbą pakylomis tęsė ir toliau, palaikydami su savo žinomais mokiniais artimus ryšius.[...]“. (Lietuvos žinios. – 1928.)

1928 m. „Ukmergė. 1928. I. 24. Šiandien Valdžios gimnazijos suimtuosius mokinius iš kalėjimo jau paleido. Eina gandai, kad suimtuosius paleido tik iki teismo, tačiau patiems suimtiems, paleidžiant juos, apie jokį teismą niekas nieko nesakė./ Įdomu, ką dabar pasakys tie pedagogai, kurie, anksčiau negu teismas mokinius apkaltino, suspėjo juos išvaryti iš mokyklos?“ (Lietuvos žinios. – 1928.)

1928 m. „Ukmergės valdžios gimnazijos mokytojus: GALVYDĮ Juozą, NAVASAITĮ Joną ir KOVALSKIENĘ Viktoriją, dėl netinkamumo darbui, atleisti nuo š. m. sausio mėn. 27 d. iš einamų toje gimnazijoje pareigų.“ (Švietimo darbas. – 1928.)

1928 m. „Ukmergė. Š. m. sausio 29 d. Ukmergės šv. Petro ir Povilo bažnyčioje buvo didelės iškilmės: Kun. Bronislovo Gaižučio (Liet. Universiteto studento) primicija [įšventinto kunigo pirmosios šv. Mišios]./ Pasitaikius geram žiemos keliui, žmonių privažiavo tiek, kad vargiai betilpo bažnyčioje. Dalyvavo taipgi nemažas aplinkinių parapijų bei primicijanto draugų – kunigų./ Iškilmės paliko gero įspūdžio.“. (Vienybė. – 1928.)

Vasaris
1928 m. „Ukmergės žydų „Šviesos“ dr-jos gimnazijos mokytoją TIKTINAITĘ Taubę, jos prašymu, atleisti iš tarnybos nuo š. m. vasario mėn. 1 d. [...] Leisti nuo š. m. vasario mėn. 1 d. eiti Ukmergės žydų „Šviesos“ dr-jos gimnazijos mokytojų pareigas: 1. Lietuvos Universiteto studentui KANTORAIČIUI Mejeriui – praktikanto teisėmis ir 2. Ukmergės pradžios mokyklos Nr. 3 mokytojui GENINUI Morduchui, laisvai samdomo teisėmis, paliekant ir minėtoje pradžios mokykloje einamose pareigose.“ (Švietimo darbas. – 1928.)

 928 m. vasaris. „Praeitam „Šaltinio“ Nr. buvo rašyta, kad keletas mokinių buvo suimta slaptosios policijos už dalyvavimą komunistų partijoj. Tas įvykis neigimai atsiliepė į auklėtinių tėvus. Jie piktinosi tokiu savo vaiku elgesiu ir gimnazijos vadovybe, kad ji leido savo auklėtiniams taip elgtis. Tačiau gimnazijos vyriausybė galų gale susiprato ir  baigė šią kriminalinės policijos pradėtą bylą tuo, kad 10 mokinių pašalino iš gimnazijos ir sąryšy su tuo atleido mokytoją Galvydį, p. Kavalskienę ir p. Navasaitį, kuris piktinosi mokiniais, jei pamatydavo kurį nešiojant ateitininko ar skauto ženklelį. [...] Mokykla turi būti darbo, bet ne ardančios katalikybę ir tautybę politikos įstaiga." ( Šaltinis. – 1928.)

1928 m. vasaris. Marijonų kongregacijos Ukmergės skyriuje, prie Švč. Trejybės bažnyčios, buvo 3 vienuoliai. (Vienybė. – 1928.)

1928 m. „Leisti nuo š.m. vasario mėn. 13 d. eiti Ukmergės valdžios gimnazijos mokytojų pareigas laisvai samdomųjų teisėmis: 1. Ukmergės amatų vidurinės mokyklos vedėjui GĖGŽNAI Juozui, paliekant ir minėtoje amatų mokykloje einamose pareigose ir 2. Vyr. leiten. LIČKUI Petrui, laikinai, iki š. m. liepos mėn. 1 d.“ (Švietimo darbas. – 1928.)

1928 m. „Ukmergė. Vasario 15 d. Ukmergės pol. [politinė] policija suėmė antru sykiu paleista mokinį Dikčių Aleksą. Dabar jis išvežtas į Kauno kalėjimą./ Dėl ko taip yra nesuprantama.“ (Lietuvos žinios. – 1928.)

1928 m. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulkas. 10 metų Lietuvos nepriklausomybės sukaktuvės. Vasario 16 d. miestas gražiai pasipuošęs tautiškomis vėliavomis. 10 val. visas pulkas gražiai išsirikiavęs eina bažnyčion, kad ten pagarbintų Amžinąją Išmintį, kuriai padedant toji Nepriklausomybė buvo iškovota. Pulko kapelionas kun. Jurkus pasakė šiai dienai pritaikintą pamokslą. Pamaldoms užsibaigus. Visi kareiviai pakeltu ūpu eina į savo kareivines, kur jų vadai laiko jiems atpatinkamas paskaitas./ Išklausę taip jiems naudingų paskaitų, kareiviai eina į kino „Lyrą“ salę,  kur jų laukia vaidinimai, koncertai ir dainos. Į minėtą salę ateina pulko karininkai su pulko vadu pulkin. Dunduliu priešaky. Visų veidai linksmi, bet ir rimti. Prieš vaidinimą pulko švietimo vadovas majoras Navickas pasakė tam tikrą kalbą, kurioje apibūdino šios šventės reikšmę ir paminėjęs žuvusių karių nuopelnus mūsų Nepriklausomybei, prašė  pagerbti juos atsistojimu./ Įžangos žodį tarus, pradėtas vaidinimas. Buvo suvaidinta 3 veiksmų komedija „Žemės rojus“. Vaidinimą surengė pulko kareivių artistų kuopelė, liktinių puskarininkių žmonoms ir vietos panelėms padedant. Vaidinimui užsibaigus karių choras padainavo Lietuvos himną, „Mes be Vilniaus nenurimsim“ ir dar keletą kitų dainų. Pulko orkestras atliko koncertinę dalį. Šiai programai užsibaigus toje pačioje salėje buvo demonstruojamas kino paveikslas „Keršytojas“ ir 3 veiksmų linksmutė komedija. Be to, puskarininkių klube iki 24 val. buvo šokių vakarėlis./ Vakare visi kareiviai gerų įspūdžių kupini grįžo į kareivines, kad vėl sustiprintomis jėgomis įžengtų į naują Lietuvos dešimtmetį ir grūdintų save būsimiems žygiams./ Vasario 19 d. tas pats veikalas „Žemės rojus“ buvo suvaidintas šiaip publikai.“ (Karys. – 1928.)

1928 m. „Ir Ukmergės kuopa uždaryta. Ukmergės ateitininkai mums rašo: „Šiuo pranešame,  kad 1928 m. vasario mėn. 18 d. Mokytojų Taryba ir Tėvų komitetas uždraudė veikti Ukmergės Valdžios gimnazijos ateitininkų kuopai“ (1928.II.22. N208 – laiškas). „1928 m. vasario mėn. 26 d. buvo sušauktas paskutinis visuotinis ateitininkų kuopos susirinkimas. Susirinkime dalyvavo kuopos dvasios vadas kun. Mačys. Visi tylūs, susimąstę, nuliūdę. Kalbėjo pirm. K. Jankūnas, kun. kap. Mačys, Tiešis, Stankūnas, Simaška, Pakys. Visi kalbėtojai kalba drąsiai, bet susijaudinę. Keli net turėjo sustoti kalbėję, kad nepradėtų verkti. Ne vienam per šį susirinkimą išbyrėjo ašara. Verkėm ne dėl to, kad uždrausta veikti, bet dėl to, kad uždrausta be jokios priežasties. Mes nieku gyvu nebuvom nusikaltę. Vis viena Jums neparašysiu viso to, kas buvo, negaliu, ir pradeda ašaros byrėti, kai prisimeni tą susirinkimą./ Trumpai paminėjome mūsų nuveiktus darbus. Nors mums veikti trukdė, bet mes nuveikėme nemaža. Mūsų kuopos ateitininkai gynė tėvynės laisvę, suorganizavo šaulių būrį, skautus ir daugeli kitų darbų. Pasirodo, kad mums uždraudė veikti visai be priežasties. Mes su gryna sąžine galim prisipažinti, kad niekuo nenusidėjom. Šį paskutinį susirinkimą pagerbiam mūsų mirusius. Sugiedam Ateitininkų ir Tautos himnus. Visi atsisveikinam ir išsiskirstom...“[...]. (Ateitis. – 1928.)

1928 m. vasaris. Reklamoje nurodoma, kad Šv. Kazimiero draugijos centrinis knygynas turėjo savo skyrių ir Ukmergėje. (Šaltinis. – 1928.)

1928 m. vasario 29 d. Ukmergės miesto tarybos posėdyje, į kurį susirinko tik 18 tarybos narių iš 37, buvo nuspręsta įvesti mieste privalomąjį pradinį mokslą bei pavedė valdybai surinkti medžiagą apie mokyklinio amžiaus vaikus mieste ir galimas papildomas išlaidas švietimui. Šiems darbams atlikti paskirta 500 litų. Taryba nepatenkino Ukmergės ūkininkų vienybės komiteto ir draugijos „Artojas“ prašymo išnuomoti jiems miesto žemę Pivonijoje ganykloms už 750 litų. Taryba nusprendė, kad šiuos žemės plotus reikia išnuomoti viešųjų varžytinių būdu, be to, išnuomojus jas, miestas privalėtų sumokėti valstybinio žemės mokesčio 1200, tad miestas patirtų tik nuostolį. „Kartu taryba pareiškė pageidavimą,  kad valdyba pagamintų projektą tinkamiausiam ganyklų už upės išnaudojimui“. Buvo patvirtinta papildomų pajamų, gautų 1927 m. už miesto skerdyklos paslaugas (2500 Lt), sąmata, bei 1928 m. papildomų pajamų ir išlaidų sąmata. Eksploatuojant Dukstynos mišką buvo gauta 12685 litais daugiau nei buvo numatyta biudžeto pajamų sąmatoje, todėl taryba nusprendė paskirti 700 litų „mašinėlei [spausdinimo?] pirkti“, 3185 Lt – keliams taisyti, 5000 Lt – naujam tiltui per „Vilkomirkos upelį Kalėjimo gat.“, mokesčiams mokėti – 2300 Lt ir 1500 Lt – „Lietuvos Nepriklausomybės vasario m. 16 d. ir gegužės 15 d. šventėms“. (Savivaldybė.- 1928.)  

Kovas
1928 m. „Centrinio Valstybės Knygyno Ukmergės skyriaus vedėją PIEŠINĄ Aleksandrą, jo prašymu, atleisti nuo š. m. kovo 1 d. iš tarnybos ir nuo tos pačios dienos skirti to skyriaus vedėju PUKĄ Petrą.“ (Švietimo darbas. – 1928.)

1928 m. kovas. Ukmergės valstybinėje gimnazijoje, vykdant valstybinės valdžios politiką, uždrausta ateitininkų kuopos veikla. [Ilgą laiką iki to šioje gimnazijoje ateitininkų veikla buvo stabdoma dėl kairuoliškos mokyklos valdžios priešiško nusistatymo]. (Socialdemokratas. – 1928.)

1928 m. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulkas. Naujokų priesaika. Graži kovo 16 diena. Rytą sukilę kareiviai stropiai valosi, tvarkosi ir rengiasi dideliam dalykui – iškilmingai pasižadėti Aukščiausiam ginti iki paskutiniosios savo  kraštą, savo tautos garbę, savo dalies vėliavą. Ūpas visų pakilęs, nes jaučiasi didelį darbą atlikę, pasirengę kilnioms Tėvynės gynėjo pareigoms./ 9 v. 45 min. pulkas išsirikiuoja prie bažnyčios. Netrukus iškilmingai atnešama vėliava. Pasigirsta „ramiai, šautuvu gerbk!“ Kariai, tinkamai išpildę komandą, seka akimis vėliavą, kurią prieš Dievo aukurą pasižadės ginti nesigailėdami nei sveikatos, nei gyvybės./ Sueina visi bažnyčion. Ten iškilmingos mišios. Pirmą kartą viešai pasirodo bažnyčioje ir pulko karių choras. Choras jaunas, bet daug žadąs. Kapelionas kun. Jurkus pasako tinkamą pamokslą ir visi naujokai iškilmingai atlieka priesaiką./ Atlikę priesaiką išeina iš bažnyčios ir vėl rikiuojasi. Čia juos išsirikiavusius, kaipo eilinius kareivius, sveikina pulko vadas pulk. Dundulis, nušviečia jiems šios dienos reikšmę, primena jiems jų, kaipo tikrų  karių, atsakingumą prieš savo tautą, valstybę ir savo dalies vėliavą. [...] Be to, ši diena gediminiečiams svarbi ir tuo, kad pulko karininkų ramovėje buvo įteikti Gedimino ordinai pulko karininkams: maj. Novickui, kap. Povilaičiui ir vyr. leit. Karevičiui. [...]“ (Karys. – 1928.)

1928 m. „1 pėst. D.L.K. Gedimino pulkas. Aukštųjų svečių apsilankymas. Kovo 23 d. pulkas susilaukė labai garbingų svečių. Į pulką apsilankė J. E. p. R. Prezidentas [A. Smetona], Vyriausiojo Štabo viršininkas gen. št. pulk. Plechavičius, apygardos viršininkas gen. leiten. Tomašauskas, vidaus reikalų ministeris pulk. Musteikis, gen. leit. Glovackis ir kt./ Tautos Vado apsilankymas buvo visai netikėtas. Miesto visuomenė prieš tai nieko nežinojo, nes J. E. turėjo tikslą išimtinai apsilankyti tik pulke. Ir štai kovo 23 d. apie 10 val. aukštų kariuomenės viršininkų lydimas atvyksta į pulką p. R. Prezidentas. Pulkas už miesto, palei Šventosios upę, išsirikiavęs laukia garbingojo svečio. [...] Atvykęs J. E. p. R. Prezidentas apeidamas išsirikiavusias pulko eiles, pasisveikina su kareiviais. Neilgai trukus R. Prezidentas su kitais viršininkais atsistoja svečiams parengton vieton, o pulkas praeina iškilmės maršu. J. E. p. R. Prezidentas atidžiai žiūri ir  maloniai praleidžia praeinančias kuopas. Iškilmės maršui praėjus ir kiek pailsėjus, pulko vienam batalionui duodamas taktiškas uždavinys lauke: pulti priešą nurodyta kryptimi. Batalionas skubiai rengiasi ir vykdo gautąjį uždavinį. [...] Batalionui uždavinį atlikus, aukštieji svečiai vyksta žiūrėti pulko stovyklos, o pulkas dainuodamas žygiuoja į savo kareivines. [...] P. R. Prezidentas apsilankė karininkų ramovėje, kur malonėjo drauge pietauti su pulko karininkais. Pietums pasibaigus p. R. Prezidentas su jį lydėjusiais viršininkais išvyko Kaunan, o Vyriausiojo Štabo viršininkas pulk. Plechavičius su apygardos viršininku gen. leit. Tomašausku pasiliko dar iki vakaro žiūrėti pulko kareivinių. [...]“ (Karys. – 1928.)

Balandis
1928 m. balandis. Ukmergėje javų kainos buvo tokios: rugių, avižų ir miežių centneris [50 kg] kainavo 24 litus, kviečių – 32 Lt. (Šaltinis. – 1928.)

1928 m. balandis. „Ukmergė. Lietuvių gimnazijoj jaučiamas kažkoks nenormalumas. Apie Kalėdas pedagogų taryba sprendė mergaičių bylą, kurios buvo įtartos blogai elgęsi ir vienas pašalino, o kitoms pasiūlė išstoti iš gimnazijos. Vos šią bylą pabaigus, tuojau policija suareštavo keletą berniukų, kuriuos įtarė komunizmu; nespėjus šiai naujienai nubėgti, kai vienas tėvas pradėjo belstis į p. direktoriaus duris, klausdamas: „Kur mano sūnus, kad kelinta jau dieną negrįžta namo“. Pasirodo, kad jo būta pabėgusio į Kauną, Kaune išbuvus pusantros savaitės policija jį grąžino. Tai buvo II klasės mokinys. Aštunta klasė tuštėja. Mokiniai išvažiuoja į kitas mokyklas./ Šie įvykiai, rodos, turėjo priversti pedagogų tarybą rimtai pagalvoti./ Nežinia dėl kokių priežasčių uždarė ateitininkų kuopelę, kuri saugojo visada mokinius nuo panašių įvykių./ Bendrai gimnazijoj jaučiamas prislėgtas ūpas.“ (Rytas. – 1928.)

1928 m. balandžio 30 d. įvyko Ukmergės miesto tarybos posėdis. Dalyvavo 20 tarybos narių. Buvo priimti du privalomi įsakymai: ledams pardavinėti ir apie saldainių dirbtuves. Abu jie daugiausiai susiję su sanitarijos ir higienos normomis bei taisyklėmis, nusakančiomis ledų ir saldainių gamybą bei prekybą ledais gatvėse. Taryba nusprendė kur bus dedami betoninių plytelių šaligatviai mieste: Vilniaus gatvėje nuo upės iki žydų kapinių iš abiejų gatvės pusių; Naujojoje [dab. Vasario 16-osios] gatvėje nuo žydų našlaičių namų vienoje pusėje ir nuo Didžiosios sinagogos kitoje, link Gedimino gatvės, o ją perkirtus, „toliau iki gatvelės ties Vilkamirkos upelio krantu“ [dab. Kranto g.?]; Ramygalos gatvėje iš abiejų pusių tiek, kiek bus išgrįsta ši gatvė; Egipto [dab. Vilkmergėlės] gatvėje iš abiejų pusių nuo Gedimino gatvės iki Vilkmergėlės. Galutinis šaligatvių įrengimo terminas - iki rugsėjo 1 d. Dar taryba „nustatė pavadinimus visai eilei gatvių naujame mieste [Užupyje?]“. (Savivaldybė. – 1928.)

Gegužė
1928 m. „Ukmergėje vietos [šaulių] rinktinės valdybos ir vado rūpesčiu suorganizuota miesto šaulių gaisragesių komanda. Prie komandos įsteigtas dūdų orkestras iš 15 žmonių, kurį veda liet. gimn. mokytojas. Dabar orkestras uoliai ruošiasi gegužės 15-tai./ Ukmergės rinktinė iš miesto valdybos išnuomavo miesto sodą [skveras priešais tuometinį paštą Kauno g.?] 12-ai metų. Jame įrengs vasaros kiną, tenisui, kroketui ir kitokiems žaidimams aikšteles; taip pat mano įrengt ir šaudymo aikštelę./ Gegužės mėnesį sodas bus atidarytas. Dabar daromi paruošiamieji darbai. Sode bus ir bufetas, kurį rinktinė išnuomoja privačiam žmogui.“ (Trimitas. – 1928.)

1928 m. gegužė. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulko biblioteka turi jau 1666 t., knygas skaitė 561 karys. Perskaityta 700 t. Koeficientai: apyvartos 0,42; skaitymo 1,25; darbo našumo 0,52. Dabar visos knygos yra tvarkomos sulig pulk. ltn. Buroko vadovėlio nurodymu. Sutvarkymas bus užbaigtas š. m. gegužės mėn.“ (Karys. – 1928.)

1928 m. gegužė. „Ukmergė. Vietinės valstybinės gimnazijos pedagogų taryba savo nutarimu uždraudė mokiniams „už gimnazijos sienų“ dalyvauti organizacijose. Gimnazijos ateitininkų kuopa taip pat uždaryta.“ (Rytas. – 1928.)

1928 m. gegužė. „Ukmergės žydų sveikatos draugija „Esdra“, [Ezro?] kuri turi Ukmergėj užkrečiamų ligų baraką, už nesilaikymą pagrindinių sanitarijos dėsnių nubausta ir įspėta, kad panašių atsitikimų daugiau nepadarytų.“ (Rytas. – 1928.)

Birželis
1928 m. „Ukmergė. Birželio 2 ir 3 d. įvyko Ukmergės aps. mokytojų konferencija, kurią atidarė insp. Kliučius. Per konferenciją įteikta mokytojams medaliai. Į prezidiumą išrinkta: abu inspektoriai, mokytojai Baltrušis, Baniūnas ir Lekas. Skaityta keletas paskaitų. Insp. Kliučius darė pranešimą. Daug kalbėta apie norimą įvesti privalomąjį pradžios mokslą. Mok. Strazdas prie mokytojo autoriteto pakėlimo debatų pasiūlė įsteigti garbės teismą, tačiau tam pasipriešino insp. Kliučius, todėl  ir sumanymas nuėjo niekais.“ (Rytas. – 1928.)

1928 m. birželis. Ukmergės pradinės mokyklos Nr. 1 vedėju buvo Stasys Baltrušis, Nr. 2 – Elena Buragienė, Nr. 4 – Liovė Morgeršternas. (Švietimo darbas. – 1928.)

1928 m. birželio 15 d., kaip ir kitose kariuomenės dalyse, 1 pėstininkų D. L. K. Gedimino pulke įsteigta ugniagesių komanda. Ji buvo sudaryta iš 47 kareivių. Pirmuoju komandos viršininku paskirtas leitenantas Statkevičius, padėjėju – Kulikauskas. (Karys. – 1938.)

1928 m. birželio 26 d. Vyriausia socialinio draudimo valdyba savo posėdyje nutarė įsteigti Lietuvoje 7 ligonių kasas, tarp jų ir Ukmergės miesto ir apskrities ligonių  kasą. (Socialdemokratas. – 1928.)

Liepa
1928 m. „Kalinys Kazys Buožys, kilęs iš Nevarėnų v. buvo nuteistas už vagystes dviem metams kalėti ir išvežtas Ukmergės kalėjiman. Š. m. liepos 4 d. jis iš čia pabėgo ir pėsčias atėjo iš Ukmergės į Telšius, įlindo į kalėjimo viršininko sodą ir norėjo sulaukti viršininko, kuriam buvo pasiruošęs pulti po kojų ir prašyti priimti [Telšių] kalėjiman atlikti bausmę, bet viršininko nesulaukė. Rytmetį [...] Buožys atbėgo į kalėjimą ir pareiškė, kad pabėgęs iš Ukmergės dėl blogų gyvenimo sąlygų, todėl ir nutaręs pats savo valia persikelti iš Ukmergės kalėjimo į Telšių kalėjimą. Tai turbūt, pirmas toks atsitikimas, kuomet kalinys bėga ne tam, kad būtų laisvas, bet  kad atsėdėtų kitame kalėjime.“ (Lietuvos ūkininkas. – 1928.)

Rugpjūtis
1928 m. rugpjūčio m. 1 d. Ukmergės lenkų gimnazijos mokytojai: Vytautas Liutkevičius, Edmundas Navickas, Pranciškus Štetyla, Leonas Labutis, Elena Titienė, Marija Butkevičiūtė – Michalauskienė, Česlovas Mackevičius, Bronė Lukaševičiūtė, Bronislava Šilkarskaitė ir Stefanija Klimašauskienė buvo atleisti iš pareigų kaip dokumentais neįrodę turintys reikiamą mokytojų cenzą. (Švietimo darbas. – 1927.); M. Butkevičiūtė Michalauskienė vėliau pristačiusi mokslo cenzą patvirtinančius dokumentus buvo palikta mokytojos pareigose šioje gimnazijoje. (Švietimo darbas. – 1927.); Mokytojui Štetylai Pranui leista laikinai, 1928/29 mokslo metais, eiti šios gimnazijos lotynų kalbos mokytojo pareigas nuo rugpjūčio 1 d. (Švietimo darbas. – 1928.)
1928 m. „Ukmergės valdžios gimnazijos mokytoją MARCINKEVIČIŪTĘ Oną, „Saulės“ draugijos Šeduvos skyriaus valdybos prašymu, skirti nuo š. m. rugpjūčio mėn. 1 d. Šeduvos „Saulės“ vidurinės mokyklos direktorium, atleidžiant nuo tos pačios dienos iš einamų Ukmergės valdžios gimnazijos mokytojos pareigų.“ (Švietimo darbas. – 1928); „Krekenavos vidurinės mokyklos mokytoją STRAZDĄ Bronių, jo prašymu, nukelti nuo š.m. rugpjūčio mėn. 1 d. Ukmergės valdžios gimnazijos mokytoju.“ (Švietimo darbas. – 1928.)
1928 m. „GOLINPOLIUI Akivai, š. m. įsakymu Nr. 123 atleistam nuo š. m. rugpjūčio mėn. 1 d. iš tarnybos Ukmergės žydų realinėje gimnazijoje dėl neturėjimo reikalingo mokytojo cenzo, leista nuo tos pačios rugpjūčio mėn. 1 d. laikinai, 1928/29 m. metais, dar eiti tos gimnazijos tikybos ir hebrajų kalbos mokytojo pareigas laisvai samdomo teisėmis.“ (Švietimo darbas. – 1928.)

1928 m. „Rugpjūčio 19 d. Ukmergėje Marijonų vienuolyno salėje įvyko apylinkės K. V. C. [Katalikų veikimo centro] skyrių atstovų suvažiavimas. Dalyvių buvo per 200. Suvažiavimas ypač reikšmingas tuo, kad j ame dalyvavo Marijonų bažnyčios rektorius Tėvas Grašis, Tėvas Guturavičius ir daugelis inteligentijos bei šiaip žymesnių veikėjų. Suvažiavime paskaitas skaitė kun. Gylys, Vyr. K. V. C. valdybos reikalų vedėjas, apie kat. veikimo principus ir uždavinius, kun. Povilaitis – apie kat. veikimo susilpnėjimo priežastis šiuo momentu./ Suvažiavime gyvai apsvarstyta daugelis kat. veikimą liečiančių klausimų ir tuo reikalu priimta atitinkamų rezoliucijų. Sužinojus, kad Kauno K. V. C. rajono vadas kun. Telksnys Ukmergės aps. neturi teisės kalbėti suvažiavime, per kun. Gylį padarė atitinkamų žygių į vietos administracijos organus ir vėl dabar grąžinta teisė kun. Telksniui kalbėti Ukmergės apskr. Bendrai suvažiavimas praėjo žymiai pakilusia nuotaika./ Reikia tikėti, kad Ukmergės ap. katalikai supras organizavimosi reikalą ir stipriai susiorganizuos, nes ukmergiečių katalikų veikėjų priešaky stovi energingas veikėjas kun. Povilaitis, paskirtas Arkivyskupo Metropolito Ukmergės aps. kat. organizacijų dvasios vadovu. [...]“ (Rytas. – 1928.)

1928 m. „Ukmergės žydų realinės gimnazijos mokytoją ZIMANĄ Henriką, jo prašymu, atleisti nuo š.m. rugpjūčio mėn. 1 d. iš tarnybos./ Tos pačios gimnazijos mokytoją MARKĄ Mendelį, nestojusį į darbą po vasaros atostogų, atleisti nuo š. m. rugpjūčio mėn. 1 d. iš tarnybos. [...] Leisti nuo š. m. rugpjūčio 20 d. eiti Ukmergės žydų realinės gimnazijos mokytojų pareigas: 1. ELIAŠAITEI Minai – praktikantės teisėmis, 2. Buv. Naumiesčio žydų progimnazijos mokytojui GOTLERIUI Micheliui ir 3. buv. Panevėžio žydų vidurinės mokyklos mokytojui BOLELIUI Icikui.“ (Švietimo darbas. – 1928.)

Rugsėjis
1928 m. „Ukmergės žydų „Šviesos“ dr-jos gimnazijos mokytoją VOLSONYTĘ Elą, jos prašymu, atleisti nuo š. m. rugpjūčio mėn. 1 d. iš tarnybos ir nuo š. m. rugsėjo mėn. 1 d. leisti eiti tos gimnazijos vokiečių kalbos mokytojo pareigas praktikanto teisėmis LEIBAVIČIUI Todresui.“ (Švietimo darbas. – 1928.)
1928 m. „Buv. Alytaus gimnazijos mokytojai MEJERAITEI Tatjanai leisti nuo š. m. rugsėjo mėn. 1 d. eiti Ukmergės lenkų gimnazijos vokiečių kalbos mokytojos pareigas.“ (Švietimo darbas. – 1928.); „Kėdainių apskr. Bublių prad. mokyklos vedėjai JURKŠAITEI JURAŠIENEI Sofijai, jos prašymu, leisti nuo š. m. rugsėjo mėn. 1 d. eiti Ukmergės lenkų gimnazijos žemesniųjų klasių moksleivių lietuvių kalbos mokytojos pareigas, atleidžiant nuo tos dienos iš minėtosios pradžios mokyklos.“ (Švietimo darbas. – 1928.)
1928 m. „VITKAUSKĄ Stasį skirti nuo š. m. rugsėjo mėn. 1 d. Ukmergės valdžios gimnazijos kūno kultūros mokytoju.“ (Švietimo darbas. – 1928.)
1928 m. „STRAZDUI Broniui leisti eiti Ukmergės vidurinėje amatų mokykloje mokytojo pareigas nuo š. m. rugsėjo mėn. 1 d., laisvai samdomo tarnautojo teisėmis, paliekant etatiniu mokytoju Ukmergės gimnazijoje.“ (Švietimo darbas. – 1928.)

1928 m., mokslo metų pradžioje, Ukmergės gimnazijoje mokėsi 422 mokiniai (297 vaikinai ir 125 merginos), I klasėse – 35 vaikinai, 18 merginų; II – 34, 25; III – 35, 12; IV – 29, 17; V – 56, 20; VI – 40, 13; VII – 41, 12; VIII – 27, 8. Didžioji dauguma besimokančiųjų buvo lietuviai, bet gimnazijoje mokėsi ir 11 rusų tautybės moksleivių (7 v., 4 m.), 5 žydų tautybės (3 v., 2 m.) bei viena vokietė.
Ukmergės lenkų gimnazijoje mokėsi 132 moksleiviai (67 v. ir 65 m.): I klasėje – 13 (8 v., 5 m.); II – 20 (po 10); III – 19 (9 v., 10 m.); IV – 16 (po 8); V – 14 (6 v., 8 m.); VI – 20 (7 v., 13 m.); VII – 16 (10 v., 6 m.); VIII – 14 (9 v., 5 m.). 120 moksleivių buvo lenkai, 9 lietuviai (4 v., 5 m.), 1 žydaitė ir 2 rusai (1 v., 1 m.).
Ukmergės žydų realinėje gimnazijoje mokėsi 193 moksleiviai (93 v. ir 100 m.): I klasėje – 18 (po 9); II – mokinių nebuvo; III – 20 (9 v., 11 m.); IV – 25 (12 v., 13 m.); V – 26 (8 v., 18 m.); VI – 35 (17 v., 18 m.); VII – 32 (13 v., 19 m.); VIII – 37 (25 v., 12 m.). Visi moksleiviai buvo žydų tautybės.
Ukmergės žydų „Šviesos“ draugijos gimnazijoje mokėsi 183 moksleiviai (84 v. ir 99 m.): I klasėje – mokinių nebuvo; II – 16 (po 8); III – 14 (po 7); IV – 23 (7 v., 16 m.); V – 30 (9 v., 21 m.); VI – 24 (7 v., 17 m.); VII – 35 (18 v., 17 m.); VIII – 41 (28 v., 13 m.). Visi moksleiviai buvo žydų tautybės. (Švietimo darbas. – 1928.)
    
1928 m. rugsėjis. „Ukmergė. Kaip visur, taip ir  pas mus atsirado „teismo ir kitokie patarėjai“, kurie slankioja palei teismus ir apgaudinėja paprastesnius žmogelius. Be to, kiek laiko atgal „įsisteigė“ ir „Patarimų ir įvairių prašymų rašymo biuras“. Šio biuro ar tai steigėjas, ar jo uolus veikėjas yra kažkoks p. K., kuris savo laiku buvo patrauktas atsakomybėn už dokumentų suklastojimą.[...]“. (Lietuvos žinios. – 1928.)

1928 m. „BUNIKĮ Antaną skirti nuo š. m. rugsėjo mėn. 10 d. Ukmergės valdžios gimnazijos mokytoju laisvai samdomo teisėmis.“ (Švietimo darbas. – 1928.)

1928 m. rugsėjis. Ukmergės valstybinės gimnazijos vicedirektoriumi paskirtas Pr. Kosa. (Rytas. – 1928.)

1928 m. rugsėjis. „Ukmergė. Prieš septynias savaites [liepos pabaigoje], p. Stulgaičio iniciatyva susitvėrė ir Ukmergėj L. T. [Lietuvių Tautiško] Jaunimo Sąjunga „Jaunoji Lietuva“./ Septynios savaitės nedidelis sąjungos gyvenime laikas. Bet posakio „kiekvienam naujakuriui sunku“ taikyti netiks. Vietos visuomenės sąjungai pritaria ir ji greitai auga./ Yra jau įsteigta futbolo komanda, pavadinta „Tauras“. Komanda turėjo dvejas rungtynes su vietos įgulos komanda (4 : 2 „Tauro“ naudai) ir su Kauno LFLS „Tauru“ (5 :1 Kauno „Tauro“ naudai)./ Didžiausias dabar sąjungos rūpestis yra atidaryti skaityklą, kur vietos jaunimas galėtų padoriai laisvą laiką praleisti. Vienintelis Ukmergėj chorvedys p. Juchnevičius maloniai pasižadėjo „Jaunajai Lietuvai“ chorą suorganizuoti, o žinomas vietos dailininkas p. Kulvietis maloniai sutiko „Jaunajai Lietuvai“ duoti lengvosios atletikos pratimus./ Šiam dideliam darbui nuveikti rengiama š. m. spalių mėn. 2 d. loterija alegri. Loterijos pagalba manoma skaityklą užlaikyti, kurioje vietos jaunimas ras sau tinkamų raštų. Juk daug kam knygą neįmanoma nusipirkti. Ir vieno didelio visuomenininko išsireiškimas „duokit žmonėms padorią užeigą ir jie smuklėn neis“ įsikūnys.“ (Jaunoji karta. – 1928.)

1928 m. „KOZLOVSKIUI Viktorui leisti nuo š. m. rugsėjo mėn. 20 d. eiti Ukmergės lenkų gimnazijos mokytojo pareigas.“ (Švietimo darbas. – 1928.)

1928 m. „Kriminalinės policijos I-asis skyrius gavo žinių, kad Ukmergės aps. Pabaisko valsčiuje ties Rakaučiznos kaimu yra susisukusį lizdą slapta bolševikų „jačeika“. Besekant patirta, kad šios jačeikos organizatoriai yra Kličius ir Dzimidavičius, kurie prikalbinėjo jaunus vyrus stoti į komunistų partiją, aiškindami jiems, kad reikalinga nuversti dabartinė vyriausybė  ir paskelbti proletariato diktatūra ir tuomet būsiąs rojaus gyvenimas./ Š. m. rugpjūčio mėnesį, naktį iš 25 į 26 d. Kličius kartu su Dzimidavičium, ganydami krūmuose pagamino komunistinę raudoną vėliavą ir vėliau savo „jačeikos“ nariams paaiškino, kad rugsėjo 2 d. bus komunistų jaunimo šventė, kad tai bus šios organizacijos 10 gyvavimo metų Lietuvoje sukaktuvės. Šioms sukaktuvėms paminėti reikės iškabinėti raudonas vėliavas su komunistiniais obalsiais ir išmėtyti komunistinius atsišaukimus. Be to jiems buvo pranešta, kad nesą ko bijoti, nes vietos šaulių sąjungos nariai, prigulintieji komunistų partijai, atsišaukimų platintojus apsaugosią, kad niekas jų nesugautų./ Naktį iš rugsėjo 1 į 2 d. Kličius su jo draugais, slaptos „jačeikos“ nariais, jų apylinkėj kabino komunistines vėliavas ir platino atsišaukimus./ Kriminalinė policija ryšy su tuo suėmė visą minėtą „jačeika“: Kličių, Dzimidavičių, Remeišį, Imbrazą, Markevičių, Stimburį, Šarmaitį Juozą, Šargelį ir Šarmaitį Romą./ Pas Kličių Joną kratos metu rasta lauke, alksnyne jo padarytame slaptame sandėliuky vėliavų obalsių, raidžių atkarpos, gumiarabiko [klijų] ir vinelių./ Šio komunistų lizdelio vadai pasodinti kalėjiman ir traukiami teismo atsakomybėn, o kiti perduoti Ukmergės karo komendanto žinion administratyviškai nubausti.“. (Vienybė. – 1928.)

1928 m. rugsėjis. „Ukmergė. „L. A. [Lietuvos aidas]“ stambiomis raidėmis parašė, kad Ukmergėj, „sumažėjus inteligentų klubo opozicionieriams“, klubas „susitvarkęs“, išrinkęs valdybą ir pirm. Apskr. Virš. p. Raščių ir t. t. Ne per senai (7. IX) matomai, gal dėl to susitvarkymo pasėkų, į klubą buvo pašaukta keletas (rodos 6) ginkluotų policijantų. Dalykas buvo ne visai baisus, kad būtų reikėję šauktis viešosios tvarkos dabotojų! Kaip sako ten buvęs klubo „pozicionierius“ ponas T., ponas A., norėdamas eiti tvarkos „prižiūrėtojo“ pareigas ir priėjęs prie ten buvusio mokyt. R., pavadines jį chuliganu ir pasisiūlęs jį iš klubo lauk išmesti, kam šis neva „neinteligentiškai“ pasielgęs. Pastarasis, nepripažindamas p. A. tokios teisės, „stuktelėjęs“ veidan. Ir šiam „buntui“ nuraminti imtasi „tvirtos valdžios“ dėsnio – sušaukta policija. Mokytojas protestavęs prieš tokį „susitvarkymą“, šaukęs, kad čia policijai nesą ką daryti, nes tai grynai privatus reikalas. Taip ir kiti aiškino, bet nežiūrint į tai, ponui mokytojui, kaipo „skandalistui“ reikėjo šaltojoj pasėdėti.[...]“. (Lietuvos žinios. – 1928.)

Spalis
1928 m. „Ukmergės lenkų gimnazijos mokytoją KOVALSKĮ Steponą, jo prašymu, atleisti nuo š. m. spalių mėn. 1 d. tris mėnesius atostogų gydytis; jį pavaduoti minėtųjų atostogų metu leisti PROTUI Eustachijui.“ (Švietimo darbas. – 1928.)

1928 m. „[...] spalių 2 d. „Pavasario“ s-gos Ukmergės rajono Ukmergėje įvyko nepaprastas pavasarininkų suvažiavimas – kongresėlis. Kongresėlis prasidėjo parapijos bažnyčioje iškilmingomis pamaldomis ir pamokslu. Po pamaldų įvyko eisena į parap. kapines ir uždėjimas vainiko ant kapo žuvusiųjų dėl Lietuvos Nepriklausomybės karžygių. Apie 14 val. išsirikiavus prie bažnyčios tūkstantinei miniai, iš vidurio miesto vedamas stud. J. B. ir J. Bežėno atjojo didelis raitelių pavasarininkų būrys su tautine vėliava. Visi nuvyko į kapines, kur kongresėlio vardu uždėjo ant paminklo karžygiams, žuvusiems už Liet. Nepriklausomybę, gražų gyvų gėlių vainiką. Uždedant vainiką kun. J. Povilaitis, stud. J. Kazlauskas ir stud. J. Baltenis pasakė pritaikytas ir jausmingas kalbas. Po kalbų atgiedota „Angelas Dievo“, Tautos himnas ir eisena per miestą nukeliavo į „Aido“ salę, kur prasidėjo paskaitos. Nors salė gana didelė, bet dėlei daugybės dalyvių buvo smarkiai prisikimšusi. Rajono vald. pirmininkas atidarė kongresėlį ir pakvietė į prezidiumą kun. dek. Špakevičių pirmininkauti ir kun. kleboną Ivašką sekretoriauti. Po to, ėjo sveikinimai,  kurių buvo per 10. Po sveikinimų Dr. K. Pakštas skaitė paskaitą: „Kame yra tikroji Lietuvos didybė“ ir p. O. Labanauskaitė: „Organizacijų reikšmė dabartinėj visuomenėj“. Po paskaitų apsvarstyti keli einamieji rajono reikalai ir kongresėlis apie 19 val. baigtas. Eisenoje ir salėje dalyvavo kunigai, studentai, mokytojai, pavasarininkai ir katalikiškoji visuomenė.“ (Pavasaris. – 1928.)
    
1928 m. „[...] Sekmadienį, spalių 7 d. įvyko futbolo rungtynės tarp 1 p. p. [1 pėstininkų pulko] I komandos ir vietinių lenkų („Spartos“) I komandos. Tai dvi rimčiausios jėgos Ukmergėj./ Pirmas kėlinys baigės be rezultatų, nors pulkas turėjo persvarą. Antro kėlinio pradžioje pulkas gauna pirmą golą ir persvarą kai kuriam laikui paima „Sparta“, bet pulkas tuojau atsigriebia įvarydamas „Spartai“ golą. Toliau žaidimas eina lygiomis ir rungtynės baigiasi 1:1./ Iš žaidikų pasižymėjo pulko vartininkas, sulaikydamas ir su kumštimis atmušdamas smarkius smūgius.“ (Karys. – 1928.)

1928 m. „Ukmergė. Spalių mėn. 15 d. pil. Antanas ir Karolis Gaideliai iš Gavenių k. Širvintų valsč. važiavo su obuoliais Jonavon. Išvažiavę iš Ukmergės 5-me kilometre susitiko su traukinėliu [siaurojo geležinkelio traukiniu?]. K. Gaidelio kumelė pasibaidė ir šoko bėgti skersai bėgių. Traukinėlis užšoko ant vežimo ir partrenkė arklį žemėn. Traukinėlį pasisekė sustabdyti tik tada, kai vežimas buvo jau po penktu vagonėliu./ Sustabdžius traukinėlį pasirodė, kad kumelė gulėjo kairėj pusėj traukinėlio su lengvai sužeista koja, o pil. K. Gaidelis su vežimu – dešinėj. K. Gaideliui sumušta dešiniosios kojos blauzda ir jis tuo pat traukinėliu nugabentas į Ukmergės apskr. ligoninę. Po poros dienų jis galės jau vykti namo./ Laimingu atsitiktinumu išliko gyvas K. Gaidelis, o su juo važiavusi žydė net nesužeista.“. (Lietuvos žinios. – 1928.)

1928 m. „Ukmergė. Paskutiniu laiku vietinės gimnazijos šaulių būrys pradėjo daug gyviau veikti. Būrio vadas P. Dambrauskas yra darbštus šaulys. Neseniai išrinkti naujon būrio v-bon: pirmininku L. Blažys, sekrt. Vl. Dūda ir iždinin. P. Chodosevičius. Būrys turi įsigijęs vėliavą ir rengiasi ją pašventinti. Rugsėjo mėn. 16 d. dalyvavo manevruose su Deltuvos ir Ukmergės miest. būriais. Dabar per savaitę būna 2-3 kartus rikiuotės pamokos. Visuotiniai susirinkimai būna kas antra savaitė./ Spalių 9 d. būrys gražiai minėjo. Nuo vėliavos pakėlimo iki nuleidimo prie jos stovėjo moksleivių šaulių garbės sargyba. 9 val. ryto būrys išsirikiavęs nuėjo bažnyčion. 11½ val. buvo sušauktas nepaprastas būrio susirinkimas, kurį atidarė v-bos pirmininkas. Susirinkimo metu kalbėjo šauliai Simaška ir P. Kitkauskas. Vakare būrys vėl išsirikiavęs gimnazijos kieme nužygiavo į miesto sodą, kur buvo vėliavos nuleidimas.“ (Trimitas. – 1928.)

1928 m. „[...] Š. m. spalių mėn. 20 d. įvyko futbolo rungtynės tarp vietinės I kom. „Makabi“ ir 1 p. p. I komandos. Nors pulko komanda žaidė silpnoj sudėty (4 žaidėjai II kom.), bet rungtynes laimėjo 3:1 savo naudai./ Spalių mėn. 21 d. pulko I komanda žeidė su vietine „Tauro“ I komanda. Rezultatai 5:1 „Tauro“ naudai. Rungtynės pulkui buvo labai nelaimingos. Kas galėjo manyti, kad pulkas pralaimės ir dar tokiais rezultatais? Pralaimėjimo priežastys yra šios: 1) pulko vartininkas į šias rungtynes, po vakarykščių, išėjo iš ligoninės lovos, 2) Nebuvo 4 pirmos komandos žaidėjų, 3) visuomet gerai žaidęs dešinysis bekas [gynėjas?] įvarė į savo vartus 3 golus, 4) Visi žaidėjai buvo pavargę po vakarykščių rungtynių. Bendrai – „Tauras“ laimėjo neužtarnautai, bet vis tik Ukmergės nugalėtojo vardas, sulig taškų skaičiumi, lieka pulkui./ Gaila, kad Ukmergės visuomenė mažai lanko rungtynes. Tas pats galima pasakyti ir apie kai kuriuos karius. Liūdna, kad gatve vaikšto grupėmis ir neužsuka į sporto aikštę.“ (Karys. – 1928.)

1928 m. spalis. „Ukmergės mieste yra keletas nedidelių dirbtuvėlių, jose dirba po keletą darbininkų. Naudojimas tų darbininkų, palyginti su tais laikais, kada dar veikė profesinės sąjungos, daug didesnis./ Mišniunerio ir Druko [Kruko] odos dirbtuvėj dirba 20 darbininkų. Seniau per savaitę uždirbdavo 28 litus, dabar 18 Lt. 60 ct./ Kazio Deveikio elektros stoty ir malūne lentpjūvėj dirba 13 darbininkų. Uždarbis nemažinamas, bet seniau buvo dirbama 8 valandos, dabar 12 val. Elektros monteriai mekanikai gauna mėnesiui 150 litų, o dirba visą dieną be jokio nustatyto valandų skaičiaus./ Brolių Arvinų ir Krikuno dirbtuvėje dirba 24 darbininkai. Darbininkų skaičius sumažintas. Darbas sunkesnis, kaip pirma./ Dėl miesto valdybos, tai nebėr ko ir  kalbėti. Kalėjimo gatvėje statomas akmeninis tiltas. Iš pradžių dirbo miesto darbininkai. Vėliau juos atleido. Pats burmistras Kuzma nuvažiavo į Kovarską ir pasisamdė iš provincijos meisterį. Meisteris dirba su darbininkais iš provincijos. Visi stebisi, kad pati miesto valdyba nesirūpina darbais ir vietos darbininkus palieka be darbo.“. (Socialdemokratas. – 1928.)

1928 m. spalio 31 d. įvyko miesto tarybos posėdis. Dalyvavo 21 (iš 37-ių) tarybos narys, burmistras P. Kuzma ir valdybos nariai. Taryba apsvarstė 1929 m. miesto biudžeto sąmatą. Numatytos pajamos: iš nekilnojamo turto mokesčių – 68401 Lt; iš prekybos ir pramonės mokesčių – 54200 Lt; iš arklių, karietų, dviračių, automobilių ir šunų mokesčių – 9640 Lt; iš įvairių rinkliavų – 9700 Lt; iš miesto turtų ir teisių – 124979 Lt; iš miesto įmonių – 33900 Lt; iš grąžintų išlaidų ir pašalpų miestui – 17700 Lt; iš įvairių kitų įplaukų – 6200 Lt. Iš viso pajamų - 324720 Lt. Numatytos išlaidos: „Dalyvavimas valdžios išlaidose [?]“ – 500 Lt; savivaldybės išlaikymui [ūkinėms išlaidoms ir valdininkų atlyginimams?] – 48086 Lt; miesto policijos išlaikymui – 2860 Lt; gaisrininkų išlaikymui – 48670 Lt; miesto tvarkymui – 41310 Lt; miesto įmonių išlaikymui – 33719 Lt; švietimui – 48800 Lt; beturčių ir bedarbių globai – 31000 Lt; sveikatos reikalams – 31980 Lt; mokesčiams – 6550 Lt; miestui priklausančiam nekilnojamam turtui tvarkyti, taisyti ir išlaikyti – 22650 Lt; įvairioms kitoms išlaidoms – 8595 Lt. Iš viso išlaidų – 324720 Lt. Dar taryba patikslino 1928 m. savivaldybės biudžetą, kuris po patikslinimų buvo 304697 Lt pajamų ir tiek pat išlaidų. (Savivaldybė. – 1929.)

Lapkritis
1928 m. „Leisti nuo š. m. lapkričio mėn. 1 d. eiti Ukmergės lenkų gimnazijos mokytojų pareigas: 1. ŠILKARSKATEI Bronei – gamtos ir žemės ūkio mokslų ir 2. LUKASEVIČIŪTEI Bronei – paišybos.“ (Švietimo darbas. – 1928.)
1928 m. „Ukmergės valdžios gimnazijos mokytoją POVILIONĮ Petrą, jo prašymu, atleisti nuo š. m. lapkričio mėn. 1 d. iš tarnybos. [...] Ukmergės valdžios gimnazijos mokytojui ŽILEVIČIUI Juozui duotąsias š. m. įsakymu Nr. 257 su alga atostogas gydytis, jo prašymu, pratęsti iki š. m. lapkričio mėn. 20 d.“ (Švietimo darbas. – 1928.)
1928 m. „Ukmergės žydų realinės gimnazijos mokytoją GOLDBERGĄ Aroną, jo prašymu, atleisti nuo š. m. lapkričio mėn. 1 d. iš tarnybos. [...] ZISKINDAITEI Reizei leisti nuo š. m. lapkričio mėn. 1 d. eiti Ukmergės žydų realinės gimnazijos žydų [jidiš?] kalbos mokytojos pareigas praktikantės teisėmis.“ (Švietimo darbas. – 1928.)

1928 m. „Ukmergės įgula. [...] Š. m. lapkričio mėn. 2 d. 18 val. žuvusiems dėl nepriklausomybės ir mirusiems kariams pagerbti buvo atlaikytos vietos katalikų kapuose gedulingos pamaldos. Dalyvavo visi laisvi nuo tarnybos kariai, vietos šauliai, mokiniai ir gausinga minia. Bendras karių kapas ir  paminklas buvo gražiai papuoštas elektros šviesa ir žvakutėmis./ Pulko kapelionas kunigas Jurkus priminė didžius nuveiktus darbus Tėvynės labui tų karių, kurie čia ilsisi. Po to šaulių choras sugiedojo liūdną „Libera“. Karo orkestras pagriežė keletą gedulingų maršų. Pačioje pabaigoje šaulių choras kartu su minia sugiedojo „Angelas Dievo“./ [...] Negaliu palikti nepaminėjus šaulių choristų ir darbštaus to choro vedėjo vietos vargonininko, kuris kiekvienais metais ir kiekvienu momentu stengiasi kuo iškilmingiau palaikyti mūsų ruošiamas iškilmes. [...]“ (Karys. – 1928.)

1928 m. lapkritis. „1 pėstininkų D. L. K. Gedimino pulkas. Šių metų rugsėjo mėn. 7 dieną pulko vadas pavedė vyr. leit. Jodeliui sušaukti Ukmergės įgulos liktinių puskarininkių klube susirinkimą taup. skol. kasos valdybai išrinkti./ Susirinkime dalyvavo 41 žm. Slaptu balsavimu išrinkta valdyba, nariais: viršila Akstinavičius, vyr. pusk. Baužinskas ir jaun. san. pusk. Gineika ir kandidatais viršila Stelionis, vyr. san. pusk. Žviralis ir jaun. san pusk. Remeika; valdybos pirmininku pulko vadas paskyrė vyr. leit. Ličkų./ Valdyba pradėjo veikti nuo š. m. rugsėjo 1 dienos [?] ir, nežiūrint į tai, kad valdyba iš pulko paskolos negavo, tačiau jau š. m. lapkričio mėn. 1 dienai bendrai kasoje buvo 3016 lit. 32 ct./ Liktiniai puskarininkiai kasa patenkinti ir už tai dėkoja vyriausybei, nes kiekvienas priverstinai galės sutaupyti keletą litų ateičiai ir be to, puskarininkiai deda kason laisvus indėlius, kuriuos anksčiau susitaupė. Yra net tokių, kurie įdėjo kason po 1000, 500, 300 litų  ir po mažiau. Atsirado ir tokių,  kurie padavė kasos valdybai prašymus, kad  iš jų algos kiekvieną mėnesį išlaikytų po keletą litų laisviems indėliams./ Paskolai gauti taip pat kiekvieną mėnesį susirenka po 7-10 prašymų. Prašymai iki šio laiko visi buvo patenkinti ir bendrai paskolų jau išduota 2070 litų; likusieji pinigai be procentų nelaikomi, įnešami į Lietuvos ūkio banką./ Puskarininkių klubas. Klubas nepasiliko vietoje, bet vis pamažu žengia pirmyn. Kiekvieną mėnesį iš gaunamų pinigų klubo užlaikymui perkamas inventorius, paveikslai, žaislai ir t. t./ Pulko vado ir adjutanto dėka šokiai klube rengiami 2-3 kart per mėnesį. Svečiai į klubą įeina tik rekomendavus klubo nariams ir įregistruojami svečių knygoje. Šokiai visuomet praeina labai linksmai./ Klubas atidarytas kiekvieną dieną ir visuomet veikia radijo. Puskarininkiai vieni arba su šeimomis sueina paklausyti radijo, pažaisti įvairiais žaislais ir t. t. Tik labai gaila, kad klubo salė nėra tokia erdvi, kad būtų galima įrengti sceną vaidinimams; mėgėjų yra gana daug. Statant kokį nors veikalą, tenka salė nuomoti mieste./ Klubo užlaikymui kiekvienas narys įmoka klubo naudai 1 % nuo gaunamos mėnesinės algos, bet išvykdamas visai iš pulko gauna atgal 50%.“ (Karys. – 1928.)

1928 m. „Pirmas Ukmergės ligonių kasos tarybos posėdis įvyko lapkričio 4 d. Posėdį atidarė miesto burmistras p. Kuzma. Dalyvavo ir darbo inspektorius./ Valdybon išrinkta nuo darbininkų Kazys Abuojus (sd.), Povilas Milonis (sd.), Mejeras Mašavičius ir Myk. Strelčiūnas. Nuo darbd. Kazys Deveikis ir Mišnunaras./ Kand. nuo darbininkų: Pranas Ivicevičius, Teof. Cimalauskas, Benc. Kaplonas ir Myk. Cičiūnas./ Trečiųjų komisijon nuo darbininkų – Starovaitovas ir Širvis./ Revizijos komisijon nuo darbininkų Kulvitis Tubišas ir Dolinkevičius Basmanas./ Valdybos pirmininku išrinktas Abuojus Kazys, pavad. Mišnunoras (darbd.)./ Nustatyta pasisamdyti butą, direktorių ir sekretorių, kuris eitų ir buhalterio pareigas.“. (Socialdemokratas. – 1928.)

1928 m. „Ukmergės valst. gimnazijos mokytoją KULVIETĮ Eugenijų, ištarnavusį pirmąjį trimečių priedą 1925 m. lapkričio mėn. 8 d. (Šviet. Min. 1925 m. įsak. Nr. 162) ir tebeeinantį tas pačias pareigas, laikyti ištarnavusiu X tarnybos kategorijoje antrąjį trimečių priedą 1928 m. lapkričio mėn. 8 d.“ (Švietimo darbas. – 1928.)

1928 m. „Ukmergė. Lapkričio 11 d. įvyko vietinės valdžios gimnazijos šaulių būrio vėliavos pašventinimas. Per pamaldas už žuvusius šaulius, gimn. kapel. kun. Mačys pašventino vėliavą ir pasakė labai gražų, tai šventei pritaikintą pamokslą. Po mišių būrys išsirikiavęs su 1-mo p. D. L. K. G. pulko orkestru priešaky nužingsniavo į  kapus. Čia prie paminklo žuvusiųjų karių būrys priėmė priesaiką ir 1-mo p. D. L. K. G. pulko vado pavaduotojas maj. Pošiūnas įteikė būriui vėliavą. Kapuose gražias kalbas pasakė kun. Mačys, maj. Pošiūnas, rinktinės vardu p. Dlugauskas ir nuo būrio šaul. E. Simaška./ Iškilmėse dalyvavo Ukmergės komendantas pulk. Basiūlis, apskrities viršininkas, 1-mo p. D. L. K. G. pulko adjutantas Karevičius, valdžios gimn. direktorius p. Ambrazevičius, VI-os rinktinės vadas ir daug kitų aukštų svečių./ Vakare gimnazijos salėje buvo vakaras. Vaidinta I veiks. komed. „Nepavykus komedija“, be to buvo koncertinė dalis, šokiai ir žaidimai, užsitęsė iki 23-čios val.“ (Trimitas. – 1928.)

1928 m. „Pasienio policijos Ukmergės baro I eilės (be rajono) rajono viršininkas Svylas Benediktas nuo pr. m. [praėjusių metų – 1928 m.] lapkričio mėn. 15 d. [paskirtas] Ukmergės m. ir aps. policijos vadu.“ (Policija. – 1929.); „Ukmergės m. ir aps. policijos vadas Šostakas Jonas nuo pr. m. lapkričio  m. 15 d. [paskirtas] pasienio policijon Ukmergės baro viršininku.“ (Policija. – 1929.)

Gruodis
1928 m. „Lietuvos Universiteto stud. GERVAITĘ DUMBRIENĘ Albiną skirti nuo š. m. gruodžio mėn. 1 d. Ukmergės valdžios gimnazijos mokytoja praktikantės teisėmis. (Švietimo darbas. – 1928.)

1928 m. gruodžio 7 d. Švietimo ministro įsakymo ištrauka: „[...] Ukmergės stalių amato vidurinės mokyklos vedėją GEGŽNĄ Juozą, tebeeinantį tas pačias pareigas nuo 1927 m. kovo mėn. 15 d. (Šviet. Min. 1927 m. įsak. Nr. 56), įskaičius jo tarnybą Lietuvos kariuomenėje nuo 1921 m. rugsėjo mėn. 22 d. ligi 1926 m. sausio mėn. 1 d. (Technikos pulko duotas tarnybos lapas 1927 m. kovo mėn. 23 d.), laikyti ištarnavusiu XI tarnybos kategorijos vieną trimečių priedą 1924 m. rugsėjo mėn. 22 d. ir mokėti jam tą priedą nuo 1928 m. sausio mėn. 1 d.“ (Švietimo darbas. – 1928.)
1928 m. „PIEŠINĄ Aleksandrą skirti Ukmergės valdžios gimnazijos muzikos ir dainavimo mokytojo pavaduotoju nuo 1928 m. gruodžio mėn. 7 d. ligi 1929 m. gegužės mėn. 20 d.“ (Švietimo darbas. – 1928.)

1928 m. „Kalėdų šventėse mirė Ukmergės šaulių būrio narys, 70 metų senukas Stasys Tijūnaitis iš Vareikių kaimo. Mirė visai nesirgęs, iš senatvės. Buvo aktingas šaulys ligi mirties valandos. Dėl susenimo nebegalėjo darbo dirbti, bet šaulių pratimuose dažnai susarmatydavo jaunuosius. Gyvenime nieko iš pažiūros ypatingo nepadarė, tačiau ypatingu keliu priėjo prie tautinio susipratimo ir šaulio pareigų. Velionis mokėjo tik spausdintą raštą skaityti. Spaudos draudimo metu jis pasirūpino pramokyti lietuviško rašto vyresnį savo sūnų, dabar mokytoją literatą. Iš sūnaus sužinojo ir laikui slenkant labai pamėgo lietuvišką spaudą. Tasai skaitymas padarė tai, kad išmušus krašto išsilaisvinimo valandai, velionis – jau senatvės amžiuje – buvo tapęs tikrai susipratusiu tautos nariu ir stojo ginkluoton draugijon – Šaulių Sąjungon. Prie mirusiojo atviros duobės du kalbėtojai – šaulių atstovas ir sūnus mokytojas – išdėjo tatai atlydėjusiems žmonėms – giminėms, kaimynams, šauliams. Senukas šaulys palaidotas Ukmergės kapuose.“ (Trimitas. – 1929.)