2021 m. balandžio 16 d., penktadienį, Fotografijos muziejuje Šiauliuose (Vilniaus g. 140) atidaryta Arūno Kulikausko fotografijų paroda „Paskutinė“.

Arūnas Kulikauskas gimė 1959 m. Kaune, buvo senojo Žaliakalnio vaikas.

Draugo patarti, tėvai smarkų ir labai aktyvų berniuką išleido mokytis į J. Naujalio meno mokyklą. Tai buvo geriausia tėvų pastanga savo vaiko ateities gerovei. Meno mokykloje Arūno aktyvumas buvo nukreiptas kūrybos linkme. Dėstė puikūs, patyrę, išmintingi pedagogai. Kai kurie iš jų dar buvo senieji, smetoninio Kauno inteligentai. Dėstė Česlovas Kontrimas, Algirdas Lukštas, prancūzų kalbą – Janina Kontrimienė, ir kiti. Vasaromis mokytojai išsiveždavo vaikus į žygius-piešimo praktikas: plaukdavo baidarėmis, nakvodavo palapinėse, piešdavo gryname ore iš natūros.

Vėliau A. Kulikauskas studijavo Vilniaus dailės institute pramoninį dizainą. Po studijų grįžo į gimtąjį miestą, nes: „ir Kaunui reikėjo protingų žmonių“ (A. K.). Kaune Arūnas gyveno bohemišką gyvenimą, Profsąjungų rūmuose mokė vaikus fotografijos ir pats intensyviai fotografavo. Tuo laikotarpiu jis subūrė neformalią, avangardinę penkių draugų, kurių kūryba prieštaravo nusistovėjusiai Lietuvos fotografijos mokyklai, grupę. Arūnas jai vadovavo, o nariais buvo G. Stulgaitis, S. Paukštys, V. Dragūnas ir vėliau prisijungęs G. Liagas. Jų požiūris į fotografiją tapo dalimi to, kas vėliau menotyrininkų buvo įvardinta kaip "nuobodulio estetika". Bohemiškumas ir maištingumas buvo pagrindiniai varikliai. Maištingumas teikė šiek tiek prasmės slogiai egzistencijai.

A. Kulikauskas aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, bet 1991 m., Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, išvyko į JAV. Jis stačia galva puolė į Niujorko gyvenimą ir pragyveno jame 22 metus. Gyvenimas šiame mieste buvo pilnatviškas ir pilnavertiškas. Maištauti nebuvo jokio reikalo ir nebuvo prieš ką. Reikėjo išsiaiškinti, kas esi pats. Niujorkas yra dinamiškas, dosnus ir atviras kiekvienam, o ypač kūrybos žmogui. Tai vieta ne draskymuisi, o darbui.

Po ilgų gyvenimo ir nuotykių metų Niujorke - draugystės su poetu ir filmininku Jonu Meku ir juvelyru Aleksandru Šepkumi, būgnininku Daliumi Naujokaičiu ir tapytoju Eugenijumi Varkulevičiu, filosofu Rolandu Andrijausku, Zen meistru ir mokytoju Dae Kwang Sunim bei vienuoliu Bo Haeng Sunim, aplankius gerą tuziną šalių įvairiuose žemynuose, pagyvenus Rio de Janeiro, Altajuje ir Seule... - 2012 metais A. Kulikauskas su šeima grįžo į Lietuvą, apsigyveno Samantonių kaime Ukmergės rajone ir pradėjo čia kurti gyvenimą nuo pradžių: nuo namo pamatų liejimo savo rankomis, nuo trijų avių ir penkių vištų, su vandeniu iš šulinio, su dideliu džiaugsmu ir viltimi, kad vaikams irgi patiks. Neskubant.

Arūnas Kulikauskas yra laisvai samdomas menininkas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1982 m.

Beveik visą kūrybos srautą galima pamatyti čia: https://www.flickr.com/photos/arunas/albums

A. Kulikausko kūryboje svarbios įtakos: mene - J. Meko, A. Tarkovskio, R. Frank, J. Johns, C. Twombley, literatūroje - G. Patacko, S. T. Kondroto, J. L. Borges, H. D. Thoreau, filosofijoje - C. G. Jungo ir A. Mickūno.

Vengiant pretenzingo žodžio „retrospektyvinė“, „PASKUTINĘ“ parodą derėtų vadinti apžvalgine. A. Kulikausko kūrybos bagažą sudaro skirtingi istoriniai, kultūriniai ir raiškos sluoksniai: nuo kūrybos pradžios sovietmečiu – skirtingo požiūrio į klasikinę fotografiją ir jos raiškos būdų; iki Niujorko laikotarpio – kapitalistinio pasaulio megapolio ir J. Meko įkurtos Antologijos (Anthology Film Archives) gyvenimo poezija; iki foto objektų dirbant su Polaroid fotografinėmis medžiagomis; iki pinhole fotografijos ir kamerų gaminimosi; iki kaimo kasdienybės fiksavimo tinklaraštinėje fotografijoje (kasdienybės - "dabar" – fiksavimas); iki lėtojo (pvz., pusės metų trukmės ekspozicija vienam kadrui) Saulės tako fotografavimo.

„PASKUTINĖJE“ parodoje Arūnas Kulikauskas laisvu žvilgsniu ir forma apžvelgia savo keturių dešimčių metų trukmės kūrybos laikotarpį. Inventorizuoja gausų kūrybos archyvą. Tačiau nesistengia jo skrupulingai rūšiuoti, klasifikuoti ar chronologizuoti. Greičiau jau autorius įdėmiai apžiūri, ką turi, kas išlikę - tarsi verstų šeimos fotoalbumą. Kai ką ištraukia, kas svarbu, nupučia dulkes: čia aš mažiukas, rubuilis ir pliku galu, čia jaunas, žalias ir piktas. Čia aš, nugyvenęs gabalą gyvenimo, kai ką supratau – kad brangūs dalykai paprasti, o pagrindas visada tas pats.

Trys pagrindinės „PASKUTINĖS“ parodos ašys yra šios:
- paskutiniai sovietinio laikotarpio darbai;
- dvidešimties metų kūrybos laikotarpis, gyvenant Niujorke;
- beveik dešimtmetis kūrybos, grįžus į Lietuvą ir apsigyvenus kaime – telefonografija, tinklaraštinė fotografija.

Yra du svarbūs dalykai, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį, apžiūrint parodą.
Pirma, „Paskutinė“ paroda yra laisvos ir kintančios formos: atidarymo pradžiai parengtą ekspoziciją autorius pastoviai formuos ir pildys. Galutinis jos vaizdas turėtų susiklostyti paskutinę savaitę. „Paskutinė“ yra  kintanti, auganti, auginama paroda.

Antra, „Paskutinė“ yra kontekstinė paroda, joje autorius siekia parodyti savo kūrybos ir gyvenimo kontekstą, kaip vientisą audinį. Į parodą autorius įtraukia tai, kas tuo ar kitu laikotarpiu, jam buvo svarbu, darė įtaką, buvo ir kūrė šalia, buvo po akimis. Todėl žiūrovas tegul nenustemba parodoje pamatęs ne tik A. Kulikausko, bet ir jo jaunystės laikų bendražygių, jaunųjų fotografijos karių ar žmonos kūrinių, nežinomo autoriaus paveikslėlį iš second hand parduotuvės ar net buities rakandą.
Pirmą kartą A. Kulikauskas rengia didelės apimties savo parodą. Ar pavyko autoriui susidoroti su tokia laisvamaniška parodos koncepcija? Arūnas yra senas, seno sukirpimo maištininkas ar bent jau nonkorformistas, todėl jis tikrai dėl to galvos nesuka. Ne kurti teisingai, „į mostį“ – kas madinga, šiuolaikiška, einama, bet prisiliesti prie Nežinomybės – tai Arūnui yra vienas iš esminių meno kriterijų. Tas pats ir su „Paskutine“.

Beje, kodėl „Paskutinė“?

--------------------------------------------------------------

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

E. Tamošiūno (www.etapius.lt) nuotrauka ir A. Kulikausko autoreprodukcijos.

Daugiau apie parodą:

https://www.etaplius.lt/gyvenimas-paprastas-kol-patys-jo-nesukomplikuojame?utm_source=facebook.com&utm_medium=social&utm_campaign=iauli-fotografijos-muziejuje-a&fbclid=IwAR0b8FKlipOIRogsG7aigXGAwTYpaaX0MDfkMSi4EqTOR6LY4NDmU71WuMs

https://www.turizmas.lt/lv/straipsniai/Fotografijos-muziejuje-Ar%C5%ABno-Kulikausko-paroda-Paskutin%C4%97/15866

https://www.facebook.com/kulturasulrt/posts/885900735612461

http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/42951-neklusnus-formatai-aruno-kulikausko-paroda-paskutine-siauliu-fotografijos-muziejuje-nuo-balandzio-16-d-iki-geguzes-23-d

Šiam turiniui kometarai išjungti.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau