1936 m.
    
Sausis    
1936 m. „Sausio m. pradžioje iš Sovietų Rusijos atvažiavo kun. Ruokio motina, su kuria sūnus nebuvo matęsis 15 metų.“ (Rytas. – 1936.)

1936 m. sausis. „Vyr. Žiniose“ paskelbtas pirmaeilių miestų sąrašas. Pirmaeiliais laikomi iš viso 11 miestų: Alytus, Biržai, Kaunas, Kėdainiai, Marijampolė, Panevėžys, Šiauliai, Tauragė, Telšiai, Vilkaviškis ir Ukmergė.“ (Rytas. – 1936.)

1936 m. sausis. „Ryšium su rengiamomis [Lietuvių verslininkų sąjungos Ukmergės skyriaus] vėliavos šventinimo iškilmėmis, manoma surengti vakarą – balių. Baliaus pelną manoma paskirti Ginklų Fondui. Šis klausimas jau buvo svarstytas skyr. v-bos posėdyje ir v-ba tam gyvai pritarė. Vėliavą šventinti manoma 1936 m. sausio mėn.“ (Verslas. – 1936.)

1936 m. sausis. „Ukmergėje negalima gauti duonos be žemių. Nors rugiai auga ir žemėje, bet grūdai iškuliami iš varpų ir žemių neturėtų būti, tačiau gi faktas, kad Ukmergėje to išvengti negalima. Šeria mus duona su žemėmis tiek kitataučiai, tiek savi. Kur tuo reikalu kreiptis, mes nežinome. Mums, ukmergiečiams, rodos, kad žemės duonoje – visai nereikalingas priedas. Be to, jeigu kas panorėtų, galėtų valgyti nemokamai, kiek tiktai nori. Taigi, manome, kad ruginėje duonoje žemėms turėtų vietos nebūti. Toks maistas jau nusibodo.“ (Verslas. – 1936.)

1936 m. sausis. Numatytos Ukmergės miesto pajamos 1936 metams – 475,9 tūkst. Lt. Iš skerdyklos numatyta gauti 26000 Lt (numatytos  išlaidos skerdyklos išlaikymui – 20300 Lt), miškų ūkis miestui duos 10000 Lt pajamų (išlaidų – 5500 Lt), autobusų stotis – 12000 Lt (išlaidų – 5600 Lt), vandentiekis ir kanalizacija – 27500 Lt (išlaidų – 26000 Lt), betono dirbtuvės – 7000 Lt (išlaidų – 6000 Lt), sodininkystė – 6300 Lt p pajamų ir išlaidų. (Savivaldybė. – 1936.)

1936 m. sausis. „Prieš šventes atidaryta Ukmergės karių čiuožykla, kuri šiame mieste yra vienintelė. Čiuožykla gana erdvi ir patogi: ilgumo 75 m, platumo 30 m, padalyta į du skyrius: pirmas dar besimokantiems čiuožti, antras – greitam ir figūriniam čiuožimui. Čiuožyklos šone įtaisytas aukštas bokštas, nuo kurio žemyn eina tiltas, o toliau ledo kelias. Čia visu smarkumu eina rogučių „traukinys“. Čiuožyklos ribos ir skyriai aptverti gražia eglių šakų tvora. Pakraščiais pastatyti patogus suoliukai, įrengtos drabužių kabyklos, geras elektros apšvietimas ir orkestro namukas. 1 p. pulko dūdų orkestras ledo mėgėjams 2-3 kartus savaitėje palinksmina muziką. Todėl nenuostabu, kad tokioj jaukioj čiuožykloj ledo garbintojų kas vakarą knibždėte knibžda.“ (Karys. – 1936.)

1936 m. sausis. Vykstant laikraščio „Moteris“ prenumeratos vajui, sausio pradžioje Ukmergėje jau buvo 126 laikraščio prenumeratoriai – daugiausiai tarp nedidelių Lietuvos miestų. (Moteris. – 1936.)

1936 m. sausio 5 d. sukako 10 metų kai Ukmergės apskrities policijos Ukmergės nuovados viršininko padėjėjas Vytautas Medeišis tarnauja policijoje. 1926-01-05 jis įstojo į žemesniąją policijos mokyklą. 1926-06-26 paskirtas Ukmergės apskrities policijos policininku, 1932-09-01 – policijos vachmistru, 1935-11-01 – Ukmergės nuovados viršininko padėjėju. (Policija. – 1936.)

1936 m. sausis. „Per atlaikytas už taiką šv. mišias, apie 400 Maldos apaštalavimo vyrų priėjo išpažinties ir priėmė šv. Komuniją, išklausė pritaikyto pamokslo; po pamaldų Lyros salėje visi vyrai susirinko išklausyti Gerb. svečio prof. Dovydaičio paskaitos „Šių dienų Lietuvos Katalikų vyrų pareigos.“ (Rytas. – 1936.)

1936 m. sausis. „Nors prie parapijos bažnyčios salė ir yra, bet labai mažutė ir nepatogi, o kat.[-alikų] organizacijų veikimas yra nemažas. Kat. organizacijoms būtų labai patogu, kad nereikėtų malonės prašyti ir veltui pinigus mokėti.“ (Rytas. – 1936.)

1936 m. sausis. „Prieš kurį laiką Ukmergėje, Vytauto gt. Kažkoks jaunas vyrukas atidarė naują kirpyklą. Su šia naujai atidarytąja kirpykla, jų iš viso Ukmergėje bus keturiolika. Tai jau Ukmergei per daug, o dėl to čia beveik nei vienos kirpyklos nėra kaip reikiant – vis su trūkumais. Dėl per didelės konkurencijos nei viena iš jų negali žmoniškai aptarnauti savo klientūros: vienas už kitą dirba pigiau, nes tuomi nori privilioti klientūrą. Dėl to kiekvienas skuba kiek galint greičiau išleisti svečią, duoda prastą, vandeniu atskiestą kosmetiką ir nesistengia duoti švarių baltinių [apdangalo?]. Tas pats yra ir kitose srityse. Tas viskas yra dėl to, kad nėra amatininkams egzaminų.// Kai tik užeina šalčiai, Ukmergės batsiuviai tuojau pajunta ant savo pečių „krizę“. Vietos batų krautuvių savininkai tuojau sumažina darbą, o daugelis net visai neduoda. Visų batų krautuvių savininkai yra išimtinai svetimtaučiai – žydai.// Į centralinio knygyno [bibliotekos?] Ukmergės skr. pareina labai daug įvairių laikraščių, jų tarpe vienas egz. „Verslo“ su jo priedu „Amatininkas“. Kaip teko patirti, čia atsirado kažkoks „specas“, kuris įsimylėjo „Amatininką“ ir, kaip tik esti įdomesnis straipsnis, jį „nudžiauna“.// Ukmergėje jau kuris laikas veikia Liaudies Universitetas, kuris savo lankytojams duoda gana naudingų ir gyvenimui reikalingų paskaitų. Pastaruoju laiku Liaudies Universitetu pradėjo domėtis ir vietos amatininkai. Prie Universiteto veikia dviejų kl. kursai , kuriuos taip pat lanko nemaža vietos amatininkų.“ (Amatininkas. – 1936.)

1936 m. sausio mėn. 15 d. Lietuvių tautiško jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ vadas B. Grebliauskas Ukmergės rajono jaunalietuvių vadą Aleksandrą Račkauską, jo prašymu, atleido iš užimamų pareigų ir į jo vietą paskyrė Ukmergės gimnazijos mokytoją Antaną Paplauską. (Jaunoji karta. – 1936.)

1936 m. sausio 15 d. Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjas Antanas Gerdžiūnas paskirtas Ukmergės apskrities policijos Pagirių (II eilės) nuovados viršininku. (Policija. – 1936.)

1936 m. sausis. „Mėlynųjų ženklų platinimas Ukmergėje jau buvo bepradedąs mažėti, nes ukmergiečiai skundėsi, kad, girdi, jiems netekdavo didesnių kaip du litai laimėjimų./ Bet pastaruoju laiku ir ukmergiečiams nusišypsojo saulutė, nes žymus skaičius ukmergiečių laimėjo po 5, 20, 50 ir net vienas laimėjo 100 litų. Tas ukmergiečius paskatino ir vėl susidomėti mėlynaisiais įpirkimo ženklais. Visi ukmergiečiai, nežiūrint nei amžiaus, nei užimamos vietos, kaip įmanydami renka mėlynuosius ženklus ir juos klijuoja į knygutes. Ukmergiečiai susiprato./ Kitataučiai iš karto taip pat buvo pradėję platinti savo ženklus, tačiau dabar jų jau nebeplatina, nes šie ženklai svetimtaučiams nedavė jokios naudos.“ (Verslas. – 1936.)

1936 m. sausis. „Svetimtaučiai turi daug užvažiuojamųjų kiemų. O tas labai vilioja ūkininkus. Kaip gi eisi pirkti pas lietuvį, jeigu pas kitatautį veltui stovi arklys ir dar pas jį gauna veltui arbatos stiklą, kai pas lietuvį šių visų malonumų negausi./ Todėl lietuviams prekybininkams reikėtų tuo pasirūpinti.“ (Verslas. – 1936.)

1936 m. sausis. „Dažnai Ukmergėje elektra dega ne visai šviesiai, ypač tas pastebima gatvėse. Be to, kartais šviesa labai mirga. Nusiskundžiama, kad toks mirgėjimas nėra sveikas tinklinių radijo aparatų lempoms. Tenka pastebėti, kad Ukmergėje elektra brangesnė kaip Kaune: 1 litas kilov. Pagal miesto savivaldybės ir stoties koncesionieriaus sutartį šis tarifas veiks iki 1939 metų.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. sausis. „Pernai centr. knygyno skaityklon pareidavo apie 20 įvairių laikraščių ir žurnalų. Šiems metams knygynas užsiprenumeravo beveik dvigubai tiek laikraščių ir žurnalų. Dabar pareina ir Vilniaus Rytojus. Tik gaila, kad neužprenumeruojamas nė vienas klaipėdiškis dienraštis./ Šiomis dienomis knygynas ir skaitykla persikėlė į naujas, daug didesnes patalpas.“ (Lietuvos aidas. – 1936-01-17. – Nr. 25. – P. 6.)

1936 m. sausis. „Nors prekių  kainos žymimos, ir už netikslų kainų pažymėjimą Kainų tvarkytojas jau kelis ukmergiečius prekybininkus nubaudė, bet vis tiek žymimos aukštesnės  kainos, negu turi būti. Pasiderėjęs vietoje 4 lt. užmoki 3 lt.“ (Rytas. – 1936-01-21. – Nr. 16. – P. 8.)

1936 m. sausis. „Kad Ukmergėje nėra pirties, negalima sakyti: yra net dvi, bet nei viena nėra kaip reikiant./ Nuėjęs į pirtį, jei „nesusiprasi“, negausi greit nė rūbams spintelės. Reikėtų ir bilietų kainas sutvarkyti.“ (Rytas. – 1936-01-21. – Nr. 16. – P. 8.)

1936 m. sausis. „Patvinus upei, tilto darbai nutraukti. Sausumoje polius pradėjo kalti [mašina?]. Pirmiau kaldavo dieną ir naktį apie 18 žmonių, o dabar per pus mažiau ir daugiau suvaro polių. Darbininkai tokiu techniškumu nelabai patenkinti, nes daugumas neteko darbo.“ (Rytas. – 1936-01-21. – Nr. 16. – P. 8.)

1936 m. „Sausio 21 d. vakare apie 20 val. Gružų g. pil. Turvinsko name kilo gaisras. Namas negyvenamas; jame buvo įrengta pirtis ir tvartas, kuriame buvo ir  pašaras. Ugnis  kilo iš vidaus. Turtas buvo apdraustas. Miesto ugniagesiams atvykus, nors ir pavėluotai, gaistas buvo greitai likviduotas. Sudegė keletas triušių.“ (Rytas. – 1936-01-24. – Nr. 19. – P. 8.)

1936 m. sausis. „ - Vietos Verslininkų [sąjungos] skyrius mėlynuosius įpirkimo ženklus platina sėkmingai. Prieš tai buvę kažkokie kitataučių ženklai dingo, matyt lietuviai jau pradeda susiprasti, nes tie ženklai buvo specialiai lietuviams,  kitataučiams jų neduodavo. – Prieš  kurį  laiką Ukmergės mokesčių  inspekcijos valdininkai pas  kai kuriuos vietos prekybininkus padarė kratas. Pas daugelį iš jų buvo atrasta  kontrabandinių prekių. Prekės konfiskuotos, o prekybininkams surašyti protokolai. – Atpiginus cukrų, prekybininkai tvirtina, kad jo dabar kur kas daugiau parduodama. Žymiai sumažėjęs sacharino pareikalavimas. Kaimas taip pat atsisakąs nuo sacharino. – Ukmergėje, ypač Smėliuose, yra labai daug nelegališkų, kitaip tariant, slaptų kepyklų. Vienas dalykas, kad šios kepyklos labai konkuruoja viešąsias kepyklas. Mat, joms nereikia mokėti jokių mokesčių, nereikia specialių patalpų ir  nereikia samdyti kepėjų. Jie tose pačiose patalpose gyvena ir kartu kepa. Be to, jiems nesvarbu bent kokie higienos reikalavimai. Dėl to savo duona gali žymiai pigiau pardavinėti. Tam reikėtų padaryti galas. Netrukus Ukmergėje gali nebelikti nei vienos kepyklos – visi pradės kepti duoną slaptai, nes girdi, dabar negalima suvesti galo su galu.“ (Verslas. – 1936.)

1936 m. sausis. „Mūsų Ukmergės miestas yra antraeilis [?]. Yra daug lietuvių amatininkų ir įvairių verslininkų. Be to, Ukmergėje jau kelinti metai egzistuoja įsteigta „valdžios amatų mokykla“ – stalių ir metalininkų skyriai. Mokykla yra pasižymėjusi puikiausiais dirbiniais ir Kauno parodoje už eksponatus yra apdovanota sidabro ir aukso medaliais. Labai puiku ir malonu girdėti ir matyti, kad Ukmergėje visi, nuo stambiausio iki mažiausio amatininko ir verslininko yra susiorganizavę į verslininkų sąjungos skyrių. Tai padaryta skyriaus pirmininko pono Šeškevičiaus pastangomis. Tai yra vienas žmogus, kuris stengiasi visiems šviesos ir gero. Dėl jo pastangų, kone kiekvienas amatininkas verslininkas skaito „Verslą ir „Amatininką“ – domisi amato ir verslo gyvenimu. Deja, atsirado vienas tamsus žmogus ir visiems nepageidaujamos praeities elementas, kuris pradėjo ardyti darbą. Jis stengiasi suardyti Liet. Versl. S-gos Ukmergės skyrių. Jis pavartojo agitaciją prieš Valdž. Amatų Mokyklą, ją šmeiždamas. Tas žmogus, būdamas tamsuolis, drįsta šmeižti ne tik atskirus asmenis, bet ir organizacijas bei įstaigas./ Už faktus atsakau/ Amatininkas Jonas.“ (Amatininkas. – 1936.)

1936 m. sausis. „Didelis minusas yra Ukmergės šaulių veiklai savų namų neturėjimas. Tas jau buvo jaučiama prieš keletą metų steigiant namų statymo komitetą. Buvo projektuota statyti nuosavus namus ir tam jau surinkta keliolika tūkstančių litų. Bet tai labai nedaug. Statybos tektų dar ilgai laukti. Tuo tarpu namų įsigijimo klausimus paskutiniu laiku labai suaktualėjo./ Šiomis dienomis įvykęs šaulių rėmėjų ir prijaučiančiųjų susirinkimas nusprendė ilgiau nelaukti ir pirkti [...]. Norima pirkti Kauno g. 31 esančius dv.[-iejų] aukštų mūrinius namus. Su namų savininku Goldbergu jau pradėtos derybos. Dar  lieka laukti leidimo.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „Šiandien, I-25 d., Ukmergėje koncertuoja operos artistai J. Bartėnas ir K. Gutauskas. Pianistė, amerikietė D. Rajauskaitė. Programoje liaudies dainos ir arijos iš Traviatos, Rigoletto ir Toscos operų. Koncertas įvyks Lyros salėje.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „Ukmergės tautininkai I. 30. nutarė leisti savaitraštį skirtą visam rytų Lietuvos kraštui. Leidėjas bus L.T.S. Ukmergės apylinkė. Lėšų tam reikalui apylinkė turi. Pirmas laikraščio numeris pasirodys vasario mėn. pirmoje pusėje. Redakcinę komisiją sudaro: gimnazijos mokytojas Paplauskas, prad. mokyklų inspektorius Pr. Cibulskas ir tard. Račkauskas.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)
    
1936 m. sausis. „Per 1935 metus Ukmergėje parduota iš vietinių vaisvynių dirbtuvių 60225 litrai vaisvynių. Valstybės iždan įplaukė už tą vyną 36135 litai akcizo mokesčio už banderoles.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. sausis. „Ukmergės kalėjime apie pusę kalinių sudaro atlieką bausmes už naminės degtinės varymą. Degtindariai dažniausiai jokio turto neturi, taigi vietoje piniginės baudos eina bausmę atlikti  kalėjiman. Seniau degtindariai naminės virti slėpdavosi su savo bravorėliais krūmuose, duobėse ir kitose mažiau matomose vietose. Tačiau patyrę, kad nuo policijos niekur negalima pasislėpti, renkasi naminei virti kalvas laukuose, iš kur aplinkui toli matyti ir pastebėjus policiją galima laiku pabėgti. Bet ir bėgančius degtindarius policija pagauna.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „Sausio 31 d. 1 p. pulko 1 k. kuopos kareiviai, kai gavo algą už sausio mėnesį, iš jos paaukojo ginklų fondui 35 litus. Pirmas pavyzdį parodė j. k. K. Raguotis, kurį pasekė kiti./ To gražaus darbo atgarsis pasiekė ir 3 k. kuopą, kurios visi kareiviai paaukojo ginklų fondui net 45 litus ir 40 centų. [...]“ (Karys. – 1936.)

1936 m. sausis. Ieškoma „Belinienė, Eleonora, Mato d., apie 40 m. amž., [gimusi] Ukmergės ap., Deltuvos v., Užubalių k., gyvenusi Ukmergėje. [...] Gira kėlė triukšmą. Pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1936.)

1936 m. sausis. Ieškomas „Jakinevičius, Vaclovas, Mato s., gim 1916. II. 17. Kaune, gyvenęs Ukmergėj. Pabėgo iš Jurdaičių auklėjimo įstaigos apvogdamas tarnautojus. Nuvaryti Jurdaičių uklėjimo įstaigai [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1936.)

Vasaris
1936 m. vasaris. „Dabar mieste valandų skaičių išmuša [gaisrinės] bokšte dežuruojąs [budintis] gaisrininkas, bet toks laiko pranešimas labai netikslus, nes dežuruojantis asmuo kartais vietoje 7 val. išmuša 8, o ką besakyti apie minučių tikslumą. Laikrodį galima būtų įtaisyti ir miesto valdybos rūmų priešakyje arba prie auto stoties.“ (Rytas. – 1936.)

1936 m. vasario 1 d. Šakių nuovados viršininko padėjėjas Petras Mikolajūnas paskirtas Ukmergės nuovados viršininko padėjėju. (Policija. – 1936.)

1936 m. vasario 2 d. buvo šventinama Lietuvių verslininkų sąjungos Ukmergės skyriaus vėliava. 10 val. 15 min. „35 gretos vietos lietuvių verslininkų“ kartu su daugeliu Ukmergėje gyvenančių Amerikos lietuvių bei keliais valdininkais, vedami 1 p. pulko orkestro, nužygiavo į parapijos bažnyčia, kur kanauninkas kun. Špakevičius pasakė tai progai skirtą pamokslą ir pašventino vėliavą. Iš bažnyčios verslininkai žygiavo į Inteligentų klubą, pakeliui prie jų eisenos jungėsi kiti skyriaus vėliavos šventinių iškilmių dalyviai ir į klubą susirinko jau apie 200 verslininkų ir jų svečių. Posėdį atidarė skyriaus pirmininkas J. Šeškevičius, po tu buvo sudarytas susirinkimo prezidiumas: Verslininkų sąjungos centro valdybos pirmininkas Steikūnas, pramonininkas K. Deveikis, Amerikos lietuvė Nelsonienė, miesto burmistras V. Rėklaitis, apskrities viršininko žmona Stosiūnienė, policijos vadas Mačinskas. Toliau posėdžiui pirmininkavo Steikūnas. Miesto vardu susirinkusius sveikino V. Rėklaitis, apskrities viršininko ir policijos vardu – Mačinskas, Atgimimo draugijos vardu – K. Deveikis, VI šaulių rinktinės vardu – Stosiūnienė, Kauno skyriaus vardu – inž. Kaulakis. Centro valdybos vardu sveikino Steikūnas, buvo ir daugiau sveikintojų. Raštu Ukmergės skyrių pasveikino kan. Špakevičius, kai kurie kiti sąjungos skyriai. Po sveikinimų sąjungos centro valdybos pirmininkas Steikūnas padarė pranešimą apie sąjungos veiklą. Skyriaus veiklą nusakė Šeškevičius. Jis paminėjo, kad rengiamos gedulingos pamaldos už mirusius bendraminčius į kurias bus kviečiami ir kiti Ukmergės gyventojai. Susirinkimas įgaliojo prezidiumą susirinkimo vardu pasveikinti Respublikos Prezidentą bei Vyriausybės narius. Susirinkimas baigėsi Tautos himnu. Vakare vyko vakaras balius, „kuris praėjo nepaprastai jaukiai“, jo pelnas paskirtas Ginklų fondui.“ (Verslas. – 1936.)

1936 m. vasaris. „Ateinančią vasarą ruošiamasi baigti grįsti Vilniaus g. iki miškų urėdijos. Numatoma, kad ten prasidės statyba, nes tuščių sklypų yra gana daug, o vieta yra graži ir sausa. Vilniaus gt. sklypų turi ir miesto savivaldybė. Tame ir kt. rajonuose saviv. numato  parduoti apie 20 sklypų statybai. Sklypus apkainoja spec. tarybos narių komisija.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. vasaris. „Ukmergės visuomenė klubo salėje surengė nuoširdžią atsisveikinimo vakarienę iškeliamam į kitą tarnybos vietą miškų urėdo pavaduotojui Antanui Ekeriui. Ekeris buvo veiklus tautininkų sąjungos narys. Jis iškeliamas toms pat pareigoms į Marijampolės apskritį.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. vasaris. „Ukmergės skautai iškilmingai minėjo savo tunto 5 metų sukaktuves. Buvo atvažiavęs vyr. skt. pulk. J. Šarauskas ir trys vyr. vadov. nariai. Be to, iškilmėse gausiai dalyvavo vietos plačioji visuomenė. Po pamaldų skautai atsilankė kapuose, kur pagerbė žuvusius. Paskiau gimn. rūmuose įvyko visų draugovių sueigos, į kurias atsilankė aukšt. Kauno svečiai. Keliolika skautų davė įžodį./ Popiet įvyko bendra, iškilminga sueiga, kurios metu dviem draugovėm – Vytauto ir V. Kudirkos, įteiktos naujos vėliavos. Po to buvo įsteigtas Ukmergės skautų rajonas: dabar Ukmergėje bus du tuntai. Rajono vadu paskirtas gen. št. plk. lt. L. Gustaitis, tuntininkais: skautų – mok. H. Jasinevičius, skaučių – mok. L. Ykamienė./ Atskiras iškilmes turėjo V. Kudirkos draugovė, kuri minėjo savo 5 metų gyv. sukaktį. Į draugovės minėjimą iš Kauno buvo atvažiavę apie 20 senesniųjų tos draugovės skautų.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. vasario 8 d. Ukmergėje vyko rajono jaunalietuvių suvažiavimas. „Suvažiavimo proga visas miestas buvo pasipuošęs tautinėmis vėliavomis, be to, jaunalietuviai dalyvavo prie vėliavos pakėlimo ties Nepriklausomybės paminklu. Suvažiavime dal. per 70 atstovų, iš centro: J. Paplauskas, J. Povilaičius, P. Razma ir daug ukmergiškių svečių.“ Suvažiavime kalbas pasakė jaunalietuvių generalinis sekretorius J. Paplauskas, redaktorius Razma, vakarinės rajono dalies atstovas Misiūnas, šiaurinės – Žibaila, pietinės – Lunskis. Rajono sekretorius A. Stankevičius apžvelgė pernai padarytus darbus ir būsimų darbų planus. Buvo numatoma padidinti skyrių skaičių rajone nuo 31 iki 45, suruošti eilę švenčių,  kultūros savaitę Ukmergėje, suorganizuoti 7 chorus, paskaitininkų būreli ir pan. Sporto veiklą ir planus nusakė V. Šimonis. Po suvažiavimo jo dalyviai nužygiavo į kapus kur pagerbė žuvusius. Vakare, 17 val., kino teatro „Lyra“ patalpose vyko suvažiavimui skirtas literatūros vakaras. Jame dalyvavo ir vakaro dalyvius pristatė poetas K. Binkis, eiles skaitė K. Inčiūra, S. Santvaras, J. Kossu-Aleksandravičius, A. Miškinis. L. Janušytė perskaitė kelis savo feljetonus. 21 val. Inteligentų klubo patalpose buvo balius, kurio metu dainavo operos artistai O. Augaitytė  ir S. Santvaras. (Lietuvos aidas. – 1936.)
    
1936 m. vasaris. „Ukmergėje, Gedimino gt. 49 nr., likviduotos lenkų „Spartos“ patalpose, policija užtiko nelegalų sulenkėjusių ukmergiečių jaunuolių susirinkimą. Keli pamatę policiją, spėjo pro šonines duris pasprukti. Tikrinimo metu atvyko dar keli jaunuoliai. Tačiau kai kurie, supratę koks dalykas, paspruko. Visi šie dalyviai yra likviduotos „Spartos“ nariai.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. vasaris. „Norima dar šiais metais panaikinti Vienuolyno gt. esančią turgavietę. Toje vietoje numatoma pastatyti kultūrinius namus ar įrengti skverą.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. vasaris. „Prasidėjus didesniems šalčiams ir esant blogiems keliams pakilo malkų kainos. Už gerų beržinių malkų vežimą pirmiau mokėjo 7-8 lt., o dabar 10-12 lt./ Taip pat pabrango ir pašaras: pirmiau už dobilų kitkelę mokėjo 20-30 ct., o dabar 40-60; šienas buvo 15-20 ct., dabar 30-40 ct.“ (Rytas. - 1936.)

1936 m. vasaris. „Mokytojų pastangomis [gimnazijoje] įkurta keletą lavinimosi kuopelių; religijos kuopeles ved. kun. kap. P. Mačys, literatūros - mok. Naujokaitis, meno – mok. dail. E. Kulvietis, krašto pažinimo - mok. Blaudžiūtė ir kt. Literatūros kuopelė veikia jau nuo seniau ir ruošia literatūros vakarus, kurių metu mokiniai skaito savo kūrinius./ Dėl mokinių pamaldų. Dabar pamaldos esti parapijos bažnyčioj 8.30 min. Mokiniams tat labai nepatogu: anksti, toli, didelė ir šalta bažnyčia. Mokiniai turi skubėti bažnyčią palikti, nes už durų jau laukia kareiviai, kurių pamaldos prasideda 9.30 min. Porą metų atgal mok. pamaldos būdavo nedidelėj kuklioj vienuolyno bažnytėlėj 9 val. Ar negalėtų būti ir dabar?“ (Rytas. - 1936.)

1936 m. vasaris. „Persikraustęs į naujas patalpas valst. centr. knygyno [bibliotekos?] Ukmergės skyrius šiemet žymiai pertvarkytas. Atėjusieji skaityti laikraščius turi užsiregistruoti tam tikrame lape. Žurnalus gauna iš vedėjo, užpildę tam tikrą lapelį. Laikraščių pareina perpus daugiau negu pernai. Iš katalikų laikraščių ateina Židinys, Ateitis, Naujoji Vaidilutė, Rytas ir Naujoji Romuva.“ (Rytas. - 1936.)

1936 m. vasaris. „Ukmergėje įvyko apskr. tautininkų apylinkių pirmininkų ir atstovų suvažiavimas į kurį buvo atsilankę daug svečių ir iš Kauno prof. L. Tamošaitis. Kauniškis svečias skaitė paskaitą apie inteligentą ir jo uždavinius./ Apie praėjusių metų tautininkų veiklą pranešimus darė apskr. pirm. J. Mačiokas ir sekr. V. Ambrozevičius. Veikla buvo plati ir apėmė visas sritis. Šiuo metu apskrityje yra 29 apylinkės, šiemet priimta 90 naujų narių ir 14 pašalinta. Paskiau suvažiavimas priėmė šiems metams darbo gaires. Atstovai iškėlė daug svarbių klausimų ir pageidavimų. [...]/ Pabaigoje dr. J. Bortkevičius skaitė referatą apie kovą su negalavimais, kaimų nehigieniškumu. Apskrities valdybon išrinkti: A. Bukikis, J. Bortkevičius ir Ks. Andrašiūnas. Pirm. yra J. Mačiokas.[...]“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. vasaris. „Iki nebuvo šalčių, tai ir kuro pareikalavimas buvo neperdidžiavusias: malkų kainos buvo neaukštos. Bet staiga užėję šalčiai iš karto padidino kuro pareikalavimą. Ukmergiečiai tuojau išperka rinkon [turgun] atvežamą kurą (malkas). Taip pat ir malkų sandėliai ištuštėjo, nors ten kainos yra aukštesnės. Pristigo malkų pardavimui ir miesto savivaldybė.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. vasario 15-16 d. „Ukmergės inteligentų šaulių būrio scenos mėgėjų kuopelė“, vadovaujama režisieriaus Račkausko, Ukmergės įgulos (1 pėstininkų D. L. K. Gedimino pulko) kariams suvaidino 4 veiksmų dramą „Lietuvos Didvyriai“. (Trimitas. – 1936-03-05. – Nr. 10. – P. 240.); „Vasario 15 ir 16 d. 1 p. pulko teatro mėgėjų kuopelė, kuriai vadovauja kpt. Rugys, gražiai suvaidino įgulos kariams 4 veiksmų dramą „Lietuvos Didvyriai“./ Žiūrovų buvo nepaprastai daug. Gražiu vaidinimu buvo visi sužavėti. Vaidinimo metu salėj buvo labai gyva nuotaika. [???]“ (Karys. – 1936.)

1936 m. vasaris. „1 pėst. pulko 6 kuopos kareiviai, sudėję pinigų, patys įsigijo radiją. Atliekamu laiku klauso paskaitų, koncertų. Mėgstamiausi dalykai: kariuomenės pusvalandžiai ir skautų sueigos.“ (Karys. – 1936.)

1936 m. vasario 20 d. suėjo 10 metų, kai Ukmergės apskrities policijos vachmistras Jonas Kepalas tarnavo policijoje. 1926-02-20 jis tapo žemesniosios policijos mokyklos mokiniu, 1926-03-05 – Ukmergės apskrities eiliniu policininku. 1927-02-01 – vyresniuoju policininku, 1933-03-21 – vachmistru. (Policija. – 1936.)

1936 m. „II. 27. Ukmergėje, I-mo pėst. pulko ryšių kuopos sandėly dingo pistoletas „Retolaza“, 42249 nr. V. s. ir krim. pol. Ukmergės apyg. v-kas [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1936.)

1936 m. vasaris. „ŠVIETIMO“ DRAUGIJOS UKMERGĖJE VALDYBA dėl  Lietuvos Aide Nr. 62 išspausdintos iš Ukmergės žinios „Be leidimo atidarė skaityklą“ ir dėl „Nelegalus lenkuojančių susirinkimas“ žinios, kuri buvo paskelbta L. Aido 65 n-ryje, praneša: „kad Ukmergės „Ognivo“ veikia ne šalia mūsų draugijos, ne kaipo sekcija ir ne iki 1928 m., bet toje Draugijoje nuo 1928 m. gruodžio m. 2 d., kada jo steigiamajam susirinkimui buvo gautas Ukmergės apskrities viršininko leidimas 1928 m. lapkričio mėn. 17 d. Nr. 11182. „Ognivo“ yra skyrius, o ne sekcija, nes pagal draugijos įstatus sekcijos suburia narius atskiroms darbo šakoms, o į skyrių spiečiasi draugijos nariai pagal vietos sąlygas. Viename trijų draugijos butų Ukmergėje randasi nuo 1933 m. spalių m. 4 d. „Švietimo“ draugijos knygynas-skaitykla draugijos nariams, o ne „šiomis dienomis „Ognivo“ vardu atidaryta“. Apie šį knygyną, pagal naujo knygynų įstatymo str. 21, buvo paduotas Ukmergės apskrities viršininkui pareiškimas 1935 m. gruodžio m. 30 d. Šiame „Švietimo“ draugijos knygyne-skaitykloje, kurią atidarant laikytasi reikalaujamų formalumų, policija rado skaitančius knygas draugijos narius. Tenai „Švietimo“ draugijos bute, bet ne „Spartos“ patalpose, buvo draugijos nariai, kurie kartu yra ir skyriaus tarybos nariai, išrinkti 1936 m. vasario m. 2 d. per paskutinį metinį skyriaus narių susirinkimą. Šis š. m. vasario 2 d. susirinkimas įvyko taip pat prisilaikant reikalaujamų formalumų ir policijai dalyvaujant. Skyriaus taryba atliko savo pareigas, įrašydama naujai stojančius narius, kurie dėl to kreipėsi į tarybos narius. Dėl to turim pareikšti, kad žinios apie „be jokio leidimo“ atidarytą skaityklą ir apie „nelegalų lenkuojančių susirinkimą“ neatitinka tikrenybės./ Ukmergės „Švietimo“ draugijos valdyba: dr-jos valdybos pirmininkas Marija Parčauskienė, dr-jos valdybos narys Sofija Labutienė.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. vasaris. Ieškomas „Griškevičius, Edvardas, Dionizo s., gim. 1912 m. Ukmergės ap., Kurklių v., gyveno Ukmergėje. [...] Uždraustam lošimui pavedė savo butą. Išreikalauti 25 Lt. pabaudą arba išlaikyti 3 par. arešte [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1936.)

Kovas
1936 m. „1 pėst. pulko kariai veik kas sekmadienį, jei esti įdomios filmos, leidžiami į kiną. Žingsniuojame visi rikiuotėje, nes pigiau kainuoja, tik 20 centų. Kovo 1 d. kinas „Modern“ demonstravo kariams „Kryžiuočius“. (Karys. – 1936.)
    
1936 m. kovas. „Ukmergės Jachtklubas jau ruošiasi ateinančiam vasaros sezonui. Klubas užsakė aštuonis irklinius laivus,  kiekvieną 7 žmonių įgulai. Įguloms sudaryti numatoma organizuoti junjorus – aktyvius sportininkus. Jiems mokestis bus minimalus arba visai nuo mokesčių bus atleisti. Patys klubo nariai, kurių yra apie 50, turi apie 20 baidarių. Inventoriaus įsigijimui klubo nariai yra apsidėję didesniu mokesčiu. Pernai pastatytas laivams garažas–namas iki sezono pradžios bus galutinai užbaigtas ir pritaikintas klubo reikalams.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. kovas. „Jau beveik nuo kovo pradžios visame plento ruože iki Zarasų auto susisiekimas vyksta normaliai. Kelias visai geras. Šiomis dienomis buvo mėginta pradėti susisiekimą Ukmergė – Panevėžys ruože, bet nieko iš to neišėjo, nes kelias labai minkštas (nuo vandens) ir dar netinka susisiekimui. Be to, vieną kitą dieną susisiekimas vyko vieškeliu linijoje Ukmergė – Kovarskas – Anykščiai, bet ir ten blogas kelias – daug purvo ir vandens. Toks pat kelias ir kitose vieškelių linijose, ten visai dar nemėginama važiuoti automobiliais.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. kovas. „Trečiadienį [kovo 11 d.] Šventoji kiek pakilo. Pavojaus akivaizdoje tuojau buvo nuimtas laikinasis tiltas, jungiantis miestą su Smėlių priemiesčiu. Susisiekimas palaikomas specialiai įrengtu botu. Vienu botu negalima suskubti visų piliečių perkelti, nes judėjimas gana didelis. Tuo pasinaudoja keli botų savininkai, skubančius piliečius veža už pinigus. Laukiama didelio ledų judėjimo. Tada teks naudotis užtvankos tiltu.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. kovas. „Šauliai buvo suruošę Ukmergės visuomenei Vlado Putvinskio 7 mt. mirties sukakties minėjimą. Žmonių buvo pilnutėlė Inteligentų klubo salė. Turiningą paskaitą apie velionį skaitė insp. P. Cibulskis. Minėjimas baigtas koncertine dalimi, kurią atliko mok. Motiekaičio vedamas šaulių choras.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. kovas. „Tuo laiku, kai Kaune ir kitur siaučia potvynis, Ukmergėje dar visai ramu. Iki antradienio vakaro Šventoji buvo rami ir nepakilusi, ledai stovėjo. Ties miestu ir žemiau, ledų beveik nėra. Užtat priešingoje pusėje, tuojau už užtvankos visa upė užšalusi. Išsiliejusi upė didelio pavojaus ukmergiškiams nesudaro, nes žem. vietose arti nėra namų. Tik šį kartą kiek susirūpinę priemiesčio Smėlių gyventojai, nes bijo, kad ledai nenuneštų laikino tilto (jis nebus nuimtas, kaip anksčiau manyta)./ Abu tiltus – laikiną ir užtvankos – ruošiamasi ginti nuo galimų pavojų: ledai, kaip tik pradės eiti, bus sprogdinami granatomis.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. kovas. „Plačiai veikianti Ukmergės krikšč. labdarybės draugija praeitais metais senelių prieglaudai išlaikyti ir vargšams šelpti išleido per 14 tūkst. litų. Prieglaudoje išlaiko 42 asmenis, apie 50 šeimų gauna nuolatines pašalpas. Be to, daug asmenų sušelpta vienkartinėmis pašalpomis. Šiemet draugijos veikla dar plečiama. Sąmata padidinta iki 20 tūkst. litų. Šiuo metu dr-ja turi 270 narių, kurių dalis yra apsidėję gana dideliais mokesčiais.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. kovo 12 d. LTJ sąjungos „Jaunoji Lietuva“ vadas B. Grebliauskas jaunalietuvių Ukmergės rajono vadovybėn paskyrė: tardytoją Vytautą Aleksandrą Račkauską – pirmuoju vado pavaduotoju, agronomą Antaną Krištolaitį – antruoju vado pavaduotoju, pr. mokyklų inspektorių Praną Cibulską – Ideologijos ir organizacijos vadovu, Augustą Stankevičių – Spaudos ir propagandos vadovu, Elzę Usevičiūtę – Mergaičių vadove, Stasę Milčiūtę – Sporto vadove, Vladą – Šimonį – Sporto vadovu, Stasį Jarmolavičių – Ūkio vadovu, Nastę Vaitkevičiūtę – sekretoriumi. (Jaunoji karta. – 1936.)

1936 m. kovas. „Netrukus Ukmergėje bus atnaujinti vandentiekio tiesimo darbai. Toliau vamzdžių tinklas bus vedamas Naujoje, Vienuolyno, Utenos gt. ir Prez. Smetonos al. Norima mieste sudaryti lyg ir vamzdžių tinklo žiedą. Numatoma ištiesti vamzdžių apie 1,5 kilom. Tiems darbams vykdyti miesto savivaldybė užtraukia paskolą 20 tūkst. litų. Taip pat šią vasarą bus tęsiami ir kanalizacijos darbai Gedimino ir kt. gatvėse.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. kovas. „Higieniškais sumetimais pereitų metų pabaigoje Ukmergės burmistras uždarė garsiuosius „jatkus“ – prieš 70 metų statytą mėsinių halę. Pradžioje mėsininkai protestavo prieš tokį savivaldybės žygį. Nebuvo patenkinta ir žydų visuomenė, nes prie halės buvo jų ritualinė paukščių skerdykla. Buvo kreiptasi net į Kauną. Betgi neseniai sveikatos departamentas burmistro nutarimą patvirtino, tuo būdu netrukus senoji halė bus sugriauta. Mėsininkai turi atsidarę krautuves miesto centre./ Kaip tik bus nugriauta halė, savivaldybė numatanti sutvarkyti palei piliakalnį einančią Mėsininkų gatvę.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „III. iš 15 į 16 naktį Ukmergėje, Nuotekų g., Rimano, Avsėjaus, pavogta: 1) kišeninis aukso laikrodėlis, vidutinio didumo, dviem viršeliais, su apvalia celuloido makštele, - 200 Lt.; 2) auksinis žiedas su briliantu – 100 Lt.; 3) 320 litų p inigais: di banknotai po 100 Lt. ir likusieji po 20 – 10 Lt. V. s. [valstybės saugumo] ir krim. pol. Ukmergės apyg. v-kas [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1936.)

1936 m. kovas. „Ties nugriautu tiltu važinėjosi laively 3 asmenys. Matyt, norėdami pasirodyti moka greitai plaukti pavandeniui, pasileido greitai irtis. Pro tilto polius neišvairavę atsitrenkė ir laivelis apvirto. Laimė, kad netoli važiavo kitas laivelis, tai išgelbėjo.“ (Rytas. – 1936.)    

1936 m. kovas. „Pradėjus eiti Šventosios ledams laikinasis tiltas buvo nukeltas; to nežiūrint ledai susigrūdę išnešė per 15-20 polių.“ (Rytas. – 1936.)

1936 m. „Š. m. kovo 22 d. įvyko visuotinis metinis [Verslininkų sąjungos Ukmergės skyriaus] narių susirinkimas, kuriame dalyvavo 26 nariai ir svečiai. Per 1935 metus skyriaus įsigyta vėliava ir antspaudas. Išrinkta nauja valdyba, kuri savo pirmame posėdyje pasiskirstė pareigomis taip: A. Bitinas – pirmininkas, J. Bajoras – sekretorius, J. Meškelė – kasininkas, V. Marazauskas – pirmininko pavaduotojas ir P. Tamašauskas – sekretoriaus pavaduotojas. Mėlynieji ženklai, sulig visuotino narių susirinkimo nutarimo, bus laikomi pas p. A. Bitiną, kuris pažadėjo platinti be jokio atlyginimo ir visus gautus % atiduoti skyriaus kason. Už tai visi nariai patenkinti ir dėkingi, nes čia miesto centre visiems bus patogiausia visokiu laiku juos gauti nusipirkti. Valdybos numatyta pradžioje sezono rengti gegužinę bei kitos pramogos.“ (Verslas. – 1936.)

1936 m. kovas. „Kaip kituose miestuose, taip ir Ukmergėje vargšų netrūksta. Todėl Šv. Vincento a Paulo Draugijos skyrius laiko našlaičiams vaikams prieglaudą,  kurioje dabartiniu laiku yra 36 vaikai, senelių prieglaudą, kurioje yra daugiau kaip 30 senelių ir dviejų komplektų pradžios mokyklą iš 4 skyrių, kurią lanko 118 vaikų. Taip pat skyriaus vaikų darželį lanko 105 neturtingų tėvų vaikai. Mokyklą ir darželį veda ses. kotrynietės./ Skyrius turi savo turto apie 32.000 litų vertės. Per 1935 metus skyrius turėjo pajamų 25.255,39 lit., o išlaidų 23.378,17 lit./ 1936 metams skyriaus valdybą sudaro šie asmenys:/ Kun. kan. Špokevičius – pirmininkas, Mackevičius Mot., kun. Alf. Glaveckas, kun. Jon. Ruokis, Bronė Svilinė ir Pūdimaitienė Teodora./ Revizijos komisiją – Vinc. Turčinskas, Kazys Deveikis, Jonas Narkevičius.“ (Rytas. – 1936.)

1936 m. kovas. „Ilgą laiką buvęs Ukmergės šaulių ugniagesių komandos v-u J. Dalbokas nuo pareigų pasitraukė. Nauju kom. viršininku paskirtas J. Ragelskis. Šiuo metu komanda turi gana daug narių, net ir iš kitataučių tarpo. Komanda su 1-mu būriu išlaiko klubą ir skaityklą.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. kovas. „Karininkų ramovėje įvykusiu meno, literatūros ir muzikos vakaru buvo užbaigta kultūros savaitė. Įdomias paskaitas apie meną, priešistorinę kultūrą, literatūrą ir kt. temomis skaitė: P. Galaunė, J. Vienožinskis, dr. Puzinas, J. Ambrazevičius, S. Šimkus ir kt. Per paskaitas žmonių buvo pilnutėlė salė. Savaitę organizavo L. Banko dir. P. Grajauskas./ Dabar ukmergiškiai laukia jaunalietuvių ruošiamo kultūros mėnesio, kuris prasidės artimiausiu laiku. Numatoma plati programa.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. kovas. „Pačiame Ukmergės miesto centre yra marijonų vienuolynas, jo bažnyčia ir didelis sodas: juos iš Kauno ir Vienuolyno gat. supa ilga ir aukšta akmeninė tvora. Toji tvora žymiai mažina miesto vaizdo grožį, savo būdingumu primena viduramžių laikus. Dabar iš Vienuolyno g. tvorą pradėta griauti, o Kauno g. apie 200 mtr. ilgumo tvora dar pasilieka.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. kovas. „Neseniai Ukmergės pašto valdininkai aplankė kelius miesto rajonus,  kur buvo nusiskundžiama radijo trukdytojais. Spec. aparato pagalba patikrino visus motorus. „Medžioklė“ buvo labai vaisinga: nesutvarkytų motorų nuo trukdymo rasta gana daug. Įdomu, kad kai kurie motorų savininkai anksčiau buvo bausti net kelis kartus. Ir dabar sugautieji „trukdytojai“ atitinkamai nubausti. Taip pat aiškinami ir radijo „zuikiai“. Sako, yra čia tokių „zuikių“, kurie net 1-3 metus neregistruoja aparatų.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. kovas. „Miesto savivaldybė daug dėmesio kreipia į priešgaisrinę apsaugą. Kasmet tam skiria keliasdešimt tūkst.. litų. Miesto ugniagesių komanda vis labiau moderninama. Laikui bėgant, manoma dar vieną mašiną (trečią) pirkti. Jau dabar gaisrinės garažas darosi mažokas. Todėl garažas bus žymiai padidintas, numatomi platūs remonto darbai. Bus daugiau įvažiuojamųjų durų. Darbai prasidės netrukus.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. kovas. Ieškomas „Glezeris, Icikas, Mendelio s., darbininkas, gim. 1900, Ukmergės ap.s., Širvintų v. ir m. [valsčiuje ir miestelyje], gyvenęs Ukmergėje, Vytauto 41. [...] Neklausė įsakymo. Išreikalauti 5 Lt. pabaudą arba išlaikyti 3 paras arešte [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1936.)

Balandis
1936 m. „Balandžio 2 d. Ukmergės parapijos bažnyčioje ruošiamas religinės muzikos koncertas. Koncerte dalyvauja valstybės operos solistai M. Lipčienė ir St. Sodeika ir muzikas K. Kaveckas./ Toks religinės muzikos koncertas Ukmergėje naujiena.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. balandis. „Neseniai rašyta, kad Ukmergėje laikraščius platina tik vienintelis Spaudos kioskas ir du knygynai (visi trys vienoje gatvėje) ir nusiskųsta, kad kažkodėl užmirštas laikraščių platinimas gatvėse. Spaudos agentūra į tai atkreipė dėmesį ir jau vieną berniuką pasamdė. Iš karto kiek padidėjo laikraščių pardavimas. Reikia pažymėti, kad visi žydų laikraščiai čia turi savo agentūras ir daug platintojų.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. balandis. „Yra keletas svarbių gatvių: Kalėjimo, Kareivinių, M. Bažnyčios ir kt., kuriose dar nėra gerų šaligatvių. Tos gatvės grindžiamos, yra išvesti bortai. Be to, yra gatvių (pav. centrinė – Kęstučio), kur labai duobėti šaligatviai. Tose vietose bent kiek palijus, atsiranda vandens klanai.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „Ukmergė. Paskutiniu laiku vietos [jaunalietuvių] skyrius buvo lyg apsnūdęs, neturėdamas savo patalpų, nerodė didesnės veiklos. Naujai paskirtas sk. vadas P. Bruzga energingai ėmėsi darbo, skyrius tuojau pradėjo atgyti. Per trumpą laiką jau įvyko du susirinkimai, įsteigtas vaidintojų būrelis, rūpinamasi vėl atidaryti savo klubą ir t. t. Paskutiniam susirinkime (IV-5) apie 10 kandidatų pakelta nariais. Sk. sekr. Miknevičius skaitė referatą apie literatūrą. Be to, nariai pasiskirstė rajonais, kad geriau galėtų dalyvauti knygų vajuje ir aptarti kiti klausimai. [...]“ (Jaunoji karta. – 1936.)

1936 m. balandis. „Šiomis dienomis vieną vakarą pil. Tainavičių (Žydų 5) tarnaitė miegamajame po lova pastebėjo gulintį svetimą vyrą. Bet ji nenustojo šaltumo, tyliai išėjo iš kambario laukan ir tik tuomet pakėlė triukšmą. Buvo pranešta policijai, kuri atvykusi ir suėmė keistąjį „svečią“. Pasirodo, tai buvo senai ieškomas vagis – Justas Krokas.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. balandis. „Šiuo metu miesto sporto stadione vyksta tolimesni tvarkymo darbai. Did. futbolo aikštė apželdinta žole, joje šiemet vyks tik pačios svarbiausios rungtynės, o draugiškoms ruošiama kita aikštė. Bėgimo ir k. takų kraštai apsodinti eglaitėmis. Be to, stadionas toliau lyginamas. Prie upės statomas didelis bokštas šokimams į vandenį.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „Didįjį šeštadienį [balandžio 11 d.] Ukmergės policija penkiose vietose padarė kratas ir visur rado pagaminto samagono – naminės degtinės. Policija iš anksto turėjo žinių, kad ten gaminamas samagonas. Kratos įvyko Nuotekų, Kalėjimo gt., be to, Pivonijos kurorte ir Šventiškių vienkm. Viso rasta naminės apie 14 butelių ir didelė bonka. Surašyti 5 protokolai šešiems asmenims. (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „[...] Balandžio 19 d. į Ukmergę atvyko J. E. Ministeris Pirmininkas p. J. Tūbelis, lydimas teisingumo viceministerio p. A. Drevinskio. Ukmergėje p. Tūbelis skaitė savo įžanginę paskaitą „Ekonominės dabarties problemos“ Ukmergės tautiškų organizacijų nariams. Atvykusius į Ukmergę aukštuosius svečius sutiko Ukmergės vietos valdžios atstovai. Einantį į perpildytą inteligentų klubo salę pro jaunalietuvių špalerius, p. Ministerį Pirmininką sutiko su entuziastišku valio. Atidaręs susitikimą, Ukmergės tautininkų apskrities pirmininkas p. Mačiokas pakvietė į prezidiumą J. E. Minister Pirmininką p. J. Tūbelį, teisingumo viceministerį p. A. Drevinskį, jaunalietuvių Ukmergės rajono vadą p. Paplauską ir rajono vado padėjėją prokuroro padėjėją p. V. Račkauską. Pasveikinęs aukštuosius svečius, p. Mačikas paprašė p. Mnisterį Pirmininką pradėti visų lauktą paskaitą. Paskaita [...] buvo sutikta ir palydėta ilgu plojimu. Ją ukmergiškiai išklausė su didžiausiu dėmesiu. Pirmininkaujantis susirinkimo vardu nuoširdžiai padėkojo p. Ministeriui Pirmininkui už atsilankymą ir turiningą paskaitą. Susirinkimas baigtas tautos himnu./ Po paskaitos p. Ministeris Pirmininkas su palydovais nuvyko apžiūrėti naujos Ukmergės pradžios mokyklos, kur jaunalietuvių sportininkai svečiams pademonstravo keletą gimnastikos pratimų.“ (10 centų. – 1936.)

1936 m. balandis. „Praėjusį rudenį Kauno apyg. teismas Ukmergėje nagrinėjo A. Slonimsko (spaustuvės savininko) bylą už padegimą savo vasarnamio ir jį nubaudė 9 mėn. kal.[-ėjimo]. Dabar apeliaciniai rūmai rado A. Slonimską nekaltu ir jį išteisino. Jis tikisi išgaut apdraudimo premiją – apie 10500 litų.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)
    
1936 m. „Ukmergės šaulių mėgėjų teatras jau kurį laiką repetuoja P. Vaičiūno „Tuščias pastangas“, pirmas vaidinimas įvyks gegužės mėn. pradžioje. Veikalą režisuoja P. Gerasimas. Bal.[-andžio] 21 d. repeticijoje dalyvavo šv.[-ietimo] ministerijos instr.[-uktorius] artistas V. Steponavičius. Ukmergiškiams artistams davė daug svarbių paaiškinimų.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. balandis. „Šiuo metu prie Ukmergės tilto statybos dirba apie 40 darbininkų. Geriausiai uždirba akmenskaldžiai – nuo kb. metro gauna 7 litus. Kitų uždarbis vidutiniškai siekia 3 Lt [per dieną?]. Dabar statomi poliai – kolonos. Netrukus bus ruošiamas viršus. Be to, dar teks pailginti iš miesto pusės esantį pylimą, nes senasis tiltas buvo kokiais 25 mtr. ilgesnis už dabar statomą./ Šventosios krantų sustiprinimo darbai, greičiausia, prasidės kai tilto statyba eis prie galo. Krantus numatoma stiprinti išsikišusiais pylimais iš akmenų, žabų-šakų. Darbus vykdys ūkio būdu pats kelių rajonas. Darbo gaus keliasdešimt darbininkų.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. balandis. „Šiomis dienomis iš pirklio Motelio Kliso buto (Gedimino g.) buvo išvogta apie 110 kilogramų šerių. Jų vertė siekia 2700 lt. Kad vagystė tuojau nepaaiškėtų, vagys išėmę šerius į maišus prikišo šieno. Į butą, matyt, pateko su padirbtu raktu. Kriminalinė policija stropiai vagystę aiškina.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. balandis. „Nakties metu į Kareniauskienės traktierių (Vilniaus g.) buvo įsilaužęs vagis ir išnešė keliolika bonkų degtinės ir vyno. Kr. policija greit išaiškino, kad vagystę padarė Jonas Butanas, dar jaunas vyrukas.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „Bal. 25 d. rytą miesto g-vėse keliose vietose buvo rasta ant tvorų ir sienų didelėmis raidėmis prirašyta komunist. šūkių. Keli sulaikyti, policija įvykį tiria stropiai.“ (Rytas. – 1936.)

1936 m. „Balandžio 26 d. Ukmergėje pradėtas futbolo sezonas. Draugiškos rungtynės įvyko tarp vietos „Šaulio“ ir Jonavos JSO. Nors laike viso žaidimo persvara buvo Šaulio pusėje, tačiau abi komandos neparodė gražaus žaidimo. Laimėjo Ukmergė įvarčių 4:0 santykiu. Rungtynes pravedė [teisėjavo?] K. Zabulionis.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. balandis. „Buvęs Ukmergės parapijos vikaras energingas spaudos platintojas ir kat. organizacijų veikėjas, kun. Ruokis, perkeliamas į kitą parapiją. Į Marijampolę iškeltas kun. K. Zajančkauskas, buv. Ukmergėje žymus pamokslininkas. Iškeliamas buvęs tard. Račkauskas į Marijampolę prok. padėjėju. Ligonių kasos direkt. ats. leit. pulk. Paškevičius iškeliamas į Kauną. Kalėjimo viršininkas Vec-Zemelis irgi į Kauną.“ (Rytas. – 1936.)

1936 m. balandis. „Negražus vaizdas krinta į akis, kai net centrinės gatvių tvoros nulipdytos skelbimais bei reklamomis. Reikėtų ant tvorų lipdyti uždrausti ir pastatyti daugiau bokštų arba medinės lentos, taip būtų daug gražiau. Be to, Kęstučio aikštėj labai gatvės vaizdą gadina vieno kino prie sienos nuo „Japonų karo“ išlikusi vitrina,  kuri iš tos vietos reikia būtinai pašalinti. Taip pat reikėtų fotografų vitrinos pagerinti.“ (Rytas. – 1936.)

1936 m. balandis. „Gimnazijos ir amatų [mokyklos] mokiniai per medelių sodinimo dieną Pivonijos miške netoli kurhauzo pasodino simbolinį 3 Pabaltijo vienybės medžius ąžuolus.“ (Rytas. – 1936.)

1936 m. balandis. „Valstybinėje gimnazijoje buvo K. Čiurlionies minėjimas. Paskaitas skaitė mok. Jasinevičius, Motiekaitis ir kt., buvo sugriežta keletas K. Čiurlionies kūrinių.“ (Rytas. – 1936.)

1936 m. balandis. „Kaip jau buvo rašyta, iš ukmergiškio pirklio M. Kliso buto buvo pavogta už 3000 lt. šerių. Krimin. policija greit nustatė, kad vogė Ch. Šumanas, pirklys. Jis su pavogtais šeriais buvo išvažiavęs į Kauną, o iš ten į Vilkaviškį, kur tikėjosi juos parduoti. Telefonu susižinota su tų miestų policijomis. Vilkaviškyje Ch Šumanas buvo suimtas. Pasirodo, dalį šerių jis spėjo parduoti Jonavoje.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. balandis. „Baigusieji akmenskaldžių kursus nusiskundžia, kad niekur negalima gauti amonito ir kapsulių. Todėl, esą jie yra priversti akmenis skaldyti kitais būdais. Vienas iš tokių yra bertoleto druska. Bet tie būdai yra pavojingi. Kiek teko girdėti, vien paskutiniu laiku smarkiai susižeidė net trys akmenskaldžiai. Tuo reikalu Ukmergės atitinkamos įstaigos užklausė ž. ū. rūmus.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)
    
Gegužė
1936 m. gegužė. „Atrodo, kad šią vasarą Ukmergėj bus tik trys futbolo komandos: vietos įgulos, šaulių ir žydų. Tuo tarpu prieš 8-10 metus čia buvo 7-8 komandos, kai kurios iš jų turėjo b ir c klases. Paskiau kasmet komandų skaičius mažėjo. To priežastis glūdi klubų bei organizacijų vadovybėse, kurios rodė dėmesio futbolui: neorganizavo jaunių (juniorų), o dėl to vėliau komandos pristigo žaidėjų. Galima būtų dabar imtis organizavimo darbo, kitaip čia visai išnyks futbolas.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. gegužės 5 d. suėjo 10 metų, kai Ukmergės apskrities policijos vachmistras Anupras Grinius tarnavo policijoje. 1926-05-20 jis buvo paskirtas policininku į Ukmergės baro pasienio policiją, 1927-11-01 perkaltas į viešąją policiją. 1930-06-01 paskirtas vyresniuoju policininku, 1932-09-01 – policijos vachmistru. (Policija. – 1936.)

1936 m. gegužė. „Keli mažamečiai iš Orvino – Krikūno lentpjūvės vogdavo visokius gelžgalius ir juos pardavinėdavo vienai mechaninei dirbtuvei. Kartą jaunuosius vaginius sučiupo ir atidavė teisman. Kai kurie vagiliai yra rimtų tėvų vaikai, tik dėl tėvų apsileidimo pateko nešvarion kompanijon. Apyl. teisėjas E. Protas išnagrinėjęs šią bylą, jaunuosius nusikaltėlius atidavė griežtai tėvų globai. Kitą kartą vyrukams gali grėsti ištrėmimas į Kalnaberžį.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. gegužė. „Ukmergė labai retai mato valstybės teatro vaidinimų. V. teatras čia pasirodo sezono pradžioje ir pabaigoje, o du vaidinimai nedaug miestui su 15 tūkstančių gyventojų. Tad tą spragą ryžtasi užkišti vietos šauliai. Š. m. pradžioje buvo suorganizuotas Ukmergės šaulių mėgėjų teatras. Jo pirmą pasirodymą ukmergiškiai matė per Vasario 16 d. minėjimą ir jau tada negailėjo gražių atsiliepimų apie jį. Gegužės 5 d. teatras suvaidino P. Vaičiūno „Tuščias pastangas“. Buvo milžiniškas pasisiekimas. „Lyros“ salė buvo pilna žmonių. Vaidintojams nepasigailėta nuoširdžių katučių ir gėlių. Artistų pažanga ir pasisekimas tai – nuopelnas dramos artisto – kultūros departamento instruktoriaus Vinco Steponavičiaus, kuris apie dvi savaites dalyvavo repeticijose. Jis ukmergiškius artistus su didele energija mokė, „šlifavo“. Daug dirbta, jei, palyginti, per tokį trumpą  laiką iš mėgėjų padarė puikius vaidintojus./ Per šaulių moterų suruoštą vakarienę V. Steponavičiui tarta nuoširdžių padėkos žodžių. Taip pat artistai dėkingi kultūros departamentui už instruktoriaus prisiuntamą. Kiek žinoma, pas V. Steponavičių užsiregistravo 312 scenos mėgėjų būrelių. Jis vienas juos visus galės aplankyti tik per 6-8 metus!“ (Trimitas. – 1936.)

1936 m. gegužė. „Kai kurie miesto ir provincijos mėsos prekiautojai patys skerdžia gyvulius, kartu išsisuka ir nuo sanitarinės kontrolės, ir vėliau mėsą pardavinėja (žinoma, slaptai) už žemesnę kainą. Miesto savivaldybės skerdykla dėl to turi nuostolių, todėl su tokiais „mėsininkais“ griežtai kovoja. Tam prie saviv. yra specialus mėsos kontrolierius. Neseniai jis sučiupo apie 48 kg. neštampuotos mėsos, o policija šiomis dienomis tokios mėsos sulaikė 30 klg. Mėsa konfiskuota, o pirkliams surašyti protokolai.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. gegužė. „Ukmergės jaunalietuvių skyrius sėkmingai užbaigė knygų vajų. Prie vajaus prisidėjo beveik visi ak. nariai. Viso surinkta apie 2000 knygų. Kai kurie asmenys aukavo po keliasdešimt knygų./ Artimiausiu laiku bus paskirtas naujas jaunalietuvių rajono vadas, nes buv. vadas mokyt. J. Paplauskas išėjo į kariuomenę. Taip pat karinės prievolės atlikti išėjo r. kultūros vadovas Aug. Stankevičius. Abu pasiliko 1 pulke. Be to, r. vado pavad. ir tautininkų apyl. pirm. V. Račkauskas persikėlė Marijampolėn. Naujuoju LTS Ukmergės apyl. pirmininku paskirtas mokykl. insp. P. Cibulskis.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „Dar šį mėnesį Ukmergėj bus atidarytas darbininkams kultūrinis klubas. Patalpos klubui jau išnuomotos Vytauto g. 24, kur buvo komendantūra. Ten yra keletas didelių kambarių. Į atidarymą žada atvykti Darbo Rūmų pirmininkas Pr. Šulaitis ir kt. svečiai.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. gegužė. „Ukmergėje yra labai daug varnų. Iškrapščius jų lizdus mieste, jos  persikėlė Smėlių priemiestin – į žydų kapus. Ten jų yra tiek daug, kad savo kvarkimu sukelia didžiausią triukšmą, arčiau kapų gyvenantieji smėliečiai nuo jų neturi ramybės. Neseniai miesto savivaldybė buvo pasamdžiusi darbininkus, kurie buvo iškrapštę beveik visus lizdus. Keletą dienų buvo ramu. Dabar varnos vėl okupavo kapus ir kelia savo koncertus.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. gegužė. „Pro Ukmergę teka 3-4 metrų pločio upelis Ukmergiškė. Tasai upelis teka skersai miestą, beveik visur per neturtingus kvartalus. Kai kuriose vietose upelis labai užterštas, ten net dvokia: į jį pilami visokie nešvarumai. Kartais policija surašo vieną kitą protokolą, bet tas negelbsti.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. gegužė. „Kaip jau buvo L. A. rašyta, prie tilto statybos dirbantieji darbininkai gauna labai mažą atlyginimą: už 2,5-3,5 lt. jie verčiami dirbti 12-16 valandų per dieną. Penktadienį [gegužės 8 d.] priešpiet darbininkai, kurių šiuo metu čia dirba apie 100, pareikalavo pakelti jiems mokamą atlyginimą. Rangovų Judelevičiaus ir Gurvičiaus  įgaliotinis  inž. Kačerginskis buvo pakviestas  pas darbo inspektorių. Bet jis atsisakė pakelti atlyginimą./ Kai pirmos derybos nutrūko, apie 14 val. darbininkai metė darbą. Jų sąlygos: visus darbininkus prirašyti prie lig. kasos, nustatyti 8 val. darbo dieną, o jei bus reikalas, priimti naujų darbininkų antrai pamainai. Be to, darbininkai pageidauja, kad į darbą būtų priimami vien Ukmergės m. darbininkai; kad nelaimingų atsitikimų atveju per ligos laką gautų atlyginimą./ Darbininkai prašo nustatyti tokį atlyginimą: dailydėms 50-70 ct. val., armatūrininkams 50-60 ct. val., paprastiems darbininkams 50 ct., moterims 35 ct. val. ir akmenskaldžiams po 10 lt. už kb. metrą. Šeštadienį darbininkai dar nedirbo. Jiems tarpininkauja apyg. darbo inspekt. Česnavičius.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. gegužė. „Vytauto gatvėj yra manufaktūros krautuvė, kuri neboja kainų tvarkytojo institucijos ir už medžiagą kainuojančią 18 lt., užsiprašo 28 lt. Daugelis apdega, nes net nesidera.“ (Lietuvos žinios. – 1936.)

1936 m. gegužės 10 d. kino teatro „Lyra“ salėje vyko susirinkimas. Jo metu buvo išklausyti pranešimai apie lietuvių gyvenimą okupuotame Vilniaus krašte. Susirinkusieji priėmė nutarimą, kuriame griežtai protestuojama prieš lenkų savivalę ir lietuvių kultūros ugdymo suvaržymus, reiškiama užuojauta ir solidarumas su persekiojamais Vilniaus krašto lietuviais, reiškiamas pasiryžimas kovoti dėl Vilniaus krašto laisvės bei apeliuojama į „kultūringojo pasaulio žmonių sąžines dėl lietuviams daromų skriaudų“. (Lietuvos žinios. – 1936.)
    
1936 m. gegužė. „Rinkoje [turguje], Kauno pavyzdžiu, yra statoma didelė mūrinė halė ir naujas gelžbetoninis tiltas per Šventosios upę. Iki šiol darbininkams buvo mokama po 35 cnt. už val. ir dirbdavo 11 valandų per dieną. Gegužės 11 d. tilto ir halės darbininkai, iš viso apie 200, nustojo dirbti, reikalauja 8 val. darbo dienos ir kad būtų mokama ne 35 cnt. kaip iki šiolei, bet 50 cnt. už darbo valandą.“ (Lietuvos žinios. – 1938.)
        
1936 m. gegužė. „Pivonijos kurorte, tiek vasarnamių savininkai, tiek administracija plačiai ruošiasi vasaros sezonui, kurio atidarymas įvyks gegužės 15 d. Numatoma, kad šiemet kurorte vasaros žymiai daugiau žmonių. Svečių laukiama iš Kauno ir kt./ Girdėt ir šiemet į kurortą iš Ukmergės (2 klm. kelio) kursuos autobusai. Be to, dabar grindžiamas į miestą einantis kelias – Vilniaus gatvė.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „Gegužės 8 d. prasidėjęs Ukmergės darbininkų, dirbančių prie Šventosios upės naujai statomojo gelžbetoninio tilto, streikas, užsitęsęs 12 dienų, V.19 d. baigtas./ Pagal rangovų S. Gurvičiaus ir I. Judelevičiaus, gyv. Kaune, Ožeškienės g-vėj, įteiktą V. 19 d. oficialų raštą Ukmergės apygardos darbo inspektoriui, kurio nuorašas, pasirašytas rangovų ir Darbo inspektoriaus, iškabintas ir darbo vietoj prie statomojo Šventosios upės tilto kontoros, streikas baigtas, patenkinant beveik visus darbininkų reikalavimus./ Darbo užmokesčio vaizdas dabar šitaip atrodys: armatūros meistrams 60 ct., dailydėms I kategorijos 65 ct. (buvo 50 c.), dailydėms II kategorijos 55 ct. (40), juodadarbiams vyrams 50 ct. (30-35), juodadarbėms moterims 40 ct. (20-25), akmenskaldžiams kub. metr. 10 lt. (7 lt.), vežikai su arkliu ir vežimu 6 lt. (5 lt.) už 8 val. darbo./ Už išstreikuotą laiką rangovai darbininkams bendrai visiems „užfundijo“ 150 lt. Rangovų įgaliotiniai darbininkams tvirtina, kad už viršvalandžius bus mokama aukštesnė kaina.“ (Lietuvos žinios. – 1936.)

1936 m. gegužė. Ieškoma „Vasiliauskaitė (Gaucinraitė), Justina, Kazio d., tarnaitė, apie 40 m. amž., gim. Ukmergės ap., Deltuvos v., Baraučiznos k., gyvenusi Ukmergėje. Vagiliavo. Nuvaryti Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1936.)

1936 m. „Gegužės 23-24 dienomis Ukmergės sporto stadione įvyko Ukmergės, Utenos, Zarasų ir Kėdainių valst. gimnazijų sporto šventė ir turnyras dėl Kanados taurės. Pirma vieta teko Ukmergei – surinko 18,5 t., antra Kėdainiams – 17,5 t., trečia Utenai – 16 t. ir paskutinė Zarasams – 12 t. Vyriausiu šventės vadovu buvo A. Vokietaitis./ Šventės pasižiūrėti buvo atvykęs šviet. ministeris prof. J. Tonkūnas, viceminist. K. Vasiliūnas ir kt. Be to, vakare „Lyros“ salėje įvyko gimnazijų plastinis pasirodymas.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. gegužė. „Pivonijos kurorte įvyko kurhauzo atidarymas ir ta proga kurorto parke 1 p. orkestro koncertas. Atidaryme dalyvavo labai daug žmonių. Šiemet kurhauzas traukia didelį vasarotojų dėmesį tiek savo sumažintomis kainomis, tiek teikiamu patogumu (skaitykla, telef. etc.). Kurhauzo šeimininku šį sezoną yra žinomas vietos verslininkas Česl. Petravičius./ Į Pivoniją jau suvažiavo daug vasarotojų. Be to, per popietį ir šventadieniais Pivonija sulaukia daug žmonių iš miesto.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. gegužė. „Sp. žiniomis, Ukmergės seniūnas Simanonis už išeikvojimą 5.000 litų nubaustas 2 met. s. d. [sunkiųjų darbų] kalėjimo. Paskelbus sprendimą, buvo suimtas.“ (Rytas. – 1936.)

1936 m. gegužė. „Išvykstančią į poligoną, į šaudymo pratimus, artileriją ukmergiškiai išleido gana iškilmingai./ 1 pėst. pulko dūdų orkestras maršais ir pilni šaligatviai žmonių, mosuodami nosinaitėm ir rankom, palydėjo iki pat miesto ribų. Žygio tvarkoj žygiuojančios artilerijos daugumas nebuvo matęs, todėl žmonių smalsumas ir domėjimasis, savaime aišku, buvo didelis.“ (Karys. – 1936.)

1936 m. gegužė. „Ukmergės valst. gimn. moksleivių literatų ir tautosakininkų kviečiamas, šį sekmadienį LTA vedėjas dr. J. Balys laikys  paskaitą apie lietuvių tautosaką. Paskaitoje daugiausia bus paliesta Vilniaus krašto (pademarklinijos) tautosaka. Paskaita įvyks I-se gimnazijos rūmuose 14 val.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. gegužė. Ieškomas „Tainavičius, Leimas, Maušo s., darbininkas, 48 m. amž., gim. Vilniaus m., gyvenęs Ukmergėje. Gyveno be dokumentų. Pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1936.)

1936 m. „Gegužės 31 d. 1 p. pulko aikštėje įvyko draugiškos futbolo rungtynės tarp 1 p. pulko ir Ukmergės „Šaulio“. Rungtynes užtarnautai laimėjo [1:0] pulkas, nes žaidimas visą laiką koncentravosi prie „Šaulio“ vartų.“ (Karys. – 1936.)

Birželis
1936 m. birželis. „Prie statomo gelžbetoninio tilto jau pradėti Šventosios krantų sustiprinimo darbai. Toje vietoje yra status krantas, kasmet vanduo nuplauna nemažą gabalą žemės: tas ateityje gali padaryti didelių nuostolių. Dėl to ir stiprinami krantai. Viso bus pastatyta apie 10-13 pylimų: prie kairiojo kranto 7-8, prie kito 3-4.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. birželis. „Ukmergėje gyvena Meiša Lavinas, caro laikais buvęs karo veterinoriumi. Jis jau tada mažai sueidavo su savo tautiečiais – žydais. O po karo, grįžęs Ukmergėn, visai nutraukė santykius su žydų visuomene, jis net vengdavo žydų kalbos. Dėl to pastarųjų buvo pramintas „pulžydek“ – pusė žydelio. Neseniai jis susirgo ir liepė pakviesti notarą. Buvo surašyti dokumentai, kuriais jis savo  ilgametei tarnaitei Zofijai Griškevičienei paliko 15000 lt. grynais pinigais ir 65000 lt. vekseliais, o giminaičiams užrašė didelius mūro namus, su sąlyga, kad jie išpirktų minėtus vekselius./ Z. Griškevičienė yra našlė (jos vyras žuvo did. kare), pas M. L. daug metų ištarnavo. Surašius minėtus dokumentus, ji pakvietė daktarą, iš kurio gavo raštą, kad M. L. buvo pilnoj sąmonėj. Tada iš banko išgavo jai užrašytus 15000 litų./ Kai visą tai sužinojo žydų visuomenė, pakėlė didelį triukšmą, kodėl M. L. visų savo turtų nepaliko žydams. Galų gale, žydai ėmė tvirtinti, esą ta istorija kvepia kriminalu. Buvo pasiųsta telegrama į Kubą, kad atvyktų Ukmergėn ten gyvenanti viena M. L. giminaitė. Kita giminaitė kreipėsi į atitinkamus organus, kad leistų sukviesti gydytojų konsultaciją – gal būt M. L. nėra pilno proto... Konsultacija įvyko šeštadienį [gegužės 30 d.] popiet, sprendimas dar nežinomas./ Prie M. L. namų nuolat stovi būriai žydų. Kalbama, kad jei M. L. ir buvo pilnoj sąmonėj, tai visgi nežydiškai pasielgė. Kad turtus užrašė katalikei... tuo tarpu Zofija G. labai įbauginta visokių kalbų, net bijanti pasirodyti mieste...“ (Lietuvos aidas. – 1936.); „[...] Šiomis dienomis Ukmergėje mirė vienas turtingas žydas. Paliko gražų mūrinį namą ir 15000 litų gyvais pinigais. Su tuo savo palikimu jis kaip tik „apsiskandalino“ prieš visus Ukmergės žydus, būtent testamentu, kuriuo užrašė visą paliktą turtą savo tarnaitei, svarbiausia katalikų tikėjimo. Koks kilo dėl to „gvoltas“ Ukmergėje, gali spręsti patys skaitytojai! Mūrinį namą Ukmergėje ir 15000 litų užrašyti katalikei – juk tai ne juokai!!!/ Žydo artimieji dar prieš jo mirtį nujautė ligonio „blogą valią“, todėl apskundė policijai, esą ligonis esąs ne pilno proto, už savo veiksmus negalįs būti atsakingas (panašiais atvejais visuomet taip elgiamasi...). Todėl surašant testamentą dalyvavo dar daktarai ir notaras. Buvo konstatuota, kad ligonis pilno proto ir gali elgtis kaip išmanąs./ Taip visas turtas atiteko po žydo mirties tarnaitei. Bet velionis dar taip pat neužmiršo ir vieno savo nuomininko, kuris jam sąžiningai mokėjęs nuomą ir buvęs labai geras žmogus. Šiam nuomininkui davęs nemokamai gyventi jo namo bute lygiai 36 mėnesius, tik vėliau pradėsiąs nuomą mokėti teisėtai namo savininkei, tarnaitei./ Na, bet viena bėda – ne bėda. Labdaringasis žydas mirė, palikimą sutvarkė, bet iškilo sunkumai su laidojimu. Žydai pradžioje griežtai atsisakė priimti į kapines jo lavoną, paskui sutiko, bet pareikalavo 10000 litų. Kaip paprastai, su žydais buvo pradėtos derybos. Vieni nusileido, kiti pridėjo. Galiausiai žydai, kurių žinioje yra Ukmergės [žydų] kapai, sutiko priimti į kapines palaidoti „neklaužadą“ už vieną tūkstantį litų. Bet dabar nesutiko turtų paveldėtoja – tarnaitė. Ji griežtai atsisakė mokėti reikalaujamą sumą, nes, jos nuomone, tai per didelė pinigų suma./ Tuo laiku buvo pasitarta su vietine katalikų dvasiškija. Čia pavyko susitarti palyginamai visai nesunkiai ir žydas buvo palaidotas katalikų kapinėse, nešventintoje kapinių daly, už 700 litų./ Dabar visa Ukmergė ir tekalba apie labdaringą žydą ir praturtėjusią tarnaitę.“ (10 centų. – 1936.)

1936 m. birželis. „Nesenai mes buvom aprašę įvykį su turtingu Ukmergės žydu, kuris mirdamas didelę savo turto dalį paliko katalikų tikybos tarnaitei. Dėl tos priežasties rabinai atsisakė tą žydą priimti į savo kapines ir jis buvo palaidotas katalikų kapuose. Šio žydo pavardė yra Levinas./ Ryšium su jo palaidojimu katalikų kapuose, Ukmergėje kilo konfliktas tarp katalikų dvasiškijos ir rabinato. Nežiūrint į tai, kad Levinui mirus žydai buvo pareikalavę labai stambios piniginės sumos už jo duobę, dabar jie kreipėsi į Ukmergės kanauninką prašydami leisti Levino kūną iškasti ir iš katalikų kapinių  perkelti į žydų kapus. Katalikų dvasiškija šį žydų prašymą atmetė. Tada rabinas kreipėsi su tokiu pat prašymu į Ukmergės apskrities viršininką. Viršininkas jo prašymą patenkino ir Levino kūną iškasti leido. Bet kai žydai atėjo į katalikų kapines lavoną iškasti, kanauninkas juos išvijęs. Jis pareiškė, jog apskrities viršininko leidimo nepripažįstąs./ Šis konfliktas Ukmergėje sukėlė didelį susidomėjimą. Galutinai jį galės išspręsti tiktai vidaus reikalų ministerija.“ (10 centų. – 1936.)

1936 m. birželis. „Šiomis dienomis Ukmergės valst. gimnazijoje buvo suruošta mokinių rankdarbių paroda. Abi dienas jas gausiai lankė. Išstatytieji rankdarbiai užėmė tris didelius kambarius; jie vaizdavo paišybą, istoriją, kalbą, geografiją, gamtą ir rankdarbius.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. birželis. „Ukmergiškis kultūrinis klubas vos tik prieš mėnesį atidarytas, darbininkų noriai ir gausiai lankomas. Vakarais skaitykla būna pilna žmonių. Taip pat nuolat žaidžiama stalo tenisas, šachmatais – šaškėmis ir kt. Kluban pareina 5 dienraščiai, visi svarbesnieji žurnalai bei savaitraščiai./ Gabesni darbininkai stoja į klubo vedėjo Vaitaičio organizuojamą chorą bei orkestrą. Be to, prie klubo bus vaidintojų sekcija. Jau steigiama futbolo komanda.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. birželis. „Ukmergės miestas ir vėl turi sensaciją. O tą sensaciją padarė vienas teismo antstolis, visą miestą priversdamas apie save kalbėti./ Prieš penkis šešis metus Ukmergės teismo antstoliu pasidarė J. Štaras. Jis buvo kaip ir kiti antstoliai – kur tik galėdavo, ten į skolą įlindusio piliečio turtą ir aprašydavo. Stropus šitam darbe jis buvo./ Bet prieš  kurį laiką šitą antstolį palietė sankcijos – jis buvo atleistas iš tarnybos su įsakymu perduoti visus savo dokumentus apylinkės teismui. Antstoliai ne kaži kiek tų bylų turi. Bet J. Štarui bylų perdavimas labai sunkiai ėjo. Visą mėnesį tas perdavimas tęsėsi, bet galo taip ir nesimatė./ Viena dieną, dideliam ukmergiečių nusistebėjimui. J. Štaras staiga pradingo. Ieško šen, ieško ten, o antstolio nė kvapo./ Dieną vėliau pasienio policija praneša apskrities viršininkui, kad į jos rankas patekęs antstolis. Jis bandęs slaptai pereiti administracijos liniją į Lenkijos pusę. Pas jį rasta 4500 litų grynų pinigų, pistoletas ir dokumentai. J. Štaras buvo atgabentas į Ukmergę ir, kaip paprastai daroma, už nelegalų ėjimą per sieną perduotas apskrities viršininkui nubausti. Apskrities viršininkas nubaudė jį 1000 litų arba du mėnesius kalėti. Kadangi 1000 litų Štaras nesumokėjo, tai jis buvo pasodintas kalėjiman ir dabar tą bausmę atlieka./ Iš antros pusės jo bylas ir dokumentus pagelbsti perduoti revizoriai ir teismo tardytojas. Iki šiol jau esą nustatyta, kad J. Štaras pasisavinęs iki 25000 litų.“ (10 centų. – 1936.)

1936 m. birželis. „Ukmergės ž. ūkio draugija prie geležinkelio stoties nupirko žemės sklypą ir ten pradėjo statyti didelius mūro sandėlius (50 x 17 mtr.). Sandėlį dar norima baigti šią vasarą. Atsieis apie 65 tūkst. lt. Jame bus ir draugijos kontora.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. birželis. „Porą  kartų mes jau buvom rašę apie retą įvykį Ukmergėje, kaip žydas Levinas savo didžiulį turtą paliko katalikei lietuvaitei ir kaip po to jis buvo palaidotas katalikų kapinėse./ Žydas katalikų kapuose? Žydas įdėtas į grabą ir palaidotas? Juk tatai tiesiog neįtikėtinas dalykas, kuris gali pasitaikyti kartą per šimtą metų. Įvykis sukėlė sensaciją ir pastatė ant kojų visus Ukmergės žydus ir davatkas. Štai kodėl mes nuvykom į Ukmergę ir visą dalyką ištyrinėjom vietoje./ Vienišas kapas/ Ukmergėje yra vienos katalikų ir vienos žydų kapinės. Greta katalikų kapinių riogso atskirai užtvertas kampas. Čia taip pat laidojami žmonės. Tiktai kapų niekas nepuošia. Laidotuvių procesijos kuklios:  keletas žmonių be kunigo ir giedorių, atvežą žmogaus lavoną, įdeda į duobę, užverčia žemėmis ir išeina. Niekas daugiau to kapo nelanko, niekas neatsimena. Tiktai koks juodvarnis bailiai kranksėdamas praskrenda arba pakeleivingas žmogus kai kada užklysta, žvilgteli į apleistus kapus ir vėl eina savo keliais./ Tatai yra vieta, kurioje laidojami pakaruokliai, nusižudėliai ir visi tie, kurie prieš mirdami nesusitaiko su Dievu ir kurių bažnyčios kanonai neleidžia laidoti šventoje vietoje./ Tarp tų usnimis apžėlusių kapų, be kryžių ir be antkapių, riogso šviežiai sukastų žemių krūva. Čia yra naujas kapas, nesenai supiltas. Jame guli ne pakaruoklis ir ne savižudys, bet vienas iš turtingiausių Ukmergės žydų, Michelis Levinas. Jis turėjo turtus, jis naudojosi visais gyvenimo smagumais, jis turėjo garbę, bet niekados, turbūt, per visą savo gyvenimą nė karto negalvojo, kad jam teks amžinam miegui į pakaruoklių kapus atsigulti.../ Bedarbių procesija/ Dar neseniai į pakaruoklių kapus buvo atvykusi procesija. Gražų katafalką traukė geri arkliai. Grabas gražiai subudavotas traukė smalsuolių akis. Nesimatė jokio dvasininko. Paskui grabą ėjo vidutinio amžiaus moteris. Toliau matėsi gal penkiasdešimt vyrų. Nuostabu, kad visoje keistoje gedulo eisenoje nesimatė nė vieno liūdno veido. Kai kurie šypsojosi, štukas išdarinėjo. O grabą leidžiant įduobę, vienas lydėtojas stovėjo net su kepure./ Kas juos čia surinko, šituos apdriskusius Ukmergės darbininkus? Argi jie atėjo čia palaidoti sau brangaus žmogaus, o gal savo buvusį šefą laidojo?/ Nieko panašaus. Levinas niekada nebuvo jų viršininku. Jis dargi nebuvo vienas iš tų, kurie bedarbį žmogų sušelptų. Kita priežastis buvo gausaus bedarbių susirinkimo – jie buvo pasamdyti ir už dalyvavimą laidotuvėse kiekvienas gavo po porą litų./ Kai tiktai Levinas mirė, palikdamas savo turtą  katalikei, visi žydai sujudo. Ne tik atsisakė į savo kapus priimti, bet taip pat ir laidotuvėse nedalyvavo. Ką gi darys ištikima tarnaitė ir dešimčių tūkstančių litų paveldėtoja. Negi ji viena eis paskui karstą? Kadangi savanorių nebuvo, tai ji nuėjo pas bedarbius, davė jiems po porą litų ir tie sudarė gedulingą procesiją./ Pulkininkas iš rusų armijos/ Kas gi buvo tas Ukmergės turtuolis, kurį tik bedarbiai į kapus palydėjo? Iš kur jis čia atsirado./ Tuojau po karo senyvas žydas atvyko iš Rusijos. Jis dar tebedėvėjo rusų  karininko rūbais, apnešiotais ir be jokių laipsnių. Stamantri figūra rodė jį esant karį. Čia jis neturėjo nei artimų giminių, nei pažįstamų. Parsivežė nemažai pinigų ir Kęstučio aikštėje, pačiame Ukmergės miesto centre nusipirko namus šimto tūkstančių litų sumai. Čia jis ir apsigyveno, tarytum koks vienišas sutvėrimas. Levinas neturėjo nei žmonos, nei vaikų, nei kitų artimųjų. Turėjo tarnaitę rusę. Bet neilgai ji tarnavo. Supykęs pavarė rusę ir pasiėmė lietuvaitę./ Levinas niekados niekam neužsimindavo apie savo praeitį. Kur jis buvo prieš karą ir ką veikė – niekas tikrai nežinojo. Buvo žinoma tik tiek, kad jis buvo pabaigęs veterinarijos institutą ir tapęs veterinarijos gydytoju. Taip pat buvo žinoma jį tarnavus rusų armijoj ilgus metus. Per didįjį karą Levinas jau buvęs pulkininkas./ Ištikima tarnaitė/ Sofija Griškevičienė beveik per dešimtį paskutinių metų tarnavo pas Leviną. Žmogus, apie 70 metų amžiaus, juk buvo reikalingas nuolatinės priežiūros. Sofija jį slaugė, aptarnavo. Vienas žmogus vis tik vienu pasilieka. Ji negalėjo skųstis, kad būtų sunku buvę. Pati jau nejauna moteris, gal 38 metų amžiaus, prisirišo prie savo pono, apsiprato. Niekados jai ir į galvą neatėjo, jog kada nors bus didelio turto savininkė./ Bet štai vieną dieną nušvito jos gyvenimas nauja šviesa. Toji laimė sukrėtė ją iš pat pagrindų ir kone išmušė iš vėžių./ Levinas paskutiniais metais pradėjo negaluoti. Senatvė suslėgė žmogų, prie lazdos prilenkė. Jis beveik niekur iš savo namų neišeidavo. Visada būdavo užsidaręs, visada vienas.  Tiktai Sofija su juo pabūdavo, pasikalbėdavo./ Keistas dalykas, Levinas buvo tikras žydas, bet kodėl jis savo tautiečių nemėgo? Kai tiktai ateidavo pas jį žydas, jis tuojau kalbindavo jį rusiškai, nors svečias ir žydiškai pradėdavo kalbą. Dažniausiai betgi jis santykius palaikydavo su lietuviais. Paskutinėmis dienomis, kai tik žydas ateidavo, jis liepdavo pasakyti, kad nesąs namie. Jis dargi savo religinių apeigų buvo atsisakęs. Nelankė sinagogos ir į religiją žiūrėjo kaip pažangus žydas./ Gal visos šios priežastys privedė prie to, kad kiti žydai jo pradėjo šalintis, dargi neapkęsti. Levinas tatai jautė. Bet jis nedarė jokių pastangų tiems savo santykiams su savo tautiečiais atnaujinti, sustiprinti. Atvirkščiai, jis pats kuo toliau nuo žydų  laikėsi./ Netikėtas čekis/ Vieną dieną į Ukmergės Lietuvos Banką atėjo Sofija Griškevičienė. Ji buvo kiek susijaudinusi ir rankoje spaudė kažkokį popiergalį. Priėjusi prie vieno tarnautojo ji paklausė:/ - Kur man eiti su šiuo čekiu?/ Tarnautojas permetė akimis čekį ir jo veide pasirodė nustebimas. Jis su atidžia pažvelgė į nepažįstamą moterį ir jo akys vėl nukrypo į čekį. Tada jis nurodė kukliai apsirengusiai nepažįstamai moteriškei reikalingą langelį./ Ir antrasis tarnautojas iš čekių skyriaus nemažiau nustebo, pamatęs čekį. Pagal čekį bankas privalėjo išmokėti Sofijai 15000 litų iš Levino einamosios sąskaitos./ - Iš kur tamsta tą čekį gavai? – pasiteiravo banko tarnautojas./ - Iš pono Levino, - nuskambėjo atsakymas./ Tarnautojas pažiūrėjo Levino einamąją sąskaitą. Tikrai, joje buvo 15000 litų. Jis dar sulygino parašą čekyje su pavyzdiniu Levino parašu. Viskas buvo tvarkoje ir Levino parašas buvo visai tikras. Apie suklastojimą negalėjo būti kalbos./ Bet vis dėlto tarnautojas dar pasikalbėjo su direktorium./ - Kas čia gali būti? – sakė tas tarnautojas. – Argi tikrai Levinas tą čekį išrašė? – nustebo ir direktorius./ Viskas tvarkoje. Parašas yra tikras, - aiškino tarnautojas./ - Tad reikia išmokėti, - pritarė direktorius./ Sofija pasiėmė penkiolika tūkstantinių, gerai susirišo į nosinę ir, padėjus pinigus giliai užantin, skubiai apleido Lietuvos Banką. Nustebimo pilni tarnautojų žvilgsniai palydėjo ją iki pat durų./ Visi Ukmergės žydai ant kojų/ Mes jau minėjome, kad Levinas artimųjų neturėjo. Tiesa. Buvo Ukmergėje keli žydeliai, kurie save vadino Levino giminaičiais, bet gana tolimais./ Žinia, kad Levinas atidavė savo tarnaitei 15000 litų žaibo greitumu pasklido po visą miestą. Visi Ukmergės žydai stojo ant kojų. Ypačiai siūto tie, kurie tikėjosi gauti Levino turtą. Sinagogoj tuojau buvo sušauktas žydų pasitarimas, pačiam rabinui dalyvaujant./ Kaip tai galėjo atsitikti? Žydas savo turtus atiduoda lietuvei? Tikriausiai toji mergiotė Leviną bus apžolėjusi. Arba jis pamišo? Gal iš proto išsikraustė? Sveiko proto žmogus tokių dalykų niekados negali padaryti./ Taip kalbėjo Ukmergės žydai. Jie stačia siuto iš pykčio ir pagiežos. Pirmiausia nubėgo į banką ir įsitikino, kad čekis yra tikras, ir kad Levino vardu nebeliko nė vieno cento. Paskui jie puolė pas apskr. viršininką ir policijos vadą./ - Pone vade, gelbėkit! – šaukė žydai susigrūdę policijos vado p. Mačinsko kabinetan./ - Kas pasidarė? – nustebo policijos vadas./ - Levinas išėjo iš proto, klykė kažkokia giminaitė./  - Tai kuo aš čia kaltas?/ - Ponas, jis atidavė 15000 litų tarnaitei. Kas gi tokiomis sumomis gali švaistytis? Tuo labiau tarnaitėms. Aiškus pamišimo simptomas./ Policijos vadas niekuo negalėjo jiems būti naudingas. Levinas dar tebebuvo gyvas. Jis pats pasirašė čekį ir pats nusiuntė tarnaitę į banką. Kadangi jis nesiskundė, tai vadinasi, viskas buvo tvarkoje. Įstatymų niekas nebuvo peržengęs./ Komisija Levino protui ištirti/ Bet tai dar buvo ne viskas. Ukmergės žydai turėjo dar labiau susijaudinti ir nustebti. Jie dar sužinojo, kad Levinas išdavė savo tarnaitei 60000 litų sumai vekselių, kuriuos turėjo išpirkti jo turto paveldėtojai. Vekseliai dar labiau pritrenkė žydus. Giminaičiai skubiai padavė prašymą atitinkamai įstaigai, prašydami sudaryti komisiją Levino protui ištirti./ Prašymas buvo patenkintas ir komisija sudaryta. Jon įėjo tardytojas, prokuroras, policijos atstovas, gydytojas ir kiti./ Prieš tai žydai buvo atbėgę patys pas Leviną, bet šis įsakė jų neįleisti. Dabar jie atsivedė komisiją ir su dideliu susijaudinimu peržengė turtuolio slenkstį./ Levinas gulėjo lovoje visai be sąmonės. Rankos buvo bejėgiai nukritusios, žandai įdubę. Jis labai sunkiai kvėpavo. Aiškiai matėsi, kad žmogų apleidžia paskutinės jėgos ir kūnas yra paskutinėj agonijoj. Prie mirštančiojo lovos stovėjo Sofija./ Komisija pasivėlino. Kaip ji galėjo nustatyti šio žmogaus protingumą ir sąmoningumą? Ji tiktai galėjo konstatuoti, kad Levinas mirė./ Giminaičiai bejėgiai nuleido galvas. Dabar jie žiūrėjo į Levino lavoną, stingstantį ir šaltą. Kiek daug vilčių jie buvo dėję į šio žmogaus turtą! Ir dabar visos viltys nuėjo šuniui ant uodegos./ Bet ir dabar jie dar nenusiminė. Surašė skundą ir padavė kriminalinei policijai. Jie kaltino Sofiją išnaudojus senį, o gal net čekyje ir vekseliuose suklastojus senio parašą./ Trys žydai su kaukėmis ir revolveriais/ Ukmergės mieste ir jo apylinkėse apie Levino palikimą tuojau pasklido įvairių gandų. Buvo pasakojama, kad tą dieną, kai Sofija parsinešė iš banko 15000 litų, Levinas buvo labai gerai nusiteikęs. Jis paėmęs tuos pinigus ir 3000 litų padavęs Sofijai./ - Štai tau juos atiduodu už gerą ir ilgą tarnybą, - taręs jis./ Likusius 12000 litų Levinas pasidėjęs po pagalviu./ - Gal dar pasveiksiu, - sakęs jis, - tai man pačiam pravers. O jei mirsiu, ir tuos pinigus tu gali pasiimti./ Tačiau tie pinigai netekę nei Levinui, nei Sofijai. Naktį į Levino kambarį įsibrovė trys žydai. Jie buvę su  kaukėis ir ginkluoti revolveriais. Žydai užpuolę Leviną, atėmę pinigus ir prigrasinę tylėti pabėgę./ Bet tatai buvo tik įerzintos Ukmergės miestelėnų fantazijos padaras. Niekas Levino neužpuolė ir niekas pinigų neatėmė./ (Bus daugiau)/ Edm. Dantas“ (10 centų. – 1936.); „(Pabaiga iš vakar dienos)/ Kriminalinės policijos uždavinys labai aiškus: jei kas paduoda skundą, tai tas skundas privalo būti ištirtas. Jeigu tikrai randamas nusikalstamo darbo sąstatas, tuojau keliama byla, o jei ne – kvota siunčiama prokurorui, kuris ją nutraukia./ Panašus likimas ištiko ir Ukmergės žydų skundą. Kriminalinė policija pravedė kvotą, tačiau viskas buvo kuo geriausioj tvarkoj. Kaip čekyje, taip ir ant 65 vekselių Levino parašai buvo visai tikri. Galima buvo prileisti parašo netikrumą, jeigu būtų pasirašytas vienas ar keli vekseliai. Bet šiuo atveju buvo pasirašyti net 65 vekseliai po 1000 litų. Tad ir kalbos negalėjo būti apie kokią suktybę./ Žmogus, kuriam nėra vietos kapuose/ Kaip negailestingai likimas pasityčiojo iš turtingojo Levino. Jeigu jis būtų buvęs tiktai vargšas žydelis, prekiavęs senais skudurais, valgęs juodą duoną ir lankęs sinagogą – jeigu jis toks būtų buvęs, argi žydai būtų atsisakę jį į savo kapus priimti? Niekados! Jis būtų buvęs palaidotas žydų visuomenės lėšomis, jį būtų palydėję daug žmonių, jo būtų gailėjęsi./ O Levinas buvo turtingas. Juk tiktai dėl mašnos aukso, dėl prakeikto pinigo kilo visas šis skandalas. Nepalikai pinigų mums? Gerai. Tau jokios vilties nėra atsigulti į mūsų kapines. Tu nesilaikei ritualinių apeigų, tu nelankei sinagogos, tu ignoravai žydus./ Tačiau argi lavonas jaučia? Argi jam nėra vis tiek, kur jis bus užkastas?/ Betgi ir čia pinigas paėmė viršų./ - Galim mes jį palaidoti, - tarė sau žydai, - Bet už vietą kapuose turi būti sumokėta 10000 litų./ Dešimt tūkstančių litų už porą kvadratinių metrų žemės! Vadinasi, jeigu gyvas būdamas pridarei nemalonumų, tai miręs dešimčia tūkstančių litų gali „išsipirkti“ savo nuodėmes ir gali būti palaidotas kaip pridera./ Sofija vis dėlto nebuvo iš tų moterų, kuri gavusi palikimą užmirštų savo geradarį. Ji vaikščiojo pas rabiną, vedė derybas dėl mažučio gabalėlio žemės./ Žydai palaipsniui nusileido iki 1000 litų. Bet ir ši suma per didelė./ Vizitas pas kleboną/ Vasaros metas. Lavonas greitai pradeda pūti. Visuose k kambariuose jaučiamas dvokimas. O kapuose jam vietos nėra./ Eina Sofija į policiją. Kas veikti? Į kapus nepriima. Tuo tarpu kur gale lauko po kreiva pušimi žmogų pakasti administracijos organai neleidžia. Galiausiai didelė gėda būtų tokį turtingą žmogų užkasti kur kaip sušaudyti nusmerktą nusikaltėlį./ Policija ir vėl nieko negali padaryti. Jeigu Levinas būtų buvęs koks benamis valkata, gal tuomet iš tam tikrų sumų valdžios organai būtų nupirkę grabą ir palaidoję. Bet dabar.../ Galiausiai Sofijai ateina į galvą gera mintis. Ji ryžtąsi nueiti pas Ukmergės kleboną, kanauninką Špakevičių. Šis žmogus labai sukalbamas, geros širdies./ Jis tikrai supras susidariusią padėtį ir kiek galėdamas pagelbės/  - Gal galėtumėt priimti jį bent į nešventintus kapus, - verkšlendama kalbėjo Sofija klebonui, - Čia mano paskutinė viltis. Nebeturiu kur jo dėti./ Kan. Špakevičius gerai apsvarstė susidariusią padėtį. Jo gyvenime pirmas atsitikimas, kad kas prašytų žydą priimti į katalikų kapus. Bet šį kartą ypatingas atsitikimas. Šį kartą prieš jį stovi moteris ir maldauja lavoną be vietos priimti./ Po pusvalandžio Sofija išėjo iš klebonijos su linksma šypsena veide. Ji sumokėjo 700 litų ir gavo klebono leidimą./ Jaunas būdamas mylėjau/ Pusvalandžiui praėjus, keturi duobkasiai su kastuvais per pečius atvyko į katalikų kapines. Surado reikiamą vietą, bet kasti vis dar nesiryžo./ - Nejaugi kasim? – sakė vienas duobkasys. – Juk tai beveik nuodėmė netikėlį mūsų kapinėse laidoti./ - Jei klebonas leido, tai gal ne nuodėmė, - suabejojo kitas./ Paskui ir vėl tylėjo. Praėjo gal pora desėtkų minučių, bet duobkasiai vis dar galvojo – kasti ar nekasti./ Po to atvyko į kapines žmogus pasiteirauti, ar jau iškasta duobė. Žiūri – dar visai nepradėta. Tada jau pati Sofija ėmėsi iniciatyvos. Ji davė tiems vyrams po 5 litus, dar degtinės užfundijo ir duobė beregint buvo iškasta./ Kai į kapines atvyko reto vaizdo procesija, duobkasiai sėdėjo aplink duobę ant šviežios žemės ir  patyliai niūniavo duobkasių dainą: „Jaunas būdamas mylėjau...“/ Žydai susigriebė/ Ukmergės žydai suprato blogai pasielgę. Jie suprato savo gėdą prieš viso pasaulio žydus, kad dėl jų priežasties pirmas Lietuvos žydas atsigulė į katalikų kapus./ Tuojau atvyko delegacija pas apskr. viršininką ir prašė neleisti laidoti katalikų kapinėse, nes jie patys sutinka Leviną priimti. Apskrities viršininkas nusiuntė juos pas kan. Špakevičių./ Ponas klebone, mes  jau sutinkam Leviną priimti į savo  kapus. Atiduokite mums jo lavoną, - sakė delegacija./ - Galit imti, jei norit, - atsakė klebonas. – Bet gal jau bus užkastas, tada aš nieko nebegaliu padėti./ Delegacija tuojau paėmė vežiką, įsisodino dar kunigą ir nudūmė į kapus. Bet ir čia jie pasivėlino. Pakaruoklių kapuose buvo ką tik supiltas naujas  kapas ir duobkasiai lygino žemę. Bedarbiai lydėtojai patenkinti skirstėsi į namus./ Mes patys jį išsikasim ir persigabensim į savo kapines, - šaukė žydai./ Čia jau turėjo įsikišti kapinių sargas. Jis išvaikė neprašytus svečius ir pradėjo saugoti Levino kapą./ Davatkų maištas/ Tada žydi vėl puolė pas apskr. viršininką. Jie maldavo leisti atkasti Levino kapą ir jo kūną pasiimti./ Tačiau apskr. viršininkas turėjo pareikšti, kad lavonui iškasti reikia labai rimtų priežasčių. Jeigu būtų įtarimas, kad Levinas yra nunuodytas ar kita kuria iš kito žmogaus priežasties miręs, tik tada būtų galima teismo įsakymu lavoną iškasti ir mirties priežastį tirti./ Dabar gi Levinas mirė senatvės liga. Tas yra labai aišku ir jo lavoną kasti nėra jokios priežasties./ Galiausiai kapinių faktinasis šeimininkas yra klebonas. Tad pirmiausia reikia gauti jo sutikimą. Tada Ukmergės žydai ir vėl bėga pas kleboną. Bet klebonas neberado galimumo duoti jiems tokį leidimą./ Leisdamas Leviną palaidoti katalikų kapinėse, Ukmergės klebonas vis dėl to nenumatė vieno dalyko, būtent, taip vadinamų davatkų. Sužinojusios, kad katalikų kapinėse palaidotas žydas, jos sukėlė tikrą maištą prieš kleboną./ - Kaip tai galima leisti, - šaukė Ukmergės davatkos, - kad žydas su katalikais būtų laidojamas. To dar niekados nėra buvę. Kuo greičiau jį reikia atkasti ir atiduoti patiems žydams./ Taip kalbėjo subruzdusios Ukmergės davatkos. Jos pradėjo kelti „maištą“ ne tik prieš savo kleboną, bet taip pat ir prieš pačius žydus, kam jie Levino nepriėmė į savo kapines./ Ir dabar dėl visų šių įvykių jaučiama Ukmergės mieste tvanki atmosfera./ Ką sako Ukmergės žydai?/ Šiuo reikalu mums tek kalbėtis su keliais Ukmergės žydais. Vienoje manufaktūros krautuvėje, Kęstučio aikštėje, mes sutikom seną žydelį. Jo krautuvė stovi beveik greta Levino namo ir atrodo turtingai./ Kaip jis mano apie Levino reikalą? Ne, jis nieko apie tai nežino ir nieko nemano./ - Betgi pažinot Leviną?/ - Tai kas iš to? – klausimu atsako žydelis./ - Kodėl žydai nenorėjo jo lavoną priimti į savo kapines?/ - Ar aš žinau, - patraukė pečiais žydelis ir ėmėsi čiupinėti gabalą medžiagos./ Dar keli klausimai suskambėjo, bet žydelis į juos neatsakė./ Vėliau patyrėm, kad jis labai religingas, laikosi ritualo ir dėl to apie nemalonų įvykį su Levinu visai nenori kalbėti. Taip pat ir kiti senų pažiūrų žydai tyli./ Tuo tarpu pažangesni žydai iš senių šypsosi./ - Ar ne vis tiek, kur jį palaidojo? – pareiškė vienas jaunas, inteligentiškos povyzos žydelis. – Aš čia nematau jokios tragedijos ir nieko blogo./ Kaip atrodo mūsų istorijos didvyrė/ Vidutinio ūgio moteris, tamsaus veido ir tamsių plaukų. Kiek stambaus kūno sudėjimo su juodo darbo žmogui charakteringais veido bruožais. Paprasta darbininkė, beveik bemokslė, 40 metų amžius labai netolimas./ Ar ji laiminga gavusi tokį palikimą? Ar ji tikėjosi kada nors praturtėti?/ Ne, toji laimė taip staiga pasirodė, taip nelauktai atėjo. Vakar ji buvo paprasta tarnaitė, o šiandien 80000 litų savininkė, turtuolė./ Bet turtas daug naujų bėdų atnešė. Visi žino, kad ji turtinga. Kodėl vieną tamsią naktį neateiti plėšikams ir neatsiimti pinigų? Juk visko šiais laikais atsitinka. Ir ji bijo. Naktimis dažnai neramūs sapnai kankina, plėšikai sapnuojasi./ Ir jūs pabandykit užeiti į Kęstučio aikštės 27 nr., užlipti į antrą aukštą ir pasiteirauti, ar čia gyvena Sofija G. Jus pasitiks jauna mergaitė ir atsakys, kad tokios moters čia nėra ir niekas nepažįsta. Dar galit užsukti į pirmajam aukšte esančią valgyklą, bet ir čia gausit tą patį atsakymą./ Kur ji su pinigus su vekseliais laiko? Ką su jais mano veikti?/ Ji dar nežinanti. Pirmiausia reikia realizuoti vekselius. O čia jau daug darbo. Namas, rudos spalvos, dviejų aukštų, galu į Kęstučio aikštę. Iškabos rodo, kad jame sutelpa saldainių fabrikas, rūbų parduotuvė, valgykla, auksakalys, aulų dirbtuvė ir kitkas. Jis vertas apie 100000 litų. Vadinasi, vekselius reikia paleisti į apyvartą ir namo paveldėtojams pasiūlyti apmokėti. Jeigu jie nesutiktų, tada reikia juos protestuoti ir aprašyti namą./ Iš viso ko matyti, kad daug dar bėdų bus Sofijai, daug darbo turės teismai dėl palikimo Ukmergės turtuolio Levino, kurio palaikai tuo tarpu ilsisi Ukmergės katalikų nešventintose kapinėse./ Edm. Dantas.“ (10 centų. – 1936.)

1936 m. „Nuo birželio pradžios 1 p. p. Pašilės miške („Šveicarų“ slėnyje), ties Vaitkuškio dvaru, dirbinasi antrą šaudyklą, kuri bus daugiau už pirmąją (esančią Pivonijos miške) pritaikyta kautynių šaudymams./ Nuolatos dirba per 100 žmonių komanda. Darbai jau baigiami.“ (Karys. – 1936.)

1936 m. birželis. „Neseniai mūsų dienraštyje buvo patalpinta platus Ukmergės žydo M. Levino laidotuvių aprašymas, kuris, kaip jau žinome, paliko visą savo turtą – apie šimtą tūkstančių litų, savo tarnaitei./ Be kita ko, aprašyme buvo paliestas ir Ukmergės klebonas, kuris dėl sakytų laidotuvių mums atsiuntė kažikurių paaiškinimų./ Kaip jau buvome pranešę, M. Levinas palaidotas Ukmergės katalikų kapinių nešventintoje dalyje. Prie visų didesnių kapų katalikų parapijose yra vieta palaidoti tokiems asmenims, kuriems katalikų bažnyčia neteikia savo patarnavimų, nors šioje kapinių dalyje laidojami kūdikiai, mirę be krikšto, taip pat įvairūs savižudžiai ir panašiai. Šį kapinių vieta laikoma pagarboje kaip žmonių laidojimo vieta./ Kadangi šįmet Ukmergės parapijos kapai remontuojami, tam tikslui reikalingos lėšos, tai Ukmergės klebonas pasiūlė duoti auką kapų tvarkymo darbams tam asmeniui, kuriuo Levinas pasitikėjo, tai yra tarnaitei. Pinigai buvo įmokėti, įrašyti bažnytinėn kason ir išduotas reikiamas pakvitavimas, gi pats klebonas laidojime nedalyvavo ir atskiro atlyginimo už tai neėmė./ To paties klebono žodžiais, Ukmergės davatkos, tuo vardu paprastai yra vadinamos tretininkės, yra drausmingos ir pasitiki klebono atliekamais darbais./ Į tą patį kleboną, kreipėsi žydų atstovai, kurie norėjo Levino lavoną perkelti į žydų kapines. Klebonas jiems nurodė, kad iškasti palaidota žmogų reikia administracijos ir apskrities gydytojo leidimo, be to, taip pat pareikalavo iš žydų atstovų, kad šie pristatytų mirusio Levino globėjos sutikimą, kuri rūpinosi jo laidotuvėmis, be to, Levinas būdamas gyvas ja pasitkėjo.“ (10 centų. – 1936.)

1936 m. birželis. „Šiemet Ukmergės skautai ruošėsi stovyklauti Kernavėje, bet paskutiniu laiku pasirinko Dubingius. Čia taip pat labai žavingos apylinkės, kalnai ežerai etc. Už kelių kilometrų – administracijos  linija. Jau kartą čia ukmergiškiai stovyklavo. Dabar stovykla atidaryta birželio 16 d. ir tęsis apie dvi savaites. Stovyklautojų skaičius labai didelis, yra skautų ir iš kitų tuntų, taip pat ir iš prov.[-incijos]. Šį sekmadienį stovykloje ruošiamos iškilmės, laukiama svečių iš Kauno, Ukmergės ir kt.“ (Lietuvos aidas. – 1936)

1936 m. birželis. „Ukmergės ligonių kasa vis didina narių aprūpinimą medicinos priemonėmis, kartu stengdamasi nedidinti išlaidų pozicijų. Tai pasiekiama steigiant savo gydyklas. Prie kasos jau veikia sveikatos centras, kurio vedėja – gail. sesutė ir namuose lanko sergančius narius. Dabar kasa įsigijo kvarco lempą. Lempa gana stipri, kainavo 1000 litų. Tinka kintamai ir nekintamai srovei.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)
 
1936 m. birželis. „Parodos metu jacht-klubas žada suruošti ekskursiją vandeniu Kaunan. Plauktų irkliniais laivais ir baidarėmis keliasdešimt klubo narių. Metinė klubo šventė (iš VI – 29) atidėta į rugpjūčio mėnesį. Tada įvyks ir klubo laivų bei didžiulio motorlaivio krikštas./ Uoste prie garažo ir maudyklėse įvestas narių dežuravimas. Klubo garaže (už nedidelį mokestį) laivus laiko ir privatūs asmenys. Maudyklėse bus pakabintas didelis gelbėjimosi ratas. Dariaus-Girėno sode pastatytoje skelbimų spintelėje skelbiami klubo biuleteniai.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)    

1936 m. birželis. „VVS [Vilniui Vaduoti Sąjungos] Ukmergės apyg. komiteto pirmininkas Ignas Pacevičius pasitraukė nuo pareigų, nes  persikelia gyventi Klaipėdon, kur bus naujos amatų mokyklos direktorius. Prieš penkerius metus Ig. Pacevičius įsteigė apygardos komitetą ir lig šiol jam vadovavo (kasmet buvo perrenkamas). Nauju komiteto pirmininku išrinktas mokytojas P. Naujokaitis, vicepirm. yra dir. P. Grajauskas./ I. Pacevičius Ukmergėje buvo vienas iš populiariausių žmonių, dalyvavo eilėje kit. organizacijų vadovybėse, be to, buvo miesto tarybos narys. Dabar  pasitrauksiąs  ir iš tarybos. Sekančiais kandidatais tarybon eina dr. J. Bortkevičius ir mokyt. R. Grikenis. Be to, kaip žinoma, I. Pacevičius buvo vienas iš steigėjų Rytų Lietuvos draugijos ir jos pirmininkas. Taigi redagavo tos d-jos savaitraštį Rytų Lietuvą. Girdėt ukmergiškiai ruošiasi gražiai atsisveikinti su I. Pacevičium.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. birželis. „Ukmergės Vilniaus Geležinio Fondo komiteto suruoštas vajus pasibaigė ir davė per 150 litų. Vajaus metu buvo platinami Vilniaus pasai, ženkliukai ir įvyko vieša rinkliava.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. birželis. „Pašilės miestelyje netoli Pivonijos kurorto Ukmergės ligonių kasa atidarė savo narių vaikams vasaros koloniją. Šiuo metu vasaroja pirma grupė – apie 56 vaikai. Tiek pat vaikų bus ir antroje grupėje. Kiekviena vaikų grupė kolonijoje išbus 6 savaites. Kolonijai vadovauja Ambrazevičienė.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. birželis. „[...] Šįmet ūkininkai labai daug sėja dobilų. Todėl jie labai brangūs. Už kilogramą [sėklos] dabar moka 1,80 – 2,00 lt. Stambesni ūkininkai už dobilų sėklą turėjo po 500 – 700 lt. pajamų. (Mūsų laikraštis. – 1936.)

1936 m. birželis. „Vietos „Jaunosios Lietuvos“ s-gos skyrius paskutiniu laiku susirūpino miesto centre atidaryti savo klubą. Patalpas numato išnuomoti iš miesto savivaldybės Kauno g. (kur buvo skautų būstas ir šaulių štabas) arba Kęstučio aikštėje. Skyrius turi nemažą biblioteką, tad, atidarius klubą, ja nariai galės naudotis. Paskutiniame narių susirinkime birželio 21 d. aptarta eilė veiklos klausimų. Be kita ko numatyta netrukus suruošti didelę gegužinę.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „Birželio 21 d. Ukmergėj buvo rinktinės moterų šaulių susirinkimas. Dalyvavo rinktinės vadės  pavaduotoja V. Čekanavičienė, būrių bei skyrių atstovės ir vietos būrių šaulių. Šaulės rinktinėje gražiai veikia./ Išrinkta moterų šaulių rinktinės taryba: Filomena Vasiliūnaitė – sekr., Veronika Čekanavičienė – ižd., Alena Buragienė – šv. vadovė, Aleksandra Mediršienė – jos pavad., Eufrozija Mačiulienė – sporto vadovė ir Rainienė – narė. Kontrolės komis.: P. Daniūnaitė, Al. Grigaitė, M. Tumasonytė.“ (Trimitas. – 1936.)

1936 m. birželis. „Buvo rašyta, kad  kai kurie ukmergiškiai žuvininkai, nebodami draudimo, šiuo metu žūklauja (žinoma, slaptai) ir paskiau eidami per butus pardavinėja žuvis. Keli tokie žuvininkai neseniai pakliuvo į policijos rankas ir buvo atitinkamai nubausti. Iš jų konfiskuota apie 30 kilog. žuvies, visa parduota iš varžytinių.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. birželis. „Prie Naujosios gatvės/ yra ką tik pradėta statyti didelė mūrinė moderniška duonos kepykla. Stato tūla ponia, Švabinskienė iš Kauno./ Iki šiol Ukmergėj neturime nei vieno rimtesnio dešrininko, kurs sugebėtų skanias dešras gaminti. Ir toks geras meistras bei dirbtuvė būtų čia labai pageidaujamas.“ (Žinios. – 1936.)

1936 m. birželis. „Kaip žinoma, Ukmergės miesto ūkininkų žemė – apie 1900 ha – jau išskirstyta į vienkiemius. Dabar miesto ūkininkai (jų yra apie 300) turi apie 500 atskirų sklypų. Tačiau kai kurie ūkininkai  liko nepatenkinti gautais sklypais ir padavė skundus vyr. žemės tvarkymo komisijai. Iš kitos pusės, miesto savivaldybė į daugumą tų sklypų (išskirstytą žemę) pareiškė pretenzijų dėl činšo teisių. Betgi ūkininkai nenori pripažinti tų činšo teisių, ypač kad ir miesto savivaldybė neturi tvirtų įrodymų: remiasi liudininkai etc./ Visus tuos klausimus, susijusius su činšu ir žemės skirstymu, dabar tiria v. ž. t. komisijos atstovas, žemės d-to vyr. reviz. A. Gerinas, kuriam padeda Užulėnio rajono agronomas A. Jakubauskas. Posėdžiai vyksta miesto savivaldybės namuose, dar užsitęs kelias dienas. Tik po to bus žinomi visi rezultatai. Kai kuriose bylose dalyvauja advokatai, jų tarpe net iš Kauno.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. birželis. „Šiuo metu Ukmergės turgavietėje yra apsistojęs cirkas „Oktavija“. Dėl silpnos programos cirkas neturi pasisekimo. Ūkininkai ir tie nelabai eina.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. birželis. „Ukmergiškis kultūrinis klubas jau suorganizavo darbininkų futbolo komandą. Futbolo mėgėjai labai džiaugiasi šios komandos sudarymu, nes čia paskutiniu laiku futbolas labai krito. Neskaitant pulko komandos, Ukmergėje buvo likęs tiktai vienas „Šaulys“.[...]“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

Liepa
1936 m. liepa. „Šio mėn. 1 d. Ukmergėje įvyko priešlėktuvinės apsaugos nakties pratimas, kurį paskelbė gaisrinės, Deveikio lentpjūvės ir malūno, ir 1 pėst. pulko sirenos. Bematant visas miestas paskendo tamsoje. Pratimas užsitęsė pusę valandos. Atsižvelgiant į gyventojų skaičių, pratimas laikomas pavykusiu, nes iš viso sustatyta tik 15 protokolų už ne visai palaikytą kambariuose tamsumą.“ (Mūsų Rytojus. – 1936-07-07. – Nr. 51. – P. 3.)

1936 m. liepa. Reklama: „Jul. Lėmano koklių fabrikas./ Šis fabrikas yra viena iš seniausių šios rūšies įmonių Lietuvoje. Prieš pora metų ji šventė 50 metų darbo sukaktį. Kokybišku savo darbu yra plačiai žinoma Lietuvoje. Parodose ji vis apdovanojama aukščiausios rūšies dovanomis. Antai, 1935 m. parodoje ji buvo apdovanota aukso medaliu, šių metų parodoje taip pat aukso medaliu už koklius ir sidabro medaliu už plytas grindims./ Lėmano fabrikas gamina aukščiausios rūšies įvairių rūšių spalvotas, baltas, glazūruotas ir neglazūruotas kokles krosnims, plyteles grindims kloti ir čerpes tik Ukmergės apskričiai./ SANDĖLIAI BEI PERPARDAVĖJAI: 1. Kaune [...] 2. Klaipėdoje [...] 3. Šiauliuose [...] 4. Kybartuose [...] 5. Panevėžy [...] 6. Kėdainiuose [...] 7. Utenoje [...] 8. Anykščiuose [...] 9. Rokišky [...] 10. Raseiniuose [...] 11. Telšiuose [...] 12. Jurbarke [...] 13. Šeduvoje [...] 14. Pasvaly [...] ir kituose miestuose pas koklių prekybininkus.“ (Verslas. – 1936.)
 
1936 m. liepa. „Keliamam iš Ukmergės miesto Amatų mokyklos direktoriui ir Ukmergės miesto tarybos nariui Ponui Ignui Pocevičiui, kaipo sumaniam visuomenės veikėjui ir geram ukmergiškių bičiuliui reiškiu gilią pagarbą ir linkiu naujoje vietoje sėkmingo darbo./ Ta proga aukoju Ukmergės Amatų mokyklos neturtingam mokiniai už mokslą apmokėti 12,5 lt./ St. Marcinauskas/ Ukmergės miesto Sav-bės/ sekretorius.“ (Amatininkas. – 1936.)
    
1936 m. liepa. „Kauno – Deltuvos gatvių kampe esantis medinis namas kliudė praplatinti toje vietoje gatvę ir šaligatvį. Dabar to namo kampas nugriaunamas. Tuo tikslu numatoma nugriauti netoli esančio Buškancų mūrinio namo galą. Vytauto gatvėje jau nugriautas vienas senas mūro namas. Taip  pat jau nugriauta buvusi mėsinių halė. Be to, įsakyta kiemuose esančių medinių sandėliukų vietoje statyti naujus iš nedegamos medžiagos – betoninius mūrinius ir pan.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. liepa. „Šiomis dienomis Čiurlionies galerija nupirko keletą paveikslų vasaros dailės parodoje./ Nupirkti dail. Vizgirdos, Galdiko, Kulviečio, Katiliūtės ir skulpt. Aleksandravičiaus kūriniai. [...]“ (10 centų. – 1936.)
        
1936 m. liepa. „VI Ukmergės [apskrities] šaulių rinktinė, būdama viena didžiausių rinktinių pafrontėje, iki šiol neturėjo nuosavų namų. [...] Prieš kurį laiką buvo galvojama tokius namus pasistatyti, bet susidurta su finansiniais sunkumais. Pagaliau, dėka veiklaus tos rinktinės vado pulk. leit. Stapulionio, buvo nutarta pirkti dviejų aukštų mūro namą, esanti Kauno g. 39. Visuomenė ir organizacijos namo pirkimui pritarė ir namas buvo nupirktas už 39.000 litų. Šiomis dienomis namams pirkti rinktinė gavo iš Valst. Taup. Kasos ilgalaikę 29.000 litų paskolą. Valsčių tarybos ateinančiais metais iš savo sąmatų taip pat tam tikslui nutarė paskirti pašalpą po kelis šimtus litų. Namų pirkimas laikomas nusisekusiu, nes autoritetingų žmonių nuomone, minimas namas prieš trejetą metų būtų kaštavęs apie 100.000 litų.“ (Mūsų Rytojus. – 1936.); „[...] Ne per seniausiai tokie namai, stovį veik pačiame miesto centre, buvo nupirkti iš adv. Goldbergo. Tai nemažas dviejų aukštų mūrinis pastatas [...]“ (Karys. – 1936.)

1936 m. liepa. „Miesto savivaldybė, kreipdama daug dėmesio į sporto aikštyno tvarkymą, šiemet bene bus pamiršusi miesto maudykles. Vienais metais čia buvo įrengtos rūbinės, suolai, būdavo sargas ir retkarčiais pasirodydavo policijos žmonės: niekas tvarka nesiskųsdavo. Iš viso to dabar liko tik keli suolai ir nešvara... Be to, moterys nusiskundžia, kad neturi kur maudytis. Esą, vyrai „okupuoja“ visas pakrantes, o moterims palieka visai mažą vietos./ Tiesa, dabar neblogos maudyklės yra prie sporto aikštyno. Tik dėl didelio atstumo nuo miesto centro, kol kas jas mažai kas lanko.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. liepa. „Paskutiniu laiku žymiai padidėjo pieno pareikalavimas. Pieninės dažnai net jo pritrūksta. Ypač daug pieno sunaudojama ledams. Mieste yra 3-5 pieninės ir keliolika puspieninių. Vertėtų kuriai nors pieninei sumodernėti, padidinti patalpas ir turėti daugiau pieno. Ta proga galėtų ir užkandinę įrengti.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. liepa. „Ukmergės v. amatų mokyklos direktorius dar nepaskirtas. Tuo tarpu tas pareigas eina metalininkų skyriaus ved. J. Zareckas. Buvęs dir. I. Pocevičius liepos pabaigoj atvyks galutinai perduoti pareigų, tad, greičiausiai, iki to laiko jau bus paskirtas naujas direkt./ Amatų mokyklos abiturientai šiuo metu mokyklos dirbtuvėse atlieka praktikos darbus. Egzaminus laikė 14 mokinių: 9 staliai ir 5 metalininkai. 4 gavo pataisas, o likusieji išlaikė.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. liepa. „Girdėt, muzikas Juoz. Meškelė pradėjo organizuoti naują chorą, į kurį priimami vien tik vyrai, taigi, tai būsiąs vyrų choras. Tasai choras daugiausia pasirodys vietos vienuolyno bažnyčioje. Taip pat dalyvausiąs žymesnėse iškilmėse ir retkarčiais ruošiąs koncertus. J. Meškelė kadaise vadovavo buvusiam „Dainos“ draugijos chorui.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „Nuo liepos 7 d. vietos valst. knygyno biblioteka uždaryta iki rugpjūčio 1 d. Skaitykla bus atidaryta kasdien nuo 15 iki 18 val. Lankytojai nepatenkinti, kad taip ilgai negaus knygų. Jei paskirtas žmogus skaityklai, tad jis galėtų ir knygas išdavinėti bent kas kelintą dieną.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. liepa. „Ukmergė. 1-mo p. pulko kareivis Pūkas nuėjo į Šventąją maudytis. Besimaudydamas nuskendo. Kūnas tik rytojaus dieną surastas. Velionis  kilęs iš Radžiūnų km. Taujėnų valsč. Iškilmingai palaidotas gimtojo kaimo kapuose. Liko motina ir sesuo.“ (Šaltinis. – 1936.)

1936 m. liepa. „Ukmergės šaulių rinktinės nupirktais namais domisi ir pirkimą remia ne tik šauliai, bet ir plačioji visuomenė. Eilė valsčiaus savivaldybių pasižadėjo suteikti pinigines pašalpas. Pradžia padarė Gelvonių valsčiaus taryba, paskutiniame savo posėdyje rinktinės namams paskyrusi 100 litų. Be to, 200 litų dabar paskyrė Ukmergės apskrities taryba. Laukiama aukų ir iš kitų įstaigų ir organizacijų bei atskirų asmenų.[...]“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. liepa. „Kasmet vis daugiau atsiranda vandens kelionių mėgėjų. Per visą praeitų metų vasarą pro Ukmergę praplaukė vos kelios baidarės, neskaitant pačių ukmergiškių ekskursijų į Klaipėdą ir Kauną. Tuo tarpu šią vasarą beveik kas savaitė pasirodo kelios baidarės. Šventąja plaukiama iš Anykščių, Kovarsko, Zarasų apskr. ir kt. vietų.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. liepa. „Ukmergiškiai prekybininkai sujudo moderninti krautuves. Tam daromi patalpų remontai: Kauno pavyzdžiu didinami langai, plečiami kambariai ir kt. Prekybininkai ima suprasti, kad mažuose languose neįmanoma įrengti gražių vitrinų.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. liepa. „Neseniai miesto savivaldybės spec. mėsos kontrolierius, tikrindamas mėsines, vienoje užtiko visą paltį neštampuotų lašinių. Toje mėsinėje, Kauno g., jau ne pirmą kartą randama tokios mėsos.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. liepa. „Paskutiniuoju laiku Ukmergėje žymiai atpigo butai. Butas, kuris prieš porą metų kainavo 50-60 litų mėn., dabar kainuoja 30-35 litus. Butų atpigimo priežastis bus ta, kad miestas gyventojų atžvilgiu neturi tendencijos augti, o mieste vis dygsta mūriniai ir mediniai namai.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. liepa. „Kiekvieną dieną miesto rinka yra užversta vaisiai. Ypač daug čia suvežama vyšnių ir serbentų. Pasirodo, kad šių uogų Ukmergės apskr. yra labai geras derlius.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. liepa. „Šiomis dienomis vietos šaulių rinktinės štabas iš kūno kultūros rūmų gavo 350 litų pašalpos,  kurių 200 litų paskirta 1 Ukmergės š. būrio, o 150 lit. Giedraičių š. būrio sporto klubams įsigyti sportiškų įrankių.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „Vietos verslininkų skyrius liepos 19 d. organizuoja ekskursiją į Birštoną. Pakeliui mano aplankyti kai kurias žymesnes provincijos vietas. Į Ukmergę ekskursantai sugrįš per Kauną. Ateityje numatoma suruošti ir daugiau ekskursijų.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. liepa. „Darbininkų kultūrinis klubas šiuo metu turi apie 170 nuolatinių lankytojų – narių. Nemaža dalis yra prisirašiusi prie sporto sekc., kiti dalyvauja organizuojamame chore. Choras jau pradeda veikti. Daugumas klubo lankytojų naudojasi prie klubo esančia biblioteka, kuri, deja, kol kas nėra labai didelė. Klubo vedėjas – dipl. teis. Vaitaitis darbininkams teikia juridinius patarimus./ Sekmadienį [liepos 19 d.] klube buvo labai įdomi paskaita tema: Tauta ir valstybė. Paskaitą laikė dipl. teis. A. Mačiukas. Buvo pilnas klubas žmonių.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. liepa. „B. Ukmergės šaulių ugniagesių komandos virš. J. Regelskis persikėlė į Panerius. Nauju komandos viršininku paskirtas senas šaulys Jrg. Jasinevičius. Ugniagesiai paskutiniu laiku plečia kultūrinę veiklą, taip pat neužmirštama ugniagesyba. Šaulių namuose dažnai ruošiami vakarai.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. liepa. „Kalėjimo gatvėje, ties Piliakalniu, kasant kanalizacijos griovius vienoje vietoje užtikta daug senų žmonių griaučių. Senų žmonių pasakojimu, apie tą vietą (būk, kur dabar odų fabrikas) seniau buvus žydų ligoninė, o netoli jos jų kapai. Kita versija sako, kad tai būsiančios senų kovų liekanos, atseit ties Piliakalniu kadaise buvę karių kapai. Greičiausiai, teisybė bus pirmame pasakojime apie ligoninę.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. liepa. „Kaip jau skaitytojai žino, VI Ukmergės šaulių rinktinė buvo užpirkusi rinktinės reikalams namus. Šiomis dienomis, rinktinei gavus iš valst. taup. kasų 29000 litų paskolos, sudarytas pirkimo – pardavimo aktas ir minimi namai perėjo pilnon rinktinės nuosavybėn. Nusipirkusi namus, rinktinės vadovybė tikisi, kad visuomenė ir organizacijos, kurios žadėjo pirkimo reikalus paremti medžiagiškai ištesės savo pažadą.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. liepa. „Vietos staliai, siuvėjai, batsiuviai ir kitos panašios profesijos žmonės giriasi, kad jie šiuo metu turi tiek darbo, kad net nesuspėja visų užsakymų atlikti. Ypatingai daug darbo turi siuvėjai, kuriems, anot vieno, tikra rugiapjūtė.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. liepa. „Lietuvos Aide buvo rašyta apie reikalingumą remontuoti ties Deveikio malūnu esantį tiltą. Šio mėn. 25 d. iš užtvankos vanduo išleistas ir tiltas pradėtas remontuoti.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. liepa. „Deltuvos gatvėje, kareivinių rajone, nuo didžiojo karo tebėra užsilikę nutiesti gatvės paviršiumi siaurojo geležinkelio bėgiai. Niekas jais nesinaudoja ir naudotis nenumato. Šie bėgiai susisiekimui sudaro daug nepatogumų.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. liepa. „Antstolius priskyrus prie teismų, lyg šiol prie Ukmergės apyl. teismo antstolio pareigas ėjo teismo sekr. Raila. Šiomis dienomis antstoliu paskirtas Izidorius Račkus iš Molėtų apyl. teismo. Naująjį antstolį ukmergiškiai pažįsta nuo anksčiau, kai 1920 – 1921metais jis čia buvo apskrities viršininku.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. liepa. „Skaitytojai dar atsimena korespondencijas apie sensacingą ukmergiškio žydo M. Levino palikimą: prieš mirdamas savo tarnaitei užrašė 80 tūkst. litų, o giminėms paliko mūrinius namus. Taigi, mirusio giminės tuo nebuvo patenkinti, apie laimingąją tarnaitę Z. Griškevičienę skleidė visokius gandus ir net apskundė prokurorui, esą, ji suklastojusi M. L. vekselius. Mat jis jai paliko 15000 lt. grynais, o likusius vekseliais. Greit vekseliai atsidūrė pas Ukmergės prokurorą ir buvo pasiųsti tirti Kaunan./ Girdėt, vekseliai rasti pilnoje tvarkoje. Gal būt, jie netrukus bus grąžinti savininkei Z. G-nei. Ji dar tebegyvena mirusio namuose, kur ištarnavo apie 10 metų./ Dabar iš Kubos atvažiavo viena M. L. giminaitė. Ji buvo iškviesta telegrama. Sako turinti kažkokius dokumentus M. L. namams paveldėti, todėl ir nemananti išpirkti Z. G-nei užrašytus vekselius. Prasidės bylinėjimasis./ Paliktieji namai gan dideli, juose yra daug krautuvių ir butų. Tuo tarpu nuomininkai niekam nemoka nuomos, nors yra sudarytas iš žydų tarpo M. L. palikto turto globos komitetas. Neseniai tas komitetas pasiėmė visus buto, kur dabar gyvena Z. G., baldus. Sunku pasakyti, kada bus viso šio ginčo galas./ Kaip žinoma, mirusis buvo palaidotas katalikų kapuose. Kurį  laiką žydų visuomenė darė žygius lavonui perkelti į savo kapus. Tačiau lyg šiol jiems nepavyko to įvykdyti.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)
    
Rugpjūtis
1936 m. rugpjūtis. Vidaus reikalų ministerija nustatė minimalų užmokestį, kuris privalomas mokėti už 8 valandų darbo dieną. Ukmergė, kartu su Šiaulių, Panevėžio, Vilkaviškio ir Marijampolės miestais buvo priskirta antrajai minimalaus darbo užmokesčio dydžio zonai – vyrams privaloma mokėti ne mažiau kaip 3,5 Lt, moterims – 2,4 Lt, nepilnamečiams (iki 18 metų) – 1,8 Lt. (Darbininkas. – 1936.)
    
1936 m. rugpjūtis. „Ukmergiškis Darbo Rūmų klubas nuo pat įsisteigimo dienos gausiai lankomas. Iki liepos 31 d., t. y. per 10 savaičių,  kultūrklubą aplankė 3 tūkst. darbo žmonių. Išeina, kad kasdien klube atsilanko 45-40 žmonių. Lankytojų trečdalį sudaro moterys./ VIII 2 d. kultūrklubo futbolo komanda DRSS sužaidė draugiškas rungtynes su Šauliu. Darbininkų sąstate buvo daug jaunų žaidėjų. Laimėjo Šaulys 7:0 įvarčių santykiu. Teisėjas K. Zabulionis.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)
    
1936 m. rugpjūtis. „Pirmadieniais ir ketvirtadieniais Ukmergėje esti turgūs, į kuriuos suvažiuoja nemaža ūkininkų. Neprivažiavę iki Ukmergės apie 1,5 – 2 km., jie beveik kas kart susitinka pakely pirkėjus. Tie pirkėjai, turėdami apsukrius liežuvėlius kartais iš tebevažiuojančių ūkininkų vežamus į turgų produktus daug pigiau nuperka, negu rinkoje. Ūkininkai tik į miestą atvažiavę susipranta esą apgauti.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. rugpjūtis. „Visiems irkliniams [Jachtklubo] laivams duoti gražūs lietuviški vardai, ir didžioji motorinė valtis gavo Šventaragio vardą. Šis laivas galutinai sutvarkytas ir jau leidžia dūmus Šventosios upėje. Klubo plaukikai ir irklininkai smarkiai ruošiasi vandens sporto šventei, kuri įvyks šį sekmadienį, rugpjūčio 9 d. Taip pat šiai šventei ruošiasi vietos žvejai, jie lenktyniaus su savo mažais laiveliais. Plaukiojimo lenktynėse dalyvaus ir kiti vietos sporto klubai, privatūs baidarininkai.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. rugpjūtis. „Mėsinių halė, kurioje dar buvo žydų maldos namai ir jų ritualinė paukščių skerdykla, baigiama griauti. Namo galas su maldos namais iki rudens paliktas. Skerdyklą buvo iš miesto savivaldybės pasiūlyta perkelti į miesto skerdyklą – Pivonijon. Bet žydų visuomenė pasiūlymo nepriėmė, esą Pivonija toli už miesto (2 klm.). Dabar jie stato naują ritualinę skerdyklą netoli senosios. Naujoji būsianti moderniškesnė.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. rugpjūtis. „Šiuo metu Pivonijos kurorte yra labai daug vasarotojų. Miesto kurhauze visi kambariai nuolat užimti. Miesto kurhauzą šiemet eksploatuoja nuomininkas. Dažnai čia vyksta pasilinksminimai, kurie pritraukia nemažą žmonių iš miesto. Tik visa bėda su laikraščiais. Niekur negalima gauti nusipirkti. Nelaiko jų nei kurhauzas. Norint laikraštį nusipirkti, tenka vykti apie 3 km. į miestą.“ (Mūsų Rytojus. – 1936.)

1936 m. rugpjūtis. „Ukmergėje visą laiką buvo tik vienas šaulių choras, bet ir tas paskutiniu laiku nustojo veikęs. Dabar įsikūrė du nauji chorai. Vienas, muz. J. Meškelės vadovaujamas, kol kas dirba prie vienuolyno bažnyčios. Visi choristai – vyrai. Kitas choras pradeda veikti prie DR [Darbo Rūmų] kultūrinio klubo. Chorą veda S. Malinauskas, turįs čia džiazo orkestrą.“ (Mūsų Rytojus. – 1936.)

1936 m. „[...] Šeštadienį, rugp. 8 d. darbininkai prie vandentiekio darbų vėl rado griaučių krūvą, šį kartą miesto centre – Vienuolyno ir Kęstučio gt. Kampe. Vieni žmogaus griaučiai užtikti visai negiliai: jie labai gerai išsilaikę, neatrodą, kad ilgai gulėję po žeme. Manoma, toje vietoje gali būti daugiau griaučių, nes netoli esanti bažnyčia.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „Rugp. 8 d. 1 [šaulių] b.[-ūryje] įvyko susirinkimas. Būrio vadas dim. leit. Uzanas ragino šaulius drausmintis./ Rinktinės vado pad. kap. Kuzmickas skatino šaulius rūpintis ne tik kokybe, bet ir kiekybe, kad visi šaulių bičiuliai bei pažįstami, tinką būti šauliais, stotų į šaulių gretas./ Nutarta kas sekmadienį rikiuoti ir rengtis rinktinės šventei (rugpjūčio 30 d.). Susirinkime dalyvavę šauliai užsisakė uniformas.“ (Trimitas. – 1936.)

1936 m. rugpjūtis. „Sekmadienį [rugpjūčio 9 d.] ukmergiškiai pergyveno įspūdingą vandens dieną,  kurios metu buvo populiarinta ir savos jūros meilės mintis. Beveik „visa Ukmergė“ žiūrėjo Jacht-klubo vandens sporto šventę./ Šventė prasidėjo laivų paradu: pro tribūnas praplaukė gražiai išsirikiavę irkliniai laivai, baidarės, žvejų laiveliai,  kurių priekyje plaukė Jaras su savo paties sukonstruotu vandens dviračiu, skautų valtys ir kit. Žinoma, dėmesio centre buvo did. motorlaivis, visą laiką pukšnojęs po užtvanką. Motorlaivis veža apie 40 keleivių. Toliau sekė įvairūs plaukimai: 100 m konkurencijoje laimėjo S. Čepas, 400 m taipgi S. Čepas, 800 m – S. Morkūnas. Irklinių laivų 400 m užplukime pirma vieta atiteko Šarūno įgulai. Įdomios buvo lenktynės mažaisiais žvejų laiveliais, paskiau kova tarp jų. Dar buvo žaidimai, estafetė per upę ir atgal, nardymas ir pabaigoje figūrinis šokimas nuo bokšto. Čia atžymėtini S. Morkūnas, K. Zabulionis ir  kiti./ Įteikiant dovanas laimėtojams klubo komandoras P. Grajauskas pasakė kalbą./ Antroji šventės dalis buvo Dukštynės miške – Jachtklubo gegužinėje,  kur svečiai buvo vežami motorlaiviu ir kt. laivais. Saulei nusileidus, buvo sukurtas didelis laužas, pakrantės ir upės vidurys iliuminuotas. Paskiau buvo pagerbti mirusieji mūsų jūros pionieriai, į upę įleidus apšviestą vainiką. Jį  palydėjo kalbos ir dainos apie jūrą. Šen ir ten plaukiojo deglais iliuminuoti laivai. Žodžiu tikra jūros šventė. Puikiai linksmino svečius klubo kapela iš 10 žmonių.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. rugpjūtis. „Ign. Pacevičius šiomis dienomis galutinai perdavė Ukmergės valst. amatų mokyklos vedėjo pareigas J. Zareckui, metalininkų skyr. vedėjui ir rugpjūčio 10 d. išvyko iš Ukmergės. Naujasis mokyklos ved., inž. Makas atvyks vėliau, greičiausiai, ateinančio mėn. pradžioje. Pakeitimų įvyko ir mokytojų tarpe./ Ateinantiems mokslo metams paduota keliasdešimt naujų prašymų, žymiai daugiai kaip kitais metais. Dėl didelio kandidatų skaičiaus, greičiausiai ne visi bus priimti.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „Rugpjūčio 9, 10 ir 11 d. d. į Ukmergę buvo atsilankęs vyskupas Matulionis, pavaduojąs Metropolitą Skvirecką. Jo Ekscelencijai pagerbti vakar [rugpjūčio 11 d.] klebonijoje įvyko iškilmingi pietūs, kuriuose dalyvavo vyriausias kariuomenės kapelionas kun. Vl. Mironas, apskr. viršininkas Stasiūnas, LTS apskrities pirmininkas Mačiokas, daug dvasininkų, vietos administracijos ir savivaldybės atstovai,[...]“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. rugpjūtis. „Prieš kiek laiko Lietuvos aide buvo rašyta apie įvykių skelbimų klijavimą ant tvorų, namų sienų ir kitų vietų. Šiuo metu to nekultūringo požymio jau nesimato. Eilė įstaigų, o taip pat organizacijų, įsigijo gražias skelbimams vitrinas. Didesni plakatai (ypatingai gražių ir gan dažnai matosi pieštų plakatų) klijuojami ant specialių plakatams stulpų ir įstatomi krautuvių languose.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

 1936 m. rugpjūtis. „Kauniečiai labai pamėgo savaitgalius praleisti provincijoje. Tai matyti ir Ukmergėje iš didelio lengvų auto judėjimo. Taip pat tomis dienomis daug daugiau važiuojama ir autobusais. Vieni važiuoja į Zarasų kurortą arba provincijon, kiti pasilieka Ukmergėje. Dėl to ir Pivonijos vasarvietėje dažnai pastebima naujų žmonių. Neseniai čia lankėsi ministeris pulk. Dirmantas, keli profesoriai ir šiaip žinomi kauniškiai.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. rugpjūtis. „L. Žinių bendradarbis rašydamas apie Ukmergės kultūrinį apsnūdimą, be kita ko pastebėjo, kad valst. skaityklon vos vienas kitas pilietis teužsuka. Tuo tarpu skaičiai rodo ką kitą, žinutės autorius matyti visai ten ir nebuvo. Štai per praėjusį pusmetį valst. skaityklą aplankė 10660 žmonių. Išeina, kad kasdien ten atsilanko 55-65 žmonės. Be to, kur dar darbininkų klubo ir šaulių namų viešos skaityklos? Taip gi vietos policija turi nemažą skaityklą“. (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. rugpjūtis. „Ieškomas BENDRININKAS su kapitalu Lt. 30.000 – 40.000, - automatiniam malūnui varyti [eksploatuoti?]. Malūnas yra vienas Ukmergės mieste ir apskrityje. Be to, yra obliuojamosios mašinos ir visi kt. įrenginiai lentpjūvei. Kreiptis: B. Orvinas, Ukmergė, Kalėjimo g-vė 9.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)
    
1936 m. rugpjūtis. „Vienintelis Ukmergės miesto priemiestis – Smėliai paskutiniais metais gerokai išaugo, ten dabar priskaitoma apie tris tūkstančius gyventojų. Priemiestyje yra daug krautuvių, visokių įmonių, tik čia nėra nė vieno gydytojo. Tuo tarpu, kai pačiam mieste jų yra net per daug. Smėliečiai tuo dažnai nusiskundžia, nes iš miesto kviečiami gydytojai reikalauja vežiko ir net taksi. Ta proga tenka pažymėti, kad ir vaistinė Smėliuose galėtų išsilaikyti. Mieste jų yra penkios.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)    

1936 m. rugpjūtis. „Kaip buvo rašyta, Ukmergės v. amatų mokyklos direktoriumi buvo paskirtas inž. Makas,  kauniškės amatų mokyklos dir. Teko patirti, kad inž. Makas nuo šios vietos atsisakęs. Naujas direkt. dar nepaskirtas.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. rugpjūtis. „Ukmergiškiai prekybininkai iki šiol prekes atgabendavo daugiausia auto sunkvežimiais ir tik retkarčiais naudodavosi traukinėliu. Čia yra 6 auto sunkvežimiai, prekių netrūkdavo. Už centnerį prekių (iš Kauno į Ukmergę) ima 2-2,50 lt. Dabar jie skundžiasi, kad vis daugiau atsiranda konkurentų – sunkiųjų vežikų. Arkliais prekes veža daug pigiau, net po 50 centų centnerį: prekių pargabenimas trunka vieną parą. Vežikai per vieną kelionę uždirba apie 15  litų, nes daugiau 30 centnerių negali vežti. Bet ir tai, sako, apsimoka. Daugiausia tie sunkieji vežikai yra ūkininkai.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „Rugpjūčio 18-19 dienomis Ukmergėje, aikštyno maudyklėse buvo pravestos pirmos Ukmergės apygardos vandens sporto pirmenybės. Visos varžybos gerai pavyko, buvo pasiekti gana geri rezultatai. Teisėjų komisiją sudarė: prok. M. Vambutas, ltn. Žižiūnas, Tomelis ir antrą dieną – A. Ūsas iš Kauno. Techniškai pusei vadovavo K. Zabulionis./ Pirmenybėse dalyvavo 4 klubai: Ukmergės ir Zarasų JSO, Ukmergės Jachtklubas ir policija. Dalyvių apie 60, jų tarpe apie 30 jaunių ir 7 moterys. Pirmą dieną įvyko įvairūs užplaukimai, o antrą – estafetės ir šuoliai. Geriausiais plaukikais pasirodė zarasiškiai, toliau seka jachtklubiečiai. Šuoliuose daugiausia taškų surinko S. Morkūnas (Jk). Kvalifikacijoje pirmą vietą paėmė Jachtklubas - 226 taškai, II – JSO (Ukmergės ir Zarasų kartu) – 225 taškai ir III – policijos sporto klubas. Pažymėtina, kad policijai atstovavo tiktai 4 plaukikai. [...] Abi dienas varžybas sekė didelis būrys žmonių. Reikia pastebėti, kad šį kartą ukmergiškė publika nebuvo abejinga, kaip paprastai, ir  parodė daug karšto entuziazmo.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „VIII. 21. [Iš gyvenančio] Ukmergės m., Ramygalos 9, Krištolaičio, Antano, autobuse Linkuva – Palanga, pavogtas foto aparatas: „Balda 61“, objektyvas 1 : 4,5 Mejer Gerlic, formatas 6 x 9, užraktas iki 250, kameros dumplės iš viršaus užlopytos šviesesniu lopu, kabura odinė su dirželiu per petį. [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1936.)

1936 m. rugpjūtis. „Ukmergiškiai pasirodė labai nerangūs žiebtuvų įstatymui, nes iki šiol leidimus teišėmė vos keliasdešimt asmenų. Policija jau pradėjo gaudyti tokius „zuikius“. Paskutinėmis dienomis surašė apie 10 protokolų už neturėjimą leidimų žiebtuvams laikyti. Šiems „zuikiams“ gresia pabaudos iki 50 litų. Baus Mokesčių Departamentas.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. rugpjūtis. „Berods, dar 1933 metais miesto savivaldybė buvo išleidusi privalomą įsakymą, kuriuo visoms mieste esančioms pramonės ir prekybos įmonėms (nuo 1935 I. 1) draudžiama kabinti skardines iškabas. Tačiau ne visi šio įsakymo laikosi, dar ir dabar daug kur tenka pamatyti skardines iškabas. Jų yra pačiam miesto centre: Kęstučio, Vytauto, Vilniaus ir kt. gatvėse. Ypač prie batų ir rūbų krautuvių. Be to, ir šiaip su sienose dažytom iškabom ne viskas tvarkoj. Pasitaiko kai kur nublukusių ir nusitrynusių  iškabų.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. rugpjūčio 25 d. 1 pėstininkų pulkas minėjo 18 metų įkūrimo sukaktį. Ta proga skaitytos paskaitos (rugpjūčio 24 d.), pulko sporto aikštėje atlaikytos pamaldos,  kalbą pasakė pulko vadas gen. štabo pulkininkas Gustaitis. Vėliau buvo karių paradas ir bendri pietūs III bataliono kareivinėse. 15 val. mokomosios kuopos kareiviai ten pat surengė koncertą, kurį vedė karys Rudauskas. Dūdėnas ir Kairys paskaitė savo kūrybos eilėraščių, Rudauskas ir Ciplijauskas „labai puikiai atliko keletą klouniškų dalykėlių, kuriais nepaprastai užimponavo publiką“. Kariai Dūda ir Naruševičius padainavo duetu, Rudauskas – kupletus. Po to buvo suvaidinta vieno veiksmo komedija „Kirpėjas“, kuriame, be jau paminėtų karių, vaidino ir puskarininkis Grėbliauskas. Po to mokomosios kuopos karių choras, Dūdos ir Naruševičiaus vedamas padainavo  keletą dainų. Šventėje gausiai apsilankė „Ukmergės visuomenė“.“ (Karys. – 1936.)

1936 m. rugpjūtis. „Šiomis dienomis prie statomo gelžbetoninio tilto per Šventąją baigti pagrindiniai darbai – betonavimas. Iki šiol prie darbų dirbo apie 40 darbininkų, dabar jų bus mažiau. Toliau bus vykdomi užbaigiamieji darbai: paviršius bus grindžiamas, statomi turėklai, šaligatviai etc. Be to iš miesto pusės pilamas pylimas (dabartinis tiltas 25-30 mtr. trumpesnis), kad tiltas būtų sujungtas su Vilniaus gatve. Galutinai tiltas bus užbaigtas, greičiausia, iki spalių mėn. – blogiausiu atveju iki spalių mėn. 15 d./ Žemė pylimui imama iš netoli esančių maudyklių. Dėlto ten bus iškasta gana didelė duobė. Net dabar yra kilęs sumanymas toje duobėje, esančioje prie pat upės, įrengti plaukiojimo baseiną. [...] Vandens sportas populiarėja, tad baseinas būtų reikalingas.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. rugpjūtis. „Už miesto, prie Kauno plento šią vasarą išaugo didelis mūro namas – ten bus aliejaus fabrikas. Fabrikas gerai ir moderniškai įrengtas, atsiėjo keliasdešimt tūkstančių litų. Anksčiau dalis įrengimų buvo mieste, Vytauto gatvėje veikusiame fabrike.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „Šią vasarą Vienuolyno ir Kauno gatvių kampe, kur kryžiuojasi trys gatvės, marijonų vienuolynas pastatė gražų mūrinį kioską. Nors kioskas dar nebaigtas, bet jau dabar pagražina šią vietą. Kioską, girdėt, išnuomavo kauniškė „Maldos“ draugija, mat šalia yra bažnyčia. Kalbama, kad marijonai nori kitą tokį kioską statyti prie auto stoties Kauno gatvėje. Marijonai turi žemės pačiam miesto centre keliolikai namų, bet kol kas žemės kitiems neparduoda.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. rugpjūtis. „Vienintelis Ukmergės miesto priemiestis – Smėliai anksčiau pasižymėjo, kaipo dažnų kruvinų peštynių ir vagių centras. Čia vyravo rusų, lenkų ir žydų kalbos, o lietuviškai retai užgirsdavai kalbant. Bet paskutiniais metais Smėliai gerokai pasikeitė, - kultūrėja. Įdomiausia, kad Smėlių kultūrėjimu beveik niekas nesirūpino. Gal prie to prisidėjo priemiesčio išsiplėtimas, nes jis gerokai išaugo. Pav., per kelerius metus Gruodžio 17 d. gatvėje išaugo apie 30 namų, dar neseniai tos gatvės visai nebuvo. Dabar Smėliuose yra apsčiai lietuvių inteligentų./ Reikėtų čia įsteigti jaunalietuvių skyrių, atidaryti klubą su skaitykla. Jaunimo čia yra daug.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. rugpjūtis. „Nuo pat pavasario Ukmergės gatvėse tęsiami vandentiekio ir kanalizacijos darbai. Nemaža namų sujungta su vamzdžiu tinklu. Darbai nebus nutraukti iki žiemos. Neseniai miesto savivaldybė užsienyje nupirko naujų vamzdžių. Anglijoje pirkta už 270 svarų vandentiekio vamzdžių, o Čekoslovakijoje už 14 tūkst. č. kronų – kanalizacijos vamzdžių. Šuliniams betoniniai vamzdžiai dirbami miesto savivaldybės dirbtuvėse.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. rugpjūtis. „Nuo rugsėjo 1 d. gimnazijoje prasideda mokslo metai, tad jau dabar mieste pastebima daug mokinių, kurie buvo išsivažinėję atostogų į  kaimą. Mokiniai siekia išsinuomoti butus. Reikia pažymėti, kad butų savininkai be direktoriaus leidimo negali laikyti mokinių. Šiuo metu gimnazijos raštinė apversta darbu, be to pataisininkai laiko egzaminus. Kalbama, kad ir šiemet bus naujų mokytojų.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

Rugsėjis
1936 m. rugsėjo mėn. 1 d. Ukmergės apskrities policijos vadas Petras Mačinskas paskirtas Trakų apskrities policijos vadu, o Trakų apskrities policijos vadas Juozas Krivickas paskirtas Ukmergės apskrities policijos vadu. (Policija. – 1936.)

1936 m. rugsėjis. „Ukmergėje, turgavietėje jau baigta statyti maisto produktams mūrinė halė. Dabar vyksta įrengiamieji darbai iš vidaus. Halė nemaža, apie 60 metrų ilgio ir 14 pločio. Jos pastatymas miesto savivaldybei kaštavo apie 60 tūkst. – buvo statoma ūkio būdu. Dar šiemet visos maisto produktų būdelės iš Vienuolyno gt. esančios turgavietės persikels į halę. Šioji turgavietė, esanti ties miesto centru, nuo ateinančių metų bus panaikinta. Tokiu būdu Ukmergėje liks dvi turgaus aikštės: arklių turgavietė ir did. maisto rinka, abi turgavietes jungia (apie 200 mtr. ilgio) Mikailiškių gatvė.“ (Ūkininko patarėjas. – 1936-0.)
    
1936 m. rugsėjis. „Jau kuris laikas vietos įgulos parke, Kauno gt. vyksta pulko dūdų orkestro koncertai. Tie koncertai esti antradieniais ir penktadieniais    , ir dažnai į parką sutraukia gana daug žmonių, nors mažai kas žino apie tuos koncertus. Orkestras vedamas kapelm. Kulikausko.“ (Lietuvos aidas – 1936.)

1936 m. „Šaulių ugniagesių komandos viršininko Jurgio Jakinevičiaus iniciatyva rugsėjo 6 d. 1 p. p. 3-čio bataliono salėj 2 kartus suvaidinta kariams Kukino „Kautynių diena“. Žiūrovų buvo per 1000./ Tautos šventės išvakarėse „Lyros“ salėj tas pats veikalas suvaidintas ir visuomenei.“  (Trimitas. – 1936.)

1936 m. rugsėjis. Ieškoma „Chajetienė, Estera, Maušos – Leibo d., elgeta, gim. 1886 m., gyvenusi Ukmergėje, Vienuolyno 5. Gyveno be dokumentų. Išreikalauti 5 Lt. pabaudą arba išlaikyti 1 parą arešte [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1936.)

1936 m. rugsėjis. Ukmergės ligonių kasoje buvo 2737 nariai. (Darbininkas. – 1936.)

1936 m. rugsėjo 13 d. 15 val. prasidėjo 1 pėstininkų pulko sporto šventė. Šventė prasidėjo bėgimo rungtimis. 100 metrų bėgimą  laimėjo vyresnysis puskarininkis Parafinavičius, nubėgęs distancija per 12 sek. Antrą vietą laimėjo 9 kuopos eilinis Kazlauskas, nubėgęs per 12,7 sek. 200 metrų bėgimo rungtį laimėjo 4 kuopos vyr. puskarininkis Urbanavičius (28,7 sek.), o antrąją 8 kuopos eilinis Vosylius (29,8 sek.). 400  metrų rungtį laimėjo 2 kuopos jaunesnysis puskarininkis Šavalinskas (1 min. 4 sek.), antras buvo 2 kuopos jaunesnysis karys Černiauskas (1 min. 4,2 sek.). 800 m. bėgimą laimėjo 8 kuopos eilinis Harfenšteleris – 2 min. 38 sek., antras buvo mokomosios kuopos jaunesnysis puskarininkis Grebliauskas (2 min. 44 sek.). 1500 metrų bėgimo rungtynėse nugalėjo 4 kuopos jaunesnysis karys Daunoravičius (7 min. 9 sek.), antras buvo Grebliauskas. (7 min 9,2 sek.). Estafetiniuose bėgimuose pereinamos dovanos atiteko mokomajai kuopai (estafetė 4 x 100 m) ir 3 batalionui (švediška estafetė – 400+300+200+100 m). 7 kilometrų žygį greičiausiai (38 min.) įveikė mokomosios kuopos jaunesnysis puskarininkis Olšauskas, antras buvo mokomosios kuopos mokinys Dudėnas, o trečias – 2 kuopos grandinis Čiubrys. Granatos metime į tolį geriausiai pasirodė 1 kuopos eilinis Petrulis (55,69 m), antras buvo vyresnysis puskarininkis Mudėnas  (53,96 m). Jis laimėjo granatos metimo į taikinį iš 30 m atstumo rungtį, antras buvo jaunesnysis puskarininkis Šidaitis. Rutulį toliausiai (12,08 m) nustūmė jaunesnysis leitenantas Savukynas, diską toliausiai (32,35 m) nusviedė mokomosios kuopos vyresnysis puskarininkis Kaselis. Šuolių į tolį varžybose nugalėjo 1 kuopos eilinis Petrulis (5 m), šuolių į aukštį – 1 kuopos jaunesnysis puskarininkis Jaučius (1,44 m.). Po to varžybose buvo „sakalų gimnastiką“, kuria darniai atliko keli šimtai  išlavintų karių. Varžyboms labai talkino palankios oro sąlygos, todėl pasižiūrėti į besirungiančius gausiai susirinko ukmergiškiai ir žiūrovai iš Ukmergės apylinkių. (Karys. – 1936.)

1936 m. „Rugsėjo 15 d. arklių remonto komisija Ukmergės turgavietėje pirko arklius. Buvo pirkti 22 arkliai: jojamų 11, mokėta už arklį 600 – 1200 litų, važiuojamų B tipo (artil.) 4 – mokėta 900 – 1000 lt. ir važiuojamų C tipo (gurg.) 7 – mokėta 500 – 700 lt. Tenka pastebėti, kad šiemet ūkininkai žymiai mažiau pristatė arklių, tik 100 (pernai apie 300), ypač mažai buvo važiuojamų. Be to, ir kainos buvo daug aukštesnės. Tai, matyt, yra dėl to, kad padidėjo eksportas.“ (Lietuvos aidas – 1936.)

1936 m. rugsėjis. „Ukmergės valdžios gimnazija kiekvienais mokslo metais, pradėdama ir baigdama mokslo metų darbą, rengia gegužinę, virtusia lyg ir savotiška tradicija. Pradėdama šių metų mokslo darbą, esant blogam orui, šios tradicijos, atrodė, turės atsisakyti. Tačiau paskutinėmis dienomis stojus gražesniam orui, rugsėjo 16 d. surengė gražią ir įdomią gegužinę artimame Pivonijos miške. Gegužinėje dalyvavo ir valdžios amatų mokykla.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. rugsėjis. Įvyko miesto savivaldybės tarybos posėdis. Buvo nustatytos miesto ribos, svarstytas turgaus halėje įrengtų krautuvėlių nuomos klausimas. Busimoje halėje bus 98 maisto produktais, galanterija ir kitomis prekėmis prekiaujančios krautuvėlės. Tarybos posėdyje dalyvavo naujas narys – vietoje iš Ukmergės išvykusio I. Pocevičiaus juo tapo mokytojas Romas Grikenis. (Lietuvos aidas – 1936.)       

1936 m. rugsėjis. „Nuo šių mokslo metų pradžios ukmergiškė lenkų gimnazija kiek praplėsta: atidaryta 8-oji klasė. Toje klasėje mokosi aštuoni mokiniai, o visoje gimnazijoje yra arti 100 mokinių (kiek daugiau, negu pernai). Gimnazijai Gedimino gatvėje nuomojamas dviejų aukštų mūrinis namas.“ (Lietuvos aidas – 1936.)

1936 m. rugsėjis. „Visuomenės susidomėjimas Ukmergės amatų mokykla kasmet didėja. Šiemet įstoti į pirmąją klasę buvo paduotų 110 prašymų: 18 į stalių skyrių ir 92 į metalininkų skyrių. Bet dėl vietos stokos dirbtuvėse pedagogų taryba tegalėjo priimti 15 į stalių skyrių ir 15 į metalininkų skyrių. Apie 80 sveikų ir mokslo cenzo atžvilgiu tinkamų kandidatų į amatų mokyklą netilpo. Pedagogų taryba nutarė kreiptis į švietimo ministeriją, kad leistų atidaryti paralelias pirmąsias klases./ Nuo šių mokslo metų amatų mokyklai vadovauja naujai paskirtas mokyklos vedėjas P. Vebras. Naujasis mokyklos vedėjas įnešė eilę naujų sumanymų mokymo bei auklėjimo darbe. Bus kreipiama dėmesio ne vien išmokyti gerus specialistus, bet ir išauklėti susipratusius valstybės piliečius. Tuo tikslu bus rengiami ciklai auklėjamų paskaitų mokiniams. Norima įvesti dainavimo pamokas ir sudaryti mokyklos chorą ir orkestrą. Didžiausias naujojo mokyklos vedėjo siekimas bus išrūpinti pastatyti mokyklai dirbtuves, kuriose galėtų tilpti visi trokštą amato mokytis jaunuoliai./ Mokslo metus mokykla pradėjo iškilmingomis pamaldomis, kurių metu Chodosevičius gražiai pagiedojo, o mokinys Gieduška pagrojo smuiku. Iškilmingo posėdžio metu mokyklos vedėjas P. Vebras ir laikinai ėjęs mokyklos vedėjo pareigas J.Zareckas pasakė turiningas kalbas.“ (Amatininkas. – 1936.)

1936 m. rugsėjis. „Ukmergiškiai dar nenustojo kalbėti apie M. Levino (žydo, palaidoto katalikų kapinėse) sensacingą testamentą, kuriuo jis savo tarnaitei Zosei Griškevičienei paliko stambią pinigų sumą. Dabar laukiama kriminalinės bylos, kuri buvo iškelta Z. G. už tarimą pasisavinimą kelių tūkstančių litų ir vekselius. Po to mirusio giminės žada kelti antrą, jau civilinę bylą dėl paties palikimo. Civiliniai ginčai gali užsitęsti kelerius metus, nes abi pusės nežada lengvai atsisakyti nuo palikimo: samdys žymiausius advokatus iki paskutinės instancijos./ Paliktasis namas dabar yra globėjų žinioje. Globos valdybon, ją tvirtina apyl. teismas, įeina Ad. Bitinas, M. Levinas ir N. Vadas. Pastarieji abu yra mirusio M. L. giminaičiai. Namas yra miesto centre ir žinovų nuomone vertas apie 120 tūkst. lt. Krautuvės ir butai duoda apie 400 lt. mėn. pajamų. Tai nedaug, nes nuomos labai žemos./ Šiuose namuose dar tebegyvena Z. G-nė. Ji nuomos nemoka, taip pat ir išeiti nenori. Todėl globėjų valdyba iškėlė bylą. Z. G. labai nusiminusi, kad ne tik kad negaunanti pinigų ir dar iš buto varo. Jai prašant rugsėjo 18 d. byla atidėta.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. rugsėjis. „Ukmergės žemės ūkio kredito draugijoje daroma viešojo atsiskaitymo įmonių ir įstaigų revizorių revizija. Jau rado draugijos buhalterio Adolfo Čekanavičiaus padarytų 3200 lt. trūkumų. A. Čekanavičius suimtas. Revizija tęsiama. Daugumas draugijos narių minėtais trūkumais yra labai susirūpinę.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. rugsėjis. „Jau keleri metai, kai renkama medžiaga I pėst. D. L. K. Gedimino pulko istorijai. Ją spaudai ruošia pulko švietimo vadovas kun. A. Keblaitis. Istorija apims laikotarpį nuo pulko įsikūrimo iki jo įžygiavimo į Ukmergę (1923 m. gegužės mėn.). Jau turima daug medžiagos, ypač nestinga pačių reikalingiausių dokumentų. Tik dar beveik nėra senųjų gediminiečių, to pulko žygių ir gyvenimo liudininkų atsiminimų. Toji medžiaga bus renkama iki 1937 m. pradžios, po to istorija bus atiduota spaudai.“ ( Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. rugsėjis. „Ukmergės atitinkamos įstaigos šiomis dienomis susekė didelę kontrabandininkų gaują, kuri iš Lenkijos slaptai gabeno įvairias prekes./ Konfiskuota įvairių tekstilės gaminių, kailių, žiebtuvėlių ir k. Arklys vežimas ir konfiskuotos prekės įvertinti 23000 lt./ Be to, netoli Ukmergės, lauke buvo rasta įvairių staltiesių ir kitų prekių. Manoma, kad ir šios prekės priklauso anai kontrabandininkų gaujai.“ (10 centų. – 1936.)

1936 m. rugsėjis. „Ukmergės miesto centras – Kęstučio aikštė, palyginus su kitais miestais, vakarais būna labai tamsus. Kelios ant stulpų esančios silpnos lempos nedega, bet tik mirksi (vėjo blaškomos). Kol krautuvės atdaros, šiek tiek šviesos teikia vitrinos, bet užtai palei soda visai tamsu. Kęstučio aikštėje bent trijose vietose (prie Vienuolyno, Pilies ir Vytauto gatvių kampų) būtinai reikia pastatyti dideles lempas. Tuomet centras bent kiek skirsis nuo šalutinių gatvių.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. rugsėjis. „Iš Ukmergės kalėjimo šiomis dienomis paleista visa eilė žmonių, kurie komendanto buvo nubausti po 3 mėn. kalėjimo dėl birželio 18-19 d. įvykių Kaune [Nusižudžiusio darbininko Kranausko laidotuvių metu vyko riaušės ir susidūrimai su policija].“ (10 centų. – 1936.)

1936 m. rugsėjis. „Ukmergės (I) šaulių būrys persitvarko pagal naująjį statutą: būrys dalijamas į tris skyrius. Viename bus ats. kariai, antram netarnavusieji kariuomenėje, bet žiną rikiuotę ir trečiajame naujokai – kandidatai. Skyrių vadais numatomi S. Zagžeckis, Balandis ir Jaciūnas. Šiomis dienomis įvyko gausingas būrio susirinkimas, buvo aptarta eilė klausimų. Be ko kita būrio vadas pranešė, kad nedrausmingi šauliai bus šalinami iš būrio.“ (Lietuvos aidas. – 1936-.)

1936 m. rugsėjis. Ieškomas „Buršteinas, Holevas, Leibo s., gim. 1917 m. Ukmergėje, gyvenęs čia, Vilniaus g. 53 nr. Neprisilaikė švaros. Pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1936.)
    
Spalis
1936 m. spalis. „[...] Pačioje Ukmergėje dabar yra šios viešos ir pusiau viešos bibliotekos: valstybinė (su skaitykla), jaunalietuvių, kultūrinio darbo klubo (su skaitykla), valst. gimnazijos, šaulių namų (su skaitykla) ir 1 pėst pulko. Visos tos bibliotekos turi apie 1500 skaitytojų. Be to, savo bibliotekas turi žydų ir lenkų mažumos.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „Spalių 3 d. vakare į Ukmergę dviem autobusais (apie 80 žmonių) iš Daugpilio atvažiavo latvių ped. mok. instituto ekskursija, kuriai vadovavo p. Valerija Seil. Vietos gimnazija svečius sutiko gražiai: pagiedojo latviškai latvių himną, o latviai Lietuvos./ Sekmadienį ekskursantai apžiūrėjo Ukmergę, grįžo atgal.“ (XX amžius. – 1936.)

1936 m. „Spalių 4 d. įvyko Vilniaus diena, kuri buvo pradėta vėliavos pakėlimu, vėliau buvo svečių sutikimas ir pamaldos vienuolyno bažnyčioje. Pamaldose dalyvavo Vid. Reikalų ministeris J. Čaplikas ir V.V.S-gos c. atst. doc. B. Vitkus. Sumą laikė kun. A. Jesenauskas, M.I.C., pamokslą pasakė kap. P. Mačys. Po pamaldų buvo eitynės per miestą ir iškilmingas posėdis prie Nepr. paminklo. Kalbėjo dir. Švoba, min. J. Čaplikas ir B. Vitkus. Po posėdžio įvyko Ukmergės apyg. V.V.S. atstovų suvažiavimas, kuriame aptarti opūs V.V.S-gos vietos reikalai.“ (XX amžius. – 1936.)

1936 m. spalis. „Šiomis dienomis Ukmergėje susituokė garsioji Zosė Griškevičienė, sensacingo palikimo savininkė (tiksliau, būsima sav.) sukūrė šeimos židinį su tūlu ūkininku iš Šešuolių valsčiaus. Dabar, kaip ji pati sako, turėdama vyrą lengviau galės kovoti dėl teisėtai jai palikto palikimo (80000 lt.). Kaip patiriama, jai palikti vekseliai šiuo metu yra apel. rūmuose, kur netrukus prasidės byla./ Ta proga tenka pastebėti, kad tolima M. Levino, dėl kurio palikimo ir kilo visas triukšmas, giminaitė šiomis dienomis grįžta atgal į Kubą. Ji, kaip rašyta, po M. L. mirties buvo iškviesta spec. telegrama.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. spalis. „Ukmergės apylinkių ūkininkai pastaruoju metu geresnių laikų sulaukė. Į Ukmergės turgų suvežami žemės ūkio produktai žymiai pabrangę ir beveik visi išperkami. Ukmergėje gerokai pabrangusi mėsa. Mėsinėje kiaulienos kilogramas kaštuoja 1 litą 50 centų, lašinių kilogramas pabrangęs iš 1 lt. 10 ct. iki 2 litų 20 centų. Ūkininkai brangiau parduodami savo gaminius geriau atlieka ir valstybines prievoles. Šiemet nuo sausio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos į valstybės iždą Ukmergėje įplaukė 230000 litų tiesioginių mokesčių daugiau negu per tą patį laiką praeitais metais. Vien žemės mokesčių įplaukė daugiau 125000 litų.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. spalis. „Ukmergėje mirusio Levino giminaitė Volpienė prokuratūrai buvo padavusi skunda, būk Levino tarnaitė Griškevičienė pavogusi iš jo vekselius 60000 lt. sumai. Prokuroras, reikalą ištyręs, nerado nusikalstamo darbo ir bylą nutraukė./ Tada Volpienė padavė skundą apeliac. rūmų prokurorui. Bet ir šis Volpienės skundą atmetė.“ (10 centų. – 1936.)

1936 m. „Šiomis dienomis galutinai baigtas statyti Ukmergės tiltas per Šventosios upę. Tiltas yra didelis, 125 mtr. ilgio Pagal savo ilgumą naujai pastatytas tiltas sudaro maždaug apie 2/3 vieno kurio nors didelio tilto Kaune, pastatyto per Nemuną./ Šiandien, spalių 9 d. speciali komisija, kuriai pirmininkauja sauskelių direktorius inž. Dragašius, išvyko į Ukmergę tilto apžiūrėti. Tiltas buvo pradėtas statyti pernai vasarą. Jį pastatė susisiekimo ministerijos kelių valdyba. Tilto statyba i š varžytinių buvo atiduota Morkūnui. Pats tilto projektas buvo paruoštas kelių valdybos. Numatoma, kad kitą savaitę bus oficialus tilto atidarymas, kuriame dalyvaus susisiekimo ministerijos atstovai.“ (Ūkininko patarėjas. – 1936.); „Neseniai buvo baigtas statyti tiltas per Šventąją. Jo statyba prasidėjo pernai metais ir truko 15 mėnesių. Jis kaštavo 240000 litų. Naujasis tiltas yra gelžbetoninis, rėminės sistemos, su ypatingais pamatais, kokių nėra kitose Baltijos valstybėse. [...] Naujojo tilto statybai buvo sunaudota 1500 kubinių metrų betono, 200000 kilogramų geležies ir daug miško medžiagos. Prie statybos darbų dirbo 80-100 darbininkų. [...]“ (Ūkininko patarėjas. – 1936.)

1936 m. spalis. „Per paskutinį atstovų suvažiavimą išrinkti VVS [Vilniui vaduoti sąjungos] Ukmergės apygardos vadov. organai jau pasiskirstė pareigomis. Komitetą sudaro: dir. J. Švoba – pirmininkas, dir. P Grajauskas – vicepirm., mok. J. Naujokaitis – sekr., M. Zibalas – iždin., mok. J. Adamsas – knygininkas ir mok. B. Strazdas – narys. Komitetas pasiryžęs veiklą padidinti ir kiek galint dažniau lankyti provincijos skyrius. Revizijos k-jon įeina: urėdas Todė, burmistras Rėklaitis ir mok. Bliūdžiutė.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. spalis. „Turėdamas gerus vadovus ukmergiškis Jacht-klubas pasidarė viena tvirčiausių organizacijų. Šiomis dienomis įvyko oficialus klubo svetainės (Kęstučio a. 1) atidarymas.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „Spalių 11 d. 14 val. 1 p. p. kareiviai „Modern“ kine žiūrėjo filmą „Juodosios rožės“. Tai  labai gražus epizodas iš Suomijos nepriklausomybės atgavimo laikų.“ (Karys. – 1936.)

1936 m. spalis. „Ukmergės autobusų stotyje esą nešikai savo elgesiu ne vienam keleiviui sukelia pasipiktinimą. Beveik kiekvieną kartą autobusui atvykus, nešikai didžiausiu šturmu puola prie durų ir stveria iš keleivių rankų bagažą, net neduodami patiems keleiviams išlipti. Tada nešikai rėkia vienas ant kito žydišku žargonu, stumdo keleivius ir p. Be to, tie nešikai yra apdriskę, apšepę, nepasižymi švarumu./ Kitas dalykas – tai bufeto salė. Teko pastebėti, kad pravažiuoją keleiviai beveik nesiryžta gerti arbatos. Nes bufeto salė yra šalta (durys niekuomet neuždaromos), joje nuolat būna pilna nešvarių vaikėzų,  kurie sukinėjasi prie įtartinos švaros stalelių, ir apskritai, visa salė nepasižymi didele švara. Toje pačioje salėje laikomas bagažas, esanti bilietų kasa  ir kt.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. spalis. Reklama: „Jul. Lėmano KOKLIŲ FABRIKAS Ukmergė – Pivonija  tel. 109 gamina ir parduoda įvairiausius neglazūruotus ir glazūruotus koklius, baltus ir spalvotus iš paprasto ir ŠAMOTINIO molio./ Neatsižvelgiant į tai, kad parodoje fabrikas apdovanotas aukso medaliu, jis dar savo gaminius pagerino ir išleido į rinką naujų moderniškų spalvų koklius iš šamotinio molio./ Sandėliai: Kaune, Vytauto pr. 26, tel. 34-94 ir visuose didesniuose miestuose.“ (Amatininkas. – 1936)

1936 m. spalis. „Šią savaitę Ukmergėn sugrįžo vienas vyras iš garsiojo prancūzų svetimšalių legiono. Jis iš Lietuvos išvyko 1930 metais ir iki įstojo į legioną, kurį laiką dirbo Prancūzijos fabrikuose. Sakosi išvykdamas į Afriką buvo sveikas vyras, o dabar sugrįžo pasenęs ir be sveikatos. Tarnybą svetimšalių legione lygina su sunkiųjų darbų kalėjimu. Ten, sako, žmogus laikomas žemiau šunies. Arabai legionierius vadina „prancūzų kiaulėmis...“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. spalis. Lietuvos Motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungos įsteigtas ir išlaikomas sveikatos centras Ukmergėje veikia antrus metus. Dalinai centro veiklą finansuoja ir apskrities bei miesto savivaldybės. Per aštuonis 1936-ųjų metų mėnesius centre apsilankė 2783 pacientai (moterys ir vaikai), todėl centras buvo priverstas persikelti į erdvesnes patalpas Mikailiškių g. 6. Centro veikimo zona yra Ukmergės miestas ir apie 10 km aplink esančios gyvenvietės ir vienkiemiai. Ypač gausiai centro paslaugomis naudojasi mažiau pasiturinčios šeimos. Centrui vadovauja gyd. Čepytė – Kubilienė, be to, centre dirba akušerė ir gailestingoji sesuo. (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. spalis. „Neseniai buvo naujojo tilto priėmimas ir atidarymas, vadinasi tiltas pastatytas ir juo leidžiama naudotis. Tik kažin kodėl ties tiltu nededami šaligatviai, o pats tiltas neapšviečiamas?“ (XX amžius. – 1936.)

1936 m. „X. 19. [Pavogtas] Ukmergėje, Kalėjimo g. 12, Krasausko, Juozo: [dviratis] „Herkules“, rėmai 4844 nr., juodi, vairas lenktas žemyn, jo dešinė rankena per sulenkimą trūkusi ir sulituota, stabdy misinginis šplintas [kaištis], purvasargiai nikeliuoti, nusilupę, prie užpakalinio purvasargio prisegtas leidimas 790 nr. Ukmergės m. pol. v-kas [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1936.)

1936 m. spalis. Ieškoma „Petkevičiūtė, Janina, Kosto d., gim. 1914. XII. 24. Ukmergės ap., Giedraičių v., Kojeliškių k., gyvenus Ukmergėje. [...] Vagystė. Pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1936.)

1936 m. „Spalių 22 d. naktį Kapų g. dėl dar neišaiškintų priežasčių kilo didelis gaisras. Sudegė penki mediniai pastatai: klojimai, tvartas ir gyvenamasis namas, o kartu gyvuliai, javai ir inventorius. Nukentėjo du savininkai. Nuostolių apie 10.000 lt. Spėjama, kad gaisras galėjo kilti dėl neatsargaus elgesio su ugnimi.“ (Mūsų Rytojus. – 1936.)

1936 m. spalis. „Paskutiniu laiku Ukmergėje buvo pabrangusi mėsa. Dabar, kaip pranešama, mėsinės vėl atpigino mėsą. Avienos kg. kaštuoja 40 ct., jautienos 50 ct., pigesnė ir kitokia mėsa ir lašiniai. Nors mėsinių Ukmergėj yra net labai daug, tačiau kainos beveik visur vienodos.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. spalis. „Lyros kinas vis dar nepradėjo veikti. Esą, neatliktas remontas. Tad „Moderno“ kino savininkas neturėdamas konkurentų, nesirūpina statyti padoresnių filmų. Dažniausiai rodomi paveikslai jau yra anksčiau matyti. Taip pat būna labai silpni priedai. Pažymėtina, kad labai neskoningai lipdomi reklaminiai paveikslai vitrinose. Tai yra dėl to, kad paveikslus kabina gatvės vaikėzai, kuriuos paskui įleidžia į kiną...“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. spalis. „Praeitą sezoną prie I-mo būrio susiorganizavęs šaulių mėgėjų teatras dabar ruošiasi nuolatiniam scenos darbui. Sezoną sėkmingai pradėjo „Spalių 9“ veikalu. Dabar ruošiamasi statyti kitą. Numatoma per visą sezoną veikti be pertraukos: pastačius vieną veikalą, tuojau imti repetuoti kitą. Sėkmingesniam darbui nuo I-mo būrio atsiskiriama. Ateityje teatras priklausys betarpiai rinktinės štabui. Be to bus iš pačių artistų tarpo išrinkta valdyba. Teatras žada ir provincijoje lankytis./ Norima, kad teatras turėtų savo nuolatinę sceną. Šaulių namuose numatoma padaryti remontą: antrame aukšte bus įrengta didelė salė vaidinimams ir scena. Jei artistų triūsą supras visuomenė ir juos parems, tad galima tikėtis Ukmergę turėsiant neblogą savo teatrą. Nereikės skųstis dėl retų valstybės teatro gastrolių.“ (Lietuvos aidas. – 1936.); „Šiomis dienomis šaulių namuose įvyko Ukmergės šaulių mėgėjų teatro kolektyvo susirinkimas. Be kita ko, tartasi ir dėl repertuaro sudarymo visam sezonui. Tuo reikalu nutarta užmegzti santykius su kitais žymesniais Lietuvos mėgėjų teatrais. Į teatro kolektyvą įtraukiama apie 30 scenos mėgėjų. Teatras veiks kaipo atskiras šaulių vienetas prie rinktinės, tad turės atskirą kasą, ir  jei susidarys pakankamai lėšų, teks įsigyti savų dekoracijų, garderobas ir kt. Dabar pradėta repetuoti komedija „Nervai“. Ją manoma [pa]statyti lapkričio 23 d. per kariuomenės šventę./ Teatro kolektyvas jau turi ir savo tarybą. Ją sudaro: P. Gerasimas – pirmin., A. Sabaliauskaitė – vicepirm., S. Vanagas – sekr., S. Dmuchauskas – iždin. ir P. Daniūnaitė – narys.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. spalis. „Nusiskundimai dėl netvarkos auto stotyje jos vadovybėje rado tinkamą atgarsį. Nešikai pasidarė tylesni ir mandagesni. Stoties salėje, kuri kartu yra ir bufetas, pradėtas remontas. Triukšmingi vaikai taip pat išnyko. Belieka pašalinti kitus trūkumus.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „Spalių mėn. 25 d. Ukmergėje, jaukiose kultūrklubo patalpose, įvyko eilinis vietos Lietuvių Verslininkų [sąjungos] skyriaus susirinkimas. Reikia tikėtis, kad po daugelio nesusipratimų, prasidės ukmergiškių tikrai nuoširdus ir intensyvus darbas./ Šiam susirinkimui pirmininkavo skyriaus pirm. St. Bitinas, sekretoriavo valdybos narys ponas Meškelė. Kiek matyti iš valdybos pranešimo, valdyba nesnaudė, kaip kai kas galvoja. Tarp kitko, artimiausiu laiku yra numatyta suruošti pritaikinta verslininkų gyvenimui vaidinimą arba koncertą su šokiais. Tam reikalui išrinkta iš šešių asmenų komisija. Valdyba kvietė ir toliau visiems dalinti mėlynuosius ženklus./ Lapkričio mėn. nutarta sušaukti antrą susirinkimą, kuriame bus išrinkti atstovai į Kongresą. Visi  nariai paraginti į susirinkimus pakviesti ir svečių.“ (Verslas. – 1936.)

1936 m. spalis. „Pirmadienį [spalio 26 d.] įvyko eilinis miesto tarybos posėdis. Be kita ko buvo priimta su mažais pakeitimais 1937 m. pajamų ir išlaidų sąmata 583720 lt. (šių metų sąmata žymiai mažesnė – 475880 lt.). Išlaidų pozicijoje (paprastų 452402 lt., nepaprastų 131318 lt.) ypač padidėjo viešųjų darbų išlaidos – 100000 lt. (1936 m. buvo 32000 lt.). Be to, numatyta steigti degazuotojų [neutralizuojančių nuodingas chemines medžiagas?] komandą – 9000 lt., statyti gaisrinei garažą – 7500 lt., halės statybai 19778 lt. Numatoma daugiau išleisti beturčių gydymui (25500 lt.), įvairioms pašalpoms (55570 lt.) ir mokykloms išlaikyti (padidėjo komplektų skaičius) – 83550 lt. Prisidėjo halės užlaikymas./ Numatomos didesnės pajamos, nes įvestas mokestis mokykloms statyti (5% nuo mokamo valst. mok.). padidintas verslo mokestis iki 35% (buvo 30%). Be to, didėjo pajamos iš vandentiekio ir kanalizacijos – 1937 m. numatoma gauti 108 tūkst. lt. iš operacinių įmonių. Už tai sumažėjo rinkos ir kurortų rinkliavos – 34900 lt. (šiemet 36400 lt.) ir globojamų turtų pajamos – 83960 lt. (90360 lt.). Nepaprastas pajamas sudaro vešiesiems darbams  - 100000 lt. ir savivaldybės turto likvidavimo pajamos – 17000 lt.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. spalis. „Ukmergės šaulių ugniagesių komandos viršininku neseniai paskirtas,  kuklus visuomenės darbininkas, Jurgis Jakinevičius, kuris nesireklamuodamas ramiai dirba naudingą kultūros darbą. Perėmęs komandą ruošia pasilinksminimus ir gegužines, nes komandai reikalingos lėšos įsigyti būtiniausius įrankius. Pasiūta 10 komplektų uniformų ir manoma dar tirk pat pasiūti, nes komandoje veik visi neturtingi darbininkai. Jis rūpinasi pakelti komandos vardą./ Jakinevičiaus iniciatyva rugsėjo mėn. 6 d. 1 p. p. 3-čio bataliono salėj, kariams, buvo suvaidinta du kart Kukino 3-jų veiksmų pjesė „Kautynių Diena“, o Tautos Šventės išvakarėj, 7. IX, tas  pats veikalas vaidintas visuomenei „Lyros“ salėj. Vaidinimas pavyko gerai./ [...] Apgailėtina, kad mūsų inteligentai vengia aktingai dalyvauti ugniagesybos darbe. Iš 50 su viršum komandos narių yra tik vos keli inteligentai. Gal per žeme būti ugniagesiu?“ (Ugniagesys. – 1936.)

1936 m. spalis. „Prieš kurį laiką L. Aide buvo rašyta, kad M. Levino turtų paveldėtoja, jo buvusi tarnaitė Z. Griškevičienė susituokė su kažkokiu ūkininku. Dabar, kaip Ukmergės krim. Policija išaiškino, tasai „ūkininkas“ Antanas Uščiauskas, pasirodo yra tarptautinio masto aferistas. Z. G. vedė, matyti, su tikslu pasisavinti jos turtus. Nes jau pirmą mėnesį sugebėjo iš jos išvilioti net 8000 lt. Be to, buvo išviliojęs įgaliojimus tvarkyti Z. G. piniginius reikalus./ Jam bus keliama byla už Z. G. turtų eikvojimą. Be to, yra žinių (apie tai kalbama viename Vokietijos policijos pranešime), kad jis jau kartą yra vedęs Vokietijoj kažkokią M. D. Krapau. Jo paties pasakojimu, seniau buvęs rusų karininkas. Po  karo įvairiose valstybėse vertęsis įvairiais tamsiais darbeliais. Vienos lenkės pinigais Brazilijoje buvo įsigijęs dideles plantacijas. Kai išėjo iš Brandenburgo (Vokietijoje) kalėjimo buvo gavęs Hanseno pasą. Eidamas Lietuvon pasą suplėšęs, bet policija jį rado. Ukmergiškė krim. policija jį pasodino kalėjiman, bet po trijų dienų spalių 24 d. jį vėl paleido: mat iš kažkur gavęs užstatą.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. spalis. „Iš Ukmergėje esamų sodininkysčių bene plačiausiai veikia ir geriausiai yra įrengta marijonų vienuolyno sodininkystė. Moderniškai įrengtuose šiltadaržiuose ir oranžerijose auginami vaisiai, gėlės ir daržovės. Netrukus marijonai minės savo sodininkystės 10 metų gyvavimo sukaktį.“ ( Mūsų Rytojus. – 1936.)

1936 m. spalis. „Baigiant statyti tiltą per Šventąją,  iš jo galų prie supiltų pylimų buvo padaryti betoniniai laiptai. Ypatingai didelis judėjimas vyksta iš Smėlių pusės Šventosios pakrante per vadinamą bažnytinę pievą. Bet čia laiptai buvo padaryti iš kitos pylimo pusės,  kur visai nėra judėjimo. Todėl kelių gatvių gyventojai,  kurie naudojasi minėta pieva, padavė prašymą ir prašė padaryti laiptus ir iš kitos pusės. Pažadėta laiptus padaryti kitais metais. Bet gyventojai surinko daugiau parašų ir padavė kitą prašymą./ Ant tilto bus įvesta elektra. Norima tiltą ir jo galus gerai apšviesti, bus pastatytos 6, o gal ir daugiau elektros lempų. Iš tilto galų prasidedą šaligatviai bus sujungti su Vilniaus gt. šaligatviais.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

Lapkritis
1936 m. lapkritis. „Ukmergėje dabar daugiau pardavinėjama vaisių, negu vasarą. Paprastomis dienomis rinkoje būna keliasdešimt vežimų su vaisiais, tai miesto prekybininkai. O turgaus dieną labai daug obuolių atveža ūkininkai: beveik kiekviename vežime yra vaisių. Mat seniau ūkininkai savo sodus daugiausia išnuomodavo miesto pirkliams. Dabar pragudrėjo ir jau patys nuima vaisius. Išnuomojami tik dideli sodai ir tie, kurie yra toli nuo apskr. miesto. Šiuo metu obuolių kainos nedaug didesnės, kaip vasarą kad buvo: kilogr. kaštuoja nuo 10 iki 40 centų.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Ukmergės jaunalietuvių skyrius paskutiniuoju laiku labai susirūpinęs savo klubo atidarymu. Bet miesto centre nerandama savo klubui patalpų, o be patalpų beveik neįmanoma plėsti klubo veiklą. Skyrius turi reikiamus baldus, nemažą biblioteką ir  kt. Girdėt, Jacht-klube yra kilęs sumanymas paimti globon jaunalietuvių skyrių, jiems suteikti patalpas savo svetainėje. Tuo sumanymu jaunalietuviai yra labai susidomėję, belieka tik susitarti vadovybėms.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Praėjusią savaitę atidaryti darbininkams prad. mokyklos kursai turi didelį pasisekimą. Dabar kursus lanko apie 70 žmonių, o užsirašiusių yra virš 100. Lankytojų tarpe yra ir senesnio amžiaus darbininkų. Kursuose veikia penki, I-V skyriai, bet norima įsteigti ir šeštąjį skyrių.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Praėjusį pavasarį mok. Motiekaičiui pasitraukus iš chorvedžio pareigų, Ukmergės šaulių choras iki šiol nerodė jokio gyvybės ženklo ir beveik iširo. Choro likimu susirūpino šaulių vadovybė. Buvo pakviestas naujas chorvedys, jaunas muz. Rom. Čaikauskas, kuris greit chorą atgaivino, Jau daromos repeticijos,  kurias lanko apie 25 choristai. Norima gerai pasiruošti pirmam pasirodymui. Sudaromas įdomus repertuaras.[...]“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Prieš kurį laiką Ukmergės priemiesty Smėliuose, Vilniaus gt., lietuvis A. Šidagis atidarė smulkių prekių parduotuvę. Iš karto daug kas iš vietinių gyventojų pranašavo šios parduotuvės greitą ir negarbingą mirtį. Deja, dideliam anksčiau pranašavusių žmonių nusivylimui, šioji parduotuvė, sumanaus ir teisingo jos savininko vadovaujama, ne tik kad nebankrutuoja, bet diena iš dienos susilaukia naujų lankytojų. Linkėtina šiam naujai įsikūrusiam prekybininkui sutvirtėti esamoje pozicijoje, kad ji jau visados liktų tikrai lietuviška. Daugiau susipratę vietos gyventojai turėtų paremti šį naujai įsikūrusį prekybininką, kuris yra aktingas vietos verslininkų skyriaus narys.“ (Verslas. – 1936.)

1936 m. „Lapkričio 5 d. (turgaus dieną) Ukmergėn buvo atvažiavę pirmą kartą „Maisto“ atstovai supirkinėti naminių paukščių – jaunų vištų ir gaidžių. Atstovai su auto sunkvežimiu buvo apsistoję miesto turgavietėje. Nors iš anksto apie pirkimą nebuvo skelbta, tačiau paukščių netrūko: jų supirkta keletas šimtų. Už kilogramą buvo mokama po 80 centų. Maistiečiai pareiškė, kad nuo šiol kiekvieną ketvirtadienį atvažiuosią pirkti naminių paukščių. Vėliau imsią ne tik vištas, bet ir kalakutus.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Ukmergės valst. skaityklą kasdien aplanko nemažas skaičius (40-70) žmonių. Skaityklą ypač gausiai lanko mokiniai. Skaityklos kambarys gana didelis, išilgai pastatytas vienas ilgas stalas. Todėl skaitantieji būna susiglaudę vienas prie kito. Tokiam sutvarkymui tyla bei ramybė būtina. Bet to nėra, ypatingai vakarais, kada prisirenka daug mokinių. Triukšmą kelia pirmųjų klasių mokiniai, kurie tikrumoje kažin ar skaito rimtai dienraščius. Triukšmą keliančius reikėtų sudrausti.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „XI. 6. Ukmergėje, Gedimino 29, Rimanas, Elijošoius, kieme prie šulinio rado pagalvėje įvyniotą 3-4 savaičių kūdikį. Prie kūdikio nepalikta jokio raštelio. Jo motina nežinoma. Suradus motiną pranešti Ukmergės m. pol. n. v-kui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Paskutiniu metu gimnazijos skautai kiek apsnūdo, už tai gana gyvai veikia amatų mokykloje esanti Vinco Kudirkos draugovė. Į ją nuolat stoja nauji kandidatai. Atrodo, kad greit mokykloje neliks mokinių, kurie nebūtų skautais. Greičiausiai, teksią steigti dar vieną draugovę. Skautams labai palankus mokyklos vedėjas P. Vebras šiomis dienomis įvykusioje iškilmingoje draugovės sueigoje draugovę perėmė savo globon. Skautų būstinė yra prie mokyklos skaityklos. Draugovei vadovauja pskt. Štaras.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Anksčiau buvo rašyta, kad Ukmergėj statoma moderniška kepykla. Kepyklos namai jau visiškai užbaigti. Šiuo metu eina paskutinieji vidaus įrengimo darbai. Kepykla būsianti garinė. Ji artimiausiu laiku pradės veikti. Esą pradžioje kepykloje bus kepama duona vien vietos įgulai, bet vėliau, jau kitais metais, duona bus kepama visam miestui, žiūrint, koks bus pareikalavimas. Reikalui esant, kepykla per parą galėsianti pagaminti 12 tūkst. kilogramų įvairios rūšies duonos./ Kepykla pastatyta naujai išvestoje tarp Prezidento Smetonos al. ir did. turgavietės gatvėje, kuri yra sujungta su Naująja gatve. Kepyklos savininkė yra žinoma Kaune pramonininkė B. Švobinskienė.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Ukmergėje gana sparčiai didėja radijo abonentų skaičius, bet ne taip sparčiai, kaip parduodami aparatai: yra nemaža ir „radijo zuikių“. Pašto valdininkai ruošia jų medžiokles, vis pavyksta vieną kitą sugauti. Be to, mieste yra ir elektros „zuikių“ (esą, dėl to, kad brangi elektra), ypač tokių kurie degina stipresnes lemputes. Elektros stoties kontrolieriai tokius „zuikius“ gaudo ir baudžia.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Kelių vietos dailininkų iniciatyva artimiausiomis dienomis Ukmergėje manoma įsteigti paišybos studiją. Studija veiksianti vakarais, ją galės lankyti (nemokamai) visi, turį palinkimą į meną. Patalpas sutiko duoti gimnazijos direkt. J. Švoba. Bus dirbama vakarais paprastomis dienomis ( ne kasdien) po 2 val., o šventadieniais po 4 val./ Jau yra apie 20 asmenų norinčių lankyti būsimą studiją. Teko patirti, kad ją lankys ir keli  jau pasireiškusieji mene. Studijai sutiko vadovauti ukmergiškis dailininkas Eug. Kulvietis.“ (Lietuvos aidas. – 1936.); „Š. m. lapkričio 8 d. kap. Jurgučio Ant., Liulevičiaus Kaz. ir Chodosevičiaus Vl. iniciatyva buvo sušauktas steigiamasis sus-mas suburti bendram darbui vietos menininkus ir meno mėgėjus. Susirinkiman apsilankė 15 asmenų. Nutarta V. [Valstybinės] Gimnazijos pirm. rūm. atidaryti kursus – piešybos ir tapybos meno studiją, kurios vadovu pakviestas žinomas Ukmergės dailininkas natūrmortistas Eug. Kulvietis. Klausytojų dabar 19, jų tarpe 7 moterys. Kursai veikia pirmad., trečiadieniais nuo 17 iki 21 val. ir sekmadieniais./ Ateityje studija numato ruošti meno parodėles, o ateinančių metų rudenį – visos apskrities dailininkų meno parodą.“ (Lietuvos žinios. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Ukmergės šaulių ugniagesių komandos virš. Jurgis Jakinavičius neseniai pasitraukė iš tų pareigų. Jo vieton dabar paskirtas ats. pusk. Vincas Gudavičius, senas komandos narys, turįs nemažą patyrimą ugniagesyboje. Lapkričio 8 d. jau perėmė pareigas. Visi raštinės darbai pavesti J. Dalbokui. Tad darbas palengvėsiąs ir manoma, pagyvės komandos veikla. Ugniagesiai kalba apie kursų suruošimą, esą padažnėsią pamokos ir t.t.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. lapkritis. Ieškomas „Geduška, Rapolas, Juozo s., gim. 1902. III. 22., Kauno ap., Jonavos v., Dragočių k., gyvenęs Ukmergėje, Gedimino 41. [...] Pasisavinimas. Suimti ir pranešti Ukmergės I apyl. tardytojui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „1 pėst. pulko 4 kp. eil. Mauša Žibulis, užėjęs į savo brolio siuvėjo dirbtuvę, pastebėjo pas jį atneštas persiūti naujas kareiviškas  kelnes. Suprasdamas, kad tos kelnės gali būti vogtos, nes naujos neparduodamos, tuojau pranešė apie tai savo tiesioginiams viršininkams. Pulko vadas eil. Žibuliui už gerą pareigų supratimą ir sąžiningumą pareiškė padėką ir leido išmokėti 10 litų dovanų.“ (Karys. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Ukmergės valstybinė amatų mokykla savo namų neturi. Teoretinės pamokos dėstomos vakarais valstybinės gimnazijos rūmuose. Mokyklos raštinė ir atskirų skyrių dirbtuvės yra privačių asmenų nuomojamuose namuose, išskirstytos įvairiose miesto dalyse. Šiemet stalių skyriaus dirbtuvėms patalpų nuomą pratęsti yra techniškų kliūčių, o naujoje vietoje išnuomoti nėra kur. Mokyklos vadovybė rūpinasi, kas stalių skyrius neliktų be dirbtuvių./ Pastaraisiais metais Ukmergėje jaučiamas gyvas jaunimo veržimasis į amatų mokyklą, bet, dėl vietos stokos dirbtuvėse, daugiau kaip pusė tinkamų kandidatų lieka nepriimtų. Nuomojamos dirbtuvės dažniausiai būna ankštos ir ne visai tinkamos. Laukiama, kad bent kitiems metams bus statomos mokyklos dirbtuvės./ 1937 metais sukanka dešimt metų nuo amatų mokyklos Ukmergėje įsteigimo. Mokykla rengiasi dešimtmečio sukaktuves iškilmingai paminėti.“ (Amatininkas. - 1936.)

1936 m. lapkritis. Ukmergėje atidaryti Marijos Alseikienės dailės darbų kursai. Tai pirmas Ukmergėje tos rūšies privačios iniciatyvos pasireiškimas./ Dauguma kursų klausytojų yra gimnazijoj pasimokiusios mergaitės. Joms kursai gali daug padėti.“ (Amatininkas. - 1936.)

1936 m. lapkritis. „Prieš kurį laiką veikęs vienas kinas „Modern“ konkurentų neturėjo, bet atidarius kino „Lyrai“, tuojau buvo sudarytas sindikatas. Kai viename kine rodoma lietuviška kronika, tai pabaigus, ji tuoj nešama į antrą. Taip ir keitaliojamasi.“ (XX amžius. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Ukmergės miesto savivaldybė pasistatė turgavietėje modernišką halę maisto produktų prekybai. Iš oro visi tinkavimo ir dažymo darbai jau baigti. Halėje bus lengva palaikyti švarą ir tvarką, nes ji prijungta prie vandentiekio ir kanalizacijos. Miesto viceburmistro Turčinsko manymu, naujoje halėje bus galima įsikurti jau nuo Naujų Metų./ Patogesniam miesto gyventojų susisiekimui su hale bus išvesta nauja gatvė, jungianti Kauno gatvę su turgavietę pro autobusų stotį ir „Vienybės“ dirbtuves [dab. Klaipėdos g.]. Naujai gatvei žemės miestas perka iš kelių privačių asmenų ir iš Marijonų vienuolyno. Vienuolynas savo nuožiūra negali žemės perleisti, taigi jau treji metai susirašinėjama su Šventuoju Sostu./ Šiemet labai gražiai sutvarkyta Vienuolyno gatvė. Pati gatvė ištiesinta, išlygintas profilis, pakloti platūs šaligatviai, važiuotiems išgrįsti du keliai, o viduriu užsodinta akacijų alėja ir žvyru išpiltas platus takas. Sulaukus pavasario bus paverčiamas gražiu parku kalnelis, kuriame iki šiol tebėra maisto produktų turgavietė. Turgavietė bus perkelta į  kitą vietą prie naujai pastatytos halės./ Ateinantį pavasarį bus grindžiama tašytais akmenimis visa Kęstučio aikštė ir Kauno gatvė iki šaulių namų. Pavasarį bus baigiamas aptverti ir tvarkyti Pivonijos kurortas. Kelias į kurortą pro žydų kapus jau išgrįstas. Per Šventosios upę gelžbetoninis tiltas statyti baigtas. Miesto centre krautuvių vitrinos didinamos ir įrengiamos didmiesčių pavyzdžiais. Ukmergės miestas visais atžvilgiais sparčiai tvarkosi.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Apie miesto pakraštį dar yra daug namų (seniau statytų) su šiaudiniais stogais. Daugiausia tai klojimai, tvartai ir kt. panašūs mediniai pastatai – visi jie priklauso miesto ūkininkams. Tokie namai sudaro didelį pavojų gaisro metu, todėl namų savininkai raginami šiaudinius stogus pakeisti skardiniais, čerpėmis ir kt. Šiomis dienomis priešugniagesybos komisija apžiūrinėdama namus, ypatingą dėmesį kreipė į šiaudinius stogus. Ta proga pastebėtina, kad permažai rūpinamasi kaminų valymu. Reikėtų griežtesnės kontrolės.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Ukmergės pašto įstaiga po savo laiku padaryto pertvarkymo daro neblogą įspūdį. Bet dabar stinga paprasčiausių dalykų: popieriams krepšio ir didesnio stalelio interesantams. Dabar esamu staleliu gali naudotis tik vienas žmogus. Be to, krepšio nėra ir telefono-telegrafo skyriuje./ Paštas Ukmergėje išnešiojamas du kartus per dieną ir tiek pat kartų išimamas iš dėžučių. Bet paštas išvežamas (traukinėliu) tik vieną kartą – vakare. Jei paštas būtų vežamas ir dieną išeinančiu traukinėliu, dar tą pačią dieną būtų gaunamas Kaune. Mieste paštas išimamas 10 ir 17 val., tad kas pavėluoja (į paštą eiti gana toli) įmesti korespondenciją, ją išsiunčia tik kitą vakarą.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Paskutiniu laiku Ukmergės siaurasis traukinėlis daug išveža cukrinių runkelių. Būna dienų, kad miesto gatvėmis į stotį vežimai su runkeliais traukia nuo ryto iki vakaro. Pernai žymiai mažiau apskrityje buvo runkelių. Daugiausia runkelių išvežama į Pavenčio cukraus fabriką.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Ukmergėje atidaryti Marijos Alseikienės dailės darbų kursai. Tai pirmas Ukmergėje tos rūšies privatinės iniciatyvos pasireiškimas./ Dauguma kursų klausytojų yra gimnazijoj pasimokiusios mergaitės. Joms kursai gali daug padėti.“ (Amatininkas. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Nors praėjusiais metais [valdžios gimnazijoje[ ir prisisteigė apie dešimtį visokių būrelių, tačiau daugelis iš jų, padarę po keletą susirinkimų, užmigo. Iki šiol geriausiai gyvuoja religinis, literatų ir gamtininkų būreliai./ Gausingiausias – religinis būrelis. Narių turi apie tris šimtus (žinoma, į susirinkimus ateina ne visi). Susirinkimus, kaip ir būrelio įstatų numatyta, daro kas mėnesį, o kartais ir dažniau. Šįmet [šiais mokslo metais?] jau padarė keletą paprastų susirinkimų ir vieną iškilmingą – Kristaus Karaliaus, šventės minėjimą. Globėjas – kun. Per. Mačys./ Nemaža narių turi ir literatų būrelis. Šiemet padarė tris susirinkimus. Būrelis netrukus turės savo skaityklą! Toje skaitykloje bus visi rimtesnieji literatūros mokslo ir meno žurnalai: „Naujoji Romuva“, „Židinys“, „Vairas“ ir kt. Bus taip pat visos naujai išeinančios vertingos literatūros atžvilgiu knygos. Knygas bus galima skaityti tik skaitykloje, į namus neštis nebus galima. Būrelio globėjas – mok. Pr. Naujokaitis./ Neblogai veikia ir gamtininkų būrelis. Jau padarė šiemet keletą susirinkimų su įdomiomis paskaitomis. Nariais suskirstyti į vyresniuosius ir jaunesniuosius. Būrelį globoja mokyt. F. Bliūdžiūtė.“ (Ateitis. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Ukmergės valstybinė amatų mokykla savo namų neturi. Teoretinės pamokos dėstomos vakarais valstybinės gimnazijos rūmuose. Mokyklos raštinė ir atskirų skyrių dirbtuvės yra privačių asmenų nuomojamuose namuose, išskirstytos įvairiose miesto dalyse. Šiemet stalių skyriaus dirbtuvėms patalpų nuomą pratęsti yra techniškų kliūčių, o naujoje vietoje išnuomoti nėra kur. [...]/ Pastaraisiais metais Ukmergėje jaučiamas gyvas jaunimo veržimasis į amatų mokyklą, bet dėl vietos stokos dirbtuvėse, daugiau kaip pusė kandidatų lieka nepriimtų [...]“ (Amatininkas. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Ukmergė. Šiomis dienomis miesto ligoninėje p. Mockevičienei gimė sūnus, kuris netrukus mirė. Lavonas buvo nuvežtas į lavoninę ir gautas leidimas laidoti. Mirusįjį parvežė į namus ir pašarvojo. Besimeldžiant susirinkusiems kaimynams ir giminėms, numirėlis pradėjo judėti. Visi buvę kambaryje išsigando ir išsilakstė. Vaikas atgijo ir išgyvenęs 4 dienas mirė.“ (Šaltinis. – 1936.)

1936 m. lapkričio 14 d. „[...] Ukmergėje sulaikytas psichiškai nesveikas asmuo, kuris neturi  jokių dokumentų ir vadina save Dudoniu Stasiu. Į visus klausimus jis atsako: „Kad negaliu pasakyti“. Gali būti, kad nepilnapročiu jis tik apsimeta. Pašaliniams asmenims buvo užsiminęs apie kažkokį nusikalstamą darbą. Jo žymės: amžius apie 65 m., ūgis – 170 mtr., su dusuliu. Žiną apie šį asmenį, prašomi pranešti Ukmergės polic. n. [nuovados] v-kui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1937.)

1936 m. lapkritis. „Pagal Savivaldybių departamento nustatytą tvarką viešieji darbai visoje Lietuvoje prasideda nuo lapkričio 15 d. Todėl Ukmergės miesto savivaldybė, norėdama sužinoti, kiek iki to laiko mieste yra darbo ieškančių žmonių, nuo lapkričio 10 iki 15 d. paskelbė viešą bedarbių registraciją./ Bedarbių iš viso užsiregistravo 186 asmenys./ Š. m. lapkričio 16 d. miesto savivaldybėn atsilankė virš šimto bedarbių teirautis darbo. Jų aprūpinimas darbu pravestas šitokia tvarka:/ I) Viešųjų darbų fondo lėšomis aprūpinta 54 žmonės./ II) Miesto savivaldybė savo lėšomis aprūpino 28 bedarbius, suteikdama jiems darbo Pivonijos miške ir prie betono darbų./ III) Miesto savivaldybei padedant Šventupės girininkijoj gavo darbo 27 bedarbiai./ Tokiu būdu iš viso darbu aprūpinta 109 bedarbiai. Likusieji iš užsiregistravusių 186 bedarbių nustatytu laiku savivaldybėn darbo teirautis neatėję./ Visi bedarbiai gavusieji darbo dirba akordiniai. Vidutiniai imant uždirba nuo 2 iki 3,5 litų./ Kadangi Ukmergėje nei specialios darbo biržos nei fabrikų, kur galima būtų darbams komandiruoti bedarbes moteris nėra, todėl apie bedarbių moterų registraciją visiškai nebuvo ir paskelbta./ Bedarbių registravimas vyksta ir toliau. Tik dabar ne  kasdieną, bet šeštadieniais, tuo pačiu laiku, kada jau dirbantiems išmokamas atlyginimas./ Be to, dar savivaldybė, tarybos nutarimu 18-kai negalinčių dirbti ar darbo gauti žmonių teikia nuolatines pašalpas po 10-15 litų kas mėnuo.“ (Lietuvos žinios. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Po žinutės apie Ukmergės [autobusų] stotyje esančius nenormalumus, jau daug kas sutvarkyta. Nešikai liko įspėti būti mandagesniais su keleiviais, be to, miesto burmistras dabar jiems nustatė darbo taksą. Anksčiau būdavo triukšmingos derybos. Už kiekvieną patarnavimą stotyje galima imti nedaugiau 20 ct., gi už stoties ribų (žiūrint koks rajonas): 30, 50, 75 centai. Už tą kainą nešamas bagažas iki 10 kg svorio. Miesto paskirstymas rajonais ir taksa pakabinta prie stoties kasos.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „1 p. p. knygų rišykla įkurta 1931 m. Jos įkūrėjas ir vedėjas yra 1 p. p. kapelmeisteris St. Kulikauskas, kuris gyvendamas Kaune irgi buvo knygų rišyklos vedėju. Ten įgytas žinias jis pritaikė šiame naujame kūrybos darbe./ Tuojau buvo įsigyti reikalingi įrankiai ir neatidėliojant pradėti darbai, kurių labai daug buvo susidėjusių nuo pulko įsikūrimo dienos. Dešimtys, šimtai ir tūkstančiai pulko štabo karininkų ir kareivių bibliotekų ir pulko karių nuosavų knygų, einančių iš rankų į rankas, laukė būtino įrišimo, nes dėl nuolatinio vartojimo knygos labai apsitrynė, apsiplėšė ir apiro. Be to, pulko štabo bylos ir kitos apyskaitos irgi reikalingos nuolatinio sutvarkymo įrišimo. Visus tuos darbus pasiryžo atlikti paskirtasis vedėjas./ Prie to darbo pastatė du nuolatinius darbininkus, retkarčiais tris, kurie ištisas valandas mokomi, labai pamėgo šį naudingą darbą ir išmoko gražiai knygas įrišti, vadovaudamiesi vedėjo nurodymais ir pamokymais./ [...]/ Ir štai po 5 metų darbo mes matome to darbo gražius ir nuostabius vaisius: pulko karininkų bibliotekai įrišta apie 4000 knygų, pulko kareivių bibliotekai apie tiek pat knygų ir pulko  karininkų ir kareivių nuosavų knygų įrišta apie 2000. Prie viso to dar reikia pridėti tas darbo valandas, kuriomis nuolatos rišama įvairūs dalykai pulko štabui./ Knygų aptaisymui naudojama geriausia ir tvirčiausia medžiaga. Mokestis už darbą neimamas, tik už medžiagą ir mažas procentas amortizacijai. Taip, kad už gana storokos knygos (600-800 psl.) įrišimą mokama tik iki 1,5 lito./ Visi darbai atliekami labai gerai, sąžiningai, švariai ir gana greitai. Už tai pulkas labai patenkintas ta maža, bet labai naudinga dirbtuvėle, kuri per 5 metus ne tik aptaisė per 10000 knygų, bet ir išleido į pilkuosius tėvynės klonius nemažą skaičių kvalifikuotų šios srities specialistų, kurie ir ten labai reikalingi.“ (Karys. – 1936.)

1936 m. „1 p. D. L. K. Gedimino pulko kareiviai beveik kiekvieną sekmadienį aplanko Ukmergėje esantį kiną ir už 20 centų pamato gan įdomių ir reikšmingų filmų. Švietimo vadovo padėjėjas prieš pradėsiant rodyti filmą paaiškina jo turinį, kad kareiviai geriau suprastų rodomą dalyką.“ (Karys. – 1936.)

1936 m. „Kariuomenės šventės proga, lapkričio 22 d., buvo aplankyti Ukmergės žuvusių dėl Lietuvos laisvės karių kapai. Dalyvavo organizacijos ir daug Ukmergės visuomenės. Mokomoji kuopa buvo išstatyta garbės sargyboj./ Ukmergės vikarui pasakius atitinkamą pamokslą, o klebonui atlaikius už žuvusiųjų karių vėles pamaldas, orkestras sugriežė gedulingą maršą./ Po to, kariams kine „Modern“ buvo nemokamai rodoma įdomi filma.“ (Karys. – 1936.)

1936 m. „Ukmergės įgulos puskarininkiai – šachmatininkai, išgirdę apie Kauno įgulos puskarininkių – šachmatininkų atvykimą, smarkiai sujudo dirbti./ Lapkričio 23 d. Ukmergės įgulos liktinių puskarininkių ramovėje buvo pirmoji šachmatų treniruotė, tikslu išrinkti geriausius puskarininkius – šachmatininkus, iš kurių bus sudaryta Ukmergės įgulos reprezentacinė komanda. Ši komanda keletą kartų pasitreniravusi, žada atstovauti Ukmergės įgulos puskarininkių ramovę š. m. gruodžio 13 d. įvyksiančiame turnyre.“ (Karys. – 1936.)

1936 m. „Lapkr. 26 d. Ukmergėje įvyko rajono kuopų pavasarininkų-ių vadų konferencija. Vyrams paskaitą skaitė Centro atst. A. Valaitis. Po to tartasi dėl naujo vyrų pav. laikraščio „Žygiai“. Mergaitėms Centro atst. O. Labanauskaitė apibūdino pavasarininkės tikslus ir priminė, kad bus leidžiamas naujas laikraštis „Liepsnos“, kuris bus pritaikintas mergaitėms.“ (XX amžius. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Ukmergėje pakenčiamos skalbyklos lyg ir nėra. Tuo susidomėjo keli biznieriai ir Smėlių priemiestyje pastatė modernią skalbyklą. Įrengiamieji darbai jau baigiami ir netrukus skalbykla pradės veikti. Pradžioje skalbs vietos įgulos ir kai kurių įstaigų baltinius. Vėliau, esą, mieste bus atidaryta kontora. Tuomet bus priimami ir miesto gyventojų baltiniai. Tuo  labai susirūpinusios privačios skalbėjos.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Netrukus iš spaudos išeina ukmergiškio Stasio Zajančkausko naujas eilėraščių rinkinėlis „Sparnuotos mintys“. Bus keturių spaudos lankų, jame tilps keliolika eilėraščių. Kaip žinoma, S. Zajančkauskas yra išleidęs „Šventosios rauda“ ir „Į naujo gyvenimo rytą“. Taip pat spausdinamas Pilkos eilėraščių rinkinys „Penki fragmentai“ (eilėraščiai apie žmogaus ir gamtos nuotaiką). Be to, vietos „Knygos“ spaustuvėje spausdinami keli nauji verstiniai romanai.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Ukmergė. Šiomis dienomis Marijonų vienuolynas išsiuntė į Angliją Kalėdų šventėms 2200 plotkelių. Plotkelės supakuotos po 10 štukų ir perrištos tautinėmis juostelėmis. Plotkelės bus išdalintos vienoje lietuviškoje parapijoje.“ (Šaltinis. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Ukmergėje jau ruošiamasi žiemos sporto sezonui. Miesto savivaldybės rūpesčiu ukmergiškiai turės patogų kalną rogučių sportui. Toks kalnas jau dirbamas už Kauno plento, Šventosios upės link. Kalnas bus gana ilgas ir platus, su užsisukimu. Kalnu galės naudotis visi nemokamai. Taip pat galvojama ir apie čiuožyklas. Kiekvienais metais čiuožyklą įrengdavo vietos įgulos sporto klubas savo aikštėje. Jei šiemet kariai čiuožyklos nedarytų, tai ją įrengtų miesto savivaldybė. Ji būtų maudyklių rajone. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. lapkritis. „Savo laiku plačiai rašyta apie Z. Griškevičienę (dabar Uščiauskienę) ir jos vyra Antaną Uščiauską, kuriam buvo iškelta byla už išviliojimą pinigų iš Z. G. – U. (žmonos). Neseniai jo byla buvo svarstoma Ukmergės apyl. teisme. Antanas Uščiauskas buvo išteisintas ir kartu buvo panaikintas 3000 litų užstatas. Teisme jo žmona pareiškė, kad pinigus pati jam yra davusi, o skundą esą padavusi kitų žmonių sukurstyta. Ta proga tenka pastebėti, kad triukšmas dėl jai paliktų vekselių 70000 lt. sumai dar nepasibaigė. Kol kas mirusio M. Levino namus valdo 3 asmenų globos taryba.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)
    
1936 m. lapkričio 30 d. įvyko eilinis Ukmergės miesto savivaldybės tarybos posėdis,  kuriame buvo priimta papildomų pajamų ir išlaidų sąmata, 40000 litų sumai. Papildomai numatyta skirti 8000 Lt halės statybai, 4000 Lt gatvių grindimui ir pan. Su šia sąmata 1936 m. Ukmergės biudžetas yra apie 516 tūkst. litų. Posėdyje aptarti ir einamieji reikalai. Kalbėta, kad rengiamasi nutiesti naują gatvę tarp Vytauto g. ir Kapų g. [dab. Vaižganto g.], todėl savivaldybė išpirkdama iš savininkų žemes sutinka mokėti 2,5 Lt už kv. metrą, tačiau savininkai nori gauti po 3 Lt. Burmistras V. Rėklaitis, kalbėdamas apie bedarbius, informavo, kad visiems norintiems darbas suteikiamas, tačiau dalis bedarbių atsisakė darbų miške, nes nenori išvykti iš miesto. Atkreiptas dėmesys, kad labai blogai apšviestos miesto gatvės, o ypač centrinės. (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „1 p. p. kareiviai gerai supranta V. V. S. [Vilniui vaduoti sąjungos] tikslus ir siekius. Todėl su noru prie to darbo prisideda aukomis. Lapkričio 30 d., kai buvo mokamos algos, kareiviai šiam kilniam tikslui paaukojo gana gražias sumas, pav., 1 kuopa – 38 litus, 2 kuopa – 55 litus, 3 kuopa – 34,35 kitus ir t. t. Kitos kuopos irgi panašiai aukojo.“ (Karys. – 1936.)

Gruodis
1936 m. gruodžio 1 d. „[...] Ukmergėj iš j. leit. Dundulio milinės dingo pistoletas “Schmeisser“, 154398, kbr. 6,35 kbr. Ukmergės m. pol. n. [nuovados] v-kas [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1937.)    

1936 m. gruodis. „Šiomis dienomis Ukmergės apyl. teisme buvo svarstoma Usčiausko byla. Jį kaltino Griškevičienė, mirusiojo Ukmergės turtuolio Levino tarnaitė, paveldėjusi 60000 litų./ Uščiauskas buvo kaltinamas tuo, kad  išviliojo iš Griškevičienės 8000 lt. būk tai pirkti lėktuvui. Esą greit kilsiąs karas, tad reikia mokytis skraidyti. Griškevičienė patikėjo ir pinigus davė./ Uščiauskas su tais pinigais atvyko į Kauną. Vietoj pirkti lėktuvą, pinigus pragėrė./ Teismas Usčiauską išteisino, nes pasirodė, kad Griškevičienė tuos pinigus jam geruoju paskolinusi.“ (10 centų. – 1936.)

1936 m. gruodis. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulko švietimo vadovui kapelionui kun. Keblaičiui pavesta surinkti pulko istorijos medžiagą ir ją parengti spaudai. Darbas varomas prie galo. Po Naujųjų Metų manoma pradėti spausdinti.“ (Karys. – 1936.)
    
1936 m. gruodis. „Ukmergės šaulių teatras ateinančią savaitę stato P. D. Lienskio komediją „Nervai“. Įvyks trys spektakliai (gal vėliau ir daugiau), du vietos įgulai ir vienas, gruodžio 8 d. Lyros salėje [kino teatro „Lyra“] miesto visuomenei. Veikalas turtingas juokingomis situacijomis ir gana ilgai ruoštasi jo pastatymui, todėl tikimasi, kad spektakliai turės nemažą pasisekimą. Prie to tenka pastebėti, kad ukmergiškiai jau pasiilgę teatro.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. gruodis. Ukmergės kultūriniam klube yra neblogų šachmatininkų; jie šiomis dienomis susiorganizavo į sekciją, kuriai vadovauja Č. Mikučionis (žinomas futbolininkas). Ateinančią savaitę bus pradėtas darbininkų šachmatų turnyras. Be to, klube organizuojama meno mėgėjų ir stalo teniso sekcijos. Pastaroji taip pat rengia turnyrą. Pažymėtina, kad kai darbininkai gyvai veikia, kažkodėl nerodo veiklumo ir kitos vietos sporto organizacijos bei klubai.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. gruodis. „Darkoma kalba. Liet. kalba labai darkoma kitataučių prekybininkų kainoraščiuose. Juose taip iškraipyti, žodžiai, jog sunku suprasti, kas norima pasakyti. Reiktų tai sutvarkyti./ - Vietos liet. gimnazija, pernai gerai užsirekomendavusi, šiemet ruošiasi į poliarinį vakarą [?]. Dekoracijų darbus atlieka men. E. Kulvietis. Vakaras įvyks gruodžio 12 d. kino „Lyros“ salėje./ - Iš meno kursų. Vietos menininkų iniciatyva su Švietimo Ministerijos žinia įkurti meno kursai. Juos mėgėjai lanko su noru. Numatyta artimiausiu laiku kursų vardu pakviesti iš Kauno menininkų skaityti paskaitų apie meną viešai. Be to, organizuojama ekskursija i ruošiamą rudens parodą Kaune.“ (XX amžius. – 1936.)

1936 m. gruodis. „Puošia Pivonijos kurortą. Dalia Ukmergės bedarbių dabar dirba Pivonijos kurorte, kur didinamas parkas, daromos įvairios žaidimo aikštelės ir kiti darbai. Šią vasarą Pivonijoje vasarojo per 500 žmonių, jų tarpe net svetimšalių. 1937 m. laukiama dar daugiau.“ (Mūsų rytojus. – 1936.)

1936 m. gruodis. „Keičiamas traukinys. Siaurųjų Gel. Direkcija praneša, kad tarp Ukmergės ir Kauno siaurųjų geležinkelių Jonavos – Ukmergės ruožo traukinių 42 ir 43 Nr. nuo gruodžio mėn. 15 d. pakeičiamas, būtent: traukinys 42 Nr. iš Ukmergės išeis 3 v. 45 min. į Jonavą ateis 6 val. ir traukinys 43 Nr. iš Jonavos išeis 15 v. 40 min. į Ukmergę ateis 17 v. 55 min. Traukinių 41 ir 44 Nr. tvarkaraštis lieka nepakeistas.“ ( XX amžius. – 1936.)

1936 m. gruodis. „Teismo tardytojas Ribokas baigė tardymą dėl apvogimo mirusio Ukmergės [veterinarijos] gydytojo Levino. Buvo skundas, kad Levinui mirus, Ukmergės žydai pavogė iš jo lovos 12 tūkstančių litų./ Kadangi šiam nusikaltimui įrodyti pakankamų duomenų nerasta, tai tard. Ribokas bylą persiuntė prokuratūrai su pasiūlymu ją nutraukti.“ (10 centų. – 1936.)

1936 m. gruodis. „Ukmergėje esperantininkų kursai buvo įsisteigę 1935 m. Lankytojų buvo apie 150. Pamokų buvo apie 20. Šiomis dienomis kursus numatoma vėl atgaivinti. Kursus veda Liudas Alseika.“ (Lietuvos žinios. – 1936.)

1936 m. gruodis. „Ukmergė – gana romantiškas miestas. Graži apylinkė: vaizdingi Šventosios krantai, istoriškas, legendomis apsuptas piliakalnis, Pivonijos pušynai ir kitos grožybės. [...] Todėl nenuostabu, kad Ukmergėje taip gausu poetų, lyrikų, eiliakalių. Vieni rašo sieksnines poemas sąsiuviniuose ir skaito jas tik savo šeimos nariams ir svečiams. Kiti savo kūrinius dedikuoja įtakingiems piliečiams, savo šefams arba žaižarakėms barų padavėjoms. Treti savo lėšomis spausdina rinkinius ir dalina juos visiems, kurie tik nori imti. [...] Šiuo faktu labai džiaugiasi vietos spaustuvė, nes turi pelningo darbo. O vietos poetai – ne barzdasiuviai: jie beveik visi su padėtimi, su kategorijomis, todėl už spausdinimą gerai sumoka. Su pirmuoju sniegu iškrito du nauji poezijos rinkiniai, kurių turinį ukmergiškiai jau senai žino iš rankraščių./ Ilgiems rudens vakarams atėjus labai suaktualėjo elektros klausimas. Mat, daugelis piliečių neturi skaitiklių ir moka už lempas nuo žvakių skaičiaus. Ant šito pagrindo elektros stotis dažnai suruošia įdomias medžiokles. Štai naujas namas. Jo savininkas moka už 3 lemputes po 25 žvakes. Bet gi, jo namuose šviečia šeši kambariai. O lempos, brač, jupiterinės, po 50-60 žvakių. Linksma, šviesu, jauku. Svečiai preferansą pliekia. O čia pakyšt elektros „medžiotojai“ – ir rašo protokolą.[...]/ Bet pamažu nyksta pirmykštė Ukmergės romantika. Jos vietą užima moderniškos technikos laimėjimai. Neseniai Ukmergė įsigijo pažibą garsiu titulu: „jis vienintelis visame Pabaltijy“. Tai naujas Šventosios tiltas. Mieto garbės saugotojai autoritetingai patvirtino, kad šitos konstrukcijos tiltas pirmasis Lietuvoj, Latvijoj ir Estijoj“.[...] Turgavietės naujoji halė taip pat gana impozantiška. Bet ar ji yra vienintelė Europoje – kol kas dar neaišku. Užtat Smėliuose pastatyta moderniška skalbykla jau garsinama, kaipo „vienintelė šios rūšies įmonė Lietuvos provincijoje“. Taigi, Ukmergė smarkiu tempu vejasi Ameriką.[...]/ Klubų steigimas – aktualiausia dienos tema. O sąlygos labai patogios. Štai grupė piliečių nori įsteigti dar vieną klubą pačiame miesto centre, bet...negauna patalpos. Įsivaizduokite, 25 litus siūlo už salę ir kambarį rūbinei, o savininkai nesutinka. Prašo 45 litų  per mėnesį. Derybos jau eina nuo vidurvasario. Vieni, pradėję nuo 15 litų,  jau davarė ligi 25, o kita pusė nuo 100 nusileido ligi 45 litų. Gal  laikinojoj sostinėj klubui įsteigti reikia tūkstančių. O pas mus visas reikalas sukasi apie 20 litų. Paaukotų kas šią sumą – naujas klubas atsirastų.[...]“ (Sekmadienis. – 1936.)

1936 m. gruodis. „Baleto spektaklis. Valst. Teatro baleto artistai: S. Jasinskis, St. Tamošiūnas, Vyt. Aukščiūnas, B. Čionaitis, J. Brazdauskaitė ir O. Malėjinaitė kino „Lyros“ salėje atliko apie 13 baleto scenų: „Vengrų šokis“, „Trpačekas“, „Miegančioji Gražuolė“, „Donkichotas“ ir t.t./ Nauja statula. Prie Marijonų bažn. Šventoriuje, vietoj buv. Šv. Panelės statulos, pastatyta nauja aukštesnė ir patvaresnė. Statulą dirbo St. Stanišauskis Panevėžyje.“ (XX amžius. – 1936.)

1936 m. gruodis. „Paskutiniu laiku atšilus orui, kai kurie vieškeliai pasidarė netinkami autobusų susisiekimui, taip pat ir patys vieškeliai tada genda. Todėl nuo gruodžio 18 d. Panevėžio-Ukmergės vieškelyje sunkiųjų auto susisiekimas liko nutrauktas. Tai padaryta Panevėžio apskr. valdybos nutarimu. Jei pašaltų dar prieš šventes susisiekimas  bus atnaujintas, nes dabar prasideda didelis keleivių judėjimas.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. gruodis. „Einant nauju draugijų įstatymu, medžioklės ir žūklės draugijos Ukmergės skyrius virto Ukmergės medžiotojų draugija. Šiomis dienomis įvyko visuotinis narių susirinkimas, kuris buvo ypatingai nuotaikingas, nes paaiškėjo, kad garbės prizai – dvi Valstybės Prezidento taurės galutinai tapo Ukmergės medžiotojų draugijos nuosavybe. Be kita ko buvo svarstomos vilkų naikinimo priemonės. Dėl vilkų siautimo iš provincijos nuolat gaunama nusiskundimų. Tik nesant sniego vilkų naikinimas yra labai sunkus./ D-jos pirmininku išrinktas gerai žinomas medžiotojas ir šaulys (ilgametis Lietuvos ekipos narys) B. Dirmantas, be to, valdybon įeina: K. Andrašiūnas, K. Paškevičius ir kap. K. Liaudanskas. Garbės teisman išrinkti: gen. št. plk. L. Gustaitis, J. Šarka ir K. Latinis.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. „Gruodžio 19 d. 19 val. 30 min. Ukmergės valstybinės gimnazijos mokiniai „Lyros salėj Ukmergės visuomenei gražiai suvaidino „Jūros dugne“ ir padainavo gražių dainų./ Gražios šio vakaro programos pasižiūrėti ir pasiklausyti buvo atvykusių daug karių./ Šiam vaidinimui muziką sudarė pulko kapelm. St. Kulikauskas, kuris daug gražių koncertų yra suruošęs gimnazijos mokiniams ir dar ateityj žada suruošti. Už tai jam labai dėkinga gimnazijos vadovybė.“ (Karys. – 1937.)

1936 m. gruodis. „Savo laiku vienam ukmergiškiui buvo iškelta byla dėl alimentų. Bylą iškėlė jo buv. tarnaitė Marija L. Žmogus, jausdamasis nekaltu, juo labiau nustebo, pamatęs gimdymo liudijimą, išduotą tūlo vietos gydytojo. Pradėjo daryti tyrinėjimus ir štai paaiškėjo, kad M. L. neturi jokio kūdikio, minėtas „kūdikis“ buvo paskolintas tam laikui iš kitos moteriškės!../ Tolimesni aiškiniai parodė, kad kūdikis net buvo pakrikštytas M. L. vardu, taigi antrą kartą. Atsirado liudininkė, kuri parodė, kad M. L., kuri parodė, kad M. L. ir iš jos norėjo „išnuomoti“ kūdikį, esą už tai davinėjo 200 litų. Paaiškėjo ir daugiau faktų apie kūdikio skolinimą. Žodžiu, kad byla prieš fiktyvaus kūdikio tėvą buvo sustabdyta, o kaltinamuoju patraukta Marija L. Kartu kaltinamųjų suolan teko sėstis jos tėvams – antrą kartą krikštyto kūdikio krikštatėviams ir tikrajai to kūdikio motinai E. U. Šią bylą turėjo šiomis dienomis svarstyti Ukmergėje posėdžiavęs Kauno apyg. teismas. Bet neatvykus keliams svarbiems liudininkams byla buvo atidėta. Tenka pažymėti, kad ši istorija ukmergiškiuose kelia nemažą susidomėjimą.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. gruodis. „Paskutiniam Ukmergės gydytojų draugijos susirinkime vienbalsiai buvo išneštas nutarimas, kuriuo su vietos gydytoju L. nutarta neturėti jokių santykių ir nelaikyti jo savo kolega. Šis nutarimas motyvuojamas tuo, kad minėtas gydytojas savo elgesiu ir veiksmais,  kurie esą neatitinka pamatiniams gydytojų etikos dėsniams, žemina gydytojų vardą. Esą minėtas gydytojas vartoja neleistinus būdus reklamai, bizniauja kažkokiais veistais ir t.t./ Tenka pastebėti, kad tarp šio gydytojo ir Ukmergės gydytojų draugijos kilęs konfliktas priėjo prie to, kad jis net turėjo pakeisti savo iškabą. Tik savo keisto elgesio nepakeitė.“ [minimas L., tikriausiai, yra J. Ligumas. 1938 m. telefonų knygoje jis įvardijamas kaip „medicinos daktaras, Bazelio universiteto gydytojas“, vėlesnėje - 1940 m. – „medicinos daktaras (elektromedicinos kabinetas, rentgenas ir diagnostikos laboratorija), Kęstučio a. 5“. Šie gydytojo naudojami pavadinimai ir “titulai“ skamba iš tikro truputį keistokai]. (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. gruodis. „Kaip žinoma, vienas iš pretendentų į buvusio „ginklų karaliaus“ Baziliaus Sacharovo turtus yra Londono batsiuvys H. B. Zacharovas, kurs save laiko mirusiojo milijonieriaus sūnum. Sakosi gimęs Ukmergės mieste ir  kad čia apsivedė jo tėvas, taigi B. Sacharovas. Patyrinėjus šį reikalą pasirodė, kad tikrai praeito šimtmečio antroje pusėje Ukmergėje gyveno tūlas Manelis Sacharovas. Dar 1924 m. iš Londono buvo kreiptasi į vietos žydų visuomenininką G. Vienas advokatas, matyti, anksčiau minėto H. B. Sacharovo įgaliotinis, prašė suteikti kokių nors žinių apie čia gyvenusį Manelį Sacharovą./ Tais metais dar gyvenę keli liudininkai papasakojo, kad atmena Manelio Sacharovo vestuves. Jų pasakojimu, netrukus po vestuvių M. S. buvo paimtas rekrūtus 25 mt. Esą jis daugiau į Ukmergę nesugrįžęs, nes iš rekrūtų greit pabėgęs į Turkiją. Taip pat ir jo žmona, kuri dar M. S. pagimdžiusi berniuką, Ukmergėje ilgai negyveno ir kažkur išvažiavusi. Apie tolimesnį Sacharovų likimą niekas daugiau nieko negirdėjo./ Visos šios žinios, kartu, berods, Sacharovų vedybų metrikai buvo 1924 m. pasiųsti į Londoną. Pirmiau ir  pats G. nežinojo, kokios reikšmės turėjo tos žinios. Tik dabar aiškėja, kad H. B. Sacharovas jomis jau tada norėjo  pasinaudoti. Kaip žinoma, jis dabar pasakoja, kad tais metais Paryžiuje mėginęs susitikti su B. Sacharovu ir įrodyti jam, kad esąs jo tikrasis sūnus./ Gali Londono batsiuviui ir dabar nepavykti, nes, galimas dalykas, Bazilius Sacharovas ir Manelis Sacharovas yra du visiškai atskiri asmenys. Tačiau gali būti ir priešingai. Tuo atveju, sako minėtas G. ir kiti ukmergiškiai, žiną Manelio S. istoriją, tariamam „ginklų karaliaus“ sūnui dar teks kreiptis Ukmergėn gauti svaresnių įrodymų: 800 milijonų ne taip lengvai gaunami! Ir G. laukia laiško iš Londono!“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. gruodis. „Ukmergiškė paišybos ir tapybos studija šiomis dienomis neteko vieno savo aktyvaus nario L. Potrucho. Jis staiga susirgo ir, nors buvo tuojau nuvežtas į Karaliaučių daryti operacijos, mirė. Buvo dar jaunas vyras, nepersenai baigęs V. D. universitetą. Buvo gabus menininkas-mėgėjas. Studija pagerbdama jį gruodžio 18 d. dirbo visus darbus su juodai aptrauktais rėmais./ dabar vyksiančiai žiemos pagalbos akcijai studija pagamino keliolika gražių plakatų. Studijai, kaip žinoma, vadovauja menininkas E. Kulvietis.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. gruodis. „Ukmergė. [Jaunalietuvių] Vienu balsu nutarta artimiausiu laiku suruošti gerą vakarą arba vaidinimą. Vakaro rengimas pavestas skyr. vadovybei. Keturiems nariams skyr. vadas P. Bruzga pareiškė padėką už gerą pasirodymą per kariuomenės šventę. Beveik visi nariai užsisakė 1937 m. „Jaun. Kartą“. (Jaunoji karta. – 1936.)

1936 m. gruodis. „Per tris dienas Ukmergėj vykdytos žiemos pagalbos rinkliavos tesurinkta 1.421 lt. 99 ct. grynųjų pinigų ir maždaug trijų šimtų litų vertės daiktų. Techniškai rinkliava buvo neblogai organizuota. Buvo daug puikių reklaminių plakatų, rinkliavoj dalyvavo 36 žmonės, bet  kažkodėl ukmergiškiai nenorėjo aukoti, nes surinkta suma tokiam miestui kaip Ukmergė, yra aiškiai per maža. Nedaug prie rinkliavos prisidėjo krautuvės, barai ir t.t. O kaip tokiam reikalui jautrus Ukmergės elitas: valdininkai, pramonininkai ir kt., rodo vien tas faktas, kad dažnas šių inteligentų balius duoda daugiau pajamų, kaip visa trijų dienų rinkliava. Taip mūsų patrijotiškoji visuomenė atjaučia vargšus!/ Daugiausiai paaukojo Žemės ūkio d-ja, kuri paskyrė 109 lt./ Gi prašymų pašalpai gauti Žiemos pagalbos komitetui yra paduota apie 800. Vadinasi, kiekvienam prašančiam bus galima suteikti pagalbos...2 lt.“ (Lietuvos žinios. – 1936.)
    
1936 m. gruodis. „Ukmergiškis senelis Ignas Jonušis prieš Kalėdų šventes pasiuntė atitinkamoms įstaigoms prašymą, kad jom paskirtų šiokią tokią pensiją. Jis pats ir kiti jį pažįstą žmonės pasakoja, kad prieš karą Ig. Jonušis kelias dešimt metų gyveno Vilniuje, kur nuolat įvairiomis progomis prisidėdavo prie lietuviško kultūrinio gyvenimo. Sako, gerai pažinojęs dr. J. Basanavičių, dr. V. Kudirką ir kt. Įdomu, kaip susipažino su J. Basanavičiumi. Tada tarnavęs bajorų komitete. Karta su aukų lapu [...] atsilankęs pas J. Basanavičių. Tas pažiūrėjęs I. Jonušui į veidą, prašneko lietuviškai, sakydamas: „Iš karto matau, kad Tamsta esi lietuvis ir kilęs nuo Ukmergės krašto“. Toks žmonių pažinimas I. Jonušį labai nustebino.[...]“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. gruodis. „Ukmergės darbo klube plečiant darbininkų kultūrinę veiklą, jau suorganizuoti į atskiras sekcijas šachmatininkai, stalo tenisininkai, vaidintojai, sportininkai, dainininkai ir kt. Prieš pat Kalėdas buvo baigtas šachmatų turnyras ir dabar pradedamas stalo teniso turnyras. Numatoma susitikti su kitais klubais. Choras sparčiai ruošiasi sekančiam koncertui, vaidintojai repetuoja komediją „Moderniška kaimo moteris“. Klubo lankytojų skaičiui didėjant patalpos darosi ankštos.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. gruodis. „Prieš kelias dienas į Ukmergę iš Anglijos atvyko artistas Eduardas Kaštanas, savo laiku buvęs vienas iš jaunųjų teatro organizatorių. Čia manąs praleisti šventes, po to vėl vyksiąs į Angliją toliau tęsti vaidybos studijų. Pasakodamas apie savo studijas Devonširo Čechovo vardo vaidybos mokykloje, E. Kaštanas pareiškė, kad ten labai plačiai ir smulkiai einamas pasiruošimas scenos darbui. Vadovauja patyrę mokytojai.“ (Lietuvos aidas. – 1936.)

1936 m. gruodis. „Areštuotas/ spaustuvininkas Larionovas Vladas ir išvežtas į Kauną. Arešto pagrindas dar nežinomas.“ (Lietuvos žinios. – 1936.)

1936 m. gruodis. „Per visus tris šventadienius Ukmergės gatvėse iš geležinkelių ir autobusų stočių matėsi būriai iš kelionės grįžtančių darbininkų. Tai darbininkai, kurie pavasarį buvo išvažiavę Suvalkijon žemės ūkio darbams. Daugumoje uteniškiai ir ukmergiškiai. Matėsi gana pagyvenusių vyrų ir moterų. Per visas kalėdines dienas per Ukmergę pervažiavo tokių darbininkų apie 300.“ (Lietuvos žinios. – 1936.)