Spausdinti

1937 m.

Sausis    
1937 m. „Sausio 4 d. Ukmergėje, Jachtklubo svetainėje, įvyko pirmasis visos apskrities JŪR [Jaunųjų ūkininkų ratelių] vadovų suvažiavimas, dalyvaujant vyr. vadovui Ž. Ū. R [Žemės ūkio rūmų] vicedirektoriui V. Tiškui, apskr. globos tarybos nariams ir svečiams. Suvažiavimą atidarė apskr. agronomas A. Krištolaitis į prezidiumą pakvietęs aukštą svečią agr. Vl. Tiškų ir globos tarybos narius. Suvažiavusius nuoširdžiai sveikino vietos įgulos vadas gen. št. plk. L. Gustaitis, plk. ltn. A. Stapulionis (šaulių vardu), J. Mačiokas (tautininkų), V. Šimonis (jaunalietuvių), mok. B. Strazdas (VVS [Vilniui Vaduoti Sąjungos]) ir įstaigų atstovai./ Paskiau pranešimus darė apskrit. agronomas A. Krištolaitis ir JŪR instr. V. Naniškis. Dabar apskrityje yra 47 rateliai, jie narių turi apie 1400. Praėjusios vasaros gamybos sezono metu jaunieji ūkininkai išaugino gyvulių už 6513 lt., paukščių už 1801 lt. ir augalų už 9578 lt. Augalus augino 9,71 ha ploto. Du rateliai augino šilkmedžius – 4 jaunieji ūkininkai baigė šilkmedžių kursus. Dalyvauta įvairiuose konkursuose: referatų skaityme 4 rat. (perskaityta 244 referatai), seklyčių steigime – 4 rateliai, naminių rūbų [tautinių kostiumų ?] dėvėjime – 4 rateliai (tokius rūbus įsigijo 97 nariai), tautinių vėliavų įsigijime – 4 rateliai (įgytos 104 vėliavos), inkilų dirbime 13 rat. (padaryti 2175 inkilai) ir medžių sodinime – 6 rateliai (pasodinta 1704 medeliai). Laimėta 12 premijų sumai 883 litų. Suruoštos 6 ekskursijos./ Toliau sekusioje kalboje vyr. vadovas agr. Vl. Tiškus karštai pasveikino ratelių vadovus ir padėkojo už rodomą ištvermę. [...]/ Gyvų diskusijų sukėlė referatai, kuriuos skaitė Pageležių ratelio vadovas J. Misiūnas „Mūsų parodėlės“ ir Alionių rat. Vadovas V. Laska „Gamybos pasirinkimas ir jos priežiūra“. Svarstant sumanymus, be kita ko, buvo nutarta apie birželio mėn. Ukmergėje suruošti bendrą jaunųjų ūkininkų šventę. [...] Globos tarybos narys, žemės tvarkytojas A. Kubilius nušvietė mūsų žemės ūkio būklę ir palinkėjo vadovams sėkmingo darbo. Be to, išvykstantis į kitą apskritį, buv. globos tarybos narys ir Ukmergės apskrities viršininkas Br. Stosiūnas su suvažiavusiais širdingai atsisveikino ir taip pat palinkėjo sėkmingo darbo./ [...]/ Paskiau per kuklius pietus toje pačioje svetainėje suvažiavusieji suaukojo Didžiajam Vilniaus Pasui apie 26,75 litus.“ (Jaunasis ūkininkas. – 1937.)

1937 m. sausis. „Iš ukmergiškių kepyklų tik viena kita padoriau įrengta ir turi tinkamas patalpas. Daugumas kepyklų įrengta rūsiuose, kur sunkus švaros palaikymas. Dėl to dažnai surašomi protokolai. Neseniai sanitarinė komisija patikrino visas kepyklas. Rasta, kad šešių kepyklų patalpos visai netinka higienos reikalavimams ir nutarta tas kepyklas uždaryti. Kepyklų savininkai liko nepatenkinti tokiu nutarimu ir per savo delegaciją kreipėsi į atitinkamas Kauno įstaigas, kad uždarymą prailgintų. Delegacijos prašymas buvo patenkintas: tos kepyklos paliktos dar 6 mėnesiams. Bet ir tai su sąlyga, kad tų kepyklų patalpos bus tinkamai atremontuotos.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. sausis. Ilgametis Ukmergės apskrities viršininkas Bronius Stasiūnas ir jo žmona, šaulių moterų rinktinės vadė Br. Stasiūnienė išvyko į kitą apskritį. Ukmergiškiai suruošė jiems gražias išleistuves, įteikė dovanas. (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. sausis. „Lietūkio“ skyrių su visa jo prekyba ir sandėliais perėmė Ukmergės žemės ūkio draugija. Tuo pačiu, nauju draugijos vedėju paskirtas buvęs „Lietūkio“ vedėjas Sim. Meilus.  (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. sausis. VI šaulių rinktinės vado pavaduotojas kapitonas K. Kuzmickas perėjo dirbti į Ukmergės komendantūrą. Į jo vietą paskirtas kapitonas Mickeliūnas iš 1 pėstininkų pulko.  (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. sausis. „Ukmergiškės paišybos ir tapybos studijos kolektyvas, norėdamas į darbą pritraukti daugiau jėgų, buvo sukvietęs visų vietos dailininkų pasitarimą. Palaipsniui studija bus plečiama. [...] ukmergiškiai dailininkai nutarė išsirinkti savo valdybą. Išrinkti: S. Chodosevičius – pirmininkas, M. Markulis, G. Tomkevičiūtė ir L. Semaškienė./ Be studijos darbų, kiekvienas dailininkas ruošiasi būsimai parodai, be to, bendromis jėgomis piešiamas didelis paveikslas Vasario 16 dienos šventei.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. sausis. „Aną rytą Ch. Krikūno įmonių (lentpjūvės ir malūno) dinamos mašinų skyriuje buvo kilęs pavojingas gaisras. [...] Policijos organai įvykį stropiai aiškina. Įmonės nėra apdraustos, be to, jos netrukus bus parduodamos už gana dideles skolas iš varžytinių. Esą skola siekia 100000 litų.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. sausis. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulko biblioteka turi 3238 tomus knygų ir apie 650 nuolatinių skaitytojų. Daugiausiai skaito baigusieji mokomąją kuopa grandiniai ir puskarininkiai. Skaitytojų mėgstamiausios knygos: Vienuolio „Ministeris“, Grušo „Karjeristai“ ir M. Šalčiaus „Svečiuose pas 40 tautų“. Daugiausia knygų per m. perskaitė mok. kp. j. pusk. Stundžia ir 3 klk. kp. likt. j. pusk. [kulkosvaidžių kuopos liktinis jaunesnysis puskarininkis] Sinkevičius. Išsilavinimo atžvilgiu dauguma skaitytojų baigusieji pradžios mokyklą; užsiėmimo – ūkininkai. Į skaityklą pareina 21 laikraštis ir žurnalas. Švietimo karininko priežiūroje biblioteką tvarko eilinis V. Kazlauskas. Praėjusiais metais (1936 m.) perskaityta 7070 knygų.“ (Karys. – 1937.)

1937 m. sausis. Prie Ukmergės ligonių kasos įsteigta ambulatorija. Ambulatorija aprūpinta „visais reikiamais įrankiais, veikia kasdien (be šventadienių) 9.30 – 11 val. ir 17.30 – 19 val. Kiekvieną dieną dežuruoja du gydytojai (vienas prieš piet, antras vakare), viso prie ambulatorijos dirba šeši gydytojai.“ Be to, aštuoni gydytojai lanko ligonius namuose, o trys gydytojai - specialistai priima ligonius savo kabinetuose. (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. sausis. „Policija paragino Ukmergės valstybinę amatų mokyklą, kad iškraustytų stalių skyriaus dirbtuves iš nuomojamų Targonskio – Kulviečio mūrinių dviejų aukštų namų, esančių prie Vytauto gatvės Nr. 60. Tuos namus statybos komisija dėl iširusių pamatų ir įlinkusių lubų pripažino pavojingais. Šį pavasarį tie namai numatyti nugriauti prievartos būdu.[...]“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. sausis. „Prie Ukmergės valstybinės amatų mokyklos raštinės vienas kambarys pavestas mokinių kultūriniams reikalams. Ten yra radio, stalo tenisas, laikraščiai ir žurnalai. Pradėta skaityti auklėjančio ir specialiojo pobūdžio paskaitos, kuriomis mokiniai labai domisi.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. sausis. „Ukmergėje kelinti metai sėkmingai veikia Dr. J. Basanavičiaus vardo liaudies universitetas. Šiemet universitetas perkeltas iš Sodų gatvės [pradžios mokyklos?] į naują pradžios mokyklą už upės Smėlių priemiestyje. Visuomenė paskaitas gausiai lanko.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. sausis. „Ukmergės valstybinės amatų mokyklos ir lenkų gimnazijos kapelionu paskirtas kun. Vacl. Strazdas, buv. Kauno mok. prof. s-gos gimnazijos suaugusiems kapelionas. Ukmergiečiams kun. Strazdas gerai pažįstamas, nes prieš ketverius metus yra čia buvęs kapelionu./ Ligšiolinis amatų mokyklos kapelionas kun. Glaveckas iš Ukmergės išsikelia.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. sausis. “Prieš ketverius metus, (berods, 1933 m. balandžio 2 d.) Ukmergėje buvo susirinkę keliolika visuomenės veikėjų bei įstaigų viršininkų, kad atidarytų Ukmergės muziejų. Buvo pasirašytas atitinkamas aktas ir nutarta muziejų plėsti, didinti, perkelti į geresnes patalpas ir t.t. Tačiau muziejus taip ir liko skautų globoje, o plačioji visuomenė nieko apie jį nežino, patalpų nesurasta./ Jau dabar muziejus turi nemaža gana vertingų dalykėlių. Pažymėtinas metalinių pinigų rinkinys. Yra geležinių, varinių, žalvarinių ir sidabrinių monetų: jos įvairiausių laikų ir įvairiausių valstybių. Esama ir popierinių pinigų. Labai įdomūs akmens, titnago gadynės eksponatai. Tai įvairiausi kirvukai, peiliai, durklai, vilyčios ir kt. Nemažiau įdomus ir ginklų skyrius. Šalia ginklų dar yra įvairaus dydžio kulipkų. Dalis kulipkų deformuotos, vadinasi, mačiusios karo lauką. Taip pat vertingas suakmenėjimų rinkinys, įvairūs senovės raštai. Be šių charakteringesnių, yra dar eilė visokių, nors ir mažesnės vertės, bet įdomių – kitų dalykėlių: papuošalų, medalių, herbų, paveikslų, molio dirbinių ir kt./ Pažanga nebloga Ukmergės miesto muziejui. Belieka muziejui surasti tinkamesnes patalpas, darban pritraukti plačiąją visuomenę ir jis augs. Jei muziejumi pradėtų kas daugiau rūpintis, tai ukmergiškiai jį paremtų ne tik eksponatais, bet ir pinigais” (Lietuvos aidas. – 1937.)

    1937 m. sausis. Lietuvių tautiško jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Ukmergės rajono vadu paskirtas Amatų mokyklos vedėjas Petras Vebras. (Jaunoji karta. – 1938.)

1937 m. „I. 26. Ukmergėje pas Mankauską, Aleksą, kratos metu rastas įpilamas plunksnakotis „Champion“, raudonai – juodos spalvos, - 30 Lt. ir juoda odinė apvali piniginė. Radus savininką, pranešti Ukmergės m. n. [nuovados] polic. v-kui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1937.)

1937 m. sausio 27 d. LTJS „Jaunoji Lietuva“ vado B. Grebliauko įsakymu paskirta nauja jaunalietuvių Ukmergės rajono vadovybė: inžinierius Pranas Žirauskas – vado pirmuoju pavaduotoju, mokytojas Juozas Staniulaitis – vado antruoju pavaduotoju, Elzė Usevičiūtė – mergaičių vadove, mokytojas Stasys Vitkauskas – sporto vadovu, mokytoja Janė Danevičiūtė – sporto vadove, pradinių mokyklų inspektorius Pranas Cibulskis – kultūros vadovu, agronomas Antanas Krištolaitis – propagandos vadovu, mokytojas Vladas Šimonis – drausmės ir karinio parengimo vadovu, mokytojas Juozas Tilindis – ūkio vadovu, Nastė Vaitkevičiūtė – antrąja sekretore. (Jaunoji karta. – 1937.)

1937 m. „Sausio 30 d. Ukmergės Jacht-klubo svetainėje įvyko garsiojo rusų poeto A. S. Puškino 100 m. mirties sukaktuvių minėjimas. Paskaityta įdomi paskaita, atlikta poeto garbei kantata ir kai kurie jo kūriniai, kaip poezijos dalykėliai, scenos vaizdeliai iš operos „Borisas Godunovas“ ir kt. Programa atliko kauniškės rusų d-jos „Kultūra ir gyvenimas“ artistai. Į minėjimą atsilankė daug žmonių. Vakarą organizavo vietos stačiatikių parapijos labdarybės draugija.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. sausis. Kainos Ukmergės turguje. Rugiai (litų už centnerį (50 kg) – 9; kviečiai – 13; miežiai – 9; avižos – 9; bulvės – 2; dobilai pašarui – 3,30; šienas – 3; šiaudai – 1,70. Darbo arklys – 300 Lt; melžiama karvė – 150 Lt; riebūs buliai (litų už gyvo svorio centnerį) – 21; riebios karvės mėsai – 20; lašininės kiaulės – 38. Žąsis – 5 Lt; antis – 3 Lt; kalakutas – 6 Lt. Jautiena (1 kg) – 0,60 Lt. Neišdirbta veršiuko oda – 6 Lt; neišdirbtas avies kailis – 4,25 Lt. Šeriai (1 kg) – 10,50 Lt. Vilna (1 kg) – 3 Lt. Sviestas (1 kg) – 2,25 Lt. Kiaušiniai dideli (10 vnt.) – 1 Lt, maži – 0,90 Lt. (Mūsų laikraštis – 1937.)

Vasaris
1937 m. vasaris. „Jau nuo 1935 m. Ukmergė neturi savo  laikraščio. Iš visų čia ėjusių savaitraščių ilgiausiai išsilaikė „Rytų Lietuva“ (1932 – 1935 m.), kiti išgyvendavo ne daugiau kaip kelis mėnesius. Praėjusiais metais buvo keliamas klausimas leisti laikraštį ir tik pastaruoju laiku tasai klausimas liko  išspręstas. Laikraščio leidimui pritarė visos organizacijos bei įstaigos: buvo pažadėta parama. Miesto savivaldybė savo namuose (Kęstučio a. 4) suteikė redakcijai patalpas./ Laikraštis apims kelis gretimus apskričius ir vadinsis „Aukštaičių Žemė“. Leidžia tautiškos talkos taryba, vyr. redaktoriumi bus prad. mokyklų inspekt. Per. Cibulskas. Į darbą įtraukiamos visos šio krašto kūrybinės jėgos. Šią savaitę iš spaudos išeina pirmasis numeris. Laikraštis bus 8 pusl., spalvotas. „Aukštaičių Žemę“ spaudžia vietos „Knygos“ spaustuvė, turinti savo linotipą ir neblogą spaudžiamą mašiną.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. Vasario 6 d. išėjo pirmasis savaitraščio „Aukštaičių žemė“ numeris. Laikraštis yra 8 puslapių ir dviejų spalvų. Apie laikraščio tikslus leidėjai rašo: „Pirmiausia jis nori supažindinti su Aukštaitija, atvaizduoti Aukštaitijos kraštą. Jis užsibrėžęs kelti šio krašto kultūrinį gyvenimą, supažindinti su šio krašto istorija ir dabartimi. Jis nori žadinti taktiškąjį visuomenės atbudimą ir, kiek pajėgs, auklėti atsparų lietuvį“. Laikraščio leidėjai – gydytojas Bortkevičius, Ukmergės burmistras V. Rėklaitis, kalėjimo viršininkas atsargos leitenantas L. Šostakauskas, amatų mokyklos vedėjas P. Vebra. Redaktorius – P. Cibulskas. (Lietuvos aidas. – 1937.)
 
1937 m. vasaris. Be autobusų stoties rajono dar naujas gatves numatoma pravesti tarp Vytauto ir Kapų gt. Viena eis pro Prakapavičių ir kt. sklypus ir vadinsis J. Basanavičiaus g. Joje bus statomi naujieji valst. gimnazijos rūmai. Kita gatvė eis į kapus ir pavadinta vysk. A. Baranausko vardu. Be to, nuo parapijos bažnyčios lygiagrečiai su Vytauto g. bus pravesta J. Maironio gatvė. Šiame rajone viename gatvių susikryžiavime numatoma išvesti gražią aikštelę. Šitoje miesto dalyje esančios Kareivinių gt. tęsinys pavadintas V. Kudirkos vardu. Be to, dar numatoma pakeisti Kalėjimo ir Naujosios gt. vardus.[...]“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. vasaris. „Naujasis „J. Lietuvos“ rajono vadas, amatų mokyklos ved. P. Vebras jau sudarė visą rajono vadovybę. Į ją įeina: inž. P. Žurauskas – I pav., mok. J. Staniulaitis – II pavad., N. Vaitkevičius – sekr. ir vadovais: E. Usevičienė – mergaičių,  kūno kultūros mokytojai S. Vitkauskas ir J. Zdanavičiūtė – sporto, insp. P. Cibulskis – kultūros, agr. A. Krištolaitis – propagandos, mok. V. Šimonis – karinio parengimo ir mok. J. Tilindis – ūkio vadovu. Girdėt, bus pakeista ir Ukmergės skyriaus vadovybė.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. vasaris. „Šiomis dienomis Ukmergėje prasidėjo statybos amatininkų kursai. Ateityje numatoma leisti prie statybos dirbti tik tiems, kurie baigs atitinkamus kursus, todėl ir šiais kursais rodomas didelis susidomėjimas. Juos remia ir miesto savivaldybė, paskirdama 300 lt. pašalpos. Kursams vadovauja statybos specialistai, jie tęsis iki kovo mėn. 15 d.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. vasaris. Ukmergės medžiotojų draugija surengė medžioklę, kurioje dalyvavo ir krašto apsaugos ministras pulkininkas Dirmantas. Medžiodami Pivonijos miškuose medžiotojai nušovė net 47 kiškius ir dvi lapes. Vieną iš jų nušovė ministras Dirmantas. Kitą dieną medžioklė vyko Svogūnų miškuose, kur buvo sumedžioti 37 kiškiai. (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. vasaris. Įvyko Ginkluotoms krašto pajėgoms remti sąjungos Ukmergės skyriaus „reorganizacinis“ [steigiamasis?] susirinkimas. Nariais užsirašė 65 žmonės. Susirinkimo proga komendantas pulkininkas leitenantas A. Stapulionis ir daktaras J. Bartkevičius ginklų fondui paaukojo po 100 litų, o pramonininkas Julius Lėmanas – 150. Į skyriaus valdybą išrinkti: apskrities gydytojas J. Bortkevičius (pirmininku), valstybės saugumo Ukmergės apygardos viršininkas S. Žemgulys (iždininku),  mokyklų inspektorius Per. Cibulskas (sekretoriumi). (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. vasaris. Per „Lietuvos aido“ atstovybę Ukmergėje išplatinama apie 160 šio laikraščio egzempliorių. Naujų skaitytojų tarpe ypač daug „laisvųjų profesijų (daktarų, advokatų etc.) asmenų ir žemesniųjų valdininkų.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. vasaris. „Aną naktį saugumo policija Ukmergėje buvo sulaikiusi keliolika žydų tautybės asmenų, įtariamų komunistiniam veikime. Po kvotos dauguma sulaikytųjų asmenų buvo paleista.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. vasaris. „Ukmergės miesto savivaldybė pradėjo duoti bedarbių šeimoms nuo 1 iki 3 vežimų malkų. Kalbama, jog malkos bus duodamos iki vasario mėn. pabaigos.“ (Darbininkas. – 1937.)

1937 m. vasaris. „Praeitų metų pabaigoj Ukmergėje pradėjo veikti moderniška garinė kepykla „Viktorija“ (jos sav. Švobinskienė tuo pačiu vardu Kaune turi makaronų fabriką). Pradžioje kepė duoną tik vietos įgulai, bet paskutiniuoju laiku naujos duonos susilaukė ir visas miestas. Duona labai gardi ir ukmergiškiuose turi nemažą pasisekimą: jos pareikalavimas diena iš dienos auga. Tik kol kas sunkiau su pardavimu, nes Ukmergėje neperdauginusia lietuviškų parduotuvių. Būtų gerai, jei didesniuose miesto rajonuose atsidarytų kepyklos skyriai./ Kitų vietos kepyklų (jų čia yra apie 20) savininkai labai susirūpinę tokiu „Viktorijos duonos pasisekimu. Tuo reikalu vedami pasitarimai. Kalbama kad būsiąs sudarytas visų kepyklų sindikatas ir bus varoma konkurencija su „Viktorija“. (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. vasaris. „Tuojau pavasarį centrinės miesto gatvės – Kęstučio aikštė bus grindžiama tašytais akmenimis. Tokiais akmenimis bus išgrįsta ir dalis Pilies gatvės. Grindimo medžiagą ruošia bedarbiai. Ateityje tašytais akmenimis numatoma išgrįsti Kauno, Vytauto, Vilniaus ir kitas centrines gatves.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. vasaris. Ieškoma „Kiriliūtė, Konstancija, Viktoro d., gim. 1913 m. Vilkaviškio ap., Kybartuose, gyvenusi Ukmergėj, Piliakalnio 31. [...] Vagystė. Išlaikyti 2 sav. papr. kalėjime ir pateis. Dok. nusiųsti Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1937.)

1937 m. vasaris. Ieškomas „Sipavičius, Otonas, Alekso s., kurpius, gim. 1905 m. Kėdainių ap. ir v. [apskrity ir valsčiuje], Gutenbergo k., gyvenęs Ukmergėj. [...]. Vartojo žiebtuvėlį be leidimo [dėl monopolio, kurį turėjo švediško kapitalo degtukų gamybos įmonė, žiebtuvėlių naudojimas buvo labai ribojamas]. Pranešti gyv. vietą Mokesčių Dep-tui [Departamentui] [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1937.)

1937 m. vasaris. „Miesto savivaldybėje įvyko Ukmergės žiemos pagalbos komiteto posėdis, kuriame buvo nutarta iš naujo kreiptis į visuomenę, kad prisidėtų prie vargšų ir bedarbių šeimų sušelpimo. Komitetas kviečia valdininkiją apsidėti 1% mokesčiu nuo gaunamo atlyginimo, organizacijas – aukoti 10% nuo pramogų pelno, kino teatrus, prekybos įstaigas – ¼ % nuo gryno pelno, fabrikų 1%, kino lankytojus – 10% nuo bilieto kainos ir k. Taip pat ir ūkininkai raginami aukoti, nuo vieno ha po 5 klg. Javų arba po 0,5 cntn. bulvių./ Žiemos pagalbos akcija bus varoma per visus tris, vasario, kovo ir balandžio, mėnesius. Komitetą sudaro: pirm. burmistras V. Rėklaitis, nariai: kan. L. Špokevičius, dr. Ch. Rachmielis, dir. A. Nevodničėnas ir pašto virš. P. Rasteika.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. vasaris. „Jau kelintas mėnuo Ukmergėj gyvena buvęs Prancūzijos svetimšalių legiono karys V. D. [...], jis daug pasakoja apie savo gyvenimą Afrikos tyruose, pergyventus nuotykius ir juos piešia juodžiausiomis spalvomis. Apskritai, nė vienu geru žodžiu neatsiliepia apie garsųjį legioną. Visgi keli vyrukai (jau suaugę) susižavėjo tais nuotykiais ir dabar planuoja kaip patekti į Prancūziją, kad ten galėtų įstoti į legionus.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. „Vasario 13, 14 ir 15 d. Ukmergėje naujai paskirtas rajono [jaunalietuvių] vadas direkt. Vebras buvo sušaukęs apylinkių ir skyrių vadų suvažiavimą. Tuo pat metu įvyko dainų ir sporto kursai sąjungos dešimtmečio didžiajam sąskrydžiui pasirengti. Suvažiavo iš įvairių apskrities kampų apie 70 vadų, daugiausia pradžios mokyklų mokytojai. Iš centro buvo atvykę Valiušytė ir Matulaitis.[...]/ Iš apylinkių vadų pranešimų paaiškėjo, kad dar daugelyje vietų jaunimas nori steigti naujus skyrius, nori dirbti jaunalietuvių eilėse, bet trūksta vadų, kurie vadovautų chorams, sportui ir  kitam kultūriniam darbui. Rajono vadas pastebėjo, kad bus stengiamasi per mokytojus paruošti vadų iš kaimo jaunimo – ūkininkaičių tarpo.[...]/ Propagandos vadovo agr. Krištolaičio rūpesčiu, suvažiavimas priėmė 1937 metams tokį darbų planą: 1) skyriuose ruošti nariams ir prijaučiantiems paskaitėles ir referatus paįvairinant deklamacijomis ir dainomis, 2) vasaros metu ruošti ekskursijas į istorines vietas, piliakalnius ir į Kauną sąskrydžio metu, 3) organizuotai dalyvauti visose tautos šventėse bei  iškilmėse, 4) suruošti Sąjungos Šefo Valstybės Prezidento Antano Smetonos vardinių minėjimus, 5) visiems prenumeruoti „Jaunąją Kartą“ ir joje bendradarbiauti, 6) skyriuose įsigyti radijo aparatus ir leisti klausytis nariams ir prijaučiantiems, 7) steigti meno būrelius ir rengti vakarus ir 8) organizuoti chorus, mokytis dainuoti ir giedoti bažnyčioje./ Sporto ir dainų kursuose praeita: 1) didžiojo sąskrydžio pratimai, 2) dvibalsiams chorams vadai paruošti, 3) išmokta liaudies šokiai: kalvelis, tryptinis ir kepurinis ir 4) susipažinta su pirmosios pagalbos teikimu nelaiminguose atsitikimuose./ Jaunalietuvių vadai suvažiavime ir kursuose įsigijo daug praktiškų organizacinio gyvenimo žinių ir pakilusia nuotaika išsiskirstė po apskritį darbo dirbti.[...]“ (Lietuvos aidas. – 1937  .)

1937 m. „Ukmergės šaulių choras, Čaikausko vedamas labai gražiai pasirodė vasario 16 iškilmėse. Taip pat visuomenę sužavėjo šaulių scenos mėgėjų būrelis, suvaidindamas Nepriklausomybės šventės proga Petro Vaičiūno „Liepsnojančias širdis“. (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. Lietuvos Nepriklausomybės šventės proga Lietuvos Respublikos Prezidentas apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-jo laipsnio ordinu Ukmergės apskrities policijos vadą Juozą Krivicką. (Policija. – 1937.)

1937 m. vasario 20 d. įvyko gimnazijos Literatūros, mokslo ir meno būrelio susirinkimas. 8 b klasės mokinys Černius skaitė referatą „Gamtos peizažai Vaižganto pragiedruliuose“, 7 klasės mokinys Eiva skaitė savo kūrinėlį „Į šviesą“. Koreferavo mokinė Dešrytė. Vyko diskusijos. (Jaunoji Lietuva. – 1937.)

1937 m. vasaris. Ieškomas „Žukas Chaimas-Vulfas, Berelio s., prekybininkas, apie 40 m. amž. Gim. Trakų ap., Vievio v. ir m. [valsčiuje ir miestelyje], gyvenęs Ukmergėj, Vilniaus g. 18. [...] Bankrotas. Pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1937.)

1937 m. vasaris. „Šiomis dienomis pašto technikai Ukmergėje buvo surengę radijo trukdytojų „medžioklę“. Buvo patikrinti visokių dirbtuvių bei kabinetų aparatai. Nors nusiskundimų dėl radijo trukdymų paštas buvo gavęs iš įvairių miesto rajonų, tačiau neapsaugotą aparatą pavyko užtikti tik vienoje mechaninėje (peilių) dirbtuvėje. Jos savininkas jau nubaustas 35 litais. Per tokias „medžiokles“ laiks nuo  laiko vis dar pavyksta sučiupti ir radijo „zuikius“. Tokie baudžiami dar didesnėmis baudomis.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. „Vasario 21 d. Jacht-klubo svetainėje burmistrui V. Rėklaičiui pirmininkaujant įvyko „Krikšč. Labdarybės draugijos visuotinis susirinkimas. Iš plataus valdybos pranešimo buvo matyti, kiek daug pernai buvo nuveikta. Smėlių priemiesty užlaikomai senelių prieglaudoj 1936 mt. išleista apie 8000 lt. Per metus apie 150 šeimų buvo suteikta pašalpų (nuolatinių ir vienkartinių), tam išleista 6165 lt. Šiuo metu kasoje yra apie 8000 lt. Draugija išsilaiko iš narių mokesčių bei pašalpų, savivaldybių ir vyriausybės pašalpų. Be to, draugija prie Pivonijos vasarvietės turi 7 ha ūkį. Šiems metams sąmata sudaryta 20000 lt./ Susirinkimas karštu plojimu sutiko valdybos pranešimą, kad ponia S. Smetonienė sutiko būti draugijos globėja.[...] Valdybai pirmininkauja prokuroras M. Vambutas, sekretoriumi yra miesto sa-bės sekr. St. Marcinauskas. Reviz. Komisijos pirm. yra LTS apskr. pirm. J. Mačiokas.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. „Ukmergė. Naujai paskirtas Ukmergės [jaunalietuvių] raj. vadas dir. P. Vebras pradėjo plačią darbų programą. Ypatingai daug dėmesio kreipiama į dainavimą ir sportą. Šiomis dienomis įvyko apylinkių ir skyrių vadų suvažiavimas ir sporto vadovų 3 dienų kursai. Taip pat jaunalietuviai rengia viešas žiemos pramogas – arklių lenktynes. Lenktynės įvyks: vasario 21 d. Siesikuose, ant Siesikų ežero, vasario 28 d. Balninkuose, ant Alaušo ežero ir kovo 4 d. Taujėnuose, ant Laviškio ežero. Lenktynės bus rogutėmis. Pradžia visur 13 val. Dalyvauti galės visi, kas tik turi arklius.“ (Jaunoji karta. – 1937.)

1937 m. vasaris. „Ukmergėje yra apie 10 batų krautuvių, daug dirbtuvių, o pačių batsiuvių žymiai daugiau kaip kitų amatininkų. Šiomis dienomis jie buvo sušaukę susirinkimą, kuriame be kita konstatuota, kad daugumas darbininkų nėra įrašyti į ligonių kasą. Mat darbdaviai norėdami išvengti mokesčių, praktikuoja darbus duoti į namus. Be to, batsiuviai nusiskundė, kad palyginus su batų kainomis, jiems mokamas per mažas atlyginimas. Nutarta kreiptis pas darbo inspektorių.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. vasaris. „Ukmergėje gana dažnai vaikšto švaros reikalu sanitarinė komisija ir kiekvieną kartą surašo daug protokolų. Šiomis dienomis patikrinus eilę krautuvių bei dirbtuvių, vėl buvo nubausta keletas krautuvininkų. Nubaustųjų tarpe yra ir tokių, kuriems surašomas jau bene penktas protokolas. Nešvara ypač pasižymi mažosios krautuvėlės. Be to, tikrinant švarą, vienoje saldainių dirbtuvėje komisija užtiko keliolika kilogramų saldainių su svetimos firmos etiketėmis. Tai irgi nebe pirmas atsitikimas.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. vasaris. „Jau susidaręs neblogą vardą Ukmergės šaulių mėgėjų teatras lig šiol buvo vadinamas įvairiais vardais. Dabar rinktinė nustatė šį pavadinimą: „Ukmergės rinktinės šaulių teatras“. Teatro vedėju paskirtas vienas jo organizatorių ir režisierių, šaulys Pranas Gerasimas. Jis daug metų dirba scenos srityje  ir turi nemažą prityrimą.[...]“ (Lietuvos aidas. – 1937.)
     
1937 m. vasario 27 d. šaulių rinktinės štabe įvyko būrių vadų ir atstovų susirinkimas. Susirinkime dalyvavo Ukmergės įgulos viršininkas, generalinio štabo pulkininkas Gustaitis, apskrities viršininkas M. Jurgelys ir kt. Pulkininkas Gustaitis įteikė DLK Gedimino ordino medalius šauliams P. Rainiui ir P. Gerasimui. Rinktinės vado padėjėjas kapitonas V. Mickeliūnas supažindino susirinkusius su statuto II dalimi, leitenantas Žižiūnas su 34 mm minosvaidžiu „Brand“, o leitenantas Juodišius su automatiniu pabūklu – erlikonu. Apie būrio veiklą praėjusiais metais pasakojo rinktinės tarybos pirmininko pavaduotojas P. Cibulskas. Patvirtinta lėšų apyskaita bei 1937 m. pajamų ir išlaidų sąmata, apie kontrolės komisijos darbus pasisakė jos pirmininkas A. Maldutis. Rinktinės tarybon išrinkti: M. Jurgelys, P. Cibulskas, dr. Bartkevičius, A. Čekanavičius, V. Pakštaitis ir J. Žilys. Kontrolės komisija palikta ta pati: pirmininkas A. Maldutis, P. Lunskis, ir Vl. Galinskas. Rinktinės garbės teismo nariais išrinkti: atsargos pulkininkas J. Plenta, kapitonas K. Kuzmickas ir kun. B. Vėgėlė. Vakare vyko ilgamečio rinktinės vado K. Kuzmicko „atsisveikinimo arbatėlė“, jos metu jam buvo „pareikšta karštų ovacijų ir įteikta dovana – gražus pistoletas.“(Trimitas. – 1937.)

1937 m. vasaris. Kainos Ukmergės turguje. Rugiai (litų už centnerį (50 kg) – 11-11,50; kviečiai – 16; miežiai – 11; avižos – 10; bulvės – 2,70; baltųjų dobilų sėklos – 65; švediškų dobilų sėklos – 80; dobilai pašarui – 3,50; šienas – 3; šiaudai – 1,80. Darbo arklys – 300 Lt; melžiama karvė – 140 Lt; riebūs buliai (litų už gyvo svorio centnerį) – 19; riebios karvės mėsai – 18; lašininės kiaulės – 40; 6 savaičių paršas – 9 Lt. Veršiukas – 15 Lt. Rūkyti lašiniai (1 kg) – 2,50 Lt. Šeriai (1 kg) – 10,50 Lt. (Mūsų laikraštis – 1937.)

Kovas
1937 m. kovas. „Ukmergė. Prie [šaulių] rinkt. štabo įsisteigė šaulių rinkt. teatras. Teatras kad ir jaunas, tačiau jau spėjo įsigyti visuomenėje daug simpatijų. Vadovauja ir režisuoja energingas ir sumanus š. Pr. Gerasimas.“ (Trimitas. – 1937.)

1937 m. „Anksčiau numatytas A. S. Puškino minėjimas įvyko kovo 7 d., I-mosios prad. mokyklos rūmuose. Minėjimo programą atliko patys ukmergiškiai. Mok P. Naujokaitis skaitė paskaitą apie poeto gyvenimą ir jo kūrybą, o  O. Biliūnienė apie Eugenijų Oneginą. Be to, dar buvo perskaityta lietuvių rusų kalbomis kai kurie A. S. Puškino kūriniai. Minėjimą atidarė k-to pirm. dir. P. Švoba.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. kovas. „Prieš kokius dešimt metų Ukmergėj buvo labai paplitęs karvelių laikymas: vaikėzai vaikė karvelius, akmenimis daužė langus. Tada daug karvelių mėgėjų pateko teisman ir buvo nubausti. Dabar vėl čia pradeda atsirasti karvelininkų ir jų tarpe nemažai tokių, kurie per visą dieną tik ir užsiima karvelių vaikymu: jau ne vienas tokių „mėgėjų“ kaimynas nusiskundžia, kad išdaužė langus. Karvelininkai vėl paklius į teismą. Yra čia ir labai rimtų karvelininkų, kurių žymiausias Jakubonis turi apie 300 karvelių.“ (Lietuvos aidas. – 1937-03-09. – Nr. 107. – P. 6.)

1936 m. kovas. Dingo „Bakučionienė – Blažaitė, Karolina, Jono d., gim. 1903 m. Ukmergės ap., Deltuvos v., Oškaragių k., gyvenusi Ukmergėje. 1937. III. 10. Išėjo iš namų ir daugiau nesugrįžo. Spėjama, kad galėjo paskęsti eidama į miestą per užšalusią Šventosios upę. [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1937)

1937 m. kovas. „Pakartotina žiemos pagalbos akcija davė žymių vaisių ir piniginės aukos gyvai plaukia ž. p. komitetui. Ypač gausiai aukojama iš įvairių įstaigų. Paskutinės žymesnės aukos yra vietos įgulos karininkų – 222,63 lt., kun. Birutės draugijos – 100, valst. gimnazijos mokytojų – 106 lt. ir kt. Iš pavienių asmenų daugiausia aukavo M. Klingas – 50 lt., adv. B. Dirmantas – 30 lt., J. Blinstrubas – 29 lt 10 ct ir kt. Viso paskutiniuoju laiku gauta 1132, 64 lt. Be to, iš prieškalėdinės rinkliavos (tada surinkta virš 1440 lt) dar  liko 314,31 lt. Tais pinigais prieš Velykas bus sušelpta visa eilė vargšų šeimų.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. kovas. „Šiomis dienomis įvykusiame posėdyje (dalyvavo burm. V. Rėklaitis, viceburm. V. Turčinskas, sekr. S. Marcinauskas ir 11 t. narių) buvo vienu balsu priimtas nutarimas dar šiais metais Ukmergėje pradėti statyti naują prad. mokyklą. Ji būsianti 9 komplektų, su erdve, su erdve sale ir visais kt. patogumais ir pagal m. inžinieriaus sudarytą sąmatą kaštuos apie 350000 lt. Be to, ryšium su mokyklos statymu reikėsią praplėsti vandentiekio ir kanalizacijos tinklą: vandentiekį pratęsti dar apie 1300 mtr. ir kanalizacija apie 4000 mtr. Tam medžiagai pirkti reikės nemažiau 50000 lt./ Tokių lėšų savivaldybė neturinti, todėl nutarta iš valst. taupomųjų kasų užtraukti (10 mt.) paskolą 100000 lt. Mokyklos statybai tikimasi gauti iš šv. ministerijos pašalpą 100000 lt. didesnę statybos darbų dalį manoma atlikti iš vešiesiems darbams skirtų lėšų./ Numatoma pravesti daug naujų gatvių ir tam teks išpirkti iš savininkų žemę (pav., naujoji mokykla bus statoma prie naujų – J. Basanavičiaus ir J. Maironio gatvių ir tam reikia išpirkti 8895 kv. metrų plotą). Nutarta už gatvėms imamą žemę, atsižvelgiant į miesto rajonus, mokėti savin. Nedaugiau kaip po 1 lt. už kv. metrą. Kartu nutarta išmokėti Popovams 5000 lt. už savo laiku iš jų paimtą žemę (6819 kv. m. – kaina žemesnė, nes sklypas šlapias). Sodų gt. Pastatytai prad. mokyklai. Naujosios gt. Pratęsimui iš A. Lukovskienės paimta 2722,64 kv. mtr. Nutarta apmokėti pagal nustatytą kainą. Šaulių rinktinė prašo atleisti nuo sav. mokesčių už jos nejudamą turtą – namus. Prašymas patenkintas: nuo mokesčių atleidžiama už 1936-8 metus./ Toliau tarybos narys J. Bajoras iškėlė geležinkelio Ukmergė – Jonava tobulinimo klausimą. Gelžkeliukas per siauras ir bet kokiam susisiekimus nepatogus [...] miesto taryba nutarė kreiptis į atitinkamas vald. įstaigas ir prašyti Jonavos - Ukmergės gelžkeliuką praplatinti ir pratęsti iki Panevėžio – Obelių ruožo. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1937 m. „Kovo 11 d. iš ryto Šventosios upėje (už miesto, žemupy), įlūžus ledui, prigėrė Smėlių priemiesčio gyventoja Bakučionienė. Šitoje vietoje buvo takas ir juo daug kas naudojasi (tuo gerokai sutrumpindamas kelią į miestą), bet paskutinę naktį labai prisnigo ir tako beveik nebuvo matyti. [...] Buvo apie 30 m. amžiaus, darbininko žmona. Liko keli maži vaikai.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1937 m. kovas. „Pareikšdami užuojautos Veprių nuovados viršininkui p. Navickui, jo tėvui mirus, Ukmergės apskr. Policijos Vadas ir nuovadų viršininkai surinko pinigais 48 lt. ir paaukavo Ginklų Fondui.“ (Policija. - 1937.)

1937 m. Nuo kovo 16 d. Ukmergės apskrities policijos Ukmergės (I eilės) nuovados viršininko padėjėjas Tadas Adomulis paskirtas Siesikų (II eilės) nuovados viršininku. (Policija. – 1937.)

1937 m. kovas. „Ukmergėje [šaulių] rinkt. vado pad. kpt. Mickeliūnas skaitė turiningą paskaitą. Išrinkti [rinktinės?] tarybon: J. Dalbokas, E.Protas, J. Blauzdavičius ir P. Gerasimas.“ (Trimitas. – 19379.)

1937 m. kovas. Atpigintas važiavimas geležinkeliu tarp Ukmergės ir Kauno (nuo Ukmergės iki Jonavos – siauruoju geležinkeliu, iš Jonavos į Kauną – plačiuoju). Vietoj 4,80 Lt, pravažiavimas šiuo maršrutu atpigintas iki 3,20 Lt. (Šaltinis. – 1937.)

1937 m. Ukmergės gimnazistės tenisininkės („ping pongistės“) kovo 14 d. buvo nuvykusios į Kėdainius „rungtis dėl Kanados taurės“, kur, surinkusios 8 taškus, užėmė antrąją vietą. Pirmosios, su 11 taškų, buvo uteniškės. (Ateitis. – 1937.)

1937 m. kovas. „Did. turgavietėje pernai pastatytoje halėje šiuo metu eina vidaus įrengimo darbai. Baigiamos įrengti krautuvės ir daugumas jų jau išnuomota. Aplink halę bus išvestas platus šaligatvis. Halės pašventinimas ir atidarymas įvyks gegužės mėn. pradžioje. Tada maisto produktus: žuvis, mėsą, pieną ir kt. bus draudžiama pardavinėti kitose turgavietės vietose.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. „Kovo 16 d. Šventoji nepaprastai plačiai išsiliejo, kad nuo miesto pusės vanduo net siekė kai kuriuos namus. Popiet ledai sustojo ėję, nors, sako, upės aukštupyje jų yra dar gana daug. Labai išsiliejo ir kairysis upės krantas ir vietomis užsėmė Gruodžio 17 d. gatvę: čia vanduo pasiekė kelių namų, jų tarpe garinės skalbyklos pamatus. Tačiau žymesnių nuostolių beveik nepadaryta. Jau kovo 17 d. vanduo gerokai nuslūgo./ Didesnį pavojų pergyveno Rusų ir Miškų gatvių (rajonas kitoje smėlių priemiesčio pusėje ir toli nuo upės) gyventojai: čia tiek pribėgo vandens iš laukų, kad tuojau keli namai buvo apsemti (iš vieno gyventojai nakties metu turėjo kraustytis į pr. mokyklą) ir susisiekimui teko panaudoti laivelius. Blogiausia, kad iš tos vietos vandeniui nėra kur nutekėti. Taip pat vienas namas apsemtas Žaliojoj gt. Toks potvynis Ukmergėje yra gana retas atsitikimas.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1937 m. kovas. „Nuo sezono pradžios veikęs sindikatas tarp vietos kino teatrų dabar galutinai iširo. Kinai jau pradėjo varyti konkurenciją, leisdami po du žmones su vienu bilietu. Dabar ukmergiškiai tikisi, kad kinai duos geresnę programą, be to, ta pati lietuviška kronika nebus rodoma abiejuose kinuose.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1937 m. kovas. „Daug metų išgyvenęs Ukmergėje (nuo to laiko kai grįžo iš Maskvos, kur gyvendamas mokėsi vietos meno mokykloje) dailininkas Meč. Markulis šiomis dienomis galutinai išsikėlė gyventi į Šiaulius. Vėliau važiuos į Kauną. Jis prisidėjo prie suorganizavimo Ukmergės tapybos studijos ir buvo tos studijos tarybos narys. Kaip žinoma, Ukmergėje projektuojama suruošti pirmąją Ukmergės apskr. meno parodą. M. Markulis  pasižadėjo dalyvauti toje parodoje ir jai ruošiasi.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1937 m. kovas. „Šiomis dienomis Ukmergės apyg. ligonių kasos dir. A. Nevodničėnas ir kasos patarėjas gydytojas J. Bortkevičius lankėsi provincijoje, Anykščiuose ir kt. Ten kasos reikalais lankėsi keliose įmonėse. Be to, provincijoje, Širvintose lankėsi apyg. darbo inspektorius K. Česnavičius. Vienoje vietos dirbtuvėje buvo kilę nesusipratimai tarp darbdavio ir darbininkų. Visi trūkumai buvo pašalinti.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1937 m. kovas. „Jachtklubo salėje įvyko antras šią žiemą (pirmą suruošė VVS apyg. ir jame dalyvavo vien vietinės jėgos) literatūros ir muzikos vakaras. Ukmergiškiai Antanas Biliūnas ir Pranas Naujokaitis skaitė eilėraščius, o Juozas Žukauskas vaizdelį iš Nepriklausomybės kovų ir Petras Babickas novelę „Iš vienos poniutės laiško“. Liudas Dovydėnas turėjo linksmą pašnekesį ir ypatingai šiltai buvo sutiktas ukmergiškės publikos./ Muzikalinę dalį atliko smuikininkas J. Motiekaitis, pianistas S. Zibalas ir šaulių rinktinės choras, vedamas R. Čaikausko. Vakaras gerai pavyko ir buvo baigtas daina „Ei, pasauli!“. Vakarą suruošė moterų šaulių rinktinė.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. kovas. „Did. turgavietėje pernai pastatytoje halėje šiuo metu eina vidaus įrengimo darbai. Baigiamos įrengti krautuvės ir daugumas jų jau išnuomota. Aplink halę bus išvestas platus šaligatvis. Halės pašventinimas ir atidarymas įvyks gegužės mėn. pradžioje. Tada maisto produktus: žuvis, mėsą, pieną ir kt. bus draudžiama pardavinėti kitose turgavietės vietose.“ (Lietuvos aidas. – 1937-03-25. – Nr. 135. – P. 12.)

1937 m. kovas. „Šiomis dienomis vietos amatų mokykloje buvo galutinai baigtas drožti didžiulis Rūpintojėlis, kuris, kaip žinia, bus išstatytas Paryžiaus parodoje. Visus drožimo darbus atliko du žmonės. Rūpintojėlis tuojau buvo išvežtas į Kauną. Prieš tai, kovo 20 d., jo pažiūrėti į mokyklos dirbtuves buvo atsilankiusi gausinga gimnazijos ekskursija. Be to, ir šiaip Rūpintojėlio pažiūrėti nuolat ateidavo daug žmonių. Jo aukštis apie 2,30 mtr.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. kovas. Ukmergės apskrityje veikė 8 senelių ir 3 vaikų prieglaudos, jose buvo išlaikoma apie 400 asmenų. Ukmergėje buvo Šv. Vincento a Paulio draugijos senelių ir vaikų prieglaudos, kuriose buvo išlaikomi 24 seneliai ir 34 našlaičiai, Krikščionių labdarybės draugijos senelių prieglauda, kurioje buvo 47 globotiniai bei žydų „Ezro“ draugijos senelių ir vaikų prieglaudos (29 išlaikomi seneliai ir 37 vaikai). (Lietuvos aidas. – 1937.)

Balandis
1937 m. balandis. Alytaus apskrities policijos vachmistras Juozas Matulevičius nuo balandžio 1 d. paskirtas Ukmergės apskrities policijos Ukmergės nuovados viršininko padėjėju. (Policija. – 1937.)

1937 m. balandis. „Šiomis dienomis Ukmergėje pasibaigė pirmieji statybos amatininkų kursai. Egzaminus išlaikė 26 asmenys. Jie per vasarą atliks praktikos darbus ir tik po to gaus atitinkamus pažymėjimus. Kursu metu buvo praeita ir akmenų skaldymas. Dėl to pažymėjimai tuojau išduoti. Šie kursai yra labai svarbūs, nes vyrauja nusistatymas prie svarbesnių statybos darbų leisti dirbti tik baigusius kursus.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. balandis. „Naujoji Ukmergės (VI) šaulių rinktinės taryba pasiskirstė pareigomis: tarybos pirmininko pavaduotojas – ats. j. lt. P. Cibulskas, švietimo ir kultūros ko-jos nariai – M. Jurgelys, V. Pakštaitis ir ats. j. lt. Žilys, finansų ko-jos nariai – P. Cibulskas, gyd. J. Bortkevičius ir A. Čekanavičius. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. balandis. „Ukmergiškis Jachtklubas jau pradeda ruoštis savo trečiajam vandens sporto sezonui. Pirmiausia numatyta padidinti esamų laivų skaičių trimis laisvam plaukiojimui laiveliais, dviem baidarėmis ir dviem sportiniais laiveliais. Be to, prie prieplaukos (aikštyne) esančiuose namuose norima įrengti patalpas klubui vasaros sezonui./ Visuotinis susirinkimas kovo 24 d. šiems metams priėmė sąmatas: valdybos – 2936 lt. ir administracinės komisijos (jos žinioje esanti klubo svetainė) – 6800 lt. Klubo komandorium išrinktas Lietuvos banko dir. P. Grajauskas. Be to, susirinkimas nutarė paskirti 50 lt. piniginę premiją už geriausiai atliktą vandens kelionę per šią vasarą.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. „Balandžio 6 d. Kauno – Zarasų ruožo autobusui vykstant į Kauną, ties Prez. Smetonos alėja pakliuvo po ratais 6 metų amž. vaikas P. Skuodis, kuris smarkiai pritrenktas. Autobuso tarnyba, išsodinus keleivius, sužeistąjį tuojau nugabeno į apskr. ligoninę.“ (XX amžius. – 1937.)

1937 m. balandis. „Kol nėra plataus geležinkelio tarp Ukmergės ir Jonavos, stengiamasi tobulinti susisiekimą dabartiniu siauruoju gelžkeliuku. Dabar atstumą tarp Ukmergės ir Jonavos pravažiuoja per 2,15 val. Nuo gegužės 22 d. kelionė žada sutrumpėti 15 min. Tada su greituoju Kauną bus galima pasiekti per 3 val. (autobusu 2,10 val.). Atpiginus tarifą keleivių skaičius žymiai padidėjo.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. balandis. „Šiuo metu Ukmergės auto stotis [buvusi dab. Klaipėdos ir Kauno g. sankryžoje esančios automobilių stovėjimo aikštelės vietoje] jau yra kelių valdybos žinioje, tik stoties pastatus dar valdo privatūs asmenys – koncesininkai. Sutartis baigiasi 1940 metais, tačiau kelių valdyba nori dabar perimti stotį visiškon savo žinion. Reikia pasakyti, kad stotis labai apleista ir pats stoties namas nevisiškai taip atrodo, kaip reikalauja sutartis. Tuo atveju, jei stotį perimtų kelių valdyba, ji būtų žymiai atremontuota  ir sumoderninta.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. balandis. „Sporto srityje Ukmergėje per visą žiemą buvo snausta. Už tai dabar smarkiai sukruto futbolininkai. Įvykusiame Šaulio susirinkime nutarta pradėti nuolatines treniruotes, o netrukus ir rungtynes surengti. Komandos kapitonu išrinktas S. Guzevičius, pavad. M. Sekleckas. Taip pat sukruto vietinio kultūrklubo sportininkai: futbolininkai jau treniruojasi miesto aikštyne. Komandos žada prašyti trenerio, kaip kad buvo užpraeitais metais.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. „[Gimnazijos] Literatūros, mokslo ir meno būrelis dar kartą gražiai pasirodė suruošdamas literatūros ir dainų vakarą. 1937. IV. 10 priėjo pilna II-jų gimnazijos rūmų [tuo metu Ukmergės valst. gimnazija dirbo dviejuose pastatuose: Vytauto ir Didžiosios Bažnyčios gatvių kampe stovinčiame ir taip vadinamame „Meškų name“ Vytauto g. Gali būti, kad čia kalbama apie pastarąjį] salė. Programą atliko: A. K. Puida, Liudas Gira, Benediktas Rutkauskas, P. Naujokaitis, Biliūnas, Didžbalis, J. Ašmenskas ir Siaurukaitė. Koncertinę programos dalį atliko studentų korp. [korporacijos] „Neo-Lithuania“ kvartetas. Programa buvo pradėta įžanginiu Liudo Giros žodžiu. Poetas mus perspėjo, patardamas rašyti daugiau optimistiškai, o nesileisti į pesimizmą./ Studentas Didžbalis skaitė savo eilėraščius, o studentė Siaurukaitė novelę iš mokinių gyvenimo./ A. K. Puida skaitė keletą ištraukų iš istorinio romano „Magnus Dux“. P. Naujokaitis – keletą savo kūrybos eilėraščių./ Visus pralinksmino J. Ašmenskas savo feljetonu „Silpnas būdas“. Vėliau dar skaitė Liudas Gira, Rutkauskas ir Biliūnas./ Tačiau tenka pripažinti, kad geriausiai klausytojus paveikė neolithuanų kvartetas, vedamas A. Kačanausko. Dėl to, kvartetas pasirodė net keletą kartų. Kiekvieną kartą kvartetas buvo entuzijastiškai sutiktas. Dar ir dabar mūsiškiai susižavėję traukia jų dainuotų dainelių melodijas. Taip pat mūsiškiai dėkingi ir Šleiniui už retai girdimą solo./ Šis vakaras visiems paliko neišdildomo įspūdžio ir už tai turime būti dėkingi literatūros būreliui.“ (Jaunoji Lietuva, - 1937.)

1937 m. Nuo balandžio 10 d. Ukmergės apskrities policijos Ukmergės (I eilės) nuovados viršininkas Bronius Usevičius paskirtas Šakių apskrities policijos Šakių (I eilės) nuovados viršininku. (Policija. – 1937.)

1937 m. balandis. Kainos Ukmergės turguje. Rugiai (litų už centnerį (50 kg) – 10,75; kviečiai – 16; miežiai – 10; avižos – 10; bulvės – 3; raudonųjų dobilų sėklos – 45. Riebūs buliai (litų už gyvo svorio centnerį) – 20; riebios karvės mėsai – 19; lašininės kiaulės – 45; veršiukai (1 kg gyvo svorio) – 0,40 Lt. Sviestas (1 kg) – 2,50. (Mūsų laikraštis – 1937.)

1937 m. balandis. „Dabartiniu metu gimnazijoj gerai veikia vandens skautai. Į pavasarį narių skaičius beveik dvigubai padidėjo. Iki šiol skautų žinioje buvo tik vienas „Vytauto“ laivas, bet kaip teko girdėti, dabar užsakyti net du nauji laivai.“ (Jaunoji Lietuva, - 1937.)

1937 m. balandis. „Kitos savaitės pradžioje Ukmergėje prasideda platūs grindimo darbai. Jie bus tęsiami per visą vasarą. Grindimo medžiaga jau paruošta, o Kęstučio aikštė jau ardoma. Ši miesto centrinė gatvė bus išgrįsta tašytais akmenimis, jais išgrįs ir dalį Kauno gatvės [...]. Be to, bus grindžiamos Pakalnės, Rūtų, Ramygalos (gal būt ir Šlapių g.), Kalėjimo (už Kareivinių g.), Prezidento Smetonos ir kitos gatvės./ Šiuos darbus vykdo miesto savivaldybė. Apskrities valdyba savo lėšomis grįs Vilniaus kelią nuo Pivonijos vasarvietės (iki čia pernai išgrindė miesto s-bė) iki Pašilės miestelio – Vaitkuškio kalno. Tasai kalnas bus nukastas. Be grindinio, mieste prasideda ir kiti viešieji darbai.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. balandis. „Ukmergiškis „Lietuvos Vaiko“ skyrius jau eilę metų išlaiko didelį vaikų darželį, jį aprūpina visais reikalingais reikmenimis, o pačius lankytojus (žiemos metu jų būna iki 60, vasarą iki 100 vaikų) maistu. Viskas gerai sekėsi, kol skyriaus nariams užteko paslankumo sudaryti reikalingas lėšas. Bet paskutiniuoju laiku reikalai pašlijo: tris kartus iš eilės buvo šaukiamas visuotinis susirinkimas ir nė vienas negalėjo įvykti. Valdybai tas kelia didelio susirūpinimo.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. Nuo balandžio 16 d. Geležinkelių policijos Šiaulių (I eilės) nuovados viršininkas Petras Klygis paskirtas Ukmergės apskrities policijos Ukmergės (I eilės) nuovados viršininku. (Policija. – 1937.)

1937 m. balandis. „[...] gaisras įvyko vakar [16 d.] Ukmergėje. Dėl netvarkingo dūmtraukio Vytauto g. 44 sudegė Zofijos Vėberienės pusiau mūrinio namo medinė dalis. Nuostolių esama apie 5000 litų. Tame name gyvena daug mokinių, bet gaisras prasidėjo po 8 val. ryto, mokiniams jau išėjus į gimnaziją.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. balandis. „Ukmergės mūrininkai buvo sukvietę savo susirinkimą, kuriame be kitą ko buvo konstatuota, kad dažnai nesilaikoma nustatytų uždarbio normų. Tai ypač pasitaiko dėl pačių mūrininkų konkurencijos. Tuo reikalu surašytas atitinkamas prašymas darbo inspektoriui, kad pravestų kontrolę visuose statybos darbuose. Susirinkime ypač su džiaugsmu buvo konstatuota, kad vyriausybė deda dideles pastangas darbininkų būklei pagerinti, tik dar pasitaiko apsileidimo iš darbdavių pusės.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. „Balandžio 17 d. Ukmergės jaunalietuvių skyrius atidaro savo klubą Vytauto gt. 27 (kur savo laiku buvo ligonių kasos įstaiga). Numatoma įvairi programa. Klubas susideda iš kelių erdvių kambarių. Jame bus be kitą ko vietos apsistoti jaunalietuviams atvykusiems iš provincijos. Neturėdami savo klubo, miesto jaunalietuviai negalėjo išvystyti tinkamo veikimo. Yra sumanymas vietos jachtklubo aktyvius sportininkus priskirti prie jaunalietuvių skyriaus, nes ir jie neturi savo patalpų. Jaunalietuviai kartu naudotųsi jachtklubo laivais.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. balandis. „Šiomis dienomis Ukmergėje įvyko atsargos karininkų s-gos skyriaus metinis suvažiavimas. Konstatuota, kad skyr. nuolat auga, stiprėja. Užmegzti santykiai su įgulos karininkais, dalyvaujama karinėse šventėse etc. Į skyriaus valdybą išrinkti: ats. j. lt. V. Chodosevičius ir ats. j. lt. P. Cibulskas, kand. ats. major. A. Bukikis ir ats. j. lt. J. Navikas. Pirmininku yra ats. pulk., miesto burmistras V. Rėklaitis.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. balandis. „Šiuo metu Ukmergėje be autobusų stoties, dar keliose vietose yra benzino automatai. Bet vienas benzino pirklys yra sumanęs įrengti, be to, dar specialinę įvairių automobilių dalių bei benzino kontorą, o prie jos nedidelę lengvų mašinų [taksi?] stotelę. Ten būtų kartu ir garažai. Šita stotelė būtų įrengta netoli autobusų stoties.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. balandis. „Šiomis dienomis Ukmergėje prasidės platūs kanalizacijos darbai: per vasarą tinklas bus prailgintas keliais kilometrais. Vamzdžiai jau atgabenti iš Vokietijos. Pirmiausia kanalizacija bus vedama Vytauto gatvėje, o iš ten apie 160 m. pro naujai išvedamą Basanavičiaus gatvę. Kartu prasidės tos gatvės išvedimo darbai. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1937-.)

1937 m. „Balandžio 25 d. įsisteigė Ukmergės kalėjimo tarnautojų šaulių būrys. Tą pačią dieną buvo išrinkta būrio taryba ir revizijos komisija. Visi būrio šauliai pasižadėjo įsigyti šaulišką uniformą.“ (Trimitas. – 1937.)

1937 m. balandis. „Šiuo metu mieste yra savivaldybės vykdomų viešųjų darbų (grindimo, kanalizacijos, [turgaus] halės [statybos] ir kt.), dirba apie 100 darbininkų. Be to, daug žmonių, kurie turi arklius, veža žvyrą, akmenis ir kt. Prie šių darbų reikia daugiau darbininkų, tačiau jų negaunama. Dėl to prasidėjus kanalizacijos darbams, turėjo būti nutrauktas (laikinai) sporto aikštyno tvarkymas. Ten buvo lyginamos aikštės (didžioji futbolo aikštė apsėta. Joje rungtynių nebus per visą vasarą), bėgimo takai ir kt. Vėliau reikėsią dar daugiau darbininkų, nes būsiąs tiesiamas vandentiekis (dabar laukiama vamzdžių iš SSSR), teks atnaujinti aikštyno tvarkymą ir  kt.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

Gegužė
1937 m. gegužė. „Ukmergiškio žiemos pagalbos komiteto prieš Kalėdas pradėta akcija netrukus pasibaigs. Aukos dar gausiai plaukia. Vien paskutinėmis dienomis į komitetą įplaukė per 200 litų. O nuo akcijos pradžios komitetas jau surinko 3396 litus. Dalis pinigų paskirstyta vietos prieglaudoms: šv. Paulio,  krikš. labdarybės draugijos ir žydų prieglaudai.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. „Septintoji [valstybinės gimnazijos] klasė V. 1. surengė tradicines abiturientų išleistuves. Vakarą – išleistuves atidarė VII klasės mokinys M. Dirmantas, palinkėdamas sėkmingai išlaikyti egzaminus ir pasisekimo tolimesniame moksle. Dešrytė (VII kl.) skaitė lyg ir novelę – atsisveikinimą su gimnazistiškuoju gyvenimu. Daraškevičiūtė (VII kl.) padeklamavo Putino „Tai buvo, berods, neseniai“, M. Dirmantas – J. Kossu – Aleks. [Aleksandravičiaus] „Pilkos dienos“, M. Petkevičius – Brazdžionio „Ženklų psalmė“ ir Pulkauninkas Brazdžionio „Sunki valanda“. [...] Vakaro programą baigė Paškevičius (abitur.), perduodamas VII klasės seniūnui tradicinę kepurę ir palinkėdamas įpėdiniams įvairiausio pasisekimo, duodamas praktiškų nurodymų. Po programos – šokiai.// Pagaliau išėjo visų seniai lauktas laikraštėlis „Pirmieji žingsniai“. Turiny yra keletas referatų, beletristikos, Šlaito ir Čereškos (abu V b kl.) eilėraščių, juokų ir gimnazijos kronikos. Spausdintas rotatoriumi, 26 puslapių dydžio.“ (Ateitis. – 1937.)

1937 m. gegužė. Iki šiol visos Ukmergės kirpyklos (jų čia yra 13) nesilaikė švenčių poilsio įstatymo ir dirbo sekmadieniais (bent neoficialiai) per visą dieną. Kiti tam buvo priešingi, tačiau, nenorėdami netekti klientų, turėjo dirbti. Ypač tokia padėtimi buvo nepatenkinti kirpyklų darbininkai. Šiomis dienomis pol. nuovadoje buvo sukviestas visų kirpyklų bei salonų savininkų pasitarimas aptarti šiai padėčiai. Iš policijos pusės buvo pareikšta, kad nuo šiol kirpyklos, kurios dirbs sekmadieniais ir po nustatyto laiko (10 val.), bus griežtai baudžiamos./ Patys savininkai gi norėdami būti užtikrinti, kad kaimynai tikrai nedirbs, savo kitame susirinkime nustatė tokį planą. Kiekvienas savininkas padės tam tikrai sumai vekselį. Jei jis bus sugautas dirbant, tas vekselis bus protestuotas ir pinigai išdalinti labdarybės tikslams arba Ginklų Fondui.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. gegužė. „Grindžiant Kęstučio aikštę buvo pastebėta, kad trūksta tašytų akmenų. Pranešus policijai, susekta, kad akmenis vogė tie patys, kurie juos tašo. Tokius „gudruolius“ sugavo keturis./ - Tik neseniai apsodinta Gr. 17 d. [Gruodžio 17-osios] g-vė medeliais. Šiomis dienomis  jau rasta nulaužtų. Tokius laužytojus reikėtų pirmoj eilėj siųsti į darbo stovyklą.“ (XX amžius. – 1937.)

1937 m. gegužė. „Paprastai Ukmergės vasarvietėje, Pivonijoje  vasarojimas prasideda gegužės 15 d. Taigi, šiemet sezono atidarymo laukiama per Sekmines. Tiek vasarvietės administracija, tiek privačių vasarinių savininkai sezonui sparčiai ruošiasi. Šiemet laukiama daugiau svečių ne tik iš kitur, bet manoma, kad  ir patys ukmergiškiai labiau susidomės Pivonija. Svetainę praplėtus žada būti pigesnis bufetas. Svetainėje ir parke bus ruošiamos įvairios pramogos – koncertai, rungtynės ir kt./ Išgrindus Vilniaus kelią iki Ukmergės urėdijos, Pivonijos vasarvietė lyg ir suartėjo su Ukmerge, su Šventosios upe. Be to, tarp miesto ir Pivonijos žada kursuoti autobusai, jie galimas dalykas eis net iki Pašilės miestelio. Tame miestelyje yra įdomi bažnyčia bei kapai su senais antkapiais, gražūs senoviniai rūmai – pilis ir kt. Su miesteliu susisiekti galima patogiu mišku, be to, Vilniaus kelias toliau bus grindžiamas iki miestelio.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. gegužė. „Lietuvos Aido“ skaitytojų šeima Ukmergėje didėja: dabar per atstovybę gaunama apie 170 egz., be to, dalis prenumeratorių laikraštį gauna per paštą ir gana žymų skaičių, ypač rytinės laidos, kasdien parduoda per vietos „Spaudos“ atstovą, knygynus. Šiomis dienomis rytinę laidą ukmergiškiai prenumeratoriai pradėjo gauti dviem valandomis anksčiau, 8-9 val. ryto (pirmiau 10-11 val.). Skaitytojai tuo labai patenkinti. Manoma, kad dabar jų skaičius dar žymiau padidės. Vakarinė laida Ukmergėje gaunama, kaip ir anksčiau, 17-18 val. (taip pat gana anksti).“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. gegužė. Ieškomas „Milšteinas, Jankelis, Abraomo s., 27 m. amž., gyv. Ukmergės m. Kėlė triukšmą. Pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1937.)

1937 m. gegužė. „MOKSLAS IR VISUOMENĖ. Ukmergiškiams šia tema paskaitą skaitė prof. V. Čepinskis „Naujosios Romuvos“ suruoštam paskaitų cikle. Klausytojų buvo pilna svetainės salė./ - Pastaruoju laiku miesto pieninėse vėliau negalima gauti pieno. Dabar pieną pristato Leonpolio ir Žemaitkiemio pieninės.“ (XX amžius. – 1937.)

1937 m. gegužė. „Ir visa Ukmergė, ypatingai jaunimas su itin dideliu susidomėjimu sekė mūsų krepšininkų laimėjimus Rygoje: vakarais visi radijo aparatai buvo apgulti, o iš ryto bematant išpirkdavo Lietuvos Aidą bei kitus  laikraščius. Be to, sporto entuziastai apie lietuvių laimėjimus kiekvieną rytą skelbdavo spec. vitrinoje: kabino L. A. arba spec. plakatus./ Po galutinio laimėjimo, šeštadienį, toji vitrina buvo papuošta vainiku, tautinėmis vėliavėlėmis bei mūsų komandos fotografija. Sekmadienį aikštyne įvykusios sporto šventės metu didžiulei žmonių miniai su radijo pagalba buvo pertransliuotos komandos sutikimo iškilmės. Aikštyne viešpatavo nepaprastai didelis entuziazmas.“ (Lietuvos aidas. – 1937-05-11. – Nr. 208. – P. 6.)

1937 m. gegužė. „Ukmergiškiai jūrų skautai šiam vasaros sezonui gerokai sustiprėjo, sulaukė daug naujų narių ir yra pasirengę dideliems darbams. Įsigyjamas naujas didelis laivas su stiebu ir burėmis, kuriuo manoma ekskursuoti Šventąja.[...]“ (Lietuvos aidas. – 1937-05-11. – Nr. 208. – P. 6.)

1937 m. gegužė. „Dėl širdies susilpnėjimo susirgo Ukmergės apskr. viršininkas M. Jurgelys. Pavaduoja policijos viršininkas J. Krivickas. Taip pat sunkiai serga Ukmergės klebonas kun. kan. L. Špokevičius. Jau nuo kurio laiko guli vienoje Kauno ligoninių.“ (Lietuvos aidas. – 1937-05-13. – Nr. 212. – P. 6.)
 
1937 m. gegužė. „Apyg. darbo inspektorius paskutiniu laiku Ukmergėje ir Kėdainių apskr. patikrino eilę įmonių ir kai kuriems darbdaviams surašė protokolus. Vienur kitur įmonių savininkai nesilaikė nustatytų uždarbio normų ir darbininkams neišduodavo atsisk. knygelių. Tas pasitaikė E. Chajeto (Gedimino 29) šaltkalvių dirbtuvėje, Grimblatų (Svilių km. Josvainių valsč.) lentpjūvėje, Slonimskio (Vytauto 17) spaustuvėje ir kt.[...]“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. gegužė. „Iki šiol visos Ukmergės kirpyklos (jų čia yra 13) nesilaikė švenčių poilsio įstatymo ir dirbo sekmadieniais (bent neoficialiai) per visą dieną. Kiti tam buvo priešingi, tačiau, nenorėdami netekti klientų, turėjo dirbti. Ypač tokia padėtimi buvo nepatenkinti kirpyklų darbininkai. Šiomis dienomis pol. nuovadoje buvo sukviestas visų kirpyklų bei salonų savininkų pasitarimas aptarti šiai padėčiai. Iš policijos pusės buvo pareikšta, kad nuo šiol kirpyklos, kurios dirbs sekmadieniais ir po nustatyto laiko (10 val.), bus griežtai baudžiamos./ Patys savininkai gi norėdami užtikrinti, kad kaimynai tikrai nedirbs, savo kitame susirinkime nustatė tokį planą. Kiekvienas savininkas padės tam tikrai sumai vekselį. Jei jis bus sugautas dirbant, tas vekselis buv protestuotas ir pinigai išdalinti labdarybės tikslams arba Ginklų Fondui.“ (Amatininkas. – 1937.)

1937 m. gegužė. Ieškomas „Kuliešovas, Stepas, Aleksandro s., apie 18 m. amž., kilęs iš Ukmergės m. Motina gyvena Ukmergėje, Pavasario 41. Pabėgęs auklėtinis. Nuvaryti Jurdaičių aukl. Įstaigai [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1937.)

1937 m. „Gegužės mėn. 22, 23 d., Sporto stadione įvyko gimnazijos metinė sporto šventė. Ta proga iš Kauno buvo pakviestas ir krepšinio žaidimo „tėvas“ F. Kriaučiūnas. Sportininkams buvo įteiktą gėlių ir F. Kriaučiūnui albumas. C.JSO Krepšinio komanda ir F. Kriaučiūnas sužaidė prieš gimnaziją. Žaidimas baigėsi C.JSO naudai 46:24, pirmas puslaikis 24:4. Žiūrovų buvo daug, ypač jaunimo.“ (XX amžius. – 1937.)
 
1937 m. gegužė. „Pivonijos koklių fabrikas Ukmergėje yra didžiausia įmonė. Dabar tame fabrike dirba apie 100 darbininkų. Fabrikas kiekvienais metais po truputį plečiamas. Ir dabar pastatytos dvi naujos moderniškos mašinos, kuriomis koklių gaminimas žymiai pagerinamas. Tik Ukmergėje nėra plytų dirbtuvės, todėl tokią nori statyti miesto savivaldybė. Dabar šis klausimas aiškinamas.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. gegužė. „ORGANIZUOJAMAS DIDYSIS VILNIAUS PASŲ VAJUS. Veikiančio prie VVS apyg. VGF komiteto šiems metams perrinktas darbo prezidiumas pareigomis pasiskirstė taip: pirm. F. Kuzmickis, vice-pirm. V. Rėklaitis, sekr. V. Endziulaitis, iždininkas Botyrius ir narys Strazdas. Vajaus atidarymas įvyks gegužės 30 d. Į atidarymą atvyks ir skaitys paskaitą centro atstovas.“ (XX amžius. – 1937.)

1937 m. gegužė. „Jau galutinai paaiškėjo, kad ateinančių metų pavasarį Ukmergėje bus statomi Lietuvos banko skyriaus rūmai. Tam nuo seniau yra pirktas žemės sklypas Vytauto g. 27. Dabartinės banko patalpos yra gana ankštos ir prastos. Taip pat tais metais Ukmergėje statys didelę prieglaudą, galimas dalykas, modernią pirtį ir kt.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

Birželis
1937 m. „Nuo birželio 1 d. „Lyros“ kinui užsidarius, Ukmergėje beliko tik vienas „Moderno“ kino-teatras. Tasai kinas ukmergiškių negali patenkinti, nes yra mažas, nepasižymi geromis filmomis. Be to kinas yra antrame aukšte, tad, galimas dalykas, jo amžius yra neilgas. „Lyros“ salėje dabar dažniau pasirodys teatrai. Jau birželio 5 d. atvyko valst. teatras ir pastatė (Ukmergėje trečią kartą) P. Vaičiūno „Naujuosius žmones“. Vėliau vaidins ukmergiškių šaulių rinktinės teatras.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. Nuo birželio 1 d. Ukmergės apskrities policijos Ukmergės nuovados viršininko padėjėjas Vytautas Medeišis paskirtas l. e. Ukmergės apskrities policijos Deltuvos (II eilės) nuovados viršininko pareigas. (Policija. – 1937.)

1937 m. birželis. „Ukmergės pirmoje prad. mokykloje įvyko I-mo rajono prad. mokyklų mokytojų konferencija. Dalyvavo per 150 mokytojų, be to buvo svečių iš miesto ir iš provincijos. Konferencija apsvarstė visą eilę pedagogiką ir mokytojus liečiančių klausimų. Be to, įvyko dvi parodomosios pamokos, vadovaujamos mok. J. Zdanavičienės ir S. Baltušio, o referatus skaitė mok. R. Kuzmickas apie mokytojo autoritetą ir mok. J. Petkevičius apie mokinio asmenybės ugdymą. Vakare konferencijos dalyviai apsilankė „Lyros“ salėje, kur Valst. Teatras suvaidino P. Vaičiūno komediją „Naujieji žmonės“. (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. birželis. „Netrukus čia iš spaudos išeis Ukmergės miesto vaizdų albumas. Jame bus kelios dešimtys gražių nuotraukų. Tokių albumų bus išleistos kelios serijos. Vėliau jie bus skirti kitiems artimesniems apskritims bei vasarvietėms.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. birželis. „Jau dabar miesto gaisrinės namai pasidarė per maži ir nepatogūs ugniagesių reikalams: negalėjo sutalpinti visų mašinų. Be to, miesto priešgaisrinė apsauga vis plečiama, pvz., jau numatyta pirkti dar vieną automobilį, todėl susidarė būtinas reikalas statyti naujus namus arba esamą gaisrinę padidinti, atremontuoti. Remonto darbai jau vyksta. Garažas bus žymiai padidintas, pristačius naują sieną su trimis dideliomis durimis. Gaisrinės vidus bus sumodernintas. Kartu numatyta įrengti patogų bendrabutį ugniagesiams.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. birželis. „Ukmergėje, prie Šventosios yra daug patogių maudymosi vietų ir visur maudomasi. Bet specialių, gerai įrengtų paplūdimių beveik nėra. Kas tingi tolėliau paeiti, maudosi senajam paplūdimyje, netoli tilto. Bet čia visai nėra smėlio (pakrantėse žolė) ir vanduo neperšvarinusias. Daug patogiau maudytis prie užtvankos, sporto aikštyno paplūdimyje: čia vienoje užtvankos pusėje daug gražaus smėlio, kitoje gi yra gilesnis vanduo, šokimo bokštas ir kt. Šitą paplūdimį daugiausia lanko jaunimas.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. birželis. „Ukmergės apskr. valdybos įstaiga persikėlė į šaulių rinktinės namų antrąjį aukštą. Senose patalpose dabar bus vien apskrities viršininko įstaiga. Geresnio ryšio palaikymui su valsčiais, apskr. valdyba pirko automobilį.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. birželis. „Paskutiniuoju laiku įvairiose apskrities vietose buvo sulaikyta daug įvairių audinių, staltiesių, paklodžių ir kitokių medžiagų. Be to, buvo sulaikyta apie 2,4 klg. Įžiebiamųjų akmenėlių, pačių mašinėlių ir kontrabandininkų arklys su vežimu. Visi tie konfiskuoti daiktai įvertinti apie 4 tūkst. litų sumai ir bus parduoti iš varžytinių birželio 22 d. Ukmergės muitinės sandėlyje.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. birželis. „Šiomis dienomis saugumo policijos organai Širvintose sulaikė tris asmenis, kurie vertėsi šnipinėjimu vienos kaimyninės valstybės naudai. Sulaikytieji atvaryti į Ukmergę.“(Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. „Sekmadienį, birželio 6 d., Ukmergėje įvyko didelė pr. mokyklų kūno kultūros šventė. Visa programa, - mankšta estafetės, žaidimai ir kt., - įvyko 1 pėst. pulko sporto aikštėje. Šventėje dalyvavo iš visų miesto pradžios mokyklų apie 600 mokinių.[...].“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. birželis. „P. Chajietas, turįs Gedimino gt. peilių dirbtuvę, prieš kelias dienas ją uždarė ir visus darbininkus atleido be kompensacijos. Sakėsi, kad netrukus dirbtuvę vėl atidarysiąs. Bet darbininkai patyrė, kad savininkas rengiasi slaptai  išgabenti dirbtuvės įrengimą (parduoti arba bent paslėpti), nutarė eiti sargybą ir taip išstovėjo dvi paras. Savininkas,  matydamas, kad nieko negalės padaryti, visiems kompensaciją išmokėjo.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. birželis. „Šios savaitės pradžioje ukmergiškiai sulaukė modernios halės, kurioje jau vyksta prekyba. Halė yra apie 60 m. ilgio ir keliolikos pločio, su vandentiekiu, kanalizacija ir kt. Salėje parduotuvių yra apie 100, jos sustatytos keturiose eilėse. Halė turi tris plačius įėjimus, aplink ją eina 3 metrų pločio šaligatvis. Halėje pardavinėjami įvairūs maisto produktai, žuvys, yra daržovių skyrius ir bus kolonialinių prekių parduotuvės. Halės  pastatymas miesto savivaldybei kaštavo daugiau kaip 60 tūkst. litų./ Su halės pastatymu dar nepasibaigė turgaviečių (jų dabar Ukmergėje yra dvi) tvarkymas. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. birželis. „Ukmergės apskr. šaulių būriai pasižymi gyva veikla, ypač tai pastebima apie administracijos palinijį, mažiau kultūringose apylinkėse. Rinktinėje jau yra daugiau kaip 40 būrių, tačiau jų skaičius nuolat auga. Nauji būriai daugiausia steigiasi pačių šaulių iniciatyva.[...]/ Naujojo Ukmergės būrio (jis pavadintas Piliakalnio būriu) vadu jau patvirtintas ats. ltn. A. Šastakauskas. Numatoma Ukmergėje įsteigti dar vieną – penktą – šaulių būrį. Tada Ukmergėje bus sudaryta šaulių kuopa.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)
 
1937 m. birželis. „Saugumo ir kriminalinės policijos Ukmergės apyg. virš. padėjėjas Vaitiekūnas toms pačioms pareigoms perkeltas į Panevėžio apygardą. Iš ten atkeltas virš. padėjėjas V. Bliumfeldas. Be to, prieš kurį laiką iš savo pareigų pasitraukė Ukmergės apyg. kriminalinės policijos vedėjas dipl. teis. Ant. Mačiukas.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. „Ukmergėje birželio 11 [12] d. buvo labai didelis gaisras, kuris sunaikino Tėvų Marijonų vienuolyno kleboniją, žydų sinagogą ir 8 namus. Buvo užsidegę ir kiti namai, tačiau ugniagesių pastangomis užgesinti. Nepaprasta kaitra prisidėjo prie greito gaisro išsiplėtimo. Vietinių ugniagesių jėgų (miesto savivaldybės, pėst. pulko ir šaulių būrio komandos) pritrūko. Todėl į gaisrą apskrities viršininkas buvo iššaukęs dar Kauno ir Vilijampolės savanorių, Jonavos savanorių, Utenos ir Širvintų šaulių ugniagesių komandas. Gaisras tęsėsi nuo 11 val. 30 min. iki 18 val. Užsidegusį vienuolyno bažnyčios bokštą pavyko užgesinti. Sunkiai apdegė vienuolis, vienuolyno virėjas ir trys ugniagesiai. Visi buvo nugabenti į Ukmergės apskrities ligoninę.“ (Karys. – 1937.); „Ukmergės įgulos ugniagesiai, drauge su Ukmergės miesto savivaldybės ir šaulių būrio ugniagesiais, o taip pat atvykusiais į pagalbą Kauno, Vilijampolės bei Jonavos savanoriais gaisrininkais ir Utenos šauliais gaisrininkais, birželio 12 d. dalyvavo didelio gaisro gesinime pačiame Ukmergės miesto centre. Degė vienuolynas, sinagoga ir 4 gyvenamieji namai. Gesinimo, turto saugojimo ir apsaugos darbams įgulos viršininkas atsiuntė ir šešias pėstininkų kuopas. Vienuolyne apdegė vienuolis ir tarnaitė. [...]“ (Ugniagesys. – 1937..); „Per gaisrą Ukmergėje (birželio 12 d.) nukentėjo 6 ugniagesiai, iš jų Ukmergės miesto ir įgulos brandmajorui ltn. Šukiui, krisdamas nuo stogo šlangos jungtuvas sužeidė ranką, įgulos ugniagesių komandos pusk. Urbanavičius puldamas susižeidė koją, o eil. Misonis krisdamas prasidūrė kelią. Be to, sužeisti Ukmergės miesto šaulių būrio komandos ugniagesiai Bakučionis, Surgautas ir Repšys. Sudegė ir nukentėjo nuo ugnies Ukmergės Marijonų vienuolynas, bažnyčios bokštas (viršūnė), sinagoga, sandėlis, Kopulio, Prūso, Kalmano, Fridmano, Krėmermano, Piko ir Vachterio namai. Nuostolių apie 60000 lt., didelė nukentėjusių turto dalis buvo apdrausta Valstyb. draudimo įstaigoje ir „Lietuvos draudimo“ bendrovėje.“ (Karys. – 1937..); „Birželio mėn. 12 d. Ukmergėje iš vienuolyno klebonijos kilo gaisras. Ugnis tuojau persimetė į vienuolyno bažnyčios bokštą, o iš jo, nors ir mažas vėjas žiežirbas nunešė ant gretimų namų. Vienuolyno klebonija visai sudegė. Dalį turto spėjo išgelbėti. Be to, sudegė sena, dviejų aukštų medinė žydų sinagoga, 6 mediniai privačių gyventojų namai ir 2 negyvenami./ Kai kuriuos namus dar bus galima atremontuoti, bet 4 sudegė ligi pamatų. Bažnyčios bokštą pavyko užgesinti. Apskaičiuojama, kad ugnis padarė apie 60 tūkst. litų nuostolių./ Tačiau yra ir kitų nuostolių: sunkiai apdegė vienuolis Juozas Steponavičius, 27 m. amžiaus. Jis buvo išsitepęs terpentinu ir prieš saulę kaitinosi. Liepsnos pasiekė jo kūną, užsidegė terpentinas ir vienuolis sunkiai apdegė. Be sąmonės nugabentas į ligoninę. Sunkiai apdegė ir vienuolyno virėja Gabrielė Trinkauskaitė. Be to, gesindami degančius namus susižeidė ir sunkiai apdegė trys ugniagesiai./ Dėl ko kilo gaisras tuo tarpu nežinoma.“ (Lietuvos ūkininkas. – 1937.);

1937 m. Sukako 10 metų kai Ukmergės miesto savivaldybės privatinės [t. y. ne valstybės, o savivaldybės] policijos nuovados viršininko padėjėjas Vincas Januškevičius tarnauja policijoje. 1926-02-21 jis priimtas vyr. vachmistru į Klaipėdos krašto pasienio policiją, 1928-07-21 perkeltas į Pasienio policijos Kretingos barą II eilės rajono viršininku, 1929-03-10 atleistas iš tarnybos, 1930-06-01 priimtas tarnybon ir paskirtas l. e. Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjo pareigas, 1930-09-20 paskirtas Ukmergės miesto savivaldybės policijos nuovados viršininko padėjėju. (Policija. – 1937.)

1937 m. birželis. „Ukmergiškis Lietuvos turizmo s-gos skyrius, norėdamas surinkti žinias apie savo apskrities įdomias ir lankytinas vietas, be to, skatindamas keliauti po savo kraštą, nutarė paskelbti keliavimo konkursą. Numatomi trys maršrutai, kurie eis per įdomiausias vietas: per Deltuvą – Veprius – Kernavę – Širvintas – Giedraičius – Dubingius – Molėtus; per Kovarską – Užulėnį – Siesikus ir kt. Už geriausius aprašymus skirtos trys premijos – po 50, 30 ir 20 lt./ Kartu rūpinamasi, kad minėtose vietose vasaros metu būtų įrengti turistams butai. Vietos Jacht-klubas propaguoja keliavimą vandeniu ir už geriausiai atliktą vandens kelionę yra paskyręs 50 lt. premiją. Ukmergiškiai mėgsta vandens keliones ir netrukus organizuoja ekskursiją baidarėmis į Klaipėdą. Ekskursantai jau registruojami.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. „Birželio 19-20 d. įvyko Ukmergės apskr. J. Ū. R. sąskrydis ir darbų parodėlė./ Apskrityje yra 57 jaunųjų ūkininkų rateliai, kuriuos globoja apskr. J. Ū. R. taryba, pirmininkas Per. Cibulskis, nariai apskr. viršininkas M. Jurgelis, A. Kubilius, A. Krištopaitis ir V. Neniškis./ Sąskrydis pradėtas pamaldomis prie neprikl. paminklo; pamaldas laikė kun. Danauskas. Po to sporto stadione buvo bendra mankšta, pavienių ir ratelių pasirodymai. Geriausiai pasirodžiusiems rateliams įteiktos dovanos. Sąskrydžio proga, pakviestas V. Teatras vieną dieną vaidino miesto gyventojams ir antrą dieną jauniesiems ūkininkams. Vaidino 3 v. pjesę „Jaunieji daržininkai“ (XX amžius. – 1937)

1937 m. „Vakar [birželio 25 d.] Šviet. M-joje įvyko varžytinės Ukmergės gimnazijai statyti. Laimėjo rangovai Gurvičius, Judelevičius ir Sendzenas, kaip teko patirti, už 648.000 Lt.“ (XX amžius. – 1937.)

1937 m. „Birželio 27 d. vietinis jachtklubas surengė vandens sporto šventę, kurioje dalyvavo ir 1 p. D. L. K. Gedimino pulko kariai. Svarbiausiose vandens sporto šakose pirmąsias vietas laimėjo kariai. Plaukime: 100 m, laikas 1:11,0 (Lietuvos rekordas) ir 400 m, laikas 6:32,5, I-mą vietą laimėjo 7 kuopos eil. Alfredas Finkas. 200 m, laikas 3:14,0 ir 800 m, laikas 13:54,8, I-mą vietą laimėjo 2 kuop. eil. Kozė. Estafetiniam plaukime 200 m, laikas 2:55,7, I-mą vietą laimėjo 7 kuop. eil. Alfredas Finkas ir 4 kuop. j. k. Vildys. Baidarių plaukime 500 m, laikas 3:12,9, I-mą vietą laimėjo ltn. Juodišius ir j. ltn. Batūra. Be to, buvo šokimai nuo 8,5 m aukšt. [tramplino] ir nėrimai po vandeniu ištvermėje. Visi laimėjusieji pirmąsias vietas gavo vertingas dovanas. Be minėtų, dar keletas karių už gražų pasirodymą vandens sporte buvo apdovanoti kukliomis dovanomis.“ (Karys. – 1937.)

1937 m. birželis. „Sodas yra miesto centre. Tai vienintelė poilsio vieta, išskiriant įgulos sodą. Tad jį reikėtų tinkamai sutvarkyti, bei pagražinti. Prieš keletą metų aptvertas geležine tvorele, bet dar nenudažyta tinkamai. Takų šonuose pristatyta poilsiui suolų, šiemet padirbo daugiau, bet dar per maža. Visam sode tėra tik 2-3 atmatų dėžės, tad visas atmatas meta į užpakalį į pievelę, kur vėliau sargas su rankomis rankioja papirosų nuorūkas ir popiergalius. Reikėtų prie kiekvieno, nors kas antras suolas pastatyti panašias, kaip Kaune geležines dėžes. Įtaisyti elektrą, nes padorus žmogus vakare sėdėti negali. Esančios pievelės reikėtų paversti gražiomis klombomis (dabar nėra nė vienos). Juk Miesto savivaldybė turi savo Sodininkystę – daržininkystę ir dar niekur nėra prisodinusi žalumynų.“ (XX amžius. – 1937.)

1937 m. „Birželio m. 30 d. apie 16 val. Ukmergės m. Pilies g. Nr. 8, smogdamas peiliu sau į krūtinę mirtinai susižeidė ir tuojau mirė Pranas Laurinaitis, 30 metų amžiaus, laikinai ėjęs šoferio pareigas prie Ukmergės gaisrinės./ Nusižudė, būdamas neblaiviame stovyje, susikivirčijęs su savo žmona.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

Liepa
1937 m. liepa. Ieškomas „Glezeris, Icikas, Mendelio s., gim. 1900 m. Ukmergės aps., Širvintų m., gyv. Ukmergėj, Kepyklos gtv. 7 nr. [...] Nusižengė akciz. Įst. Pranešti gyv. vietą Mokesčių Dep-tui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1937.)

1937 m. liepa. „Ukmergės miesto burmistras ats. pulk. Rėklaitis,  kartu su kitų miestų burmistrais,  liepos 1 d. išvažiavo į pasaulinę parodą Paryžiuje./ Tuo laiku jo pareigas eina burmistro pavaduotojas Turčinskas.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. „Liepos 3 d. 1 pėst. D. L. K. Gedimino pulko sporto aikštėje buvo futbolo rungtynės tarp 1 pėst. pulko karių ir Karo Mokyklos kariūnų. Laimėjo 1 pėst. pulkas 4:3. Reikia pažymėti, kad šiais metais 1 pėst. pulko kariai padarė žymią pažangą įvairiose sporto šakose.“ (Karys. – 1937.)

1937 m. „Liepos 6 d., Ukmergėje, Nuotekų g-vė Nr.51, mirė Gulbinskas Hiliaras, apie 80 metų amžiaus./ Savo laiku gyveno Amerikoje, turėjo nuosavus namus ir buvo žinomas, kaipo turtuolis. Grįžęs tėviškėn parsivežė nemaža pinigų ir jų daug patogiomis sąlygomis išskolino, bet vėliau pasirodė, kad iš skolininkų skolą sunku atgauti.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. „VII. 8. Ukmergės v., Krakšlių k. Mackevičiaus, Broniaus sode rastas moteriško lyties apie vienos savaitės amžiaus kūdikis, įvyniotas į medvilninį naminės drobės audeklą, o kitas toks pat audeklas padėtas prie kūdikio. Iš viršaus kūdikis apvyniotas ruožavos spalvos flaneline medžiaga. Prie kūdikio rastas buteliukas su pienu ir žindukas. Suradus kūdikio motiną, pranešti Ukmergės n. [nuovados] v-kui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1937.)

1937 m. liepa. Ieškomas „Januškevičiusw, Povilas, s. Juozo, 11 m. amž. Gyv. Ukmergėje. Vagystė. Pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1937.)

1937 m. liepa. „Vienos mažumos prekybininkas, anksčiau buvęs stambus pramonininkas Korsakas, bėgdamas nuo skolininkų kėsinosi Utenos bare nelegaliai pereiti administracinę liniją, bet šiomis dienomis pasienio policijos buvo sulaikytas ir gražintas Ukmergėn./ Minėtas prekybininkas anksčiau turėjo lentpjūvę, bet bankrutavo. Pastaruoju laiku vertėsi smulkia prekyba; be to turėjo karstų dirbtuvę ir Vytauto g-vėje 2 aukštų mūro namus, bet tas turtas yra keleriopai praskolintas./ Savo dukterį Korsakas kiek anksčiau išleidęs Lenkijon. Žmoną taip pat kažkur išsiuntė (spėjama, kad pas dukterį), visiems sakydamas, kad išleido gydytis į Birštoną. Gi liepos mėn. iš 3 į 4 d. ir pats mėgino pasekti jų pėdomis, bet nepasisekė./ Už kėsinimąsi nelegaliai pereiti administracinę liniją jam keliama byla.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. Nuo liepos 15 d. Pasienio policijos Ukmergės baro viršininkas Benediktas Svylas paskirtas Zarasų apskrities policijos vadu. (Policija. – 1937-08-01. – Nr. 15. – P. 304.)

1937 m. liepa. Kainos Ukmergės turguje. Kviečiai (litų už centnerį (50 kg) – 15; miežiai – 13; avižos – 12; šviežios bulvės – 8. Riebūs buliai (litų už gyvo svorio centnerį) – 22; riebios karvės mėsai – 20; lašininės kiaulės – 50; veršiukai (1 kg gyvo svorio) – 0,50; avys – 0,55. Žąsis – 4 Lt. Sviestas (1 kg) – 2,50. (Mūsų laikraštis – 1937.)

1937 m. „Liepos 18 d. Ukmergės lietuvių verslininkų susirinkime paskaitą apie aktualiuosius prekybos, pramonės ir amatų klausimus skaitė iš Kauno atvykęs L. V. S. [Lietuvių verslininkų sąjungos] centro valdybos ats., red. A. Briedis. Ukmergiškiai paskaitos išklausė sus didžiausiu susidomėjimu. Po to, prelegentas atsakė į susirinkusiųjų pateiktus klausimus, kas užmezgė nuoširdų pasitarimą./ Ukmergiškiai ypatingai susidomėję akc. „Verslo“ b-vės steigimu ir pažadėjo nupirkti keliolika akcijų. Ne mažiau jiems rūpi kredito ir švenčių poilsio reikalai. Susirinkimas nutarė pagyvinti skyriaus veikimą, pasinaudojant š. m. rugsėjo 12 ir 13 d. Ukmergėj rengiama didžiule apygardine paroda. Numatoma joj pastatyti bendrą Ukmergės liet. verslininkų paviljoną ir parodos metu išleisti atsišaukimą į lietuvišką visuomenę, kviečiant ir miestiečius, ir kaimiečius viską pirkti pas  lietuvius./ Skyriui vadovauja gabus Amerikos lietuvis, „Drobės“ krautuvės vedėjas J. Milkeris, sekr. – p. Bajoras. Skyrius turi savo vėliavą. Reikėtų pasistengtiį skyrių įtraukti daugiau inteligentinių jėgų.“ (Verslas. – 1937.)

1937 m. liepa. Ieškomas „Sipavičius, Juozas, Povilp s., apie 17 m. amž., gim. Ukmergės aps., Taujėnų v., Šaukuvos dv., gyv. Ukmergės m. Pabėgęs auklėtinis. Nuvaryti Kalnaberžės auklėjimo įstaigai [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1937.)

1937 m. liepa. “Senesnės kartos sportininkų iniciatyva Ukmergėje sumanyta sudaryti originali futbolo komanda „Archyvas“./ Į ją priimami vyresniojo amžiaus sportininkai,  keletą metų nedalyvavę futbolo rungtynėse ir apskritai dėl kokių nors priežasčių nutolę nuo sporto./ Komanda jau kaip ir sudaryta; dalyvių amžius 27-37 metai. Bendras komandos [narių] metų skaičius sudaro 353./ Komandos tikslas paskatinti jaunąją kartą uoliau užsiimti ta sporto šaka, nes pastaruoju laiku ukmergiškiai vis „prakiša“./ Greitu laiku ši komanda mano sužaisti su 1 p. pulku ir „Šauliu“. (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. liepa. J. Lėmano fabrike „[...] dirba apie 300 darbininkų. Fabrikas veikia ir žiemos metu, tik darbininkų skaičius sumažinamas iki pusės. Uždarbis vidutiniškai siekia 3-10 lt [už dieną]. Fabrike dirba ir moterys prie lengvesnių darbų ir glazūravimo. Esą, savininkų su darbininkais sugyvenama gražiai. Kuomet pabrango pragyvenimas, tai nelaukiant įstatymų, čia buk buvę pradėta mokėti pakelti atlyginimai./ Fabrike darbininkams darbas sunkus. Prie krosnių karšta, o kituose skyriuose neišvengiamai daug dulkių. Ir pats darbas sudėtingas, nes kiekvienas koklis kol pagaminamas, pereina per eilę mašinų skyrių ir per 12-14 rankų. [...] A. Valainis“ (Darbas. – 1937.)

1937 m. liepa. „Šiemet suėjo dešimt metų, kaip veikia Ukmergės Valst. Amatų Mokykla. [...] Per šį dešimtmetį mokykla jau išleido 69 kvalifikuotus amatininkus: 39 stalius ir 30 metalininkų. [...] Į mokyklą priimami baigusieji bent pradžios mokyklos 4 skyrius ir nejaunesni kaip 14 metų amžiaus. Be to, sveiki ir stipraus kūno sudėjimo. Asmenys baigę daugiau, [...] stojimui į mokyklą turi pirmenybių, prieš kitus, mažiau baigusius./ [...] Nebaigę pradžios mokyklos, [...] gali laikyti įstojamuosius egzaminus į I-ją klasę. Egzaminai laikomi, pradžios mokyklos kursų ribose, iš lietuvių kalbos, aritmetikos ir tikybos. [...]/ Mokslas prasideda rugsėjo mėn. 1 d. ir baigiasi birželio mėn. 15 d. Pagilinimui amato praktikos, trečiosios ir ketvirtosios klasių mokiniai, nuo birželio 21 d. ligi liepos mėn. 26 d. atlieka dar papildomus vasarinius amato praktikos darbus./ Mokslas normaliai išeinamas per keturis metus./ Mokesčio už mokslą ir egzaminus neimama./ Pragyvenimu mokiniai rūpinasi patys, nes prie mokyklos bendrabučio nėra. Privačiuose butuose mokinius laiko už 5-10 litų mėnesiui be maisto. Su maistu mokiniams pragyvenimas atsieina, maždaug, apie 30-40 litų mėnesiui. Švietimo Ministerija stipendijų neduoda. Tiktai „Jaunųjų Ūkininkų Ratelių“ sąjungos nariai, gabūs ir gerai besimoką, gauna iš savo organizacijos nedidelę stipendiją.“ (Ūkininko patarėjas. – 1937.)

1937 m. „Liepos m. 30 d. iš Ukmergės išvyko jaunųjų ūkininkų ekskursija į mūsų gražųjį pajūrį. Ekskursiją sudarė 3 JŪR [jaunųjų ūkininkų rateliai]: Užugirio, Penionių ir Želvos – per 60 žmonių./ Minėti rateliai [Jaunųjų Ūkininkų] Sąjungos konkurse laimėjo po 120 litų./ Ekskursijos maršrutas Ukmergė – Kėdainiai – Klaipėda – Palanga. Kelionėje [jaunieji ūkininkai] išbuvo 4 dienas ir grįžo pro Kauną. Ekskursijos tikslas – pažinti gimtąjį kraštą ir parsivežti įspūdžių iš JŪR gyvenimo./ Ekskursijai vadovavo Ukmergės apskr. JŪR instruktorius agronomas V. Neniškis.“ (Jaunasis ūkininkas. – 1937.)

Rugpjūtis
1937 m. rugpjūtis. Darbo Rūmams įsteigus Ukmergėje kultūros klubą, darbininkų laisvalaikis pakito - jie gavo galimybę lankyti klubą, skaityti ten laikraščius, žaisti šachmatais, šaškėmis, klausytis radijo, gauti klube juridinių patarimų darbo klausimais. Darbininkai lankantys klubą priklauso sporto, meno, kitoms sekcijoms. Klube yra neblogų sportininkų. Pavyzdžiui, rugpjūčio 15 d. Ukmergės darbo rūmų klubo futbolininkai Širvintose varžėsi su Širvintų JSO. Rezultatu 11:1 laimėjo ukmergiškiai. Be to klube yra vyrų ir moterų krepšinio komandos. (Darbas. – 1937.)

1937 m. rugpjūtis. „Tarp Basanavičiaus ir naujai projektuojamos Maironio gatvių pradėti statyti gimnazijos rūmai. Statybos darbus atlieka rangovai Šeinsonas, Judelevičius ir Gurvičius. Gimnazija kaštuosianti 628.000 litų. Vandentiekiui, kanalizacijai ir šildymo instaliacijai įrengti sudaryta kita sutartis su rangovu Balčiūnu 102.900 litų sumoje. Gimnazija turės būti baigta statyti 1938 metų lapkričio 1 dieną.“ (Darbas. – 1937.)

1937 m. rugpjūtis. „Ukmergėje, prie geležinkelio stoties, pradėtas taisyti plentas [dab. Kauno g.]. Dalia jo jau anksčiau buvo išmeksfaltuota. Dabar, kol čia eina remontas, susisiekimas vyksta Deltuvos gatve.“ (Darbas. – 1937.)

1937 m. rugpjūtis. „Jonavos – Ukmergės siauruoju geležinkeliu susisiekimas tobulinamas ir stengiamasi keleiviams suteikti kuo daugiau patogumų. Naujuose, taip pat ir senuose, vagonuose įrengti minkšti suolai ir kai kurie patogumai. Vagonų su minkštais suolais jau ir dabar keletas kursuoja. Pagaliau baigsis „kratymo kančios“, kurios iki gyvo  kaulo keleiviams įgrįsdavusios. Ypač patogu į Ukmergę iš Kauno išvažiuoti 14 val. 35 min., kada siaur. geležinkelio traukinys padidina skubą ir į Ukmergę atvažiuoti sugaištama 1 val. daugiau nei važiuojant autobusu. Dabar, kai papiginti tarifai, siaur. gelež. važiuoja ne keliolika žmonių, kaip anksčiau, ir tie paprastai būdavo moksleiviai, kariai, bet pilnutėliai vagonai. Papigintais tarifais ypač naudojasi ūkininkai ir darbininkai, kuriems autobusais susisiekimas per brangu.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. rugpjūtis. „Jau nuo praeitų metų yra nusimatyta statyti Ukmergės valstybinę gimnaziją ir tam reikalui šių metų pradžioje buvo sudarytas projektas. Miesto savivaldybė statybai buvo davusi Naujoje g-vėje sklypą, bet jis pasirodė per siauras, be to, esąs žemoje vietoje ir, apskritai, gimnazijos statybai netiko./ Buvo sudaryta statybos komisija, iš pirmininko gimnazijos direktoriaus Švobos ir narių: apskrities viršininko Jurgelio, miesto burmistro ats. pulk. Rėklaičio, gimnazijos inspektoriaus Botyriaus ir tėvų komiteto atstovo Mikalausko. Komisijai, ypač jos pirmininkui Švobai, teko susidurti su sunkiu uždaviniu surasti tinkamam sklypą gimnazijos statybai. Po ilgų ieškojimų toks sklypas (2 ha) buvo surastas tarp Basanavičiaus ir naujai projektuojamos Maironio gatvių. Sklypas priklausė keliems savininkams; teko tartis su jais pirkimo reikalu. Kiti jų neturėjo nuosavybės dokumentų, tai pirkimas sunkiai vyko. Galų gale miesto savivaldybė dalį sklypo išmainė už senąjį, o nuo likusių savininkų šiaip taip pavyko nupirkti./ Birželio 25 d. įvyko varžytinės gimnazijai statyti.[...] Gimnazija statoma nuošalesnėje nuo gatvės triukšmo vietoje. Statinys bus 3 aukštų, su rūsiu ir palėpe. Vienas sparnas pastato apie 60 m. ilgio, kitas – 70. Pastatas bus kampinis. Jame tilps 15 klasių, fizikos, gamtos ir istorijos kabinetai, auditorija, darbelių ir paišybos klasės, biblioteka, skaitykla, dvi salės: viena – gimnastikos, kita – posėdžiams, vakarams ir t.t. Šioje salėje bus įrengta didelė scena (apie 70 m2 ), kuria iš dalies galės pasinaudoti ir Valstybės Teatras. Be to, tame pastate bus ir kitos patalpos, kaip administracijai, valgyklai, dušui, rūbinėms ir kt.“(Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. rugpjūtis. „Jaunas, sveikas Pivonijos pušynas pritraukia čia daug vasarotojų. Miesto savivaldybė yra padariusi gražų parką, kuris dabartiniu laiku užima apie 50 ha. Parke gražiai ratu išvedžiota keletas kilometrų kelių-takų. Juose pristatyta nemažai suolu ir dėžių atmatoms. Palei mišką ir miške pristatyta daug privačių vasarinių. Visose jose šią vasarą buvo pilna vasarotojų. Miške-parke savivaldybė turi pasistačiusi svetainę, prie kurios šiemet pristatyta veranda šokiams. Parke lankosi ir šiaip daug žmonių./ Žymesnis vasarvietės trūkumas tas, kad upė per toli, apie 2 km.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. rugpjūtis. „Ties Miškunerio [Mišnunerio] odų fabriku rasta prigėrusi Šventosios upėje Ona Žukauskienė 75 metų amžiaus. Pastaruoju laiku ji buvo psichiniai nesveika.“ (Darbas. – 1937.)

1937 m. rugpjūtis. „Darbo Rūmams įsteigus Ukmergėje kultūros klubą, darbininkijos popietinio gyvenimo vaizdas pasikeitė: jie uoliai lanko klubą, skaito laikraščius, klauso radijo, lošia šachmatais, šaškėmis ir, apskritai, kultūringai leidžia laiką. Čia pat tariasi darbo klausimais ir, esant reikalui, nemokamai gauna juridinius patarimus. Be to, beveik visi darbininkai priklauso klubo sekcijoms: kas sporto, kas meno ir t.t. Klubas turi neblogų šachmatininkų ir sportininkų. Ypačiai pamėgo sportą: dažnai daro futbolo ir krepšinio rungtynes su vietos ir užmiesčio komandomis. Yra įsteigta ir moterų krepšinio komanda./ Rengiamajai rugsėjo 19 d. darbininkų šventei Kaune darbininkų choras sparčiai ruošiasi; dažnai daromos repeticijos, pasitarimai. Norima tinkamai pasirodyti. Darbininkų chorui vadovauja Šv. Petro ir Povilo bažnyčios gabus vargonininkas Alekna.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. rugpjūtis. „Rugpjūčio 25 d. savo nuolatinėje buveinėje, Ukmergėje, 1 pėst. L. D. Kng. Gedimino pulkas šventė metinę šventę. Iš  pat ryto miestas pasipuošė tautinėmis vėliavomis. Nuotaika darėsi šventadieniška. Ukmergiečiai gediminėnus karštai myli ir visur su jais bendrauja. Ir neveltui. Tas pulkas 1919 m. rugpjūčio 25 d. ties Zarasais galutinai sumušė bolševikus ir tuo būdu atvadavo iš jų Aukštaitiją. Tad pulko šventei diena, rugpjūčio 25 d., nėra atsitiktinai nustatyta, bet turi labai gilią istorinę prasmę./ Kariai gražiai išsirikiavo pulko aikštėje kur jau buvo susirinkę įstaigų viršininkai ir šiaip visuomenė./ Šventė  pradėta pamaldomis, kurias laikė pulko kapelionas kun. Keblaitis. Po pamaldų jis pasakė kariams momentui pritaikytą pamokslą. Po to, pulko vadas gen. štabo pulk. Gustaitis pasakė sveikinimo kalbą, primindamas pulko žygius ir juose kritusius karius, kurie buvo pagerbti gedulingu maršu. Paskui buvo sušukta „valio“ už Ginkluotųjų Pajėgų Vyriausiąjį Viršininką – Valstybės Prezidentą Antaną Smetoną, už vyriausybę ir kariuomenės vadovybę. Šiai daliai pasibaigus įvyko paradas. Pro svečius stipriu žingsniu praėjo žvalūs kariai, kurie ne vieną svetį sujaudino ir paliko gilų įspūdį. Po parado 3 bataliono kareivinėje buvo bendri pietūs, kurie praėjo labai nuoširdžioje nuotaikoje./ Po pietų dar buvo komiškoji sporto dalis – vaidinimas, kuris visiems labai patiko ir sukėlė gardaus juoko./ Apskritai visa šventė praėjo labai gražiai ir įspūdingai.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. „1 pėst. pulkas šią vasarą atliko daug rajono pagražinimo darbų: sutvarkyti kiemai, darželiai, aikštelės ir ties naujomis kareivinėmis, ant speciališkai įrengtų meniškų pjedestalų pastatyti J. E. Resp. Prezidento A. Smetonos, pulko šefo D. L. K. Gedimino ir kar. Juozapavičiaus biustai. Skulptūros darbus atliko likt. pusk. P. Ožiūnas.“ (Karys. – 1937.)

1937 m. rugpjūtis. „Miesto savivaldybė samdo du dantų gydytoju, kurie gydo pradžios mokyklų vaikų dantis. Du kartus per metus, pradžioje ir pabaigoje mokslo metų, gydytojai tikrina vaikų dantis mokyklose ir rastus nesveikus tuojau pagydo. Per mokslo metus su nesveikais dantimis mokiniai lankosi pas dantų gydytojus į kabinetus ir ten gydomi. Tokių atsilankymų 1936/37 mokslo metais buvo 2236, o mokinių atsilankė 614. Per tuos mokslo metus užplombuoti 465 dantys, ištraukti 507 ir pagydyti 983 dantys. Iš viso praeitais mokslo metais pradžios mokyklose mokėsi 1468 vaikai. Vadinasi apie 42% vaikų, nuo 7 iki 14 metų amžiaus, jau su nesveikais dantimis./ Mokinių dantų gydymas miesto savivaldybei per metus atsieina apie 3000 litų: gydymas 2400 litų ir už plombas apie 600 litų.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

Rugsėjis
1937 m. rugsėjo 5 d. miesto stadione vyko 1 pėstininkų pulko sporto šventė – lengvosios atletikos rungtynės. Kariai rungėsi bėgimo (100, 200, 400, 800, 1500, 3000 metrų) rungtyse, estafetiniuose bėgimuose, granatos, ieties, disko metimuose, rutulio stūmime, šuoliuose į aukštį bei tolį, 7 km patruliniame žygyje. „[...] Laimėjusiems pirmąsias, antrąsias ir trečiąsias vietas pulko vadas įteikė asmeninius prizus. Šventei vadovavo kpt. Rugys. Į rungtynes atvyko labai daug svečių,  kuriems visą laiką buvo pranešami rungtynių rezultatai.“ (Karys. – 1937.)

1937 m. „Rugsėjo 12-13 d. Ukmergėje įvyko vasaros rytų apygardos žemės ūkio ir pramonės paroda. Ją trumpa kalba atidarė Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Ukmergės miesto vardu aukštuosius svečius ir parodos lankytojus pasveikino miesto burmistras V. Reklaitis. Atidarymo iškilmėse dalyvavo dar žemės ūkio ministeris St. Putvinskis, krašto apsaugos ministeris  brig. gen. Dirmantas, vyr. kariuomenės kapelionas kun. V. Mironas, Žemės ūkio rūmų direktorius agr. St. Jakubauskas ir k. Parodoje savo gaminius buvo išstatę Ukmergės, Utenos, Zarasų apskričių ūkininkai ir pramonės įmonės. Daugiausiai parodoje buvo gyvulių: arklių, karvių, bulių, kiaulių ir avių. Namų ūkio, pramonės,  jaunųjų ūkininkų, laukų ūkio, namų pramonės ir kituose skyriuose gyvais eksponatais, diagramomis ir plakatais buvo pavaizduoti paskutiniųjų metų laimėjimai. Parodos ekspertų komisijos įvertino visus eksponatus ir jų savininkams paskyrė medalius ir pinigines dovanas. Parodos eksponatams premijuoti Žemės ūkio rūmai, Pienocentras, Maistas, Lietūkis, Lietuvos cukrus ir kitos įstaigos bei įmonės paskyrusios apie 10.000 lt. Paroda sulaukė didelio susidomėjimo. Ją aplankė apie 12.000 žmonių.“ (Trimitas. – 1937.); „[...] Ukmergės parodoje savo gaminius buvo išstatę šie rateliai: Navikų, Nuotekų, Deltuvos, Lyduokių, Alionių, Šešuolių  ir Miegučių. Jaunųjų ūkininkų vasaros ir žiemos gamyba buvo premijuojama atskirai kiekvieno nario ir bendrai viso ratelio. Alionių JŪR už darbus gavo aukso medalį. Navikų, Lyduokių ir Nuotekų rateliai gavo sidabro medalius, Deltuvos, Šešuolių ir Miegučių rateliai gavo I laipsnio pagyrimo lapus. Jaunųjų darbai buvo pavaizduoti diagramomis ir paveikslais. Iš minėtų ratelių parodoje dalyvavo 145 nariai. Jaunųjų darbai buvo gausiai lankomi, klausiama paaiškinimų ir plačiau susipažįstama su jaunųjų rūpesčiais.“ (Jaunasis ūkininkas. – 1937.); „[...] Rugsėjo mėn. 12 ir 13 dienom Ukmergėje įvyko didelė vasaros rytų apygardos žemės ūkio ir pramonės paroda. Buvo ir JŪR skyrius,  kuriame vasaros gaminimo ir žiemos darbelius išstatė septynių ratelių jaunieji ūkininkai. Šioj parodoj buvo premijuojami ne tik paskiri jaun. ūkininkai, bet už gražesnį pasirodymą ir paskiri rateliai. Mūsų [Alionių] ratelis ekspertų komisijos buvo pripažintas gražiausiai pasirodęs ir apdovanotas aukso  medaliu bei pinigine dovana – 60 lt./ J. Buzys.“ (Jaunasis ūkininkas. – 1937.); „JAUNIEJI ŪKININKAI – GERIAUSI MELŽĖJAI/ Kad tai tikra tiesa, buvo įrodyta Žemės Ūkio ir Pramonės Parodoj Ukmergėje. Parodos antrąją dieną buvo suruoštas karvių melžimo konkursas, kuriame dalyvavo 23 melžėjai ir melžėjos. Jų tarpe ir 9 jaunieji ūkininkai./ Konkurso įvertinimo komisija premijavo 18 melžėjų, jų tarpe visus jaunuosius ūkininkus, būtent: Ignuo Tamošiūnui ir Emilijai Tamošiūnaitei (abu Navikų JŪR) paskyrė I laipsnio premijas, Onai Tamošiūnaitei ir Onai Jankūnaitei (abi Navikų JŪR) – II laipsnio premijas, Juozui Šnyrui, Onai Atkočiūnaitei (abu Navikų JŪR), M. Pavydytei, Stasei Pavydytei (abi Alionių JŪR)  ir Ver. Braunytei (Deltuvos JŪR) paskyrė III laipsnio premijas./ JŪR S-ga pirmą premiją laimėjusiam Navikų JŪR nariui Ignui Tamošiūnui paskyrė  papildomą dovaną – M. Itomlenskio ir St. Bagdono knygą „Sodininkystė“. Visi laimėtojai gavo pinigines dovanas, būtent: I laips. premiją laimėję – 15 litų, II l. premiją laimėję – 10 litų, III l. premiją laimėję – 8 litus./ Tokie gražūs jaunųjų ūkininkų laimėjimai be galo nustebino senuosius melžėjus ir gausingus parodos lankytojus. Visi stebėjosi jaunųjų sumanumu ir džiaugėsi jų laimėjimais./ J. Ūras.“ (Jaunasis ūkininkas. – 1937.)

1937 m. „Rugsėjo 12 d. Utenos pieninė buvo suorganizavusi ekskursiją į Ukmergės ž. ūkio ir pramonės parodą. Važiuoti buvo pasamdytas vienas vietos lentpjūvės sav. A. Rastenio sunkvežimis. Nuvažiuoti pavyko gerai, bet parvažiuoti – sunkiai. Iš Ukmergės išvažiuojant sunkvežimio vairuotojas buvo gerokai įgėręs. Pavažiavus kokius 2 km nuo Ukmergės, sugedo sunkvežimio motoras ir važiuoti nebebuvo galima. Buvo iškviestas blaivus šoferis, kuris sugedusią mašiną vairuoti atsisakė. Paskui pranešta policijai. Mašinai sugedus šoferis pabėgo, palikdamas lauke pilną sunkv. ekskursantų. Kitos mašinos laukti teko keletą valandų.[...]“ (Darbininkas. – 1937.)

1937 m. „Nuo rugsėjo 15 d. Ukmergėje, Bažnyčios g. 9, atidaromi skalbinių ir drabužių siuvimo ir dailės darbų kursai. Jie bus Švietimo Ministerijos žinioje. Vedami dailės darbų mokytojos Marijos Alseikienės./ Kursuose bus praeinami šie dalykai: skalbinių skyriuje – kūdikio kraitis, vaikų skalbiniai, moteriški skalbiniai, vyriški skalbiniai; drabužių skyriuje – mergaitėms suknelės, berniukams kostiumėliai, moteriškos bliuzės, sijonai ir suknelės; pritaikomosios dailės skyriuje – nėrimas, mezgimas, juostų audimas, adymas ir lopymas, dailus siuvinėjimas,  liaudies menas, paišyba, ornamentika ir kompozicijų sudarymai; bendro lavinimo skyriuje – lietuvių kalba, Lietuvos istorija. Mokslas kursuose – dvejų metų./ Į kursus priimamos baigusios bent pradžios mokyklą arba išėjusios tolygų mokslą ir nejaunesnės kaip 15 metų amžiaus./ Kursus baigusios ir išlaikiusios egzaminus bus duodami Šv. M-jos nustatyti pažymėjimai.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. „Ukmergės visuomenė, nekantriai laukusi grįžtančių  iš rudens manevrų karių, rugsėjo 19 d. su didžiausiu entuziazmu, nuoširdumu ir džiaugsmu paržygiuojančius dar toli už miesto ribų sutiko su šūkiu: „Sveiki žalių laukų sūnūs – tėvynės gynėjai“, nenutraukiamais valio ir didžiausių gėlių lietumi. Visus karininkus ir puskarininkius apdovanojo gėlių ryšeliais.“ (Karys. – 1937.)

1937 m. rugsėjis. „Miesto savivaldybės samdomas gydytojas pradžios mokyklų susirgusiems mokiniams gydyti ir apskritai mokinių sveikatai tikrinti. Pradžioje ir pabaigoje mokslo metų gydytojas  patikrina visų mokinių sveikatą mokyklose, o per metus susirgę mokiniai lankosi pas gydytoją į kabinetą./ 1936-37 mokslo metais buvo atsilankiusių pas gydytoją iš 1468 besimokiusių 1153 mokiniai, o iš viso užregistruota 1894 atsilankymai. Gydytojo apžiūrėta mokinių sveikatingumas šitaip pažymėtas: 1) gero kūno sudėjimo 336 mokiniai, vidutinio – 667, blogo – 150; 2) gero maitinimo 242 mokiniai, vidutinio – 616, blogo – 295; 3) švarių 894 mokiniai; nešvarių – 259; 4) susirgimai – niežais 9 mokiniai, piktšašiais – 35, kitomis odų ligomis – 57, akių gleive [?] – 39, trachoma – 4, regėjimo sumažėjimu – 144, ausų ligomis – 41,  kitomis ligomis – 367; su fiziniais defektais – 17, su plaučių ligomis – 52, su širdies liga – 28./ Gydytojui miesto savivaldybė sumoka per metus 2700 lt., už vaistus – per 1000 lt./ Už tą patį atlyginimą gydytojas gydo ir Šv. Vincento a Paulo draugijos išlaikomo darželio vaikus. Iš darželio atsilankė pas gydytoją su įvairiomis ligomis 149 vaikai, o iš viso atsilankymų įregistruota 214.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. rugsėjis. „Kilus nesusitarimams Lietuvos esperantininkų tarpe, iš esperantininkų draugijos pasitraukė vienas iš seniausių darbuotojų, jos ligmirtinis [nuolatinis, iki gyvos galvos?] narys, tarptautinės pasaulinės esperantininkų organizacijos generalinis atstovas Lietuvai L. Alseika, gyv. Ukmergėje.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. rugsėjis. Naujų Prekybos, pramonės ir amatų rūmų narių rinkimui buvo sudaryta ir Ukmergės apskrities rinkimų komisija: pirmininkas – I. Lemanas, nariai – A. Bitinas ir S. Bukancas. Komisija turėjo vadovauti elektorių (rinkikų) išrinkimui, kurie vėliau ir rinks rūmų narius. (Verslas. – 1937.)

1937 m. rugsėjis. Kainos Ukmergės turguje. Rugiai (litų už centnerį (50 kg) – 8; kviečiai – 13; miežiai – 9; avižos – 8,50; bulvės – 2; linų sėmenys – 13; raudonųjų dobilų sėklos – 65; švediškų dobilų sėklos – 90; dobilai pašarui – 5,50; šienas – 4; vasariniai šiaudai – 1,80. Darbo arklys – 350 Lt. Melžiama karvė – 180 Lt. Riebūs buliai (litų už gyvo svorio centnerį) – 22; riebios karvės mėsai – 19; lašininės kiaulės – 45. 6 savaičių paršas – 9 Lt, veršiukas – 12 Lt. (Mūsų laikraštis. – 1937.)

1937 m. „Ukmergė. Piliakalnio šaulių būrys šių metų rugsėjo mėnesio 26 d. atliko prizinius šaudymus iš pistoletų kovos šoviniais. Geriausiai šaudžiusiems šauliams buvo įteiktos dovanos. Visi šauliai gerai šaudė.“ (Trimitas. – 1937.)

Spalis
1937 m. Nuo spalio 1 d. Ukmergės apygardos darbo inspektorius Čėsnavičius  iškeltas toms pačioms pareigoms į Telšių apygardą, o Telšių apygardos inspektorius St. Žilevičius perkeltas į Ukmergę. (Darbininkas. – 1937.)

1937 m. spalis. „Ukmergė. Miesto pradžioje, prieš geležinkelio stotį, pradėta statyti moderni valstybinė amatų mokykla. Dabar pilnu tempu varomi pamatų darbai ir vežama statybinė medžiaga. Darbai bus vykdomi ir per žiemą. Galutinai mokykla bus užbaigta 1938 m. rugpjūčio 15 d. Statinys bus 2 aukštų su palėpėmis ir užpakaliniu priestatu.“ (Ūkininko patarėjas. – 1937.); „[...] Statinys bus modernaus stiliaus, 2 aukštų, jame tilps stalių ir metalininkų klasės, dirbtuvės, salės, koridoriai, vestibiuliai ir kiti kambariai, bendras skaičius kurių bus apie 50. Statinio kubatūra turės apie 17.000 m3. ši statyba kainuos per 600.000 litų./ Mokyklos statybos darbus yra paėmęs vienas iš žymiausių lietuvių rangovų Povilas Dėdelė. Techninę priežiūrą vykdo inž. Stankūnavičius, jam padeda diplomantas Girskis. Statybos darbus vykdo studentas technikas Survila. Statybos komisiją sudaro amatų mokyklos direktorius Vebras – pirmininkas ir miesto burmistras ats. pulk. Rėklaitis ir amatų mokyklos mokytojas Zareckas – nariai./ Statybos projektą sudarė inž. Vodopalas.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1937 m. „Spalių 7 d. Talkūnų miške įvyko Ukmergės ir Siesikų kuopų manevrai. Dalyvavo mėlynieji: Ukmergės miesto, Piliakalnio, Laičių, Laukuvos ir Deltuvos prieš raudonuosius: Siesikų, Pagirių, Bukinių ir Panoterių būrius. Jų tarpe buvo šaulių moterų, dviratininkų ir raitelių. Vyriausias manevrų vadas buvo rinktinės vado pad. kpt. Mickeliūnas. Pasibaigus manevrams, vadas tarė žodį, įvertindamas šaulių pasiryžimą, gausingai dalyvaujant ir sąžiningai pildant savo pareigas./ Manevruose dalyvavo 1-mp pėst. pulko adjutantas ltn. Eidimtas ir j. ltn. Dūda./ Būriams skirtus maistpinigius, Ukmergės būrio vadui j. ltn. Verbickui pasiūlius, šauliai paskyrė ginklų fondui.“ (Trimitas. – 1937.)

1937 m. spalis. Ieškoma „Potapienė – Bitinaitė, Ona, Karolio d., g. 1906 m. Zarasų aps., Smalvų v., Rusteikių km., gyvenusi Ukmergėje, Nuotekų 6. Vagystė. Pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1937.)

1937 m. „Spalių 9-jai paminėti Ukmergės kino „Modern“ savininkas B. Sabulis, visą tos dienos seansų pelną paskyrė Vilniaus Vadavimo Sąjungai./ Pažymėtina, kad tai dienai parinko vertingą filmą „Žavinga daina“. (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. spalis. „Kaip jau minėta, prieš kurį laiką Ukmergėje negalima buvo gauti zumerio [superfosfato (trąšų)]. Dabar yra atvežtas pakankamas kiekis ir jį galima gauti trąšomis prekiaujančiuose kooperatyvuose.“ (Lietuvos aidas. – 1937-10-11. – Nr. 462. – P. 6.)

1937 m. spalis. Ukmergės gimnazijos mokiniai buvo išvykę į Latviją. Aplankė Bauskę, Rundelę, Mintaują [Jelgavą], dvi dienas praleido Rygoje, bendraudami su Rygos lietuvių gimnazijos mokiniais  ir mokytojais. Grįždami aplankė statomą ant Dauguvos hidroelektrinę, Daugpilyje susitiko su Daugpilio pedagoginio instituto dėstytojais ir studentais. Ekskursijoje dalyvavo 56 gimnazistai, 6 mokytojai ir ekskursijos vadovas, gimnazijos direktorius Švoba. (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. spalis. „Per birželio 12 d. gaisrą Ukmergėje, daugiausia nukentėjo Sinagogos ir Žydų [dab. Širvintų ir Giedraičių] gatvių namai. Namai savo statyba ir išvaizda nebuvo pavydėtini ir, galimas daiktas, laikui bėgant būtų nugriauti./ Po gaisro buvo pradėta namai atstatinėti ir dabar jau beveik visi, išskiriant sinagogą, atstatyti. Atstatomieji namai jau gražesnės išvaizdos ir todėl puošia miestą.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. spalio 17 d. Ukmergės valstybinės gimnazijos gamtininkų būrelis padarė pirmąjį šiais mokslo metais susirinkimą, kurio metu buvo išrinkta nauja jo valdyba: pirmininku J. Savickis, vicepirmininku A. Vaičiulėnas, sekretore Rasteikaitė. Buvusi būrelio globėja mokytoja E. Bliūdžiūtė perdavė būrelio globą mokytojai E. Masiliūnaitei. Paskui būrelio pirmininkas skaitė savo kelionės į Rygą įspūdžius. Nutarta surengti vakarėlį. (Ateitis. – 1937.)

1937 m. spalis. „Orui atvėsus ir mokslo metams prasidėjus, žymiai padidėjo lankytojų skaičius valstybinėje bibliotekoje. Iki pietų lankosi suaugusieji, o popiet – moksleivija.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. spalis. „Dėl ypatingai sauso oro, per paskutinius mėnesius labai nuseko Šventosios upė. Šis vandens nusekimas labai apsunkina sielių plukdymą.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. spalis. „Prieš kurį laiką buvo sumanyta Ukmergės auto stotį iš Kauno gatvės iškelti į Vienuolyno gatvėj esantį Kačinskienės sklypą. Paskutiniu laiku tas sklypas buvo lyginamas, grindžiamas ir, apskritai, taikomas autostočiai./ Šiam sumanymui pasipriešino Ukmergės miesto Taryba, nes Vienuolyno gatvė yra pačiame miesto centre, joje įrengtas bulvaras – poilsio vieta. Be to, tąja gatve pirmadieniais ir ketvirtadieniais, turgų dienomis būna didelis judėjimas, pravažiavimai siauri ir tik bulvaro šonais – galimos katastrofos. Esama  ir kitų antraeilių argumentų prieš stoties iškėlimą į tą vietą./ Spalių 20 d. Vyr. Statybos ir Sausinimo Inspekcija visus parengiamuosius darbus sustabdė.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. „Spalių 24 d. Vilniaus Vadavimo Sąjungos Ukmergės miesto skyrius rinko aukas Vilniaus vadavimo reikalams. Rinkliavoje dalyvavo valstybinės, žydų gimnazijų mokiniai ir suaugę. Rinkliava pasisekė. Nors šį mėnesį antra rinkliava, bet surinkta per 150 litų./ Pažymėtina, kad žmonių susidomėjimas Vilniaus vadavimo reikalu nepaprastas. Paprastai žmonės rinkliavų nemėgsta ir neaukoja. Vilniaus vadavimo reikalams, ypač šį kartą, retas teatsisakė aukoti. Žydai taip pat mielai aukojo.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. „Rugsėjo – spalių mėn. Žemės Ūkio Rūmai Ukmergėje buvo suruošę vieno mėnesio mezgimo kursus. Atsiradus dideliam skaičiui norinčių kursus lankyti, jie buvo dar vienam mėnesiui pratęsti. Kursus lankė 60 kursančių, iš kurių 45 gavo baigimo pažymėjimus. 6 kursantės už gražiausiai, geriausiai ir greičiausiai atliktus darbus gavo premijas./ Spalių 31 d., pradžios mokykloje Nr. 1, Sodų gatvėje, įvyko tų kursų dirbinių parodėlė. Joje išstatyta 315 eksponatų, kurių tarpe buvo įvairūs kilimėliai, juostos megztukai, kojinės, pirštinės ir t.t. Daug darbų buvo tikrai meniškai atlikta. Dalį jų žadama išstatyti Paryžiaus parodoje. Ši parodėlė vaizdžiai parodė kursų naudą ir didelę pažangą. Susidomėjimas parodėle buvo didelis. Ją aplankė per 600 žmonių./ Dabar tokie kursai bus suruošti Želvoje, Vėliau – Giedraičiuose. [...]/ Kursams vadovauja Mažeikaitė.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

Lapkritis
1937 m. lapkritis. „Ukmergės miesto Taryba priėmė 1938 metų Miesto Savivaldybės biudžetą 740915 lt. sumai. Ateinančių metų biudžetas 156195 lt. didesnis už šių metų biudžetą./ Pajamų numatoma: paprastų – 528915 lt. ir nepaprastųjų – 212000 lt. Išlaidų: paprastų – 491192 lt. ir nepaprastų – 107223 lt.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. „Ukmergė. [Jaunalietuvių] Raj. vado įsakymu naujai paskirtas l. e. Ukmergės skyr. vado pareigas A. Stankevičius. Lapkričio 6 d. sk. susirinkimo proga buvęs sk. vadas Bruzga iškilmingai perdavė skyrių ir pareigas naujam vadui./ Atsiradus sk. daugiau inteligentinių pajėgų, buvo iškelta mintis steigti meno mėgėjų ir vaidintojų trupę. Mėgėjais užsirašė 22 jaunalietuviai. Trupei sutiko vadovauti buv. valst. teatro artistė Grikenienė. Nutarta rintai darbui ruoštis, kad trupė artimiausiu laiku su 20 metų Nepriklausomybės minėjime ukmergiškiams pasirodytų.“ (Jaunoji karta. – 1937.)

1937 m. lapkritis. „Plečiant linų prekybą, kartu didėja ir Lietūkio linų supirkimo punktai ir kooperatyvai pradeda supirkinėti linus. Nuo šių metų Ukmergės Žemės Ūkio D-ja pradėjo supirkinėti linus. Linai superkami aukštomis kainomis, brukti ir nebrukti, turgaus dienomis ir paprastomis, superkami D-jos patalpose. [...]“ (Ūkininko patarėjas. – 1937.)

1937 m. lapkritis. „Labai dažnai pasitaiko, kad į Ukmergės miesto savivaldybę įvairiais reikalais užeina mieste gyveną rusai. Veik visi jie Ukmergėje gimė ir augo, todėl lietuvių kalbą moka pakankamai ir su reikalu į įstaigos tarnautojus kreipiasi tik lietuviškai. Iš jų tarpo atsiranda vienas kitas (stačiatikių dvasininkas) asmuo,  kurie dėl nesuprantamų priežasčių, mokėdami lietuvių kalbą, į tarnautojus kreipiasi tik rusų kalba./ Savivaldybė ir taip turi pakankamai darbo, tai kam dar ją trukdyti, kad reiklaus atlikinėtų per vertėjus.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. „Šių metų lapkričio 13 d. apie 14 valandą dingo pasienio policijos Ukmergės baro 2 rajono policininkas Kazimieras Maleckas. Tą dieną apie 13 ½ valandos policininkas Maleckas nuėjo prie administracinės linijos./ Neberįžus policininkui Maleckui, buvo spėjama, kad lenkai bus jį sulaikę. Paklausti tuo reikalu lenkų pasienio apsaugos pareigūnai pareiškė, kad apie tai nieko nežiną./ Ukmergės apskrities viršininkas išaiškinęs, kad policininkas Maleckas tikrai yra lenkų sulaikytas, kreipėsi į lenkų Vilniaus – Trakų starostą, kviesdamas jį lapkričio 24 d. į konferenciją [pasitarimą?] prie administracinės linijos. Tačiau lenkų starosta į pasimatymą neatvyko, bet pranešė, kad policininkas Maleckas yra lenkų sulaikytas ir yra laikomas lenkų kalėjime teismo organų žinioje./ Yra daromi žygiai policininką Malecką grąžinti.“ (Policija. – 1937.)

1937 m. lapkritis. Ieškomas „Kličius, Sebastijonas, Juozo s., 27 m. amž., gyv. Ukmergės m. Kalėjimo g. 28 nr. Girtas būdamas triukšmavo. Pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1937.)

1937 m. „Lapkričio 20 ir 21 d. buvo minima 1 p. D. L. K. Gedimino pulko ir įgulos liktinių puskarininkių ramovės 10 metų sukaktis. Ta proga liktiniai puskarininkiai lapkričio 20 d. 16 val. aplankė karių kapus ir  padėjo ant žuvusių karių paminklo vainiką. Įgulos kapelionas kun. Keblaitis atlaikė už mirusius gedulingas pamaldas ir pasakė pamokslą. Tą pat dieną 19 val. ramovėje buvo iškilmingas posėdis ramovės dešimtmečiui paminėti. Į šį iškilmingą posėdį atvyko: įgulos viršininkas, aukštesnieji įgulos karininkai, buvusieji ramovės valdybos pirmininkai ir kitų įgulų ramovės valdybų įgalioti asmenys. Be to, buvo gauta daug nuoširdžių sveikinimų iš kitų įgulų karių. Įgulos ramovės pirmininkui atidarius iškilmingą ramovės dešimtmečio posėdį, įgulos viršininkas pasveikino liktinius puskarininkius ramovės 10 metų sukakties proga ir smulkiai apibūdino reikšmę liktiniams puskarininkiams. Toliau sveikino įgulos liktinių puskarininkių ramovės organizatorius ir įsteigėjas kpt. Rugys. Įgulos kapelionas skaitė paskaitą. Kapelmeisteris linksmino savo įdomia koncertine dalimi./ Lapkričio 21 d. 14 val. buvo bendri pietūs, kuriuose dalyvavo visi iškilmingo posėdžio dalyviai ir buvo pasakyta daug nuoširdžių sveikinimų ir kalbų. 19 val. prasidėjo linksmoji dalis.“ (Karys. – 1937.)

1937 m. lapkričio 20 d. Ukmergėje lankėsi ir tautininkų apylinkių pirmininkų suvažiavime dalyvavo Lietuvių tautiško jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ vadas B. Grebliauskas. (Jaunoji karta. – 1937.)

1937 m. „Lapkričio 20 d. Ukmergėje buvo [jaunalietuvių] Centrinio Orkestro skyriaus koncertas. Pradžioje koncerto pasirodė apie 20 jaunučių skudutininkų, vadovaujamų E. Matulevičiaus, kurie gražiai sugrojo apie 15 dalykėlių. Skudutininkams buvo smarkiai paplota. Po jų jaunutis Kazys Juodžbalis paskambino kanklėmis tris daineles./ Toliau buvo stygų orkestro koncertas, kuriam dirigavo A. Rauchas. Ypatingai didelį pasisekimą turėjo pačio dirigento sukomponuota „Pasaka“ ir „Lietuviška polka“, kurią turėjo pakartoti./ Po to buvo pasilinksminimas, kuriam grojo skyriaus džazbandas./ Ekskursijai į Ukmergę vadovavo Centr. Orkestro skyriaus vadas J. Martišauskas.“ (Jaunoji karta. – 1937.)

1937 m. lapkritis. „Šio rudens pradžioje vyr. darbo inspekt. Akelaitis ir Ukmergės apyg. darbo inspekt. tikrino vietos pramonės įmones. Rasta daug trūkumų. Buvo rasta keletas įmonių, kur darbininkams neduodama pietų pertraukos, nenustatytas reguliarus ir tikslus atlyginimas ir t. t. O daugelyje įmonių rasta ir dar didesnių nenormalumų, kaip tai: nevedamos bendrojo atsiskaitymo knygos, neišduota darbininkams atsiskaitymo knygelės, neužskaitomi viršvalandžiai ir t. t. Dabar, paskyrus į Ukmergę naują inspektorių J. Žilevičių, buvo visoms įmonėms išsiųsti paraginimai pastebėtus tose įmonėse trūkumus kuo greičiau pašalinti, antraip gresia bausmė. (Lietuvos žinios. – 1937.)

1937 m. lapkritis. Ukmergėje yra dvi prieglaudos seneliams ir pavargėliams. Viena yra laikoma Vincento a Paulo labdaros draugijos, o kita vadinama Krikščionių labdarybės draugijos. Ne per seniai šias prieglaudas lankė Socialės globos inspekt. Kasakaitis. Betikrinant, buvo konstatuota, kad abi prieglaudos turi labai blogas patalpas, kurios higienos atžvilgiu visai netinka. Be to inspektorius pastebėjo, kad senelių išlaikymas prieglaudose nėra brangus ir paragino abiejų prieglaudų vadovybes statyti vieną bendrą prieglauda – namus./ Šiuo metu Krikščionių labdarybės draugijos prieglaudoje yra 44 žmonės. Visi jie arba dėl senatvės, arba dėl nesveikatos darbui netinkami, tačiau dažnai tenka padirbėti ir gana sunkiai, nes prieglauda turi nemažą ūkį, kurio darbams nedaug pašalinių jėgų tesamdoma. Todėl, kad ir labai silpniems seneliams vasarą (o kai kada ir žiemą) tenka dirbti, ypač kai prasideda šienapjūtė, rugiapjūtė etc. Be to prieglaudoje daug kas nusiskundžia jos šeimininku – prievaizda, kuris per plačiai savo teisėmis naudojasi. Taip pat maistas prieglaudoje blogas./ Todėl yra gyvas reikalas pastatyti prieglaudai gerus, atitinkančius higienos ir sanitarines sąlygas, namus ir iš pagrindų pertvarkyti prieglaudos tvarką ir maistą.“ (Lietuvos žinios. – 1937.)

1937 m. lapkritis. Kainos Ukmergės turguje. Rugiai (litų už centnerį (50 kg) – 8,25; kviečiai – 13,50; miežiai – 8,75; avižos – 8,50; bulvės – 1,90; linų sėmenys – 14. Riebūs buliai (litų už gyvo svorio centnerį) – 18; riebios karvės mėsai – 17; lašininės kiaulės – 48. Žąsis – 5 Lt. (Mūsų laikraštis. – 1937.)

1937 m. lapkritis. „Šiomis dienomis pradėtas sudaryti Lietuvos Nepriklausomybės 20-ties metų sukakčiai paminėti komitetas. Į komitetą pakviesti miesto ir apskrities žymesnieji asmenys ir organizacijų vadai ir pirmininkai. Pakviesti per 25 asmenys./ Pirmas apskrities komiteto plenumo posėdis įvyks lapkričio 30 d. Ukmergėje Jachtklubo svetainėje./ Tuo reikalu rūpinasi Lietuvos nepriklausomybės 20-ties metų sukakčiai paminėti vyriausiojo komiteto įgaliotinis – Ukmergės apskrities tautininkų pirmininkas Mačiokas.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)
 
1937 m. lapkritis. „Ukmergės smulkaus kredito draugijoje tarnavo Adolfas Čekanavičius. Buvo įgijęs pasitikėjimą ir ėjo buhalterio-kasininko pareigas. Pats jokio turto neturėdamas, pradėjo linksmai gyventi. Geresnieji restoranai ir barai pasidarė jo nuolatinėmis užeigomis. Ne tik pats gerdavo, bet ir kitus vaišindavo. Ukmergiečiai pastebėjo jo nepaprastą išlaidumą ir, kraipydami galvas, laukė kas bus toliau./ 1936 metais viešojo įstaigų ir įmonių atsiskaitymo revizorius padarė minėtoje draugijoje reviziją ir rado, kad  kasoje stinga per 3000 litų. Giminių ir pažįstamų trūkumas buvo padengtas, bet A. Čekanavičius turėjo išeiti iš tarnybos ir jam buvo iškelta byla./ Čekanavičius kaltu prisipažino. Sakėsi neturėjęs tikslo savintis pinigus; buvo pametęs draugijos pinigus, todėl kasoje  ir trūko  pinigų./ Kauno apygardos teismas Ukmergėje A. Čekanavičių pripažino kaltu ir nubaudė 6 mėn. paprasto kalėjimo.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)
 
1937 m. lapkritis. „Šiomis dienomis, Ukmergėje, pas Zibalas, gyv. Pakalnės g. Nr. 17, pražydo retas tropikų augalas – filodendronas (Philodendron). [...] Esamas pas Zibalus filodendronas turi jau apie 10 metų. [...] Ukmergiečiai šiuo augalu yra labai susidomėję ir eina jo žiūrėti.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)
 
1937 m. lapkritis. „Savajai literatūrai propaguoti, Ukmergiečiai, gruodžio 31 d., sutikdami Naujuosius Metus, premijuos geriausią mūsų rašytojų originalų veikalą./ Tam tikslui lapkričio 26 d., Ukmergėje, Jachtklubo svetainėje, įvyko to sumanymo iniciatorių susirinkimas ir buvo sudarytas tam sumanymui pravesti komitetas. Į komitetą įeina Ukmergės šaulių rinktinės vadas pulk. leit. Pošiūnas, I rajono pradžios mokyklų inspektorius Cibulskas, mok. Biliūnas, Naujokaitis, Jasinevičius, Kuzmickas ir II apylinkės tardytojas Žėruolis./ Tąja proga, gruodžio 31 d. bus literatūrinis vakaras, per kurį Ukmergiečiai slapto balsavimo būdu pareikš savo nuomonę – veikalo įvertinimą./ Premija bus piniginė – 300 litų. Lėšos premijai bus gautos iš pakvietimų, garbės bilietų ir t.t./ Tikimasi, kad visuomenė tuo sumanymu susidomės  ir tinkamai tam pasiruoš.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)
 
Gruodis
1937 m. gruodžio 1 d. Pasienio policijos Ukmergės baro viršininku paskirtas Jolūbas Liaudinskis,  iki to buvęs Alytaus baro viršininku. (Policija. – 1937-12-01. – Nr. 23. – P. 463.); Kariuomenės šventės proga Prezidento įsakymu atsargos jaunesniajam leitenantui J. Liaudinskiui suteiktas atsargos leitenanto laipsnis. (Policija. – 1937.)

1937 m. Ukmergės policijos nuovados vachmistras Kazys Vasiliauskas ir Ukmergės nuovados policininkas Stasys Simanavičius apdovanoti Lietuvos Ugniagesių organizacijų sąjungos „Artimui Pagalbon“ trečio laipsnio ženklais. (Policija. – 1937.)

1937 m. „37. XII. 9. [] Siesikų v. Plytničios km. [gyvenančio] girininko Maldeikio, Vlado Ukmergėje iš Bukanco Izraelio kambario pavogtas pistoletas „Browning“, 1345 nr., 6,35 klb. Ukmergės m. n. [nuovados] v-kas [...].“(Kriminalinės policijos žinios. – 1938.)

1937 m. gruodis. Kainos Ukmergės turguje. Rugiai (litų už centnerį (50 kg) – 7,75; miežiai – 8,50; avižos – 8,50; bulvės – 1,80; linų sėmenys – 13; raudonųjų dobilų sėklos – 65; švediškų dobilų sėklos – 90. Riebūs buliai (litų už gyvo svorio centnerį) – 19; riebios karvės mėsai – 17; lašininės kiaulės – 48. Veršiukai (litų už 1 kg gyvo svorio) – 0,40; avys – 0,50. Žąsis – 5 Lt. Višta – 2,50. Kiaušiniai dideli (10 vnt.) – 1,30 Lt; maži – 1,10 Lt. (Mūsų laikraštis. – 1937.)    

1937 m. gruodis. „Šiuo metu Ukmergės mieste yra 15 pramonės įmonių, kuriose dirba 504 darbininkai. Tame skaičiuje 8 įmonėse dirba per 10 darbininkų ir 21 įmonėje – nuo 3 iki 10 darbininkų. Likusiose – 96 įmonėse dirba 1-2 darbininkai./ [...] / Darbininkai, ypač miesto, yra gerai organizuoti ir susipratę. Daugelis jųjų priklauso prie tautiškųjų organizacijų. Tarpusavio santykiavimas labai gražus. Apskrities įmonių darbininkija neorganizuota, dažnai nepastovi, sudaryta iš  kaimiečių ir dažnai yra darbdavių išnaudojama.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. gruodžio 15 d. Jachtklubo svetainėje Seimo vicepirmininkas Gilvydis skaitė paskaitą „Amerikos lietuvių ekonominis ir kultūrinis gyvenimas“. Paskaita trūko apie 3 val., tačiau dėl jos įdomumo ir paįvairinimo įspūdžiais iš prelegento kelionių po Amerikos lietuvių kolonijas, publika jos klausėsi susidomėjusi ir paskaitai pasibaigus „prelegentui padėkojo karštais plojimais“. (Lietuvos aidas. – 1937.)

1937 m. gruodžio 15 d. Lietuvių tautiško jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ vadas B. Grebliauskas jaunalietuvių Ukmergės rajono Mergaičių vadovę Elzę Usevičiūtę, išvykusią į Šakius, atleido iš šių pareigų ir padėkojo už darbą, Propagandos vadovą agronomą Antaną Krištolaitį atleido iš šių pareigų ir paskyrė Ūkinio parengimo vadovu, Ūkio vadovą mokytoją Juozą Tilindį atleido iš šių pareigų ir paskyrė Reikalų vedėju. Rajono vadovybėn paskirti: Antanas Banys – pirmuoju sekretorium, Augustinas Stankevičius – Propagandos vadovu, mokytoja Stasė Milčiūtė – Sporto vadovės pavaduotoja, mokytojas Jonas Motiekaitis – Dainos ir muzikos vadovu, agronomas Kostas Aleliūnas – Raitelių vadovu, Valė Bačiulytė – Grikenienė – Vaidybos vadove. (Jaunoji karta. – 1937.)

1937 m. gruodis. Ieškomas „Raščiauskas, Vaclovas, Antano s., batsiuvys, 20 m. gim. Ukmergės m., ten ir gyv. [...] Neturėjo dokumentų. Išreikalauti 15 Lt. baidą ir kvitą nusiųsti Ukmergės aps. v-kui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1937.)

1937 m. gruodis. „Paskutiniame Miesto Tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas pravesti naują gatvę į turgavietę. Minėtoji gatvė turėtų eiti pro Buškancų činšo teisėmis valdomą žemės sklypą. Buvo nutarta pasiūlyti Buškancams už imamą gatvei žemės plotą su griautino mūrinio pastato dalimi ir medžiais 10000 litų ir savivaldybės lėšomis padaryti Buškancams palei naują gatvę šaligatvį. Jei Buškancai su tuo Tarybos pasiūlymu nesutiktų, turtą priverčiamai nusavinti. Savininkai aiškinasi, kad turtas vertas daugiau pasiūlytos sumos, bet nepasako kiek.“ (Lietuvos aidas. – 1937.)

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau