Ukmergės kultūros puslapiai

1930 m.

Sausis
1930 m. sausis. „Ukmergės apskrity prieš paskutinius seimo rinkimus [veikė...] valstiečių liaudininkų agitatorius Kaselis, kuris vėliau buvo ir į seimą išrinktas. Paleidus seimą, Kaselis Ukmergėje įsisteigė krautuvę ir varė biznį. Nedaug teturėdamas pinigų, jis prekes imdavo skolon už vekselius, kuriuos žiruoti [laiduoti] prašydavo ūkininkų. Tie jam pažiruoti neatsisakydavo ir tokių vekselių išdavęs Kaselis 32000 litų sumai, krautuvę slaptai perleido į kitas rankas, o pats nakčia paspruko į Braziliją. Dabar šie vekseliai tenka išpirkti ūkininkams, o tie, kurie nenori ar negali išpirkti, išlicituojami [išvaržomi].“ (Mūsų laikraštis. – 1930.)

1930 m. pradžioje Ukmergės geležinkelio stoties viršininku dirbo K. Abaravičius, o tarnautojais - Mykas Darulis ir Ignas Bareika. (LCVA.)
    
1930 m. „Sausio 15 d. vakare buvo iškilmingas v.[-aldžios – valstybinės] gimnazijos šaulių būrio susirinkimas. Susirinkimas pradėtas tautos himnu. Gimn. mok. P. Meškauskas laikė įdomią paskaitą. Be to kalbėjo gimn. direktorius p. K. Ambraziejus. Vėliau buvo klausoma radijo transliacija iš Kauno. Susirinkimas baigtas tautos himnu. Be gimnazijos ir stalių vidurinės mokyklos būrių šaulių, susirinkiman atsilankė gimn. direktorius ir mokytojai, keli vietos inteligentai ir daugelis mokinių ne šaulių.“ (Trimitas. – 1930.)

1930 m. sausis. „TITIENEI Elenai, ŠTETYLAI Pranui ir PROTUI Eustachijui leisti eiti Ukmergės lenkų gimnazijos mokytojų pareigas iki š. m. liepos 1 d.“ (Oficialinis Švietimo darbo skyrius. – 1930.)

1930 m. „Inž. MACKEVIČIUI Česlovui leisti nuo š. m. sausio mėn. 18 d. eiti Ukmergės lenkų gimnazijos mokytojo pareigas.“ (Oficialinis Švietimo darbo skyrius. – 1930.)
    
1930 m. „[...] Sausio mėn. 25 d. kino „Lyra“ salėje [1 pėstininkų] pulko scenos mėgėjų kuopelė, režisuojant kpt. Rugiui, pastatė kareiviams dvi komedijas: „Per žemas laipsnis“ ir „Garsus gydytojas“. Artistai roles atliko patenkinamai. Vaidinimo pasižiūrėti atvyko karininkai, keletas ponių ir kareiviai. Kareiviai gardžiai prisijuokė. Vakaro  išlaidas sutiko padengti pulko švietimo vadovas kun. Balandis. Scenos mėgėjai tokių pramogėlių galėtų ir dažniau suruošti, tik gaila, kad pulke nėra salės. Visuomet salė prisieina samdyti, mokant po 50-60 litų ir tai tik dienos metu. Norint pasamdyti salė visam vakarui, reikia mokėti 150-200 litų. Tam reikalui lėšų pritrūksta./ Šiais metais šis klausimas bus lengvesnis, nes pulko vadas iš pulko ekonominių sumų salės samdymui ir grimui paskyrė 1000 litų. Kadangi Ukmergėje yra tik vienas grimuotojas, todėl juo pasinaudoti taip pat brangia kainuoja, būtent 30-40 litų už nugrimavimą kelių artistų./ [...].“ (Karys. – 1930.)

„1930 m. sausio m. vietos ponių pastangomis įsteigtas „Lietuvos vaiko“ Draugijos Ukmergės Skyrius. Pirmai pradžiai buvo įsteigta vaikų aikštelė, kuriai vadovavo atsidavusi tam darbui p. Slavinskienė. Aikštelę lankė 170 biednuomenės vaikučių. Vasaros aikštelės sezonui pasibaigus, 1930 m. rugsėjo m. įsteigtas vaikų darželis, kurį lankė apie 50 vaikučių. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1932.)

Vasaris
1930 m. „Ukmergė. Vasario 1 d. 19 val. kilo gaisras Mackevičiaus namuose. Liepsna grėsė persimesti į gretimus pulko štabo namus. Gesino savanorių ir karo ugniagesių komandos. Tik apie 22 val. pavyko lokalizuoti ugnį. Gaisras likviduotas 4½ val. kito ryto. Sudegė stogas ir lubos. Nuostoliai dideli. Gaisro priežastis – nesutvarkytas dūmtraukis.“ (Lietuvos gaisrininkas. – 1930.)

1930 m. „HOLCMANUI Otmanui leisti nuo š. m. vasario mėn. 1 d. iki rugpjūčio mėn. 1 d. dėstyti Ukmergės žydų „Šviesos“ dr-jos gimnazijoje higieną ir filosofijos propedeutiką.“ (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)
1930 m. Ukmergės amatų vidurinės mokyklos „meisteriai“ Petras Babeckas ir Jurgis Zareckas nuo vasario 1 d. turėjo IX tarnybinę atlyginimų kategoriją, o Stasys Bartininkaitis – VIII. (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)
1930 m. Nuo vasario 1 d. Ukmergės vidurinėje amatų mokykloje gydytojo pareigas lesta eiti gydytojui Juozui Bartkevičiui. (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)

1930 m. vasario 3 d. buvo 1 pėstininkų LDK Gedimino pulko liktinių puskarininkių kursų pirmos laidos išleistuvės. Į jas susirinko kursų klausytojai, lektoriai ir kursų vadovas majoras Šlepetys. Geriausias kursų lankytojas buvo viršila T. Korolkovas, antruoju kursus baigė –  vyr. pusk. J. Nesavas, trečiuoju – viršila Gipas. Įteikus kursų baigimo pažymėjimus, kursų vadovas padėkojo kursų lankytojams už rūpestingą mokslą, palinkėjo gautas žinias perduoti savo pavaldiniams ir ragino lavintis toliau. (Karys. – 1930.)

1930 m. vasaris. „PIEŠINAI Aleksandrui 1929 m. įsakymu B/Nr. 57 duotą leidimą eiti Ukmergės valdžios gimnazijos dainavimo mokytojo pavaduotojo pareigas laisvai samdomo mokytojo teisėmis iki 1929 m. rugpjūčio mėn. 1 d. pratęsti iki š. m. liepos mėn. 1 d.“ (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)

1930 m. vasario 15 d. Ukmergės apskrities policijos nuovados raštininkas Petras Kuliešius paskirtas tos pačios policijos nuovados viršininko padėjėju. (Policija. – 1930-05-01. – Nr. 9. – P. 180.)
    
1930 m. vasario 17 d. Kauno universiteto technikos fakultetą baigęs studentas Geršonas Davidavičius gynė diplominį darbą – arkinis gelžbetonio tiltas per Šventąją Ukmergėje. (Lietuvos aidas. – 1930.)

1930 m. „Vilkmergė. Vasario mėn. 20 d. buvo savanorių sąjungos visuotinis suvažiavimas. Susirinko apie 200 Lietuvos savanorių-kūrėjų. Suvažiavimą atidarė ir Vytauto Didžiojo metų proga gražiai prabilo p. Raščius, sąjungos pirmininkas. Pirmininkavo p. Andrašiūnas. Suvažiavimas priėmė pasveikinimus Respublikos Prezidentui, vyriausybei, kariuomenei. O suvažiavusius sveikino krašto apsaugos ministerio vardu; pasveikino ir palinkėjo savanoriams ilgiausių metų miesto burmistras p. Kuzma, p. Dlugauskas sveikino šaulių vardu./ Apie sąjungos nuveiktus darbus pranešė sekr. p. Pievaitis. Valdybą perrinko tą pačią. Didelių ovacijų susilaukė sąjungos pirmininkas p. Raščius, eilę metų stovėjęs savanorių priešaky. Po visų kitų pranešimų ir rinkimų, suvažiavimas priėmęs daug gražių pageidavimų išsiskirstė.“ (Lietuvos aidas. – 1930.)

1930 m. vasario 24 d. Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjas Mikas Macevičius perkeltas į Kauno apskritį toms pačioms pareigoms. (Policija. – 1930.)

1930 m. vasaris. „Kėdainių apskrities komendantas plk. ltn. Mikas Rėklaitis paskirtas eiti 1 p. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino pulko vado pareigas.“ (Lietuvos aidas. – 1930.)
    
Kovas
1930 m. kovo 1 d. Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjas Rokas Nagevičius atleistas iš pareigų. (Policija. – 1930.)

1930 m. kovas. „Dėl gaisro Vilkmergėje. Neliečiant klausimo apie vietos ugniagesių komandos neveiklumą ir bejėgumą ir neneigiant didžiausios vietos pulko kareivių pagalbos, - toji aplinkybė, kad gaisras buvo nedidelis ir buvo beveik visas kilnojamas turtas išgelbėtas, taip mūsų, taip ir visų namo gyventojų, reikia pripažinti, kad tai pavyko tik dėl pulko vado p. pulk. P. Dundulio energingo tvarkos palaikymo gaisro metu, o taip pat ir dėl kelių to pulko p. karininkų dalyvavimo./ Kartu laikau savo pareiga mūsų vardu, o taip pat visų to namo gyventojų, išreikšti aukščiau minėtiems asmenims padėką už nuoširdžią ir energingą pagalbą gaisro metu. Daktarienė St. Mackevičienė.“ (Lietuvos aidas. – 1930.)

1930 m. „Ukmergės žydų „Šviesos“ draugijos gimnazijos direktorių LIUBOVSKĮ Selmaną, jo prašymu, atleisti nuo š. m. kovo mėn. 4 d. dešimt dienų atostogų, direktoriaus pareigas minėtų atostogų metu leisti eiti tos pačios gimnazijos mokytojui SIFRONUI Faivušui.“ (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)
    
1930 m. „Viršininkų pastangomis, [1 pėstininkų] pulke įrengti trumpalaikiai žemės ūkio kursai. Kursai pradėjo veikti kovo 3 d. ir užsitęs iki kovo 15 d. Kursų programa: žemės dirbimas, žemės tręšimas, bičių ūkis, gyvulių ligos, vaismainis ir jo kenkėjai, gyvulių veis. ir augin., sėkla, sėja, gyvulių gydymas, gyvulių šėrimas ir priežiūra, ž. ū. statyba, pieno ūkis, paukštininkystė ir ž. ū. kooperacija./ Žemės ūkio paskaitos laikomos kasdien po dvi valandas; programai pereiti skiriama 30 valandų, kurios įterptos į dienos užsiėmimų programą. Ž. ū. paskaitas klauso visi kareiviai. Paskaitoms laikyti pakviesta agronomai, veter. gydytojai, bitininkystės bei sodininkystės instruktoriai ir kiti. Tenka pasigėrėti, kad karius ruošia ne tik būti gerais tėvynės gynėjais, bet ir sumaniais ūkininkais.“ (Karys. – 1930.)

1930 m. kovas. „Ukmergė. Šiemet kaip tik pirmą kartą Ukmergėje vyko inteligentams rekolekcijos./ Rekolekcijas vedė atvažiavęs jėzuitas Venckus, kuris per kelias dienas mokėjo patraukti beveik visus inteligentus klausyti Dievo žodžių./ Rekolekcijų laike bažnyčia buvo pilna žmonių,  kurie su pasišventimu klausėsi iškalbingo pamokslininko Dievo žodžių./ Ukmergiečiai labai patenkinti tokiomis rekolekcijomis.“; „Ukmergė. Ukmergėje šlėktos renka parašus kurijai iš vietinių sulenkėjusių lietuvių, kad vėl įvestų lenkiškas pamaldas bažnyčioje./ Įdomus yra tų ponų rinkimo būdas, gal būt lenkiškas, štai koks: vienas su prašymu eina per gyventojus ir ne tik neatsiklausia, ar sutinka pasirašyti po prašymu, bet patys (rinkėjai) užrašo (gal kad nesivargintų). Nenuostabu, kad gali surinkti daug parašų./ Nors tie „šlėktos“ visokiais būdais stengiasi atgauti savo pamaldas, bet turbūt, tos jų pastangos nueis vėjais, nes jų yra vos mažutė saujelė.“ (Rytas. – 1930.)

1930 m. kovas. „[1 pėstininkų] Pulko švietimo vadovo (kapeliono kun. Balandžio) dėka batalionuose ir atskirose kuopose suorganizuoti kareivių skaitytojų būreliai. Tokie būreliai atneš daug naudos kareivių švietimo darbe, ypač analfabetų tarpe, kurių dar pasitaiko kai kuriose kuopose./ Kad tas naudingas darbas būtų sėkmingai vykdomas, švietimo vadovas paskyrė daugiau prasilavinusius liktinius puskarininkius šį darbą prižiūrėti, o kitus ragina prie to prisidėti.“ (Karys. – 1930.)  

1930 m. kovas. „Ukmergė. Čia yra keliolika autobusų ir jų stotis. Jie tvarkaraštyj nustatytu laiku kursuoja į Kauną, tik labai gaila, kad tas laikas nustatytas tik tvarkaraštyj, o autobusai išvažiuoja kartais visa valanda vėliau, kaip pažymėta. Tiesa, iš stoties išvažiuoja punktualiai, bet išvažiavę sustoja gatvėje ir gaudo keleivius.[...]./ Ar nevertėtų atkreipti dėmesį, kuriems pridera žiūrėti tvarkos, kad autobusai išvažinėtų nustatytu laiku ir išvažiavę nestovėtų gatvėse.“ (Lietuvos žinios. – 1930.)

1930 m. kovas. „Ukmergė. Visi dejuoja,  kad šiais metais pinigų nėra, o čia dar ketvirtadieniais (turgaus dienomis) po turgų vaikštinėja būrys vyrų ir kortomis „čarna červona“ [juoda raudona] bei kitokiais būdais lošia iš pinigų. Nežino tų apgavikų, pabando laimės. Rezultatai, žinoma, apgavikų naudai. Taip gudriai jie apgaudinėja, kad ir policijai sunku yra su jais kovoti, nes turi pasistatę sargybas, kurios pamačiusios policininką duoda signalus. Kiti yra  ir po kelis kartus bausti, bet vis tik savo pelningo amato nemeta, nes norinčių išlošti yra nemažai.“ (Lietuvos žinios. – 1930.)

1930 m. kovas. „Ukmergė. Tarp žmonių buvo pasklidę gandai būk atpigsianti degtinė ir alus, bet iki šiam laikui kainos vis dar tos pačios. Kiti laukia išsižioję, kada galės pigiau išgerti, bet trūkstant kantrybės užeina į traktierių širdies nuraminti. Jei dabar – ypatingai turgų dienomis – labai daug girtų, tai kas bus, jei degtinė atpigs. Tada turbūt dėl girtų nė gatvės pereiti nebus galima.“ (Lietuvos žinios. – 1930.)

1930 m. „Kovo 23 d. Ukmergės miesto valdybos salėje įvyko vietos [šaulių] rinktinės būrių vadų suvažiavimas. Nors keliai blogi, suvažiavo beveik visų būrių vadai./ Rinktinės vadas vyr. leit. Kuzmickas, pradėdamas suvažiavimą, pasakė įspūdingą kalbą. Atsistojimu pagerbtas a. a. Vl. Putvinskis. Po to, rinktinės valdybos narys p. Dlugauskas skaitė įdomią paskaitą. Po paskaitos buvo  išklausyti būrių vadų pranešimai apie karinį paruošimą būriuose. Pasirodė, kad būriai toje srityje toli nužengė pirmyn. Visur buvo atlikti šaudymai šratais ir kovos šoviniais, daugelis būrių darė manevrus. Rikiuotės pamokos irgi buvo dažnai atliekamos. Tuo suvažiavimas pasibaigė.“ (Trimitas. – 1930.)

1930 m. kovas. „Vilkmergės miestas valdosi apskrities teisėmis ir yra tranzitinėje linijoje Kaunas – Utena – Zarasai ir šalutinėse: Anykščiai, Dusetai, Širvintai ir k. [...] / Išleidus sauskeliais naudotis įstatymą [...], jo 4 § numatyta, kad miestuose ir kitose vietose, kur susirinkimas yra didesnis, apskričių ir miestų valdybos steigia automobilių [autobusų] stotis. [...] Tačiau Vilkmergės miesto s-bė automobilių stoties steigimo iniciatyvą pasiėmė viena, visiškai nepasitarusi su apskrities s-be ir tuo pastarajai užbėgo už akių. Neturėdama savo tinkamo žemės sklypo, pradėjo tartis su kitais savininkais. Iš pasiūlytų sklypų rado du, jos supratimu, dar ir nevisai tinkamu: pil. Fridmano esamą prie Kauno gatvės pačiam centre miesto ir pil. Perkalskio, Vienuolyno gatvėje, truputį nuošaliau, 60 metru atstu nuo Kauno g-vės. Šių dviejų sklypų tinkamumui išspręsti, miesto taryba išrinko specialią komisiją, kuri apžiūrėjusi sklypus vietoje, rado pil. Perkalskio sklypą tinkamu, tačiau miesto valdyba komisijos nuomonę neigė ir tarybai pasiūlė pil. Fridmano sklypą pripažinti tinkamu, kas, žinoma, ir buvo atlikta pasirašant sutartį 10 metų./ Kad toks miesto valdybos žygis yra netikslus, aišku iš šių motyvų: pil. Fridmano žemės sklypas yra pačiame miesto centre prie Kauno g-vės ir be kito (atsarginio) išvažiavimo. [...] Be to, labai mažas sklypas ir tik su vienu į Kauno g-vę išvažiavimu, kuris turi vos 16 metrų pločio, negalės patenkinti galimo ateity automobilių išsiplėtimo.[...] O taip pat prieš stotį yra apskrities s-bės įstaiga, kuriai „ermydelis“ [netvarka, šurmulys] trukdys darbą dirbti.[...]/ Turint galvoj čia pasakytą ir atsižvelgiant į tai, kad miesto centre bet koks ermydelis bendrai nepageidaujamas, Vilkmergės miesto s-bė turėtų rasti būdą iš kalbamos padėties išeiti.[...]. Pilietis“ (Lietuvos aidas. – 1930.)

1930 m. kovas. „Ukmergės miesto valdyba nutarė šiemet pastatyti rotušę. Be to, bus kiton vieton perkelta rinka ir naujai išgrįstos kai kurios gatvės./ [...] Ukmergės miesto valdyba per savivaldybių departamentą prašo valdžios 100.000 lt. paskolos./ Prašymas būsiąs svarstomas ministerių kabinete.“ (Lietuvos žinios. – 1930.)

1930 m. kovas. „Šiomis dienomis Ukmergės I nuov. t.[-eismo] teisėjas nagrinėjo dviejų Ukmergės kinematografų konkurencijos bylą. Paaiškėjo įdomūs kinematografų praeities įvykiai. Iki 1927 m. Ukmergėje veikė tik vienas kinematografas „Birutė“, dabartinis „Modern“. 1927 m. pradeda veikti kitas kinematografas „Lira“, kuri pastatė turtuolis Rozenbliumas, žydų našlaičių naudai. Vieną naktį pražuvo „Liros“ vitrinos kino fotografijos. Pranešta policijai, bet kaltininko nerasta. Kiek vėliau kino „Modern“ rado išlaužytus pianino klavišus. Bet ir čia kaltininko nerasta./ Vieną naktį dingo kino „Lira“ visa vitrina su fotografijom. Darant kratą, lenta rasta B. Sabulio [„Modern“ savininko] kieme, o jo bute ant krosnies rasta fotografijos. Teisme Sabulis aiškinosi fotografijas gavęs iš Kauno filmų kontoros, nors tuo įtarimo neįstengė atremti. T. teisėjas, š. m. kovo mėn. 26 d. išnagrinėjęs šią bylą nutarė pil. B. Sabulį nubausti 7 paromis arešto ir 1000 litų piniginės baudos.“ (Lietuvos žinios. – 1930.)
    
Balandis
1930 m. balandis. „Ukmergė. Prie M. Volko optikos krautuvės yra pašto agentūros iškaba. Toj agentūroj labai retai kada galima gauti pašto ženklų. Aiškinasi, kad nėra kam jų pašto parnešti [?], arba vyras išėjęs, o žmona neparduodanti. Spaudinių ir šiaip didesnių vokų nepriima. Sako, jie priimami tik registruoti. Trejetas metų kaip agentūra veikia, bet niekas nesutvarko.“ (Lietuvos aidas. – 1930.)

1930 m. balandis. „Ukmergės lenkų gimnazijos neturinčioms reikalingo cenzo mokytojoms MEJERAITEI Tatjanai ir ŠILKARSKAITEI Bronislovai leisti eiti 1929/30 m. metais klasių auklėtojų pareigas.“ (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.);
„LABUČIUI Leonui, 1928 m. įsakymu Nr. 170 atleistam iš tarnybos Ukmergės lenkų gimnazijoje dėl neturėjimo reikalingo mokytojo cenzo, leisti eiti dar tos gimnazijos mokytojo pareigas ligi 1929/30 m. metų galo, laikant jį tas pareigas ėjusiu ir 1928/29 m. metais.“ (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)

1930 m. balandžio 5 d. atsargos leitenantas Pranas Petrušauskas paskirtas Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėju su eilinio policininko atlyginimu. (Policija. – 1930.)

1930 m. „Balandžio 6 d. Ukmergės moksl. [šaulių] būrio visuotiniame narių susirinkime mok. Bunikis skaitė paskaitą apie radio, o Vitkauskas apie kūno kultūrą. Būrio šauliai p. mokytojams už bendradarbiavimą yra dėkingi.“ (Trimitas. – 1930.)

1930 m. balandis. „Kauno rajono tunto tuntininkas patvirtino naujai įsisteigusį Vilkmergėje Lietuvos Respublikos A. Smetonos vardo skautų vyčių (vyresn. skautų) būrelį. Pažymėtina, kad šį būrelį sudaro vien suaugę žmonės. Būrelio vadas yra pradž. mokyklų inspektorius A. Dlugauskas. Būrelio nariai yra B. Karevičius – 1 p. pulko adjutantas, P. Aleknavičius – adjutanto padėjėjas, E. Kulvietis – gimnazijos mokytojas ir B. Zdanavičius – atsarg. mokytojas.“ (Lietuvos aidas. – 1930.)

1930 m. balandis. „Ukmergė. Netikėtai ukmergiečiai sužinojo, kad jų mylimą vadą kun. Joną Povilaitį iškelia iš jų tarpo./ [...]/ Išleidžiant kun. Joną Povilaitį tenka pažymėti jo nuopelnus mums, ukmergiečiams. Jo nuopelnai dideli. Jaunas ir energingas kun. Jonas atvažiavo į Ukmergę, tą apžėlusį dirvoną, skelbti tiesos žodžio ir kartu mokyti ir burti katalikiškas jėgas į krūvą. Jo dėka tas sulenkėjęs kraštas per du metus pakitėjo: virto lietuvišku./ Tuo reiškiniu mes, ukmergiečiai, džiaugiamės. Ir šiandien lenkiškų pamaldų, kaip lenkai sako, nuo amžių nėra ir, turbūt, nebebus. Ūkininkai džiaugiasi, kad juos visus subūrė į  K. V. C. skyrius, išaiškino jų pareigas ir principus. Ir dabar K. V. C. skyrius žymų vaidmenį vaidina Ukmergėje. Neapleido nei moterų d-jos. Moteris suorganizavo, subūrė jų org-jas ir šiandien jau gali džiaugtis savo nuveiktais darbais. Bene daugiausia pasižymėjo jaunimo tarpe. Kiek sąlygos leido, kūrė kaimo „Pavasario“ kuopeles ir nenuilstamai dirbo ir vadovavo „Pavasario“ rajonui; eidamas pirmininko pareigas. Ypač džiaugiasi mažučiai angelėliai, kurie susirašę į milžinišką „Angelo Sargo“ d-ją. Su ašaromis prašo palikti jų vadą,  kad ir toliau kartu galėtų dirbti tą pradėtą kilnų darbą./ Ukmergės padangė nušvito nuo laikraščių skaitymo. Beveik kas 4 ūkininkas skaito laikraštį./ [...]/ Gausus susirinkimas, už kun. Povilaičio didelius darbus, vienbalsiai pakėlė [jį] „Pavasario“ kuopos garbės nariu. Padainavo ilgiausių metų ir su ašaromis akyse atsisveikino su mylimu vadu./ Kun. Povilaitis perkeliamas į Gruzdžius (Šiaulių apskr.). Linkime ir ten geriausio pasisekimo.“ (Rytas. – 1930.)

1930 m. balandis. „Ukmergėj sulaikyti piliečiai: Pikaitė Sora ir Glezmanas, kurie platino komunistinio turinio atsišaukimus, pritaikytus gegužės pirmai dienai. Sąryšy su šiais suėmimais padaryta krata  pas Pikaitės brolį ir seseris. Pas jas rasta: pundelis proklamacijų, nauja raudona vėliava gegužės 1 dienai ir dvi senos raudonos vėliavos. Po to buvo padaryta krata pas Rudeševskaitę. Pas ją rastas šapirografas, kuriuo buvo šapirografuojamos proklamacijos, kelios jau išspausdintos proklamacijos,  keli „Balso“ numeriai, korespondencijos ir kt. medžiagos. Iš viso Ukmergėje suimta šeši asmenys. Vedama kvota.“ (Lietuvos žinios. – 1930.)

1930 m. balandžio 26 d. vyko Ukmergės apskrities I rajono mokytojų konferencija. Po atidarymo ir sveikinimo kalbų konferencijoje buvo skaitomi 3 pranešimai: agronomas Andrašiūnas rekomendavo ką daryti su mokyklų žeme, mokytojas Lazauskas aptarė mokymo rašyti ir skaityti „gyvu žodžiu“ metodą bei „Sakalėlio“ elementoriaus naudojimą, o mokytojas Vitkauskas propagavo kūno kultūrą. Šilta bendravimo atmosfera pasižymėjusioje konferencijoje dalyvavo virš 100 mokytojų. (Lietuvos žinios. – 1930.)

1930 m. „Vilkmergė. Balandžio mėn. 27 d. buvo mokytojų dr. J. Basanavičiaus vardo sąjungos visuotinis narių susirinkimas. Susirinkimą pradėjo insp. p. A. Dlugauskas. Į prezidiumą buvo pakviesti mokyt. Beišys ir D. Vanagas. Valdybos vardu pranešimą padarė sekr. St. Baltrušis./ Smulkų pranešimą apie skyrių atstovų praeitų metų suvažiavimą Kaune padarė D. Vanagas, suvažiavimo dalyvis. Į naują skyriaus valdybą išrinkti: insp. p. A. Dlugauskas, mokyt. Pr. Narkūnas ir St. Baltrušis. Revizijos komisijon – mokyt. Br. Zdanavičius ir P. Jasiukevičius. Susirinkimas iš anksto išrinko jau ir į skyrių atstovų suvažiavimą kandidatus./ Sumanymuose gyvų kalbų sukėlė tautiškos spaudos platinimo mėnuo – gegužės mėn. Nutarta prašyti švietimo ministeriją, kad steigtų šią vasarą mokytojams rankų darbų kursus prie Vilkmergės amatų mokyklos./ Susirinkimas pavedė valdybai pasveikinti Respublikos Prezidentą, švietimo ministerį ir centro valdybą.“ (Lietuvos aidas. – 1930.)

1930 m. „Balandžio mėn. 27 d. Ukmergės „Našlaičių namų“ salėje pulko liktinių puskar. scenos mėgėjų kuopelė vaidino komediją „Kuprotas oželis“ ir vieno veiksmo vaizdelį „Rami vietelė“./ Vaidinimai buvo gana gyvi ir žiūrėtojams patiko. Artistai neblogai pasirodė. Matyti, kad didelė padaryta pažanga. Komedijoje „Kuprotas oželis“ pažymėtina p. Bulharauskienė (Onytės rol.) ir sanit. Viršila J. Žvirblis (Jonelio rol.). Jie atvaizdavo kaimo jaunuolių gyvenimą prieš vestuves, gražiai padainavo ir scenoje gerai atliko judesius. Veikalėlius parinko ir režisavo pulko švietimo vadovas kapelionas kun. Balandis.“ (Karys. – 1930.)

Gegužė
1930 m. gegužės 1 d. Ukmergės apskrities policijos viršininko padėjėjas Juozas Ragėnas atleistas iš tarnybos. (Policija. – 1930.)    

1930 m. gegužė. „[...] [1 pėstininkų pulko] Kapelionas iškėlė gražų ir visų laukiamą sumanymą atgaivinti anksčiau veikusį pulke liktinių chorą. Tas sumanymas jau seniai keliamas, bet, neturint fisharmonijos buvo atidėtas. Mūsų viršininkų dėka pulkas asignavo iš ekonominių sumų 1000 litų ir už tą sumą nupirko naują, nors ir nedidelę, fisharmoniją. Taip pat rūpinasi įsigyti ir gaidų, nors jų dalis jau turima. Choras sudarytas  iš liktinių ir keleto būtinos tarnybos kareivių, iš viso 60 žmonių. Jo tikslas ne tik išmokti choru dainuoti, bet i r išplėsti kuopose gražių tautiškų dainelių atlikimą. [...] Chorą veda liktinis v. p. Žamauskas, prižiūrint pulko kapelionui. [...]“ (Karys. – 1930.)

1930 m. „Ukmergės valdžios gimnazijos mokytoją VITKAUSKĄ Stasį, pašauktą karinės prievolės atlikti, atleisti nuo š. m. gegužės mėn. 1 d. iš tarnybos minėtoje gimnazijoje. [...] Ukmergės valdžios gimnazijos laisvai samdomam mokytojui PIEŠINAI Aleksandrui leisti nuo š. m. gegužės mėn. 1 d. iki šių mokslo metų galo eiti klasės auklėtojo pareigas.“ (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930-05. – P. 306.);
1930 m. gegužė. Gimnazijoje dirbo mokytojas Antanas Daukša. (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930-05. – P. 307.); ir Albina Dumbrienė. (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)
    
1930 m. „Gegužės 4 d. Ukmergėje įvyko futbolo rungtynės tarp I pėst. D. L. K. Gedimino pulko ir Spartos I-jų komandų./ Pirmas puslaikis prie visiškai atviro žaidimo baigiasi 1:0 gediminiečių naudai./ Antram puslaiky gediminiečiai spaudžia, spartiečiai atrodė iškrikę ir nuvargę. Žaidimas baigėsi 2:0 gediminiečių naudai.“ (Lietuvos žinios. – 1930.)
    
1930 m. „Šaulių sąjungos vadovybę raštu pasveikino Ukmergės šaulių rinktinės būrių suvažiavimas, įvykęs gegužės 4 d. Ukmergėje./ Taspats suvažiavimas pasveikino ir Vilniaus lietuvius tokiais žodžiais: „Lietuvos Šaulių Sąjungos Ukmergės rinktinės šaulių būrių atstovai, susirinkę š. m. gegužės 4 d. Ukmergėje, siunčiame broliams vilniečiams ištvermės ir pasiryžimo svetimųjų priespaudoje. Jūsų kančios ir priespaudos tik sustiprina mūsų eiles. Mes esame tikri, kad metai po metų vėl plevėsuos Lietuvos trispalvė vėliava Gedimino kalne“. (Trimitas. – 1930.)

1930 m. gegužės 11 d. 1 pėstininkų pulko aikštėje įvyko draugiškos futbolo rungtynės tarp pulko ir Ukmergės „Tauro“ („Sveikatos“) pirmųjų komandų. Rungtynės buvo gyvos, lygių pajėgumų varžovų. Rungtynių rezultatas – 2:2. (Karys. – 1930.)

1930 m. „Gegužės 11 d. Ukmergės moksl. šaulių būrys atliko du šaudymo pratimus kovos šoviniais. Šaudymo rezultatai geri. Šaudyme dalyvavo ir rinktinės vadas vyr. leit. Kuzmickas. Po šaudymo būrys su rinktinės vadu nusifotografavo.“ (Trimitas. – 1930.)

1930 m. „Gegužės mėn. 17 d. Ukmergės „Našlaičių namų“ salėje pulko liktinių puskar. scenos mėgėjų kuopelė vaidino kareiviams dviejų veiksmų dramą „Už tėvynę kariausiu“./ Vaidinimas, kaipo mėgėjams, pavyko labai gerai. Veikalas iš pirmųjų savanorių gyvenimo, kovojant už Lietuvos nepriklausomybę.“ (Karys. – 1930.)

1930 m. gegužė. „Motinos dienos šventė Ukmergėje praėjo labai gražiai ir tvarkingai. Rytą L. K. Moterų Dr-jos narės organizuotai dalyvavo pamaldose. Šv. Mišios buvo laikomos motinų intencija. Narės priėmė bendrą šv. Komuniją. Po pamaldų  įvyko iškilminga ir didelė eisena į kapines. Čia pasimelsta už mirusias motinas. Po visų pamaldų buvo surengtas vaidinimas „Meilės galybė" ir paskaita „Motinos reikšmė šeimoje”. (Moteris – 1930.)

1930 m. „Ukmergė. Prieš kelias savaites vietinėje stalių [amatų] mokykloje įsisteigė šaulių būrys. Narių yra apie 30. Jau buvo keli narių susirinkimai, šaudymo pratimai šratais. Gegužės 24 ir 25 d. būrys surengė pirmą vakarą. Vaidinta 4 v. dr. „Mirga“.“ (Trimitas. – 1930.)

1930 m. „Gegužės mėn. 25 d. miesto sode pulko griežikų komanda surengė gegužinę. Tai buvo pirmoji gegužinė Ukmergėje. Publikos prisirinko pilnutėlis sodas, o aplinkui pilni šaligatviai vaikštinėjo žmonių ir klausėsi orkestro. Šokiai ir žaidimai užtruko iki 24 val./ Gryno pelno liko 216 lt. Pinigai skiriami įsigijimui instrumentų./ P. Deveikis, Ukmergės elektros stoties savininkas, gegužinės metu šviesą davė nemokamai, už ką rengėjai yra labai dėkingi.“ (Karys. – 1930.)
 
1930 m. gegužė. „Ukmergė iš eilės 4-tas miestas Lietuvoje pradėjęs statyti [demonstruoti, rodyti]  kalbamąsias filmas. Vakar pirmą kartą kino „Liroje“ pradėta demonstruoti pagarsėjusi ton filmą „Die Nacht gehort uns!“ filma vokiečių kalboje./ Sveikintinas dalykas, kad ir mūsų mažytė valstybėlė neatsilieka nuo civilizacijos progreso.“ (Lietuvos žinios. – 1930.)
    
1930 m. gegužė. Ministrų kabinetas skyrė Ukmergės tvarkymui 50000 litų kreditą. (Lietuvos žinios. – 1930.)

1930 m. „Gegužės mėn. 31 d. ir birželio 1 d. Ukmergėje viešėjo 5 pėst. pulko futbolo komanda. Gegužės 31 d. rungėsi su Ukmergės „Sveikata“ ir rungtynes baigė lygiomis 2:2./ Birželio mėn. 1 d. kęstutiečiai žaidė su 1 pėst. pulko futbolo komanda. Rungtynės buvo gražios ir gyvos. Pirmas puslaikis baigėsi 1:0 gediminiečių naudai./ Antrą puslaikį abi komandos gerai kombinavo. Kęstutiečiai sudarė keletą pavojingų 1 p. p. vartams momentų, bet įmušti golų nesugebėjo. Po to 1 p. p. paėmė iniciatyvą. Rungtynės baigėsi 3:0 1 p. p. naudai.“ (Karys. – 1930.)

1930 m. gegužė. „Skautai Ukmergėje/ [...]/ Kovo 30 d. buvo suorganizuota pradžios mokykloje vilkiukų gauja. Pradžioje įstojo 70 skautų – vilkiukų, o dabar jau priskaitoma apie 90. Visi gyvena skautiška dvasia. Susirinkimai, iškylos ir praktikos darbai daromi šeštadieniais ir sekmadieniais./ Tėveliai labai patenkinti, kad jų sūneliai iš mažens auklėjami Dievo ir Tėvynės meilėje, saugomi nuo visokių blogų norų ir darbų./ Vilkiukams vadovauja gimnazijos skautai. Visi vadai su didžiausiu noru ir pasiryžimu dirba kiek galėdami, kad tik skautams – vilkiukams naudos būtų ir kad jais mokytojai džiaugtųsi. Visi vilkiukai dirba ir daug mano nuveikti šią vasarą./ Gegužės 25 d. atvažiavus vyriausio skautų štabo nariui apžiūrėti stovyklavimo vietos, buvo padaryta iškyla,  kur kartu su skautais dalyvavo ir vilkiukai.“ (Rytas. – 1930.)

Birželis
1930 m. birželio 1 d. atsargos leitenantas Vincas Januškevičius paskirtas laikinai eiti Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjo pareigas, o Simas Tamašauskas nuo tos pačios dienos paskirtas policijos nuovados viršininko padėjėju. (Policija. – 1930.)

1930 m. birželis. „Ukmergė./ Kariuomenės teismas Ukmergėj/ šiomis dienomis sprendė 15 komsomolcų bylą, kurie nuteisti nuo 12 ligi 6 metų sunkiųjų darbų kalėjimo. Du išteisino./ Stato paminklą./ Prieš kelis metus buvo iškeltas  paminklo nepriklausomybei paminėti statymo Ukmergėje reikalas. Buvo pradėtas net aukų rinkimas. Nepriklausomybės dešimtmetį minint buvo padėti būsimo paminklo pagrindai. Po to vėl apie paminklą nieko nebuvo girdėti, kol nesenai buvo pradėti patys statymo darbai. Paminklas miesto sodo medžių tarpe atrodys gana gražiai.“ (Lietuvos žinios. – 1930.)

1930 m. birželio 4 d. Valstybės dramos teatras Ukmergėje, „Lyros“ kino teatro salėje du kartus suvaidino Maironio „Kęstučio mirtis arba Vytauto išgelbėjimas“. 12 val. spektaklis buvo rodomas vietos kariuomenės įgulai, o vakare – „Vilkmergės visuomenei“. Spektaklių metu kino teatro salė buvo pilnutėlė, kiekvieną kartą vaidinimus stebėjo apie 500 žiūrovų. Po vakarinio spektaklio „[...] artistams teiktos gėlės, karštos ovacijos ir širdingi padėkos žodžiai, pasakyti artistams vietos šaulių rinktinės valdybos pirmininko p. Dlugausko – šaulių vardu – ir apskrities viršininko p. Raščiaus – Vilkmergės visuomenės vardu. Karininkų ramovėje artistus vaišino visą laiką pusryčiais, pietumis ir vakariene./ VI.5 d. vilkmergiečiai, kaip ir pasitikę, iškilmingai su karo dūdų orkestro muzika ir gėlėmis išlydėjo artistus į Uteną.“  (Lietuvos aidas. – 1930.)

1930 m. birželis. „Ukmergė. Prieš kelias savaites vietinėje stalių [amatų] mokykloje įsisteigė šaulių būrys. Narių yra apie 30. Jau buvo keli narių susirinkimai, šaudymo pratimai šratais. Gegužės 24 ir 25 d. būrys surengė pirmą vakarą. Vaidinta 4 v. dr. „Mirga“. (Trimitas. – 1930.)

1930 m. birželis. „Ant poetiško Šventosios krašto yra labai nepoetiškas su aukšta tvora, pakrypusiomis sienomis Vilkmergės kalėjimas. Jame atgailauja apie 200 blogo pavyzdžio arba savo nesuvaldomos prigimties aukų./ Nors tai skaitomas paprastas [paprasto režimo], bet kalinių tarpe yra su bausmėmis iki 15 metų ir net iki gyvos galvos./ Vyriausios kalėjimo administracijos rūpestis padaryti vargšų kalinių atgailą kiek galima prasmingesnę. Tuo tikslu yra įrengtos: 1) labai gerai pastatyta stalių dirbtuvė, 2) pusėtinai – batų ir rūbų siuvyklos, 3) nebloga kalvė, 4) labai gera kailių išdirbimo dirbtuvė ir 5) nesenai atidaryta su geru meisteriu specialistu P. Nelevičium priešaky knygų rišykla. Ypač paminėtina ši pastaroji įmonė. Čia tvirtai ir dailiai įrišamos knygos pagal įvairiausią pageidavimą, daromi albumai, portfeliai, piniginės ir net čemodanai [lagaminai]./ Jau nuo keletas metų gyvuoja čia Kalinių Globos Dr-ja. O jos rūpestis sušelpti išeinančius ir išėjusius kalinius rūbais, pinigais ir protekcija, taip pat prisidėti prie kalinių švietimo kalėjime. Tos dr-jos metinė apyvarta siekia kai kuriais metais net iki 4000 litų.“ (Mūsų laikraštis. – 1930.)

1930 m. birželio 10-12 d. Ukmergės bažnyčias vizitavo Kauno arkivyskupas J. Skvireckas. Iškilmingai sutiktas ukmergiškių: „J. E. Ganytoją dar toli už miesto pasitiko automobiliu p. Komendantas ir Apskrities viršininkas. Nuo vidurio miesto iki pat parapijos bažnyčios stovėjo išsirikiavęs špalerais vietinis kariuomenės pulkas ir sveikino aukščiausiąjį Lietuvos Kariuomenės Dvasios Vadą, kuris tos kariuomenės ir didžiulės žmonių minios lydimas ėjo pėsčias per miestą. Skambėjo pasivaduodami pulko orkestrų ir chorų giesmės. Netoli bažnyčios, prie papuoštų vartų, Arkivyskupą pasitiko dvasininkai, bažnytinės vėliavos ir draugijos, maži „angeliukai“ (mergaitės) ne vien barstė gėles, bet ir giedojo.“ Arkivyskupas laikė šv. Mišias parapijos bei Švč. Trejybės bažnyčiose, teikė tikintiesiems sutvirtinimo sakramentą, apžiūrėjo Marijonų vienuolyną. (Šaltinis. – 1930.); „Birželio mėn. 9 d. į Ukmergę atvyko Kauno arkivyskupas Skvireckas. 17 val., arkivyskupui sutikti, pulkas buvo išstatytas miesto gatvėmis špaleriais. Pulko kapelionas, karininkai su pulko vadu ir miesto vyriausybe arkivyskupą sutiko priemiesty ir atlydėjo iki bažnyčios. Užpakaly ėjo pulko orkestras ir visas pulkas,  kuris gražiai iš špalerių rinkosi į voras. Prie bažnyčios buvo parengti garbės vartai, kur laukė didžiulė žmonių minia./ Arkivyskupas, palaiminęs žmones, pasakė gražų pamokslą ir atlaikė pamaldas už mirusius. Kitą dieną kareiviai buvo nuvesti į bažnyčią, kur arkivyskupas suteikė tikėjimo sustiprinimą (padirmavojo).“ (Karys. – 1930.)

1930 m. birželio 10 d. įsakymu Švietimo ministerija pavedė „Kauno apskr. II rajono prad. mokyklų inspektoriui VOKIETAIČIUI Antanui [...] organizuoti pradžios mokyklų mokytojams pedagoginių darbų kursus Ukmergėje.“ (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)

1930 m. birželis. „Kriminalinė policija vėl pagavusi lenkų šnipus. Suimti Šemberas Vacas, Romeika Adolfas, Gineika Juozas, Raščiauskas Vladas ir Macijauskas Vladas. Vienas šnipų – Šmitas, nujausdamas pavojų, nusišovęs. Šnipai dirbę Ukmergėj ir Kaune.“. (Socialdemokratas. – 1930.)

1930 m. „Birželis mėn. 28 d. pulko sporto aikštėje įvyko draugiškos futbolo rungtynės tarp Ukmergės „Sveikatos“ ir Kauno „K. S. K.“ aukštosios lygos. Svečiai lengvai nugalėjo sveikatiečius 6:1./ Birželio 30 d. „K. S. K.“ žaidė su 1 p. p. futbolo komanda. Šios rungtynės buvo įdomiausios iki šiol buvusių./ Rungtynės laimėjo pulkas 2;1.“ (Karys. – 1930.)

Liepa
1930 m. „Mirė kun. Vincentas Grašis. Liepos m. 2 d. Ukmergėje mirė kunigas marijonas V. Grašis, sulaukęs 60 metų amžiaus. Žymiai velionies gyvenimą sutrumpino bolševikų kalėjimai. Velionis palaidotas Marijampolėje.“ (Vienybė. – 1930.)

1930 m. „Ukmergėje (VII. 10.) mokėjo už sviesto kilogramą 4,50 – 5 litus; už kiaušinių 10 št. – 1,20-1,50 lt; už serbentų kg. – 40 centų; mėlynių litras – 40-50 ct.; pieno litras – 30 ct.; čerešnių [trešnių] kg. – 70 ct. Kiaulėms mokėjo po 90 lt. už centnerį [50 kg] gyvo svorio,, jei jos buvo nedidesnio svorio, kaip 2-3 centner. Už 4 centnerių kiaulę mokėta tik 75 lt. už 1 centnerį.“. (Vienybė. – 1930.)

1930 m. liepos 15 d. Ukmergės miesto ir apskrities viršininkas Jonas Rasčius perkeltas į Zarasų apskrities viršininko pareigas. (Policija. – 1930.)
    
1930 m. „Liepos 19 d. įvyko futbolo rungtynės tarp Ukmergės „Rinktinės“ ir Kauno „Spartos“./ Pirmam puslaiky Kauno „Sparta“ įvaro Ukmergės rinktinei 2:0. Antram puslaiky Ukmergės rinktinė įmuša „Spartai“ 3:0./ Rungtynės baigėsi 3:2 Ukmergės rinktinės naudai./ Liepos mėn. 20 d. įvyko futbolo rungtynės tarp 1 p. D. L. K. Gedimino pulko I-os komandos ir Kauno Aukštosios lygos „Spartos“./ Visą laiką matyti stiprus žaidimas 1 p. D. L. K. Gedimino pulko komandos./ Rungtynės baigėsi 2:0 1 p. D. L. K. Gedimino pulko I-os komandos naudai.“ (Lietuvos žinios. – 1930.)

1930 m. „Liepos 19 d. Ukmergės miesto šaulių būrys ir savanorių ugniagesių komanda palaidojo savo būrio vadą ir komandos viršininką ats. kap. Praną Dambrauską. Jo asmeny būrys ir komanda neteko gero veiklaus ir simpatiško vado ir viršininko. Velionis Dambrauskas visada ir visur, nežiūrint į kritikavimus ir pajuokimus neprijaučiančių mūsų idėjoms žmonių, karštai gynė šaulių ir ugniagesių reikalus./ Laidotuvės vyko organizuotai. Joms vadovavo: rinktinės vadas vyr. leit. Kuzmickas, būrio valdybos nariai Dlugauskas ir Čekanavičius, ugniagesių komandos vadovybė ir ugniagesių draugijos valdybos narys M. Lapinskas. Laidotuvėse dalyvavo giminės, draugai bei pažįstami, šauliai, ugniagesiai ir didelė minia žmonių. N. pėst. pulko dūdų orkestras grojo gedulo maršą. Bažnyčioje už velionį atlaikytos gedulingos mišios su ekzekvijomis. Į bažnyčią ir į kapines velionis buvo vežamas aukštai pastatytame ant gaisrinės mašinos automobilio karste. Ant karsto padėta jo, ugniagesių komandos viršininko, kepurė ir sukryžiuotas kardas. Kapinėse būrio valdybos narys šaulys Dlugauskas pasakė atsisveikinimo prakalbą ir trimis salvėmis šaulių garbės sargyba atsisveikino su brangiu vadu. Ant kapo sudėta daugybė vainikų.“ (Trimitas. – 1930.)

Rugpjūtis
1930 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio miesto ir apskrities viršininkas Bronius Stosiūnas perkeltas į Ukmergės miesto ir apskrities viršininko pareigas. (Policija. – 1930.)

1930 m. rugpjūtis. „Ukmergės kronika/ Miesto valdyba tikrai verta pagyrimo, kad nors kartą iš tikrųjų ėmėsi miestą sutvarkyti. Atvažiavę iš kitur žmonės sako, kad Ukmergė vejasi sostinę: gatvės naujai sutvarkytos, praplatintos (Sodų g.) ir išgrįstos (Kauno g. ir Kęstučio aikštė). Be to, daroma rimtų žygių kanalizacijai ir vandentiekiui įtaisyti. Tam tikslui miesto valdyba nori ir visus šaltinius [šulinius?] sutvarkyti./ - Kažkoks prakeiksmas lydi Ukmergės paminklo statymą. Nepadeda nei gegužinių, nei nevykusių loterijų ruošimas – paminklo galo vis dar nematyti./ - Pradėjo veikti šaulių kino [teatras] sode priešais paštą. Kaip ir reikėjo tikėtis, šis kino taip pat rūpinasi aprūpinti tik „galiorkinę“ publiką, veždamas jiems „kavboiškus“ paveikslus [filmus] ir nuleisdamas  kainas net iki 30 ct. Bendrai vis aiškesnis darosi teatro reikalas. Reikia meno, o ne kinematografinio šlamšto. Ir jei Ukmergės visuomenė įstengia tris, keturis kino išlaikyti, įstengtų, norėdama, ir šiokį, tokį, nors nenuolatinį teatrėlį laikyti.“ (Lietuvos aidas. – 1930.)

1930 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio valstybinės gimnazijos kūno kultūros mokytojas Vorobėjus Leonas perkeltas į Ukmergės valstybinę gimnaziją etatiniu kūno kultūros mokytoju. (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)
1930 m. rugpjūčio 1 d. Ukmergės žydų realinės gimnazijos mokytoja svetimšalė Eljašaitė Mina, jai negavus leidimo toliau gyventi Lietuvoje, atleista iš eitųjų toje gimnazijoje pareigų. (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)

1930 m. rugpjūtis. Buvęs Panevėžio apskrities viršininkas B. Stosiūnas perkeltas į Ukmergę apskrities viršininko pareigoms. (Trimitas. – 1930.)

1930 m. rugpjūtis. „Paminklo statymo komiteto“ nariai: J. Bajoras, P. Kuzma, K. Deveikis, atsakydami į nepasirašiusio korespondento abejones „laisvės paminklo statymu Vilkmergėje“ rašo laikraštyje „Lietuvos aidas“ rugpjūčio 14 d. išspausdintoje žinutėje, jog: „[...]didžiulis paminklas, 16 metrų aukščio, kokio dydžio ir masyvumo iki šiol, regis, visoje Lietuvoje kito dar nėra, pradėtas statyti š. m. gegužės mėn., yra jau pabaigtas liepos 31 d. ir belieka tik padailinimo ir skulptūros darbai, kurie taipgi yra varomi ir iki rudens paminklas bus galutinai pabaigtas, jei atliejimas bronzos darbų, pavedamas kitur, nesumaišys paminklo atidengimo. Taip pat yra neblogai pasisekę paminklo reikalais surengta loterija, davusi gryno pelno 1.800 litų ir gegužinė, neveizint į nepalankų orą – gryno pelno apie 800 litų. Tą visą gerai mato ir žino, berods, visa vietos visuomenė, manome, kad ir patsai p. korespondentas, bet kodėl taip skeptiškai įžiūri kokį tai „prakeikimą“, tai jau jo paslaptis. Būkime teisingesni.“ (Lietuvos aidas. – 1930.)

1930 m. rugpjūtis. „Iki šiol mūsų mieste buvo tik viena Brolių Orvinų lentpjūvė, [...]. Bet šiomis dienomis tapo paleista čia į darbą ir antroji [mieste lentpjūvė,] p. K. Deveikio įmonė, aprūpinta naujomis medžio apdirbimo mašinomis, prie jo eksploatuojamos miesto elektros stoties ir vandens malūno, varomų Šventosios vandens jėga. Taigi šiai naujai lietuvio įmonei reikia palinkėti geriausio pasisekimo.“ (Lietuvos aidas. – 1930.)

1930 m. „Rugpjūčio 9 d. už upės Smėliuose buvo kilęs didelis gaisras, kurs dėka energingai gaisrininkų pagalbai greitai buvo užgesintas. P.[-oniai] Timinskai prie Gružų g. sudegė gyvenamas namas, tvartas, pirtis. Gaisro priežastis tiriama.“ (Lietuvos aidas. – 1930.); „[...] Rugpjūčio 9 d. 11 val. staiga Ukmergėj užsidegė pirtis. 1 p. p. [pėstininkų pulko] ugniagesiai, užsiėmimų metu lauke pastebėję gaisrą, tuoj nuvyko ir drauge su miesto ugniagesiais gaisrą likvidavo. Be pirties degė dar dveji namai. Kadangi tame rajone buvo daug šiaudiniais stogais namų, tai jei ne pulkas, gaisras būtų plačiai išsiplėtęs. Viena kuopa kareivių buvo atsiųsta degančiųjų turtui saugoti ir padėti ugniagesiams jį gelbėti nuo ugnies.“ (Trimitas. – 1930.)

1930 m. „Ukmergės lenkų gimnazijos direktorių HORBAČIAUSKĄ Kazimierą atleisti nuo š. m. rugpjūčio mėn. 16 d. iš tarnybos toje gimnazijoje ir nuo tos pačios dienos, laikytojų – Lenkų „Švietimo“ Draugijos Ukmergėje valdybos – prašymu, tvirtinti tos gimnazijos direktoriumi ats. gener. leit. STOMMĄ Vytautą.“ (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)

1930 m. rugpjūčio 21 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“ išspausdintas didelis straipsnis „Kaip tvarkomas Vilkmergės miestas“. Jame rašoma, jog tik įvažiavus į miestą į akis krenta sutvarkytos, išgrįstos gatvės, įrengti šaligatviai. Gatvėse gana didelis judėjimas: automobiliai, autobusai, nemažai vežikų. Rašoma, jog miesto valdyba 1930 m. yra gavusi iš vyriausybės 50000 litų paskolą gatvių pergrindimui. Ji jau sunaudota ir visos centrinės gatvės išgrįstos. Pažymėta, jog anksčiau turgavietės mieste buvo įvairiose vietose, kuriose dabar teprekiaujama tik vaisiais, o turgavietė iškelta „nuošalesnėn vieton“. Ji užima apie 1,5 ha plotą ir artimiausiu metu bus išgrįsta, o turgūs, vykstantys pirmadieniais ir ketvirtadieniais „esti gana gausingi“. Mieste yra 18 pradžios mokyklų komplektų. Mokslas vyksta išnuomotose patalpose, nes miestui priklausančias patalpas užėmusi kariuomenė. Vienas komplektas „telpa miesto valdybos namuose“. Čia vykdomas remontas, planuojama sutalpinti keturis pradinukų komplektus. Miesto turtas, palyginus, yra didelis, apie 1500000 litų. Miestui priklauso 250 ha miško ir virš 100 ha žemės. Žemė nuomojama, mišką prižiūri du eiguliai, planuojama įrengti sodinukų daigyną. Paskutiniu metu žemė apie miestą dalijama į nedidelius sklypus ir parduodama statyboms. Nesenai išskirstyta apie 30 sklypų prie Smėlių priemiesčio. Pažymėtina, kad miestas visai neturi skolų (išskyrus paminėta paskolą gatvių grindimui), biudžetas, maždaug 500000 Lt dydžio, sudaromas su pertekliumi. Vilkmergėje yra gerai organizuota gaisrininkų komanda, turinti 9 žmonių tarnybą, 6 arklius, greitosios pagalbos automobilį su motorine mašina [pompa?] ir keliais rankiniais siurbliais. Elektros šviesą miestui gamina Deveikis, kuriam elektros stotis yra išnuomota koncesijos pagrindais. Mieste yra 30 namų be savininkų, priklausančių negrįžusiems iš Rusijos miestiečiams. Juos prižiūri miesto valdyba. Miestas savo ligoninės ir prieglaudų neturi. Beturčiai yra siunčiami gydytis į valdišką apskrities ligoninę o labdaringoms organizacijoms miestas kasmet skiria apie 24000 litų (po 12 tūkst. žydų ir lietuvių organizacijoms). „Vieno ko trūksta Vilkmergei, tai šviesos. Didžiausia nešvara gatvėse, krautuvėse, turguje ir kitur. Bet dabar ir tas dalykas tvarkoma: mieste veikia mėsos priežiūros punktas, kitais metais gi manoma įvesti visų atvežamų turgun produktų priežiūrą. Miesto savivaldybė turi savo skerdyklą, kuri pilnai patenkina vietos reikalavimus.“ Kęstučio a. yra gražiai sutvarkytas, tačiau gana mažas miesto sodas [parkas, skveras]. Miesto valdyba planuoja sodą perkelti į kitą vietą ir gerokai praplėsti. Miestiečiai mėgsta poilsiauti, maudytis šalia Šventosios, lankosi piliakalnyje, o už Šventosios, pamiškėje statosi nauji mediniai vasarnamiai. (Lietuvos aidas. – 1930.)

1930 m. Minint Vytauto Didžiojo metus, jo paveikslas buvo vežiojamas per Lietuvą, jam sutikti rengiamos iškilmės, paveikslas buvo pagarbiai demonstruojamas. Į Ukmergę Vytauto Didžiojo paveikslas buvo atgabentas rugpjūčio 13 d. 20.30 val., o sekančios dienos rytą, 8 val. iškilmingai palydėtas į Pabaiską. (Trimitas. – 1930.); „Rugpjūčio mėn. 13 d. [...] 20 val. priemiesty, prie pastatytų sutikimo vartų, atėjo l. e. [1 pėstininkų] pulko vado p. pulk. leit. Pošiūnas, karininkai, miesto vyriausybė, šauliai, organizacijos ir didžiulė žmonių minia (kokios Ukmergėje nėra buvę). Nuo vartų per visą miestą buvo išstatytos kareivių garbės sargybos. 20 val. 30 min. Vytauto Didžiojo paveikslas atneštas prie sutikimo vartų. Orkestras sugrojo Vytauto giesmę. Miesto burmistras p. Kuzma pasakė kalbą. Po kalbos paveikslą paėmė nešti burmistras ir miesto valdybos nariai. Iš šonų ėjo pulko garbės sargyba. Vėliau paveikslą nešė pulk. leit Pošiūnas, pulk. leit. Plentas ir majoras Šlepetys. Paskiau policijos valdininkai, mokytojų kursai, šauliai ir organizacijų vadai. Prie bažnyčios paveikslą paėmė dvasiškiai ir įnešė į bažnyčią. Po pamokslo ir trumpų pamaldų paveikslą atnešė į miesto sodną, kur buvo pastatyta Vytautui Didžiajam nakvynė. Čia pirmą kalbą pasakė Ukmergės gimnazijos direktorius p. Ambraziejus. Orkestras sugrojo Tautos himną. Po to kalbėjo pulk. leit. Pošiūnas. Jo kalba buvo labai jausminga. Orkestras sugrojo „Mes be Vilniaus nenurimsim“. Vėliau kalbėjo organizacijų vadai ir visuomenės veikėjai. Ukmergės šaulių choras padainavo keletą tautiškų dainelių ir 23 val. 15 min. Tautos himnu iškilmės pasibaigė./ Prie Vytauto paveikslo per naktį stovėjo pulko mokomos kuopos garbės sargyba; sargybiniai turėjo per pečius tautiškus kaspinus./ Rugpjūčio mėn. 14 d. 7 val. 30 min. susirinko dalyviai palydėti Vytautą Didįjį. Pulkas išsirikiavo špaleriais iki užmiesčio. Čia buvo vartai su užrašu „Vytaute, laimink mūsų žygį į sostinę Vilnių“. Atsisveikinimo kalbą pasakė miesto burmistras. Orkestras sugrojo Vytauto giesmę. 8 val. paveikslą išnešė į Pašilę. Iki Pašilės, be palydovų, ėjo ir pulko orkestras. Pašilėje paveikslą sutiko ten stovintis III batalionas ir vietos žmonės. Iš ten paveikslą išnešė į Pabaiską. Šios iškilmės paliko visiems amžiną atminimą. Kur Vytauto paveikslas ėjo, ten visas kelias buvo barstomas gėlėmis ir nušviestas fakelais.“ (Karys. – 1930.)

„1930 m. rugpjūčio 22 d. į pil. Marijonos Talalaitės, gyv. Ukmergės m. Bažnyčios g. 5 nr., butą užėjo Ona Vaitekūnienė (tokia pavarde ji ten pasivadino) ir prašė išnuomoti jos sesutei kambarį. Susitarus dėl nuomos, Vaitekūnienė ten ir apsinakvojo. Kitą rytą – 23. VIII., išėjus Talalaitei į bažnyčią, Vaitekūnienė pavogusi iš jos 120 lit., apie 3 mtr. ruožavos spalvos šilko, 2  poras moteriškų kelnių, iš kurių vienos baltos, kitos ruožavos spalvos, 1 p. šviesių šilkinių moteriškų kojinių, 1 porą namų darbo marškinių ir apie 3 mtr. balto perkelio. Viso pavogta 233 lit. sum. Ona Vaitekūnienė nukentėjusiai sakiusi. Kad ji kilusi ir Pageležių km., Veprių vl., Ukmergės ap., bet ten asmens tokia pavarde nesurasta. [...] T. p. m. rugpjūčio 31 d.  į butą pil. Dūdienės Viktorijos, gyv. Ukmergės m. Kapų g., prieglaudoje, atėjo tūla moteris ir nesant Dūdienei namie, atsirakinusi dėžę išvogusi 38 lit. Nepažįstamajai berakinant mačiusi nukentėjusios kaimynė, bet pastarajai vagilė pareiškė, kad ji esanti Dūdienės giminaitė  ir turinti teisę rakinėti Dūdienės užraktus. Dūdienė jokių giminių neturi./ Patirta, kad šią vagystę papildė Vaitekūnienė Ona, kuri apvogusi ir aukščiau paminėtą Talalalitę Marijoną. [...]“ (Kriminalinės Policijos Žinios. – 1931.)

1930 m. rugpjūtis. Pedagoginių darbų kursai Ukmergėje/ Kursai truko nuo liepos 1 iki rugpjūčio 17 d. Kursus baigė ir pažymėjimus gavo 93 mokiniai./ Šie kursai yra darbo kursai, nes juose nė vienos valandėlės nėra laisvos. [...]/ Šių metų paroda pasižymėjo grafiškų dalykų darbų gausumu ir įvairumu. Mat tuos dalykus dėstė tuos dalykus gerokai išstudijavęs meno mokyklos mokytojas p. A. Tamošaitis. Šių dalykų salė per visą dieną buvo pilnutėlė lankytojų, nes eksponatų įvairumas ir gausumas juos traukte traukė. Čia mes matėme visų stilių raides, įvairių darbų su pieštuku ir tušu, spalvavimą dažais, karpybą, štampavimą su bulvėmis, paprastu ir pigiu būdu spalvoto popieriaus gaminimą ir daug kitų dalykų. Taip pat gausiai buvo lankomi ir kiti skyriai./ Kursu uždaryme ir vakarienėje dalyvavo švietimo ministerijos atstovas p. Sluoksnaitis. Per vakarienę buvo pasakyta kursų vadovybės ir klausytojų nemažai kalbų.“ (Rytas. – 1930.)

1930 m. rugpjūčio 31 d. Ukmergėje vyko aplinkinių parapijų katalikiškų organizacijų kongresas, skirtas Vytauto didžiojo metams. Kongresas prasidėjo iškilmingomis pamaldomis Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Mišias aukojo ir pamokslą pasakė vyskupas M. Reinys. Po pamaldų, procesija iš kelių tūkstančių žmonių, nešina Vytauto Didžiojo paveikslu, kurį lydėjo raiteliai bei pučiamųjų orkestras, nužygiavo į 1 pėstininkų pulko rikiuotės aikštę. Eisenoje dalyvavo ir keliolikos katalikiškų organizacijų atstovai su savo vėliavomis, plakatais. Aikštėje įvyko plenumo posėdis, kurį atidarė kongreso šefas, Ukmergės dekanas kun. Špakevičius. Į šventės garbės prezidiumą pakviesti: vyskupas M. Reinys, kunigai M. Krupavičius, D. Ūsoris, S. Kiškis, V. Strazdas bei dr. Leimonas ir O. Labanauskaitė. Darbiniam prezidiumui pirmininkavo J. Baltenis, sekretoriavo mokytoja Augustinaitė, Markulis ir kiti. Kongresui sveikinimus išsakė organizacijų atstovai bei pavieniai asmenys. Po sveikinimų, Vytauto Didžiojo jubiliejaus proga, ilgą ir įspūdingą kalbą pasakė kun. Krupavičius. Po šios kalbos orkestras sugrojo Vytauto Didžiojo giesmę, dainavo kuopų jungtinis choras, vadovaujamas Meškelės. Kongreso uždaryme kalbėjo kongreso pirmininkas J. Baltenis, kviesdamas „visus katalikiškai – tautiškai nusiteikusius jungtis į atitinkamas organizacijas“. Orkestrui grojant maršą, kongreso dalyviai nužygiavo į Marijonų vienuolyno bažnyčią. (Rytas. – 1930.)
    
Rugsėjis
1930 m. rugsėjis. Sausio mėnesį „vietos ponių pastangomis įsteigtas „Lietuvos Vaiko“ Draugijos Ukmergės skyrius.“ Pradžioje buvo įsteigta vaikų aikštelė, jai vadovavo p. Slavinskienė, aikštelę lankė apie 170 neturtingų šeimų vaikų. Rugsėjo mėn. įsteigtas vaikų darželis, kurį lanko apie 50 vaikų. (Lietuvos aidas. – 1932.)

1930 m. Mokslo metų pradžioje Ukmergės žydų realinėje gimnazijoje mokėsi 168 moksleiviai (62 vaikinai, 106 merginos): I klasėje – 24 (9 v., 15 m.); II – 18 (6 v., 12 m.); III – 15 (5 v., 10 m.); IV – 7 (1 v., 6 m.); V – 19 (6 v., 13 m.); VI – 27 (7 v., 20 m.); VII – 25 (11 v., 14 m.); VIII – 34 (17 v., 16 m.). Visi jie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, žydų tautybės, judėjų tikybos.
Ukmergės žydų „Šviesos“ draugijos gimnazijoje mokėsi 162 moksleiviai (53 vaikinai, 109 merginos): I klasėje – 15 (6 v., 9 m.); II – 10 (po 5); III – 11 (4 v., 7 m.); IV – 12 (po 6); V – 17 (4 v., 13 m.); VI – 25 (7 v., 18 m.); VII – 44 (12 v., 32 m.); VIII – 28 (9 v., 19 m.). Visi jie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, žydų tautybės, judėjų tikybos.
Ukmergės lenkų gimnazijoje mokėsi 85 moksleiviai (41 vaikinas, 44 merginos): I klasėje – 14 (9 v., 5 m.); II – 11 (9 v., 2 m.); III – 10 (po 5); IV – 14 (3 v., 11 m.); V – 14 (8 v., 6 m.); VI – 5 (1 v., 4 m.); VII – 9 (4 v., 5 m.); VIII – 8 (2 v., 6 m.).  Visi jie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, 4 iš jų - lietuviai (1 v., 3 m.), 80 lenkų (po 40), 1 žydaitė, 84 – katalikų tikybos, 1 - judėjų.  (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)

1930 m. Ukmergės žydų „Šviesos“ draugijos gimnazijos direktorius Liubauskis Selmanas, jo prašymu, atleistas iš pareigų nuo rugsėjo 1 d., o Raseinių žydų gimnazijos direktoriui Leibavičiui Guteliui, Ukmergės žydų „Šviesos“ draugijos prašymu, nuo tos pačios dienos leista eiti „Šviesos“ draugijos gimnazijos direktoriaus pareigas. (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)
1930 m. rugsėjo 1 d. Ukmergės amatų mokyklos laisvai samdomas mokytojas Babeckas Petras perkeltas į Seirijų amatų mokyklą vedėju. (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.); „Baigusį Čekoslovakijoje amatų mokslus MAMĖNĄ Kazimierą skirti į Ukmergės amatų mokyklą amato mokytoju su IX tarn. kategorijos alga nuo š. m. rugsėjo mėn. 1 d.“ (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)
1930 m. rugsėjo 1 d. vyr. leitenantas Pranas Kvederavičius paskirtas Ukmergės valstybinės gimnazijos karinio parengimo mokytoju laisvai samdomo mokytojo teisėmis. (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)
1930 m. rugsėjo 1 d. Ukmergės žydų realinės gimnazijos mokytojas Konradas Pietrekas, jo prašymu, atleistas iš eitųjų toje gimnazijoje pareigų. (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)
1930 m. rugsėjo 1 d. vyr. leitenantas Vinkšnelis Povilas paskirtas karinio parengimo vadovu laisvai samdomo mokytojo teisėmis Ukmergės vidurinėje amatų mokykloje. (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)

1930 m. rugsėjis. „[1 pėstininkų pulko] Liktinių pusk. klubas mūsų viršininkų dėka šiais Vytauto Didžiojo metais gražiai atremontuotas ir  kitą tiek padidintas. Buvusią kareivių skaityklą ir bibliotekos kambarius prijungė prie klubo, o biblioteką perkėlė į anksčiau buvusį klubo bufeto kambarį. Dabar klubas turi: salę, skaityklą, radijo kambarį, salę bufetui, moterų kambarį ir kabyklę [rūbinę?]. Pulko vado rūpesčiu gauta iš pulko ekonominių sumų 1500 litų; už šiuos pinigus nupirkta 6 št. langams užlaidų, durims portjeros, bufetas, 7 staliukai, 20 minkštų kėdžių bufetui ir kiti klubui reikmenys. Į klubą užėjus, matyti gražus jo sutvarkymas. Salėje stovi didelis aliejiniais dažais pieštas pulko šefo D. L. K. Gedimino paveikslas (pulko karininkų dovana), Vytis, valstybės Prezidento A. Smetonos ir rašytojų – veikėjų paveikslai. Radijo kambary didelis aliejiniais dažais pieštas žuvusiems paminklas, 2 lentos su užrašytomis pavardėmis pulko žuvusių karių kovos lauke, karininko Juozapavičiaus, kareivių Lukšio, Eimučio ir kitų žuvusių paveikslai. Skaitykloje ir bufeto salėje Lietuvos kunigaikščių ir pasižymėjusių pulko karių paveikslai. Moterų kambary didžiulis veidrodis, sofa ir gražūs paveikslai. Visur jauku,  malonu. Tam gražiam klubo sutvarkymui daug triūso padėjo vald. pirmininkas kapitonas Lapinskas. Pulko liktiniai puskarininkiai pulko vadovybei, klubo vald. pirmininkui ir valdybai yra dėkingi už šį gražų klubo sutvarkymą.“ (Karys. – 1930.)

1930 m. rugsėjo 6 d. Ukmergės valstybinės gimnazijos mokytoja Strimaitytė Agota, jos prašymu, perkelta į Seirijų stalių amato vidurinę mokyklą, o Rokiškio valstybinės gimnazijos laisvai samdomai mokytojai Gudavičiūtei Jadvygai nuo tos pačios datos leista eiti Ukmergės valstybinės gimnazijos laisvai samdomos mokytojos pareigas. (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)

1930 m. rugsėjo mėn. 7 d. 1 pėstininkų pulko aikštėje pulko futbolo komanda susitiko su Kauno „Tauro“ A. L. komanda revanšo rungtynėms. Pavasarį pulko futbolininkai pralaimėjo kauniškiams 4:1. Šį kartą kariai jau per pirmąjį kėlinį įmušė 4 įvarčius ir rungtynes laimėjo 4:0. Kauno „Tauro“ A. L. komanda žaidė ir su Ukmergės futbolininkų rinktine bei laimėjo  - 5:3. (Karys. – 1930.)

1930 m. rugsėjis. „Beviešėdamas pas gimines Ukmergėje netikėtai susitikau su p. Paulausku ir su juo turėjau progos arčiau susipažinti su Ukmergės gyvenimu./ Pirmiausia nuėjome aplankyti Marijonų vienuolyną. Vienuolynas aplinkui aptvertas mūro tvora ir keleivis eidamas pro šalį negali nieko pamatyti. Bet užtat įėjęs jis gali pasigėrėti ir pasigrožėti. Įėję vidun tuojau pamatėme gražią gėlių margumynų harmoniją – tai vienuolyno darželis. Pasižiūrėjęs į tokį puikų darželį tuojau gali pastebėti,  kad tai rūpestingos rankos darbas. Čia pat, tarp gėlių, eilėmis tęsiasi vaisiniai medžiai aplipę vaisiais taip, kad net šakos linksta./ Kadangi buvo jau vėloka, tai vienuolių nesutikome, nes jie kalbėjo vakarines maldas. Mus sutiko vienuolyno daržininkas, kuris maloniai mus priėmė, vaišino skaniais obuoliais ir nuoširdžiai viską aiškino./ Pasigėrėję gėlėmis ir paragavę skanių vaisių, nuėjome pasižiūrėti daržovių. Čia jų buvo įvairiausių rūšių: kopūstų runkelių, pomidorų dviejų rūšių, milžiniškų svogūnų, kurių galvos sveria po pusę klgr. ir kitų kitokių. Paskiau užėjome pasižiūrėti šiltadaržių; ten buvo šiltųjų kraštų augalų ir gėlių. Antrame šiltadaržy augo pomidorai, kurie buvo išaugę stebėtinai dideli, nuo 2 iki 2½ metro ir kurie raudonavo aplipę dideliais obuoliais. Pasiteiravę sužinojome, kad tie vaisiai ir daržovės yra ne tik vienuolyno žymiausias pragyvenimo šaltinis, bet ir daugumos biednuomenės, kurie ten randa sau uždarbį, o taip pat prisideda prie sodininkystės ir daržininkystės plėtojimosi; nes čia apylinkės gyventojai gali gauti įvairių sėklų ir daug, o taip pat daug toje srityje gali pasimokyti./ Paskiau nuėjome pasižiūrėti vienuolyno bažnyčios. Bažnyčia nedidelė, seniau buvusi rusų cerkvė, kaip iš oro, taip ir iš vidaus atrodo gana gražiai. Viduje jokių brangių papuošimų nematyti, viską puošia gyvos gėlės; tačiau atrodo gana kukliai. Vėliau užėjome pažiūrėti bendrabučio ir valgyklos. Valgykloje stovėjo švariai apdengtas stalas ir keletas paprastų kėdžių, o sienas puošia šventųjų paveikslai. Pažiūrėję į vieną kambarėlį tą patį pamatėme: ten stovėjo švariai apdengta lova ir stalelis ant kurio stovėjo gėlės ir kryželis. Ten pat koridoriuje stovėjo spinta su keliolika tomų tikybinio turinio knygų, keletas laikraščių, brošiūrėlių ir vadovėlio – tai vienuolyno knygynas./ Visur, kur tik pažvelgsi, visur atsispindi švara ir vienuoliškas neturtas. Atsisveikinę išėjome ir nuėjome pažiūrėti odų fabriko (garbornės), naujai statomo Ukmergėje. Čia mus fabriko kompanijono žmona nuvedė į dar nevisiškai užbaigtą trijų aukštų būsimojo fabriko namą ir paaiškino visą odų dirbimo procesą. Darbas tuo tarpu atliekamas paprastu būdu, nes dar nėra mašinų; tačiau tikimasi, kad greitu laiku fabrikas pradės veikti normaliai. Kad ir paprastu būdu dirbama, bet oda išdirbama gana geros rūšies.“ (Rytas. – 1930.)

1930 m. rugsėjo 8 d. kino teatro „Lyra“ salėje buvo suvaidinta 4 veiksmų drama „Kruvinais keliais“. Spektaklį režisavo 1 pėst. pulko štabo raštininkas jaunesnysis puskarininkis Radzivonas. Vaidino viršila Akstinavičius, vyr. pusk. Zamauskas, vyr. pusk. Baužinskas, vyr. pusk. Šuminskas ir kiti. Pasak atsiliepimų, šis spektaklis – geriausias iš visų, pastatytų liktinių scenos mėgėjų. (Karys. – 1930.)

1930 m. rugsėjo 10 d. Ukmergės lenkų gimnazijos mokytojai Mejerytei Tatjanai leista eiti ir Ukmergės žydų realinės gimnazijos vokiečių kalbos mokytojo pareigas laisvai samdomos mokytojos teisėmis. (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.);
1930 m. rugsėjo 15 d. Kauno lenkų gimnazijos mokytojai Titienei Elenai, jos prašymu, leista persikelti į Ukmergės lenkų gimnaziją eiti mokytojos pareigas. (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.);
1930 m. nuo rugsėjo 20 d. iki 1931 m. rugpjūčio mėn. 1 d. Koskai Jonui leista eiti Ukmergės lenkų gimnazijos istorijos mokytojo pareigas. (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.);
1930 m. Labučiui Leonui, Protui Eustachijui ir Kupstienei Olgai, turėjusiems leidimus dėstyti Ukmergės lenkų gimnazijoje iki, atitinkamai, 1929/30 mokslo metų pabaigos, 1930 m. liepos 1 d. ir 1930 m. rugpjūčio 1 d., leista mokytojų pareigas eiti ir toliau.; nuo rugsėjo 10 d. iki 1931 m. rugpjūčio 1 d. leista Ukmergės lenkų gimnazijoje eiti mokytojų pareigas: Raubai Pranui, Vaitkevičiui Antanui ir Liutkevičiui Vytautui. Pastarajam tik dainavimo mokytojo. (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)
1930 m. Fridmanaitei Lilei leista eiti Ukmergės žydų realinės gimnazijos vokiečių ir anglų kalbų mokytojos pareigas laisvai samdomos mokytojos teisėmis nuo rugsėjo 15 d. iki 1931 m. rugsėjo 1 d. (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)
1930 m. „Baigusį Čekoslovakijoje amatų mokslus PACEVIČIŲ Igną skirti į Ukmergės amatų mokyklą metalininkų skyrių amato mokytoju su IX tarn. kategorijos alga nuo š. m. rugsėjo mėn. 15 d.“ (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)

„1930 m. rugsėjo 23 d. pas pil. Simanavičiūtę Oną, gyv. Ukmergės m. Vytauto g-vė 17 nr. atėjo nepažįstama čigonė, pradėjo ją įkalbinėti, kad ji (čigonė) mokanti įvairių burtų, išmetė kortas, pradėjo Simanavičiūtei pasakoti, kad pastaroji kokių tai piktos valios asmenų esanti užburta ir dėlei to neturi pasisekimo vyrų meilėje. Tam užbūrimui pašalinti reikalinga esą padėti triūso, bet ji per kokias 3 ar 4 dienas tą atliksianti: reikalinga bus tik paimti geresnieji Simanavičiūtės drabužiai, pinigai ir kiti brangesnieji daiktai, kuriuos čigonė parneš į namus, užburs ir po 4 dienų grąžins. Tokiu būdu čigonė 3 dienų laikotarpy, t. y. nuo rugsėjo 23 iki 25 d., iš Simanavičiūtės išgavo šiuos daiktus: 1) ruožavos vilnonės medžiagos su širma pliušine apykakle žieminį ant vatos panešiotą paltą, vert. 65 lt.; 2) 2 sukneles [...]; 3) vilnonį, rusvos spalvos moterišką šaliką [...]; 4) balto perkelio kombinę [apatinuką] [...]; 5) didelį, perkelio medžiagos, mėlyną žiurstą [prijuostę] [...]; 6) juodas moteriškas pančiakas [kojines] [...]; 7) auksinį žiedą su širdies pavidalo akute, vert. 13 lt.; 8) pinigų 15 lt. Viso paimta 119 lt. sum. Šiuos visus daiktus ir pinigus čigonė žadėjusi grąžinti IX. 26. Po 12 val. d., kai nustos lakstę velniai. Žadėtą dieną čigonė neatsilankė ir nežinia kur pasislėpė. [...]“ (Kriminalinės Policijos Žinios. – 1931.)

1930 m. rugsėjis. „Ukmergės kronika/ - jau beveik baigtas didelis Nepriklausomybės atgavimui atminti paminklas, kuris be abejojimo, turi padidinti Ukmergės kultūrinį stovį./ Tik specialistai, praktikai – estetai, nepatenkinti. Sako: tai bereikšmis stulpas, kurio pamatų dydis neatitinkąs jo paties dydžio. Be to, ir šiaip esą negražios išvaizdos. Laukiame ką pasakys žinovai ir svečiai iš toliau./ - Miesto garbingieji tėvai naujino daugely vietų miesto grindinį. Ant viršaus nesigailėjo užpilti storo žvyro sluoksnio. Važinėjamas žvyras susimalė į smėlį ir, kai sausa, prisisotina ukmergiškiai dulkių iki čiaudulio, o, kai lyja, vaikščioja purvais iki ausų apsitaškę./ - Užėjo loterijų karštlinė. Šv. Vincento a Paulio Labdaringoji Draugija rengia spalių 2 d. loteriją prieglaudos naudai. Lygiai tą pačią dieną rengia ir p. Gegžna, Amatų Mokyklos direktorius loterija neturtingų mokinių naudai. Kai kas juokauja, esą „dyvai“ – „neturtingieji“ „ubagus“ konkuruoja. Netolimoj ateity rengiamos loterijos lietuvių gimnazijos ir Kalinių Globos Dr-jos./ - Šeštadinį, rugsėjo 20 d. incognito aplankė Ukmergę p. švietimo ministeris. Lankėsi lietuvių gimnazijoj, amatų mokykloje ir lenkų gimnazijoje. Sako, kai kam ir gerokai baimės įvarė./ - Organizacinis veikimas kažkaip gyvai pulsuoja po įvykusio didelio jubiliejinio [pavasarininkų] kongreso su garsia kun. Krupavičiaus kalba./ - Didelį įspūdį padarė moksleivių ateitininkų s-gos [visoje Lietuvoje?] uždarymas. Mat Ukmergės gimnazijoj veikė tik Eucharistininkai. Uždaryti ir jie./ - Ukmergės kalėjime, kaip etatinis tarnautojas, dirba medicinos felčeris Kacas. Tai nesenai gavęs pilietybės teises pilietis./ Dažniau apsilankant kalėjime, skaudu klausyt kalinių nusiskundimų dėl felčerio nemandagumo kalinių atžvilgiu. Kaliniai su pasipiktinimu pastebi jo švelnumą ir rūpestingumą su savo tautiečiais kaliniais./ Be to, Ukmergės kalėjime yra apie 30 politinių kalinių – komunistų. Jų daugiau kaip pusė – žydai. Felčeris Kacas ir juos gydydamas, kalbasi žydiškai. O kas gali žinoti, apie ką jie ten kalbasi?/ Visuomenė stačiai piktinasi, kad dabar, kai užtektinai yra cenzuotų lietuvių felčerių, valstybinėje tarnyboje laikomas nelietuvis./ Kaliniai nusiminę, nesulaukę su tokiu ilgesiu lauktos amnestijos.“ (Rytas. – 1930.)
    
Spalis
1930 m. spalis. „Kun. Pranas Mėškauskas M. I. C. paskiriamas Šv. Trejybės bažnyčios rektoriumi Ukmergėje. [...]“. (Mūsų laikraštis. – 1930.)

1930 m. spalis. Ukmergėje „[...] Įsteigta speciali karių rūbų siuvykla, darbas atliekamas siuvėjo specialisto. Įsitikinkite: Ukmergė, Kęstučio 5, Paulinas Tamašauskas“ (Diena. – 1930.)

1930 m. spalis. „Ukmergės valdžios gimnazijos laisvai samdomiems mokytojams HUNIKIUI Antanui, KOSUI Pranui, MASILIŪNAITEI Kotrynai, MASILIŪNAITEI Elzei ir PIEŠINAI Aleksandrui leisti 1930/31 m. metais eiti klasių auklėtojų pareigas.“ (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)

1930 m. spalis. Ukmergės žydų realinės gimnazijos direktoriumi buvo Leonas Lampertas. (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)

1930 m. spalis. „Ukmergės žydų „Šviesos“ draugijos gimnazijos direktoriui LEIBAVIČIUI Guteliui, leidusiam dėstyti gimnazijoje mano [Švietimo ministro] nepatvirtintiems mokytojams, skelbiu įspėjimą. [...] GEIMANUI Leizeriui leisti nuo š. m. spalių mėn. 20 d. iki 1931 m. rugpjūčio mėn. 1 d. eiti Ukmergės žydų „Šviesos“ draugijos gimnazijos žydų tikybos mokytojo pareigas. [...] Ukmergės valdžios gimnazijos mokytojui LAŠINSKUI Petrui leisti nuo š. m. spalių mėn. 20 d. dėstyti Ukmergės žydų „Šviesos“ draugijos gimnazijoje lietuvių kalbą VIII klasėje. [...] PIETREKĄ Konradą, 1929 m. įsakymu B Nr. 99 turėjusi neapibrėžtam laikui leidimą dėstyti Ukmergės žydų „Šviesos“ draugijos gimnazijoje vokiečių kalbą, laikyti tų pareigų nėjusiu nuo š. m. rugpjūčio mėn. 1 d. iki spalių mėn.20 d., o nuo tos dienos vėl leisti tas pareigas toliau eiti.“ (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)

1930 m. spalis. „Ukmergėje yra dar keletas invalidų, kurie niekieno nėra globojami. Vienas nesveikomis kojomis dažnai sėdi ant Šventosios tilto, o antras be rankų ant trotuaro [šaligatvio] mieste. Šitie žmonės nesveiki prašo gailesnių žmonių pašalpos pragyventi. Tokie reginiai daro liūdną įspūdį.“ (Rytas. – 1930.)

1930 m. spalio 16 d. Ukmergės apskrities II rajono pradžios mokyklų inspektorius Gudas Kazys perkeltas į Kretingos apskritį, II rajono pradžios mokyklų inspektoriumi, o šios apskrities II rajono pradžios mokyklų inspektorius Jusius Petras – Ukmergės apskrities II r. pradžios mokyklų inspektoriumi. Abu perkėlimai atlikti „tarnybos reikalu“. (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)

1930 m. spalis. 1 pėstininkų pulko futbolo komanda per  pusmetį sužaidė nemažai rungtynių, dažnai ir su aukštosios lygos (AL) futbolo komandomis iš Kauno. Žaidė: su Kauno „Makabi“ AL, rezultatas – 1:1; su Kauno LGSFAL – 3:4 ir 1:0; Kauno „Tauru“ AL – 1:4 ir 4:0; Kauno KSKAL – 2:1; Kauno „Sparta“ AL – 2:0; Kauno LFLSAL – 0:2; Kauno „Kovu AL“ – 0:1; Kauno „Viltimi“ – 2:3 ir 2:1; Kauno Akademijos sporto klubu – 5:1; Jonavos „Makabi“ – 3:2; Utenos rinktine – 2:0; Ukmergės „Sparta“ – 2:0; Ukmergės „Tauru“ – 2:1; Ukmergės „Sveikata“ – 1:1; Ukmergės rinktine – 3:2 ir 3:2; 5 pėst. pulko komanda – 3:0. (Karys. – 1930.)

1930 m. spalis. „Ukmergės kronika/ Neseniai įvyko šv. Vincento a Paulo [draugijos] Ukmergės skyriaus didžiulė loterija vaikučių ir senelių prieglaudos naudai. Pasisekimas didžiausias. Visuomenė dėkingai stebisi taip nepaprastai skaitlingu ir darniu Ukmergės ponių susibūrimu prie šio gražaus darbo./ Neblogai pavyko ir Amatų Mokyklos suruoštoji loterija./ Tik kažin ar neatgrasys visuomenės per dažnos loterijos ir, be to, per smulkūs laimėjimai./ Šia proga pažymėtinas vienas nepagirtinas pasielgimas. Kaimietis ištraukia centrifugą per 150 lt. vertės. Nesusivokia ką su tuo padargu darysiąs. Vienas pasiūlo 30 litų. Kaimietis su džiaugsmu parduoda laimingąjį fantą./ - Neseniai taip pat įvyko Ukmergės apylinkės „Angeliukų“ kongresėlis su pamaldom, eisena, sportu ir šposais./ Pamaldos praėjo gražiai, eisena pavyko puikiai, pradėta susirinkimėlis su įvairenybėmis. Štai ateina mėlynas ponas [policininkas] ir įsako išsiskirstyti. Esą reikia leidimo. Iki šiol panašiems susirinkimams leidimo nereikėdavo. Vaikučiai ir tėveliai be reikalo suerzinti, gražus kultūrinis darbas sutrukdytas./ - Dėl anų išgarsintų bylų pasunkėjo reikalas su leidimais susirinkimams. Jau pora kartų negauta. Visuomenė nervinasi. Rašoma, kad buvęs tardymas, o šviesesnieji ir objektyvūs kongreso [pavasarininkų kongreso, vykusio 08. 31.] dalyviai, kurie klausė visų kongreso  kalbų ir  kalbėtojų, visai nepaklausti. Vienas žymus žmogus, tautininkams palankus (nota bene!), išklausęs nuo „a“ iki „z“ Vyskupo Reinio ir kun. Krupavičiaus minėtame kongrese kalbų, pasakė: „Jei dėl šitokių kalbų keliamos bylos, tai pas mus negerai“./ Spalių 16 d. įvyko rinkliava su dėžutėmis alkoholikų sanatorijai. Surinkta 414 lit. 54 c. Daugiausia surinko ponios Montvilienė ir Šantarienė. Aukų lapais manoma surinkti kitą tiek. Rinkliavos komitetą sudaro: kun. Strazdas – pirm., p. Rauplys – ižd., p. Marcinauskas – sekr., ponia Titienė ir p. Liampertas – nariai./ - Kalinių Globos Dr-ja rengia viešą paskaitą. Skaityti pažadėjo p. Lašinskas, gimn. mokytojas, tema: nusikaltimo problema./ Pavasarininkai rengiasi rajono konferencijai, lapkričio 9 dieną [neįvyko, greičiausiai nebuvo duotas leidimas]./ Lenkų gimnazija ruošiasi švęsti 10 metų savo gyvavimo sukaktį. Šventė būsianti ypatingai didelė, kur žadama sukviesti visos Lietuvos lenkiškosios garsenybės. Būsiančios reikšmingos pamaldos, susirinkimas ir balius su šokiais./ Ukmergė gali pasigirti specialiai pastatyta ir pritaikyta autobusų stotim. Pastatė, esą, viena SSSR firma. Patogumas didelis. Tik visuomenė būkštauja dėl Sovietų galimos propagandos tuo būdu. Miesto tėvai tikina, kad sutartis taip diplomatiškai padaryta, jog to pavojaus negali būti./  - Jau senokai veikia darželis neturtingųjų vaikams.“ (Rytas. – 1930.)  

1930 m. spalio 18 d. įregistruota Ukmergės gaisrininkų draugija. Nustojo veikti 1935 m. kovo 6 d. (Ugniagesys. – 1940.)

1930 m. spalio 21 d. vykusiame Ukmergės miesto tarybos posėdyje buvo patvirtinta valdybos pateikta papildoma biudžeto sąmata. Sąmatoje numatyta gauti papildomai 40900 Lt nepaprastųjų pajamų ir 85247 Lt paprastųjų; iš viso – 126147 Lt. Kadangi biudžete jau buvo numatyta 371357 Lt pajamų, po patikslinimo Ukmergės miesto savivaldybės 1930 m. biudžeto pajamos buvo 497504 Lt. Papildomoje sąmatoje paprastosioms išlaidoms numatyta 24121 Lt, nepaprastosioms – 101026 Lt. Šios paskirstytos taip: gatvių pergrindimui – 50000 Lt; vandentiekio įrengimui – 33026 Lt; automobilio – cisternos su „motošpricu“ pirkimas apsaugai nuo gaisrų pagerinti – 18000 Lt. Taryba patvirtino žemės sklypų varžytinių rezultatus. Gružų lauke parduota 11 sklypų. Jie buvo įkainuoti 7450 Lt, tačiau varžytinių metu sklypai buvo parduoti už 12150 Lt, Pivonijos miške vasarnamiams statyti parduota 14 sklypų. Pradinė jų kaina buvo 5650 Lt, varžytinių metu ji išaugo  iki 7855 Lt. (Savivaldybė. – 1930.)

1930 m. 1 pėstininkų pulke įsteigti liktinių bendrojo lavinimo kursai,  kuriuose bus mokomasi pagal 1-4 gimnazijos klasių programą. Pamokas dėstys karininkai, nesant tinkamų patalpų kareivinėse, Ukmergės miesto valdyba leido pulkui naudotis mokyklos patalpomis. Pamokos vyks kasdien nuo 16 iki 20.30 val. Spalio 22 d. įvyko kursų atidarymas, į pirmąjį užsiėmimą susirinko 37 liktiniai puskarininkiai ir 4 pulko auklėtiniai. Atidaryme dalyvavo kursų vadovas kun. Balandis, majoras Šlepetys, karininkai-lektoriai. (Karys. – 1930.)

Lapkritis
1930 m. lapkričio 1 d. Ukmergės miesto ir apskrities policijos vadas Benediktas Svylas perkeltas į pasienio policijos Ukmergės barą 1 rajono viršininku. Apskrities policijos vyresnysis policininkas Viktoras Kapčius paaukštintas į apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjus. (Policija. – 1930.)

1930 m. „Ukmergės lenkų gimnazijos mokytoją RAUBĄ Praną, jo prašymu, atleisti nuo š. m. lapkričio mėn. 1 d. iš pareigų toje gimnazijoje ir nuo tos pačios dienos leisti eiti joje matematikos mokytojo pareigas Kauno lenkų gimnazijos mokytojui HORBAČIAUSKUI Kazimierui, paliekant jį ir lenkų gimnazijoje einamose pareigose.“ (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)
1930 m. „Ukmergės žydų „Šviesos“ dr-jos gimnazijos mokytojui JAVIČIUI Solomui, jo prašymu, leisti nuo š. m. lapkričio mėn. 1 d. persikelti į Kauno žydų realinę gimnaziją kūno kultūros mokytojo pareigų eiti.“ (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)
1930 m. „Ukmergės pradžios mokyklos Nr. 3 mokytojai KURJANAITEI Beilei leisti nuo š. m. lapkričio mėn. 1 d. iki 1931 m. rugpjūčio mėn. 1 d. dėstyti hebrajų kalbą ir darbelius Ukmergės žydų „Šviesos“ dr-jos gimnazijos žemesnėse klasėse, paliekant ir minėtoje pradžios mokykloje einamose pareigose.“ (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)
1930 m. „Ukmergės valdžios gimnazijos laisvai samdomą mokytoją svetimšalį Kosą Praną, įsigijusį Lietuvos pilietybę, laikyti nuo š. m. lapkričio mėn. 1 d. etatiniu mokytoju.“ (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)
1930 m. „Ukmergės valdžios gimnazijos mokytojus GRIKENĮ Romualdą ir BLIŪDŽIŪTĘ Emiliją tvirtinti nuo š. m. lapkričio mėn. 1 d. iki 1930/31 m. metų galo tos gimnazijos vicedirektoriais.“ (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)
1930 m. Ukmergės valstybinės gimnazijos mokytojai Gudavičiūtei Jadvygai nuo lapkričio 1 d. iki 1930/31 mokslo metų pabaigos leista eiti klasės auklėtojos pareigas. (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)
1930 m. „Gydyt. KARLINSKIUI Abraomui leisti nuo š. m. lapkričio mėn. 1 d. eiti Ukmergės žydų „Šviesos“ dr-jos gimnazijos higienos ir filosofijos propedeutikos mokytojo pareigas.“ (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)
1930 m. lapkritis. Ukmergės žydų „Šviesos“ draugijos gimnazijos mokytojui Geimanui Leizeriui leista eiti klasės auklėtojo pareigas 1930/31 mokslo metais. (Oficialinis [Švietimo darbo] skyrius. – 1930.)

1930 m. lapkričio 23 d. „[...] skautų sąjungos šefas J. E. Respublikos prezidentas A. Smetona leidžia įkurti [Ukmergės] rajono tuntą, priskirdamas Giedraičių ir Širvintų skautų draugoves. Tuntininku paskiria ilgametį globėją daug skautams pasidarbavusį skautininką E. Kulvietį. [...]“ (Lietuvos aidas. - 1933.); „Lapkričio 23 dieną Vilkmergės skautai šventė 5 metų „Živilės“ draugovės ir Tunto įsikūrimo šventę. Ryte visi rikiuotėje nuėjo į bažnyčią. [...]/ 17 val. skautai-ės susirinko į gimnazijos salę, kur buvo iškilminga sueiga. Į sueigą atsilankė gimnazijos direktorius, mokytojai ir pulko karininkai. Skautai gražiai išsirikiavę su raportu sutiko tuntininką ir Kauno Tunto atstovą. Po to, leit. Petrukaitis perskaitė Šefo ir Turtininko įsakymus,  kuriais sudaromas naujas Vilkmergės tuntas (iki šiol priklausė Kauno tuntui) ir tunto štabas. „Živilės“ draugovės adjutantė pranešė apie 5 metų veikimą. Didelis būrelis vilkiukų – paukštyčių, skautų ir skaučių kandidatų, davė įžodį. Perskaitomi gautieji telegramomis Vyriausiojo Skautininko ir kitų sveikinimai.[...] Žodžiu sveikina Kauno tunto atstovas, psktn. [paskautininkas] V. Kizlaitis. Toliau, gražiai išpildyti keli scenos dalykėliai ir sudainuotos skautiškos dainelės.“ (Lietuvos aidas. – 1930.)

1930 m. lapkritis. „Šiais metais, kol nebuvo paleisti atsargon senieji kareiviai, buvo pusėtinas choras, sudarytas iš pulko liktinių ir būtinosios tarnybos kareivių, kurie šventadieniais, pamaldų metu bažnyčioje gražiai pagiedodavo. Chorą vedė vyr. pusk. Sipavičius. Jam išėjus atsargon, choras iširo, nes nebuvo kam vesti. Dabar, gi, atvykus pulkan naujokams, ypač aspirantams, kurių tarpe yra nemažai muzikalių, pulko kapelionas kun. Balandis vėl sumanė tą chorą atgaivinti. Be to, manoma dar pulke suorganizuoti stygų  orkestrą./ [...] Kareivių biblioteka susidarė iš gautų knygų iš vyr. št. sp. ir šv. skyriaus ir pirktų pulko lėšomis. Viso joje buvo 2844. Knygos nuo dažno skaitymo buvo apiplyšusios ir per visą laiką suplyšusios knygos nebuvo naikinamos. Šiais metais pulko švietimo vadovas, kuris yra  ir kareivių bibliotekos vedėjas, kap. kun. Balandis netinkamas, visai suplyšusias knygas panaikino. Bibliotekoje liko gerų skaityti knygų 1938, kurių dalį 1928 met. buv. pulko švietimo vadovas majoras Navickas įrišo į kietus viršelius, o šiais metais užbaigtos visos knygos įrišti. Lėšos įrišimui atleistos iš pulko ekonominių sumų. [...]“ (Karys. – 1930.)

1930 m. lapkritis. 1 pėstininkų pulko kapelionas kun. Balandis perkeliamas į naują tarnybos vietą. „[...] Kapelionas kun. Balandis atvyko pulkan 1929 m. pavasarį. Jam atvykus, tuojau pasijuto kitoks jausmas, ypač liktinių tarpe, nes kun. Balandis yra atsidavęs kareivių švietimo darbui. Per savaitę po keletą kartų apsilankydavo kuopose, dėstė tikybos pamokas, pasikalbėdavo su kareiviais, jiems sudarydavo gerą nuotaiką. Liktiniams taip pat beveik kiekvieną sekmadienį arba šeštadienį liktinių klube laikydavo paskaitas, pasikalbėjimus iš gyvenimo ir t. t. [...] Kiekvieną dieną lankydavo pulko ligonius. [...] Nors, rodos, neilgai jam teko pulke būti, bet vis dėl to per tą trumpą laiką daug ką padarė, sutvarkė žuvusių kareivių kapus, kareivių biblioteką ir t. t./ Kun. Balandžiui būnant pulke liktiniai ir jų šeimos taip susigyveno, kad atrodo lyg būtų viena didelė šeimyna. Už tai liktiniai atsidėkodami, jam išvykstant naujon tarnybos vieton į 7 pėst. pulką, atminimui įteikė dovanėlę ir lapkričio 22 d. suruošė liktinių klube arbatėlę, pagiedojo „Ilgiausių metų“ ir  palinkėjo naujoje tarnyboje geriausių pasiekimų.“ (Karys. – 1930.)

1930 m. lapkritis. „Šiemet [1 pėstininkų] pulke susidarė mokoma kuopa grynai iš inteligentų. Jų tarpe yra tik keletas baigusių šešias gimnazijos ar tolygios mokyklos klases, o šiaip beveik visi yra visai baigę gimnaziją ir jau keletą metų studijavę universitete arba šiaip aukštą mokyklą baigę./ Ši kuopa įnešė daug naujų jėgų į viso pulko gyvenimą. Suorganizuotas mokomos kuopos choras, kuris paįvairins kariuomenės pamaldas bažnyčioje ir įvairias karių pramogas. Yra nemaža gerai išsilavinusių sportininkų, futbolistų ir kitų, kurie pirmiau aktyviai dirbo įvairiuose sporto klubuose. Vaidilų būrelis rengia pulkui vakarus. Apskritai pulkas daug ko tikisi iš šių metų mokomos kuopos.“ (Karys. – 1930.)

Gruodis
1930 m. Nuo gruodžio 1 d. atsargos majoras Petras Januškevičius paskirtas Ukmergės miesto ir apskrities policijos vadu. (Policija. – 1931.)

1930 m. „Ukmergė. Gruodžio 13 d. įvyko Ukmergės [šaulių] būrio visuotinis susirinkimas. Narių į susirinkimą susirinko ne per daugiausia ir susirinko nepunktualiai. Susirinkime dalyvavo ir gerbiamas komendantas pulk. leit. Stapulionis. Svarstyta šaulių rėmėjų būrio steigimas ir kiti klausimai. Po bendro susirinkimo įvyko moterų skyriaus susirinkimas. Bendras įspūdis iš susirinkimo gana blogas, tuo labiau, kad ir konkrečių nutarimų nepadaryta. Taip pat bloga, kad po susirinkimo nebuvo pagiedota tautos himno, kaip kad kituose būriuose daroma. Šaulys Žemaitis.“ (Trimitas. – 1930.)

1930 m. gruodžio 21 ir 22 d. įvyko Ukmergės rajono pavasarininkų konferencija. Į ją atvyko po keletą beveik visų rajone veikiančių kuopų atstovų, svečiai iš Kauno: kun. St. Telksnys, stud. A. Sereikytė, „Pavasario“ centro generalinis sekretorius K. Balkūnas. Konferencija prasidėjo pamaldomis Marijonų vienuolyno bažnyčioje, pamaldų metu kun. S. Telksnys pasakė pamokslą. Konferencijos darbą sveikinę kalbėtojai palinkėjo pavasarininkams „nieko nežiūrint dirbti užsibrėžtų idealų šviesoje“. Konferencijoje skaityti kuopų atstovų pranešimai parodė, kad pavasarininkų veikla yra aktyvi, jaunimas ja domisi. Kai kuriose kuopose veikia styginių instrumentų ansambliai, arbatinės, skaityklos ir pan. K. Baltrūnas skaitė paskaitą „Naujos ir naujausios mūsų veikimo gairės“, kurioje nurodė įvairius praktiškus veikimo būdus, pvz. šeimininkių, ūkininkų ratelių sudarymas. Konferencijos metu konstatuota, kad kuopose labai trūksta išsilavinusių ir veiklių vadovų, nes mokytojai, bijodami netekti darbo, atsisako jungtis į „Pavasario“ sąjungos veiklą. Konferencija patvirtino pavasarininkų rajono 1931 m. biudžetą – 1000 litų. (Rytas. – 1931.)

„1930 m. gruodžio m. 27 d. darant kratą pil. Maleckienės Onos, gyv. Ukmergės m. Nuotakų [Nuotekų?] g. 19 nr., bute, kur prisilaikydavo vagis Voicechauskas Antanas, kilęs iš Trakų ap., Žaslių v., Korsakų k., rasta žemiau išvardinti daiktai, kurie manoma yra vogti. Daiktai yra šių žymių: 1) laikrodis vyriškas, kišeninis, geltono metalo, trimis dangteliais [...]; 2) 1 pora batukų: moteriški tufliai, juodo chromo, dėvėti; 3) 3 moteriškos skarelės [...]; 4) sijonas: apatinis, balto perkelio, be ypatingų žymių. [...]“ (Kriminalinės Policijos Žinios. – 1931.)

1930 m. gruodis. „Ukmergės įgulos karių kapai. Šiais metais daugely vietų pastatyta paminklų atminimui šių garbingų Vytauto Didžiojo metų. Neatsiliko nuo to ir gediminėnai: gražiai sutvarkė karių kapus. Iš karių  kapų tvarkymo komisijos gauta 64 cementiniai kryžiai: 36 – kitų dalių kariams ir 26 – 1 p. p. ir 2 urnos. Pulko vadovybė šiam reikalui paskyrė iš ekonominių sumų 1000 litų. Už šiuos pinigus padaryta: kitų dalių žuvusių ir mirusių karių 2 bendri kapai,  kurie aplinkui apdaryti cementinėmis sienelėmis ir 1 p. p. kiekvienam kariui atskiras kapas. Po šio karių kapų sutvarkymo Ukmergės kapinės visai pasikeitė ir daro gražų vaizdą./ Pavasarį dar numatyta pastatyti prie žuvusių paminklo 2 cementinius stulpus, ant kurių bus užkeltos urnos. Be to, padaryti suoleliai ir apsodinta gėlėmis./ Karių kapus tvarkant daug padirbėjo buvęs pulko švietimo vadovas kapelionas, kun. Balandis (dabar 7 p. p.).“ (Karys. – 1930-12-18. – Nr.51. – P.1038.); „[...] Iš viso Ukmergės kapinėse ilsisi 44 kariai, žuvę bei mirę 1919-1921 m. ir 20 – mirusių nuo 1923 iki 1930 m. [...]“. (Trimitas. – 1930.)

1930 m. Ukmergėje apytiksliai buvo suvartota 43200 kwh el. energijos elektros varikliams, 151000 kwh - namų ir butų apšvietimui ir 26000 kwh – gatvėms apšviesti. Mieste buvo nutiesta 17 kilometrų elektros laidų, el. energiją naudojo 1296 abonentai. El. energijos kainos buvo : 1,15 - 1,40 Lt – gyventojams, būstų apšvietimui, 0,35 - 0,80 Lt – elektros motorams. Savivaldybė gaudavo 5 % nuo elektros stoties koncesininko gaunamo pelno. (Savivaldybė. – 1931.)

1930 m. Lietuvos telefonų abonentų sąraše yra ir Ukmergėje tuo metu buvę telefono abonentai. Iš viso mieste tuo metu jų buvo 132. Sąraše nurodyti ir telefono abonentų adresai. To meto namų numeracija buvo atvirkščia dabartinei – dabartinė porinių numerių gatvės pusė tuo metu buvo neporinė ir atvirkščiai.
Karo komendantas ir kriminalinės policijos viršininkas gyveno Kauno g. 37. Apskrities viršininko ir apskrities valdybos raštinės, [Viešosios] policijos vado raštinė buvo Kauno g. 13. Kriminalinės policijos IV rajono būstinė – Kauno g. 15. [Viešosios] policijos I nuovados raštinė – Vytauto g. 25, viršininko butas – Kauno g. 23. Taikos teisėjo I nuovados raštinė – Kęstučio a. 3, Teismo tardytojo I nuovados raštinė – Ramygalos g. 1a, Teismo tardytojo II nuovados raštinė – Kauno g. 1. Ukmergės kalėjimas – Kalėjimo g. 37. Ukmergės kelių rajono būstinė – Kauno g. 38. Žemės tvarkytojo raštinė – Kauno g. 29. Apskrities pradžios mokyklų I rajono inspektoriaus raštinė – Kauno g. 5. Ukmergės apskrities gydytojas J. Bortkevičius gyveno Kauno g. 11. Apskrities ligoninė – Gedimino g. 23. Apskrities ligoninės vedėjas gyd. A. Dumbrys – Vytauto g. 46. Ukmergės apskrities VI šaulių rinktinės vadas gyveno Vytauto g. 53. Taujėnų miškų urėdijos būstinė – Kalėjimo g. 5.
Miesto valdybos raštinė – Kęstučio a. 4. Miesto burmistras P. Kuzma gyveno Gedimino g. Ukmergės gaisrininkų komandos „brandmeisterio“ (vadovo) butas buvo Kęstučio a. 16. Ukmergės klebonas Barakauskas gyveno Bažnyčios g. 3. Valstybinės gimnazijos direktorius K. Ambraziejus – Vytauto g. 17. Lenkų gimnazija – Vytauto g. 36 [?]. Žydų „Šviesos“ draugijos gimnazija – Naujoji g. Žydų realinė gimnazija – Bažnyčios g. 1. [Ukmergės ?] miškų urėdija – Pivonijoje.
Veterinarijos gydytojas V. Ambrazevičius gyveno Kauno g. 10, dantų gydytojas D. Gurvičius – Gedimino g. 17, dantų technikas S. Fridmanas – Vytauto g. 6, gydytojas L. Klingas – Kauno g. 12, gydytojas B. Paikinas – Pilies g. 8, gydytojas A. Karlinskas – Kauno g. 21, gydytojas R. Labutis – Vytauto g. 23, gydytojas Ch. Rachmielis – Gedimino g. 10, gydytojas Ch. Rozenbaumas – Vytauto g. 1, gydytoja A. Šliupaitė – Kauno g. 31, gydytojas dr. M. Devenis – Leonpolio dvare. Akušerė Kovaliauskienė – Ramygalos g. 15, akušerė Linikaitė – Vytauto g. 11, felčeris Štrašas – Gedimino g. 43, felčeris J. Šimanauskas – Vytauto g. 18. Šulevičiaus vaistinė – Kęstučio a. 1, G. Šelkanaitės – Efrosienės „Naujoji aptieka“ – Gedimino g. 33. Žydų ligoninė – Vytauto g. 64.
Advokatas B. Dirmantas gyveno Kauno g. 15, notaras – Kauno g. 45.
Kino teatras „Birutė“ (savin. B. Sabulis) – Kęstučio a. 3, kino teatras „Lyra“ – Naujoji [dab. Vasario 16-osios] g. 17.
M. Basmano viešbutis „Metropol“ – Vytauto g 4, G. Kaco viešbutis „Lietuva“ – Vytauto g. 1, J. Perkulio viešbutis – Vienuolyno g. 13.
Elektros stotis – Vytauto g. 46. Geležinkelio stotis – Kauno g. 28. Buršteino vaisvynių dirbtuvė „Vita“ – Gedimino g. 14. Brolių Buškancų vaistų sandėlis – Kęstučio a. 7. D. Buškanco manufaktūros prekyba – Kęstučio a. 14. Bendrovė „Export“ – Žuvų g. 5. B. Kaco kosmetikos ir muzikos prekių krautuvė – Pilies g. 6. Kooperacijos bendrovių sąjungos Ukmergės skyrius – Kauno g. 36. Krikūno ir Orvino bendrovė [lentpjūvė ir malūnas] – Gedimino g. 23. Lėmano koklių fabrikas – Pivonijoje. Leonpolio pieno perdirbimo bendrovės pieno produktų krautuvė – Vytauto g. 4. Masso miltų krautuvė – Gedimino g. 27. V. Masiulio ir J.Baltrušaičio prekybos namų Ukmergės skyrius – Vienuolyno g. 6. Mišniunerio odų dirbtuvė – Kalėjimo g. 11. brolių Palecų elektrinė popierinių maišelių dirbtuvė – Gedimino g. 15. Ch. Rabinavičiaus aliejaus ir pokosto dirbtuvė – Vytauto g. 58. „Singer Sewing Machine Company“ – Kauno g. 5. A. Slonimsko spaustuvė – Kauno g. 1 a. L. Šapiro ir M. Joffes elektros, radijo ir dviračių prekyba – Kęstučio a. 13. C. Šor geležies prekyba – Vilniaus g. 64. E. Šneiderio alaus urmo sandėlis – Vytauto g. 9. Šv. Kazimiero draugijos knygynas – Kęstučio a. 11. Vartotojų bendrovė – Kauno g. 1. Prekybos ir pramonės draugija „Vienybė“ – Naujoji g. 2. Žemės ūkio draugija – Vienuolyno g. 6. Vartotojų draugija „Žemdirbys – Kęstučio a. 9.
Lenkų smulkaus kredito draugija – Kęstučio a. 6. Lietuvos banko skyrius – Kauno g. 22. Lietuvių liaudies bankas – Kęstučio a. 11. Savitarpio kredito draugija – Vienuolyno g. 21 [?]. Smulkaus kredito bankas – Kauno g. 6. Ūkio bankas – Kauno g. 1. Žydų liaudies bankas – Kęstučio a. 13.
Inteligentų klubas – Kęstučio a. 1. Žydų labdarybės draugija „Ezro“ – Pilies g. 1.
Krautuvininkas F. Galas gyveno Žuvų g. 7, javų pirklys Š. Gabajus – Pivonijoje, laikrodininkas A. Glazas – Kauno g. 11, inžinierius K. Harbačiauskas – Ramygalos g. 10, miško pirklys M. Klingas – Kauno g. 12, telegrafo – telefono rajono mechanikas A. Nalduškevičius – Sodo g., teismo antstolis Skurka – Egipto g.
T. Anolikas gyveno Žuvų g. Nr. 13, I. Arkinas – Gedimino g. 70, Ch. Berzakas – Vilniaus g. 30, L. Breznikas – Vilniaus g. 26, A. Buškancas – Kauno g. 8, V. Eršovas – Kauno g. 36, B. Goldbergas – Vienuolyno g. 15, Ch. Gordonas – Kęstučio a. 5, B. Fišeris – Naujoji g. 7, J. Chaleckienė – Bažnyčios g. 8, V. Izraelitas – Vilniaus g. 6, A. Judelevičius – Žuvų g. 12, C. Klisas – Kęstučio a. 6, Ch. Krikūnas – Gedimino g. 23, Š. Levinas – Sinagogų g., J. Levinšteinas – Pivonijoje, O. Liubičas – Vilniaus g. 8, J. Losas – Vytauto g. 44, M. Orvinas – Pivonijoje, Perkalskis – Vienuolyno g. 8, K. Peselnikas – Antokolio [Antakalnio ?] g. 23, B. Rabinavičius – Kęstučio a. 10, E. Reznikas – Vytauto g. 3, C. Riklianskis – Gedimino g. 2, J. Survila – Kauno g. 43, Šušanas – Vilniaus g. 3, M. Volkas – Vytauto g. 19. (Lietuvos telefonų abonentų sąrašas 1930 metams. – Kaunas, 1930. – P. 187-188.)