Šiais metais minime gražų 70 metų Žemaitkiemio bibliotekos jubiliejų. Dar 1950 metais Žemaitkiemio bažnytkaimyje buvo atidarytas klubas-skaitykla, kurio vedėju pradėjo dirbti Alfonsas Žukauskas. Daugiausia dėmesio jis skyrė sporto renginiams, vaidinimams, įvairiems vakarams bei panašiai kultūrinei veiklai. Pagrindiniai klubo-skaityklos lankytojai tuo metu buvo mokytojai. Nėra išlikusių duomenų apie tai, iš kur įsikūrusi biblioteka gavo knygų, kiek jos fonde buvo leidinių. 1952 metais biblioteka atsiskyrė nuo klubo-skaityklos, jai buvo perduota beveik šeši šimtai knygų. Pati biblioteka tuo metu veikė kaip knygų išdavimo punktas, nebuvo nei katalogų, nei kartotekų. Darbuotojai gana dažnai keitėsi, dauguma jų neturėjo reikiamo šiam darbui išsilavinimo.

1956 metais biblioteka perkeliama į naujas patalpas, jai skirtas atskiras nedidelis kambarys. Tais metais čia pradėjo dirbti Valerija Aleknavičiūtė, kuri buvo pirmoji specialistė šioje kaimo bibliotekoje. Tuo metu čia lankydavosi 164 skaitytojai, kurių per metus padaugėjo iki 286. Buvo organizuojami įvairūs renginiai, pradėtas ir bibliotekinis darbas – rengiami katalogai bei kartotekos.

V. Aleknavičiūtė bibliotekoje dirbo iki 1963 metų, o vėliau darbuotojai dažnai keitėsi, padirbėdami tik po keletą metų. Parenkant skaitytojams knygas ir organizuojant renginius, reikėjo prisitaikyti prie tuometinės sovietinės santvarkos ir jos reikalavimų, kurių bibliotekos darbuotojams nebuvo lengva laikytis. 1976-1980 metais čia dažnai lankydavosi įvairios komisijos, kurios tikrino bibliotekos darbą, domėjosi, kaip rengiamos parodos ir kiti renginiai, kaip populiarinamos knygos. Bibliotekoje tuo metu vykdavo daug populiarių konkursų ir apžiūrų, apie jos darbą ne kartą buvo publikuoti straipsniai rajono spaudoje.

Daugiau kaip prieš tris dešimtmečius, 1988-aisiais, bibliotekos duris pravėrė Ramunda Misiūnienė, kuri dirba iki šiol. Jaunajai bibliotekininkei teko sutvarkyti knygų fondus, susipažinti su skaitytojais, išmokti kiekvienam parinkti norimą knygą, nepamiršti ir renginių. 1992-aisiais metais buvo privatizuoti miestelio kultūros namai, todėl neliko erdvės renginiams. Didesni susibūrimai  persikėlė į seniūnijos salę. Knygų Ramundos valdose dar padaugėjo, nes buvo prijungtas Žemaitkiemio pagrindinės mokyklos bibliotekos fondas.

Žemaitkiemio miestelis neatsiejamas nuo kraštiečio išeivijos poeto Vlado Šlaito, kuris, daugiau kaip pusšimtį metų praleidęs emigracijoje, ilgėjosi gimtojo krašto, savo eilėse su nostalgija rašė apie Ukmergę, savo gimtąjį Žemaitkiemį, Šventosios upę. Vladas Šlaitas gimė 1920 metais Čeliabinske, Rusijoje, kur būsimojo poeto tėvas, kilęs iš Žemaitkiemio, buvo pasitraukęs per Pirmąjį pasaulinį karą. 1921 m. Šlaitų šeima grįžo į Lietuvą, gyveno Žemaitkiemyje, vėliau Ukmergėje, Daržų gatvėje. Vladas,  baigęs pradžios mokyklą, 1932 m. įstojo į Ukmergės gimnaziją, kur ir gimė pirmieji jo eilėraščiai. 1940-aisiais, išlaikęs abitūros egzaminus, buvo paskirtas mokytojauti į Būdviečių pradžios mokyklą Tauragės apskrityje. Pasibaigus mokslo metams, V. Šlaitas grįžo į Ukmergę, įsidarbino savivaldybėje raštininku. Po 1943 m. Vladas Šlaitas pradėjo savo klajones: gyveno Vokietijoje, Škotijoje, Didžiojoje Britanijoje. Poetas mirė 1995 metais Braitone (Pietų Anglija), palaidotas Londono Šv. Patriko kapinėse, lietuvių skyriuje.

Bibliotekoje daug dėmesio skiriama informacijos apie Vladą Šlaitą rinkimui. Gimtojoje poeto sodyboje įrengtas namelis-muziejus, rengiami tradiciniai Vlado Šlaito poezijos skaitymai, ne vieną kartą  literatūrinė Vlado Šlaito premija buvo įteikta būtent Žemaitkiemyje. Bibliotekoje yra lankęsi svečių, kurie dar mena poetą ir jo šeimą, dalinosi prisiminimais. Taigi biblioteka tapo glaudžiai susijusi su Vladu Šlaitu, čia saugomas ir puoselėjamas jo atminimas.
Per 70 bibliotekos gyvavimo metų sukaupta daugybė nuotraukų, pasakojimų, metraščių, kurie liudija įstaigos pokyčius, leidžia pajusti istorinių įvykių įtaką bibliotekos veikloje, atskleidžia čia dirbusių žmonių indėlį į miestelio gyvenimą. Nelengva trumpai aprašyti šitiek dešimtmečių, tačiau keičiantis laikmečiams, skaitytojų poreikiams ir galimybėms, biblioteka išliko jauki ir patraukli, atvira šiandienos iššūkiams, suaugusiųjų ir jaunųjų skaitytojų pamėgta susibūrimų vieta, kur noriai renkasi  Žemaitkiemio gyventojai bei miestelio svečiai.

Nuotraukose: pirmoji Žemaitkiemio bibliotekininkė-specialistė Valerija Aleknavičiūtė.
Vlado Šlaito portretas.

Viešosios bibliotekos ir Žemaitkiemio kaimo padalinio archyvo nuotraukos.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau