Kasdien mes vaikštome Ukmergės miesto gatvėmis, kasdien matome tuos pačius pastatus, kelius, šaligatvius. Tai – mūsų kasdienybė. Ar įdomu pamatyti, kaip visa tai atrodė seniau? Tai galima padaryti apsilankius Ukmergės kraštotyros muziejuje, kuriame veikia paroda „Ukmergė. Istorija ir dabartis“. Šią parodą norintieji galės apžiūrinėti iki balandžio 20 dienos.

Pasak parodos organizatorių, šios parodos tikslas – pristatyti žmonėms senąją Ukmergę, parodyti, kaip laikas keičia miestą. Parodoje - 36 senosios Ukmergės nuotraukos ir 10 dabartinės Ukmergės motyvų. Dalis parodoje eksponuojamų fotografijų atspausdintos ant didelio formato drobės, kiekvienoje iš jų gretinant senuosius ir dabartinius miesto vaizdus. Juos užfiksavo Ukmergės Užupio vidurinės mokyklos fotografų būrelio, vadovaujamo mokytojos Nijolės Paškauskienės, nariai, o visos senosios fotografijos paimtos iš muziejaus fondų rinkinių, kur saugoma virš 3800 fotografijų ir beveik 2000 negatyvų įvairiomis temomis. Viena iš parodos sumanytojų, muziejininkė Jolanta Petronytė, tikisi, kad, turint tiek nuotraukų muziejaus archyve, ateityje bus surengta dar ne viena įdomi paroda. Jos nuomone, būtų labai puiku surengti portretų parodą, nes šio žanro nuotraukų fonduose daug ir jos labai kokybiškos. Parodą "Ukmergė. Istorija ir dabartis" remia LR Kultūros ministerijos Muziejinės veiklos rėmimo fondas, nuotraukas ant drobių atspausdino vilniečių firma „Spaudos klasė“. Taip pat greitai bus išleisti atvirukai su parodoje eksponuojamomis fotografijomis, planuojama jų atspausdinti apie 5000 vienetų.

Visos parodos nuotraukos yra nespalvotos. Mano nuomone, tai puiku, nes taip senąsias nuotraukas lengviau lyginti su naujosiomis, palyginti būtent vaizdus, motyvus, neatsižvelgiant į technologijų kaitos nulemtas spalvas. Nuotraukose - senosios Ukmergės gatvės, namai, Švč. Trejybės ir Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, Kęstučio aikštė, Vilniaus, Kauno gatvės, vaizdai nuo piliakalnio į Ukmergę, Šventosios upės pakrantės... Visose šiose nuotraukose sunkiai atpažinsite nufotografuotas vietas – viskas dabar gerokai pasikeitę. Ypač įdomu apžiūrinėti ant drobių, viena šalia kitos pateiktas senos ir naujos Ukmergės nuotraukas - čia aiškiausiai galima pamatyti miesto pasikeitimus. Labiausiai pasikeitusi man pasirodė Kęstučio aikštė. Seniau tas jos plotas, kur auga medžiai ir stovi paminklas, buvo aptvertas paprasta tvora, gatvė šalimais irgi atrodė visai kitaip, šalia sankryžos stovėjo nedidelis namelis – nė nežinau, kas jame buvo, bet atrodė jis tikrai įdomiai.

Savaip šį motyvą ir visą parodą papildo gretimoje salėje eksponuojama paroda „Būti laisviems ir nepriklausomiems savojoje žemėje“. Ši, pagal vienoje nuotraukoje matomą šūkį pavadinta, paroda yra skirta paminklo „Lituania Restituta“ („Atkurtoji Lietuva“) atstatymo 20-mečiui. Šios nuotraukos yra labai įdomios tuo, jog daugelyje iš jų užfiksuoti atstatinėjančių paminklą žmonių veidai, talkininkaujančių ir stebinčių žmonių išraiškos. Nuotraukose matyti žemės, rąstai, akmens luitai, statybininkai, šalmai, kranai, keliantys akmenis... Čia lyg ir nėra paties miesto, tačiau žvelgdama į šias stambiu planu užfiksuotas istorijos akimirkas tikrai jaučiau tų dienų dvasią, girdėjau statybininkų šauksmus, kranų keliamą ūžesį, žmonių šurmulį... Jos be žodžių atkūrė visą paminklo atstatymo procesą.