Šiemet rugsėjo mėnesį Želvoje buvo palaidota grafikė, plakatistė, akvarelininkė Vaidilutė Grušeckaitė.

Dailininkė gimė 1937.01.02 Ukmergės rajone, Kališkių kaime. Baigusi gimnaziją vienerius metus mokėsi Stepo Žuko meno mokykloje (dab. Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas). 1961 m. Lietuvos valstybiniame dailės institute įgijo grafiko specialybę. Dailės parodose dalyvavo nuo 1962 m. Nuo 1962 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Dirbo estampo, plakato srity. Dalyvavo daugelyje pasaulio plakato parodų. Ne kartą tapo Baltijos šalių plakato trienalių laureate. Dailininkės plakatai buvo eksponuoti Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, JAV, Australijoje. Ilgą laiką dirbo „Vagos“, „Mokslo“, „Minties“ leidyklose, daugelis jos apipavidalintų knygų buvo apdovanotos diplomais.

1981-1987 m. vadovavo Lietuvos plakatistų sektoriui.

Dirbdama konditerijos reklamos srityje, buvo apdovanota visasąjunginiu bronzos medaliu. Nuo 1991 m. iki 2006 m. dalyvavo Paryžiaus SHAUMONTO plakato parodose.

Dailininkės plakatų yra įsigiję Paryžiaus, Maskvos, Lietuvos muziejai.

Ukmergės rajono savivaldybėje apsilankę Vaidilutės Rušeckaitės artimieji, velionės pavedimu padovanojo VDA Dizaino istorikės dr. Karolinos Jakaitės sudarytą ir išleistą monografiją „ŠALTOJO KARO KAPSULĖ. Lietuvių dizainas Londone 1968“.

1968 metais Londone, legendiniame Earls Courts parodų centre veikė Sovietų Sąjungos pramonės ir prekybos paroda. Tai buvo svarbiausia 1968 m. paroda, surengta užsienyje. Tais metais dėmesys buvo sutelktas į Pabaltijo respublikų prisistatymą. Paviljono kūrimo laikotarpis (1967-1968) buvo itin palankus realizuoti pakankamai ambicingus, sudėtingus ir vizionieriškus projektus. Brėžiniai neliko tik popieriuje ir eskizuose. Lėšų buvo skirta tiek, kiek reikėjo (penkis kartus daugiau, nei planuota) iki galo realizuoti kūrybinius sumanymus.

Dailininkė Vaidilutė Grušeckaitė gavo „Eksperimentinio taros ir įpakavimo konstravimo biuro“ užsakymą sukurti Lietuvos paviljono logotipą. Jam dailininkė pasirinko rūtos motyvą, kurį tuo metu buvo labai pamėgusi. Kaip pasakojo pati V. Grušeckaitė, ji tuo metu ne tik visur piešė rūtas, jų šakų ir šakelių kompozicijas, svarbią reikšmę jai turėjo ir pats augalas. Minimalistinis opartiško (optinio meno stiliaus) mirguliavimo turintis ženklas tapo Lietuvos prisistatymo Londone simboliu.

Lietuvos paviljonui parodoje Londone dailininkės vyras Antanas Kazakauskas (1937-2019) sukomponavo drąsaus grafinio žaismo katalogą.

2018 metais Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje vyko paroda „Lietuva. Londonas. 1968“. Jos kuratoriai stengėsi ne rekonstruoti menkai išlikusio paviljono vaizdą ar specialiai jam kurtus darbus, bet atkurti to meto atmosferą, galbūt net labai asmeninius dalyvavusių menininkų įspūdžius, istorinius užkulisius.

O Vilniaus grafikos meno centre iki lapkričio 13 d. dar galima pamatyti Antano Kazakausko autorinės grafikos, knygos meno ir grafinio dizaino parodą.

Iliustracijos:
Dr. Karolinos Jakaitės monografija „ŠALTOJO KARO KAPSULĖ. Lietuvių dizainas Londone 1968“

Lietuvos paviljono logotipas, dail. V. Grušeckaitė
Autorinis atspaudas „Rūta“, dail. V. Grušeckaitė, 1968
 
Parengta pagal K. Jakaitės monografiją „ŠALTOJO KARO KAPSULĖ. Lietuvių dizainas Londone 1968“, leidykla „Lapas“, 2019
J. Bučinskaitės „Dizaino archeologija. Paroda „Lietuva. Londonas. 1968“ Nacionalinėje dailės galerijoje“, 15min.lt, 2018-08-12

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau