1938 m.

Sausis    
1938 m. sausis. Ieškomas „Gecevičius, Pranas, Adolfo s., darbininkas, 26 m. amž., gyvenęs Ukmergėje, Šventoji 8. Kėlė triukšmą. Pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1938.)

1938 m. sausis. Ieškomas „Jakubčionis, Ignotas, Antano s., batsiuvys, gim. 1910. VIII. 11. Kauno ap., Panemunės v., Piliuonos k., gyvenęs Ukmergėje, Nuotekų 40. Dokumentų suklastojimas. Nuvaryti Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1938.)    

1938 m. sausis. „Nuo vasario pradžios [1937 m.?] Ukmergėje buvo leidžiamas savaitraštis „Aukštaičių žemė“. Iki šio laiko to laikraščio buvo išleista 46 numeriai. Dėl finansinių sunkumų kitais metais [1938 m.?] laikraštis neišeis. Paskutinis to laikraščio numeris buvo išleistas prieš Kalėdas.“ (Lietuvos aidas. – 1938.); „Ukmergėj leidžiamas laikraštis „Aukštaičių žemė“ sustojo.“ (Darbininkas. – 1938.)

1938 m. sausis. „Ateinantiems 1938 metams Miesto savivaldybė viešiesiems darbams numato išleisti 156.810 litų. Pinigai prašomi iš viešųjų darbų fondo. Į viešųjų darbų planą Savivaldybė įtraukė šiuos darbus./ Pagaminti 3.000 m2 tašytų akmenų. Be to, Juodausių km. prikasti 2.000 m3 akmenų, iš kurių bus daromos galvutės gatvėms grįsti. Šiems darbams numatyta išleisti 46.000 litų./ Iškasti pro autobusų stotį į turgaus aikštę naują gatvę [dab. Klaipėdos]. Vietomis išlyginti, nukasti ir pertvarkyti Deltuvos gatvę. Sutvarkyti Pilies gatvę, padarant tinkamą išvažiavimą iš miesto gaisrinės. Be to, sulyginti ir sutvarkyti naujai išvestą Basanavičiaus gatvę. Prezidento Smetonos alėją nukasti ir sutvarkyti iki Ramygalos gatvės. Numatyta 8.530 litų./ Išgrįsti toliau (dalis šiemet išgrįsta) Kęstučio aikštę ir Kauno gatvę tašytais akmenimis ant betono pamato. Taip pat išgrįsti iki Ramygalos gatvės Prezidento Smetonos alėją./ Pergrįsti Pilies ir Deltuvos gatves. Pastarojoje – sutvarkyti griovius. Šiemet darbams numatyta 20.000 litų./ Įrengti vietoje seniau buvusios turgavietės gražų miesto sodą [dab. Pilies parkas]. Miesto sporto stadione – baigti tvarkyti takus ir aikštes. Išvalyti piliakalnio rajoną. Sutvarkyti Vilkomirkos [Vilkamirgės – Vilkmergėlės] upelio šlaitus, juos išvelėnuojant. Be to, Vilkomirkos ir Sokolovkos [Sakalupio] upelius, tekančius pro miestą išvalyti, nes jie užteršti ir nemaloniai dvokia. Pivonijos kurorte – įrengti teniso aikštę ir praplėsti pasivaikščiojimo takus. Šiems darbams numatyta 20.060 litų./ Baigti Kauno gatvės kanalizaciją į statomą amatų mokyklą, prie geležinkelio stoties. Pravesti kanalizaciją Deltuvos g. iki naujai statomų kareivinių./ Vytauto, Deltuvos, Gedimino, sodų ir Prezidento Smetonos alėja pravesti vandentiekis. Šiems darbams numatyta 25.420 litų./ Naujai statomai 11 komplektų pradžios mokyklai [dab. J. Basanavičiaus gimnazija] išvesti sienas, padaryti perdengimą, stogų konstrukciją. Šiems darbams, įskaitant ir sumas darbo pajėgai apmokėti, numatyta 30.000 litų./ Pagaminti varguomenei kuro, išvalant Pivonijos ir Dukstynos kelmynus. Šiems darbams numatyta 800 litų./ Prie šių viešųjų darbų gaus darbo 200-260 nuolatinių darbininkų.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. sausis. „Prekybininkai ir vartotojai nusiskundžia, kad paskutiniuoju laiku druskos parduodama su blogu kvapu. Jų aiškinimu, blogas druskos kvapas esąs dėl to, kad druska vežama tais pačiais siaurojo geležinkelio vagonais, kuriais vežami bekonai. Matyt, tie vagonai nėra gerai plaunami ir tas kvapas persimeta į druską.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „Sausio 8 d. Jachtklubo svetainėje „Naujosios romuvos“ Bičiulių sąjungos Ukmergės skyriaus iniciatyva buvo suruošta įdomi paskaita tema: „Kultūros esmė“, kurią skaityti buvo pakviestas Vytauto Didžiojo Universiteto ordinarinis profesorius L. Karsavinas. Paskaita buvo labai aktuali, įdomi, tai nestebėtina, kad sutraukė nemažą klausytojų skaičių.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „Per žiemą vykdyti kino „Lyros“ remonto darbai baigti ir sausio 8 d. tas kinas vardu „Pasaka“ pradėjo veikti. Tačiau išviršinė kino išvaizda bent kol kas panaši į garažą, nei į kino teatrą./ Ukmergiečiai džiaugiasi, kad  konkurencijos sumetimais bus rodomos vertingesnės filmos./ Taip pat atremontuotas ir kinas „Modern“, kuris daro malonų įspūdį. Atrodo, kad dabar Ukmergė turės 2 padorius kinus.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „Ukmergės įgulos kariai beveik kiekvieną sekmadienį aplanko Ukmergėje esantį kiną „Modern“. Kino savininkas p. Sabulis kariams yra labai palankus ir už įėjimą ima tik po 20 centų. Kariai kinu labai patenkinti ir mielai jį lanko.“ (Karys. – 1938.)

1938 m. „Sausio 8 ir 9 d. Darbo Rūmų Ukmergės kultūros klubas buvo surengęs 2 paskaitas, kurias skaitė V. Uždavinys. Paskaitų tema: „Amerika – antroji lietuvių tėvynė“. Paskaitos buvo paįvairinamos šviesos paveikslais,  kur klausytojai turėjo progos pamatyti Amerikos dangoraižius, gamtą, anglių kasyklas ir t.t./ Paskaitos buvo įdomios, todėl sutraukė daug klausytojų.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. sausis. „[...] Miesto savivaldybė yra nustačiusi rajonus, kuriuose galima statyti tik mūriniai pastatai. Nuspręsta leisti statyti tik mūrinius pastatus: Kauno gatvėje iki geležinkelio stoties, Vytauto – iki kareivinių [dab. sankryža su V. Kudirkos g.], Vilniaus – visa, Gedimino – iki Ukmergėlės upelio tilto, Michališkių [dab. Klaipėdos] – iki Ramygalos gatvės ir apie turgavietę, Sodų – visa./ Taip pat nustatyta kuriose gatvėse galima statyti mūrinius pastatus, nemažiau 2 aukštų. Tokie pastatai bus statomi: Kauno gatvėj iki Deltuvos g. Vilniaus – iki tilto, Vytauto – iki Basanavičiaus gatvės, Gedimino – iki Egipto g. ir Naujoji [dab. Vasario 16-osios g.] – iki Sodų g.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „1 p. D. L. K. Gedimino pulko kariai šiais metais yra įsirengę puikią čiuožyklą, kurioje karininkai, liktiniai puskarininkiai ir kareiviai atlieka žiemos sportą pačiūžomis. Minėta čiuožykla už, palyginti, labai mažą atlyginimą leidžiama naudotis ir piliečiams. Reikia pabrėžti, kad tokia čiuožykla, kaip karių, kuri patenkina visus žiemos sporto reikalavimus, yra vienintelė mūsų mieste ir tuei labai daug čiuožėjų. Labai dažnai čiuožėjus linksmina 1 p. pulko orkestras, kapelmeisterio Kulikausko vadovaujamas.“ (Karys. – 1938.)

1938 m. sausis. „[...] Atgavus nepriklausomybę, miestas buvo pradėtas tvarkyti, griežtai prisilaikant išplanavimo ir statybos nuostatų. Toks tvarkymas vyksta ir iki šio laiko. Per tą laiką miestas iš pagrindų pakeitė savo išvaizdą ir dabar daro gražų įspūdį, prilygdamas geresniems, pirmaeiliams mūsų apskrities miestams./ Taip pat buvo ir yra tvarkomi miesto priemiesčiai. Gatvės pasidarė tiesesnės, išdygo gražūs namukai, sutvarkyti namų fasadai ir t.t. Be to, šiais metais miesto savivaldybės yra numatyta didžiausiame miesto priemiestyje – Smėliuose ištiesinti daug gatvių, dalį jų išgrįsti ir apskritai sutvarkyti.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „Klaipėdos atvadavimo sukaktuvių proga sausio 15 d. Jacht-klubo svetainėje įvyko šaulių rinktinės choro koncertas. Programoje dalyvavo choras, solistai, vyrų choras ir solistai – instrumentalistai. Chorams dirigavo šaulys muzikantas R. Čaikauskas. Solistams akomponavo p. Zibalas. Koncertas praėjo su dideliu pasisekimu. Pasiklausyti buvo atvykę rinktinės vadas plk. ltn. Pošiūnas, moterų rinkt. vadė šaulė Siemaškaitė, gausi Ukmergės visuomenė. Rinktinės šaulių choras šiemet numato aplankyti pafrontės šaulių dalinius ir be to ruošiasi dainų dienai – birželio 12 d. Ukmergėje.“ (Trimitas. – 1938.)

1938 m. „Sausio 16 d. [Lietuvių verslininkų sąjungos] Ukmergės skyr. visuotinas narių susirinkimas perrinko valdybą, kuri po pirmininko mirties buvo nepilna. Naujai išrinktieji valdybos nariai taip pasiskirstė pareigomis: pirmininku – Juozas Bajoras, sekretorium – Leonas Šaltenis, iždininku – Juozas Meškelė, nariais – Paulius Tamašauskas ir Antanas Survila. [...]“ (Verslas. – 1938.)

1938 m. sausio 21 d. Ukmergės kapinėse palaidotas Smėlių šaulių būrio vadas dimisijos jaunesnysis leitenantas Pranas Straskauskas. J. Straskauskas, atleistas į pensiją, 1934 m. apsigyveno Ukmergėje, tais pačiais metais tapo šauliu, o 1937 m. pabaigoje įsteigė 39-ių šaulių būrį Ukmergės priemiestyje – Smėliuose, kuriam vadovavo iki pat mirties. (Trimitas. – 1938.)

1938 m. sausis. „Valstybinės amatų mokyklos statyba buvo pradėta praeitais metais rudenį ir šiems mokslo metams prasidedant bus baigta. Pamatai jau išvesti, bet žiemos laikas trukdo tolimesnius darbus. Mokykla statoma Kauno gatvėje, prieš geležinkelio stotį. Ji turės centrinį pastatą ir 2 fligelius. Statinys bus modernaus stiliaus, 2 aukštų, jame tilps stalių ir metalininkų klasės, dirbtuvės, salės, koridoriai, vestibiuliai ir kiti kambariai, bendras skaičius kurių bus apie 50. Statinio kubatūra turės apie 17 000 m3 . Ši statyba kainuos per 600.000 litų./ Mokyklos statybos darbus yra paėmęs vienas iš žymiausių lietuvių rangovų Povilas Dėdelė. Technikinę priežiūrą vykdo inž. Stankūnavičius, jam padeda diplomantas Girskis. Statybos darbus vykdo studentas technikas Survila. Statybos komisiją sudaro amatų mokyklos direktorius Vebras – pirmininkas ir miesto burmistras ats. pulk. Rėklaitis ir amatų mokyklos mokytojas Zareckas – nariai./ Statybos projektą sudarė inž. Vodopalas.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „Sausio 22 d. 1 p. D. L. K. Gedimino pulko ir įgulos liktinių puskarininkių ramovėje buvo visuotinis narių susirinkimas. Svarstant 1938 m. sąmatą visi liktiniai puskarininkiai nutarė paaukoti iš ramovės kasos Ginklų Fondui 100 litų./ Be to, paskyrė 200 lt. tiems liktiniams puskarininkiams, kurie 1938 metais laimės pirmąsias vietas šachmatų turnyre ir priziniuose šaudymuose iš pistoletų ir šautuvų.“ (Karys. – 1938.)

1938 m. sausis. Kainos Ukmergės turguje. Rugiai (litų už centnerį (50 kg) – 7,75; kviečiai – 14; miežiai – 8,50; avižos – 8,50; bulvės – 2. Darbo arklys – 300 Lt. Melžiama karvė – 180 Lt. Riebūs buliai (litų už gyvo svorio centnerį) – 19; riebios karvės mėsai – 18; lašininės kiaulės – 47. Veršiukas – 13 Lt. Avis – 16 Lt. Žąsis – 5 Lt. Višta – 2,25 Lt. Sūdyti lašiniai (1 kg) – 1,80 Lt. Rūkyti lašiniai – 2,60 Lt. Lydyti kiaulių taukai (1 kg) – 2,80 Lt. Sviestas (1 kg) – 2,50 Lt. Kiaušiniai dideli (10 vnt.) – 1,50 Lt; maži – 1,20 Lt. (Mūsų laikraštis. – 1938.)    

1938 m. „Sausio 29 d. iškilmingai buvo pašventinta ir atidaryta nauja auto stotis. Į atidarymo iškilmes iš Kauno atvyko Kelių Valdybos atstovas inž. Gražulis, Valstybės kontrolės atstovas inž. Grudzinskas ir dar pora svečių. Be to, dalyvavo Ukmergės kelių rajono viršininkas Mačiokas, einąs savivaldybės inžinieriaus pareigas Žurauskas ir kiti./ Šventinimo apeigas atliko parapijos klebonas kanauninkas Špakevičius,  kuris po to tarė keletą momentui pritaikintų žodžių. Dar  kalbėjo inž. Gražulis, svečiai ir kiti. Visi reiškė pasitenkinimą, kad dabar miestas turės tikrai modernią, jaukią ir keleiviams patogią stotį. Visi stebėjosi, kad per tokį trumpą laiką (37 dienos) ir esant nepalankioms oro sąlygoms, stoties koncesininkė Kačinskienė sugebėjo įrengti labai gražią stotį./ Kalbamoji auto stotis įrengta miesto centre, Vienuolyno gatvėje, Kačinskienės sklype. Stoties aikštė su pastatu užima 4000 m2 . Aikštėje greitu laiku bus pastatytas auto mašinoms garažas, benzino tankai ir kt. Pati stotis pasižymi ypatingu švarumu ir puošnumu. Joje yra nemaža salė keleiviams. Pažymėtina, kad stotis apstatyta gražiais baldais ir labai gerai apšviečiama. Sienos papuoštos veidrodžiais, Vytimi ir dideliu Tautos Vado Antano Smetonos portretu. Stotis turi vandentiekį ir kanalizacija./ Atrodo, kad ši auto stotis bus viena geresniųjų mūsų auto stočių.“ (Lietuvos aidas. – 1938.); „[...] Senoji auto stotis, kuri jau atgyveno savo dienas buvo įrengta Kauno gatvėje, Tubiašų žemės sklype. Stočiai sklypas buvo per mažas ir neatitiko šių dienų eismo reikalavimams. Be to, ir pačios stoties patalpos buvo per mažos, o kas svarbiausia, pasižymėdavo nešvara ir ventiliacijos stoka. Veik visą stoties personalą sudarė žydai, kurie savo akiplėšiškumu ir kitais neigiamumais ne vienam keleiviui paliko labai blogą įspūdį./ Naujoji stotis pradėta rengti rudenį./ Tam tikra mūsų mažumos dalis, jai suprantamais sumetimais, įvairiais būdais stengėsi neprileisti prie to, kad stotis būtų įrengta Kačinskienės sklype./ Pradėta statyba buvo nutraukta ir jau Eismo Direkcijai teko į šį reikalą įsikišti. Dėka jos žygių, gruodžio m. pradžioje darbai vėl buvo tęsiami ir jau šiandien matome, kad lietuvių pastangos nenuėjo veltui.“ (Verslas. – 1938.)

1938 m. sausis. „[...] Eglaitės neišvengsi, o tokia, kokia ji buvo, yra nepriimtina nei pedagoginiu, nei krašto ūkio požiūriu./ Ir žmonės ima manytis kitokių eglaičių. Štai Ukmergės m. 2 Nr. pradžios mokykla įsitaisė eglaitę iš vainikų, supintų iš eglės šakų. Rengėjai buvo patenkinti, kad nereikėjo nukirsti gyvo medelio, o jaunieji žiūrovai buvo sužavėti jos grožiu, nes apskritai vainikai visada yra gražūs, gražesni už chaotiškai išaugusias šakas. Svečiams naujoji eglutė padarė labai gero įspūdžio. Tai yra vienas konkretus mėginimas pakeisti senąją eglutę. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

Vasaris
1938 m. vasaris. Jonavos ir Ukmergės apylinkių gyventojai įteikė seimui peticiją, kurioje prašo nuo Ukmergės iki Malėtų pravesti geležinkelį. Peticijoje nurodoma, kad Jonavos, Ukmergės ir Malėtų rajonuose gyvena apie 80000 gyventojų, kurie neturi jokio patogesnio susisiekimo./ Peticijų komisiją sakytą raštą perdavė susisiekimo ministerijai susipažinti.“ (10 centų. – 1938.)

1938 m. vasario 1 d. laikinai einantys Ukmergės apskrities policijos vachmistrų pareigas Kazys Kronkaitis ir Jonas Venslovas patvirtinti vachmistrų pareigoms. (Policija. – 1938.)

1938 m. vasaris. „Ukmergės šaulių rinktinė šiais metais numato suruošti didelę piniginę loteriją 150.000 litų sumai. Loterijos pelnas bus skiriamas šaulių rinktinės namams tvarkyti, įrengti erdvią salę ir sutvarkyti kitas kultūriniams tikslams patalpas./ Lietuvos nepriklausomybės 20 metų sukakčiai paminėti jau galutinai nuspręsta įsteigti specialų šaulių būrį, kurį sudarys vietos policijos, apskrities viršininko ir apskrities valdybos įstaigų tarnautojai. Būrį norima pavadinti Vasario 16 dienos vardu. Jį organizuoti yra pavesta vietos policijos nuovados viršininkui Klygiui.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. vasaris. „Jau daug kartų spaudoje buvo minėta, kad Ukmergės jaunalietuvių rajonas yra veiklus, energingas ir drausmingas. Taip pat buvo paminėti ir rajono atlikti arba numatomi atlikti darbai. Visose gyvenimo srityse tas rajonas šiais privalumais yra toli pažengęs į priekį. Nežiūrint ekonominių ir kitų kliūčių, rajone skyrių tinklas plečiamas, veikla didėja ir, apskritai, rodos nėra tos gyvenimo srities, su kuria jaunalietuviams netektų bendrauti ir joje veikti./ Kaip žinoma, praeitų metų pradžioje, „Jaunosios Lietuvos“ Sąjungos vadovybė, norėdama suvienodinti jaunalietuvių išviršinę išvaizdą, buvo paskelbusi uniformavimosi konkursą. To konkurso duomenimis Ukmergės jaunalietuvių rajonas laimėjo pirmąją vietą ir dovaną – dūdų orkestrą. Rajono vadovybė ir jaunalietuviai džiaugiasi, kad jų pastangos davė tokių gerų rezultatų./ Rajonui vadovauja valstybinės amatų mokyklos direktorius Vėbras, visų jaunalietuvių mylimas ir gerbiamas.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. vasaris. „Vilniui Vaduoti Sąjungos Ukmergės apygardoje – apskrityje šiuo metu veikia 40 skyrių, kuriuose yra apie 1600 narių. Visi skyriai yra gana veiklūs, o ypač apie administracijos liniją. Tie skyriai kiekvienais metais, spalių 9-ajai ruošia laužus, kurie turi nepaprastai didelį pasisekimą. Daugelis skyrių turi pasistatę Vilniaus kryžius./ Vilniaus pasų registracija skyriuose vykdoma gyvai, nors kai kurių asmenų ir trukdoma, bet jie jokios įtakos nesudaro./ Praeitais metais apygardoje buvo suruoštos Vilniaus dienos, kurios visur praėjo su ypatingu pasisekimu./ Šiais metais bus baigti lankyti likusieji skyriai ir taip pat bus ruošiamos Vilniaus dienos, susirinkimai ir sprendžiami kiti, susiję su Vilniaus vadavimo klausimu, reikalai.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „Vasario 4 d. Ukmergėje, jachtklubo svetainėje, įvyko rajoninių kooperatyvų atstovų suvažiavimas. Jame dalyvavo nuo 17 kooperatyvų 35 atstovai. Į suvažiavimą atsilankė ir Kauno svečiai – Žemės Ūkio kooperatyvų direktorius seimo vicepirmininkas Gilvydis, revizorius Čirpus ir Pienocentro atstovas Jacevičius./ Suvažiavimą atidarė seimo vicepirmininkas Gilvydis, savo kalboje paliesdamas kooperacijos bruožus ir iškeldamas kitus svarbius klausimus. Po to, buvo sudarytas prezidiumas iš pirmininko Ukmergės Žemės Ūkio draugijos valdybos nario Krištolaičio ir narių: Griganavičiaus ir Railienės. Buvo daromi kooperatyvų atstovų pranešimai, pageidavimai ir t.t./ Revizorius Čirpus savo kalboje palietė kooperatyvų veiklą Ukmergės apskrityje, kooperatyvų atsiskaitymą ir iškėlė kitus klausimus./ Pienocentro atstovas Jucevičius painformavo apie kiaušinių supirkinėjimo punktus, jų pristatymą, rinką ir t.t.“ ( Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. vasaris. Ieškomas „Stankevičius, jonas, Prano s., apie 60 m., gim. Ukmergės m. Girtas būdamas kėlė triukšmą. Pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 19382.)

1938 m. vasaris. „Kino „Pasaka“ savininkai sutiko leisti darbininkus į kiną sumažintomis kainomis. Pirkęs bilietą darbininkas galės užimti per vieną vietą aukščiau, kaip biliete nurodyta./ Tokiomis sąlygomis į kiną bus leidžiami tie darbininkai, kurie turės Darbo Rūmų Kultūros Klubo pažymėjimus.“ (Lietuvos aidas. – 1938-02-08. – Nr. 61. – P. 5.)

1938 m. vasaris. „Tvarkydama viešųjų darbų planą miesto savivaldybė iki šio laiko neturi registruotų bedarbių. Visi užsiregistravusieji, kas tik norėjo, darbo gavo. Šiuo metu darbininkai dirba prie akmens kasimo  ir tašymo darbų ir miškuose. Prie šių darbų dirba apie 100 darbininkų. Jie visi užregistruoti ligonių kasoje ir, be to, dalyvauja draudime nuo nelaimingų atsitikimų.“  (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. vasaris. „Lietuvos nepriklausomybės 20 metų minėjimo Ukmergės apskrities komitetas šiomis dienomis tam tikru atsišaukimu – kvietimu paragino visuomenę paragino tas iškilmes kuo iškilmingiausiai švęsti. Kartu reiškiamas pageidavimas, kad tam minėjimui kiekvienas iš anksto pasiruoštų, pasirūpindamas namams papuošti reikalingos medžiagos ir kt., kad šventės nuotaika būtų justi kiekvieno Lietuvos piliečio sieloje ir namuos./ Tai dienai namai bus papuošiami vainikais, languose išstatomi papuošti Vyties, Respublikos Prezidento, D. Lietuvos kunigaikščių ir tautos veteranų portretai. Didesni namai iliuminuojami. Iliuminacijai elektros energiją nemokamai duos K. Deveikis – elektros stoties koncesionierius./ Pati šventės programa bus paskelbta vėliau.“  (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. vasaris. „Kad iškilmingiau ir reikšmingiau paminėtų nepriklausomybės 20 metų sukaktį ir kartu atsidėkotų mūsų garbingai kariuomenei už iškovotą laisvę, Ukmergės miesto ir apskrities viršininko Jurgelio iniciatyva, jo vedamos įstaigos tarnautojai, pasienio ir viešoji policija apsidėjo nuo gaunamo atlyginimo tam tikru procentu iš kurio pinigų bus nupirkta kariuomenei dovana – kulkosvydis./ Tam reikalui jau yra surinkta per 1000 litų ir Lietuvos banko Ukmergės skyriuje atidaryta einamoji sąskaita./ Dovana bus įteikta spalių 2 d. – policijos šventės proga./ Taip pat kariuomenei dovaną pirks ir apskrities savivaldybė, kuri šiuo reikalu dabar vykdo paruošiamuosius darbus.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. vasaris. Per metus Darbo Rūmų kultūros klube apsilankė 21134 asmenys, įvyko 27 paskaitos įvairiais klausimais, veikė bendro lavinimo kursai, kuriuose paskaitas skaitė 3 lektoriai. „Buvo suruošta 35 pramogos ir pasilinksminimai“, organizuotos 5 ekskursijos, kurios buvo panaudotos ir futbolo rungtynėms  išvykose. Dar surengta apie 30 vakarų,  koncertų ir vaidinimų. Prie klubo veikia šachmatininkų sekcija, kurią lanko apie 30 žmonių, šaškių – 27, dramos – 33, vaikų dramos – 14, vaikų baleto – 12, choro sekcija – 35. Klube yra dvi futbolo komandos, 27 lengvaatlečiai, 4 sunkiaatlečiai, 30 boksininkų, 2 stalo tenisininkai, 9 krepšininkai, 8 krepšininkės ir 15 ledo ritulininkų. Per metus darbininkams suteikta 290 juridinių patarimų, surašyti 242 įvairių sričių prašymai. (Darbas. – 1938.)

1938 m. „Vasario 12 d. įvyko Piliakalnio šaulių būrio metinis susirinkimas. Kontrolės komisijos pirmininkas Butvila pranešė apie būrio veikimą. Tarybon  išrinkti: V. Lukauskas, M. Zibalas, N. Butvila ir V. Mikalauskas. Į kontrolės komisiją: Žilinskas, Kuzmickas ir Liutkevičius. Visi būrio šauliai yra valstybės tarnautojai ir apsidėję specialiu mokesčiu būrio reikalams: nuo gaunamo mėnesinio atlyginimo 1%“ (Trimitas. – 1938.)

1938 m. „Šachmatų rungtynės. II. 13. Darbo Rūmų Kultūros Klube įvyko draugiškos šachmatų rungtynės tarp [gimnazijos] 7 b klasės šachmatininkų ir „darbiečių“, kurios pasibaigė lygiomis (5:5).“ (Jaunoji Lietuva, - 1938.)

1938 m. vasaris. „Ukmergės valstybinėje bibliotekoje, paprastai, rytais ir vakarais prisirenka daug žmonių, norinčių pasiskaityti laikraščių. Ypač būna perpildyta skaitykla vakarais. Bet yra viena blogybė, kuri nuolat kartojasi: tai vogimas iš skaityklos laikraščių. Dažniausia vagiami tie laikraščiai, kuriuose yra įdėta kryžiažodžiai, šarados, rebusai ir t.t.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. vasaris. „[...] Muzikos srity ukmergiškiai [gimnazistai] daro pažangą. Mokt. J. Motiekaičio pastangomis įsteigtas saloninis mokinių orkestras. Visi orkestrininkai kruopščiai dirba ir greit žada parodyti I-jį savo debiutą./ Šalia saloninio orkestro yra ir skudutininkų grupė.“ (Jaunoji Lietuva, - 1938.)

1938 m. „Liet. Neprikl. 20-čio proga, šaulių rinktinės teatras išvakarėmis turgaus aikštėje ir vasario 16 d. 2 pr. mok. (Smėliuose) ir kino „Pasaka“ salėse, dideliu pasisekimu suvaidino P. Gruodžio 4 v. dramą „Čia mano tėvynė“. Vaidino nemokamai, todėl publikos buvo labai daug. Režisavo p. Grikenienė. Teatrui vadovauja š [šaulys]. J. Dmuchauskas. Dailininkas ir grimorius – š. K. Liulevičius.“ (Trimitas. – 19381.)

1938 m. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Valstybės atkūrimo šventės proga apdovanojo eilę policijos tarnautojų, tarp jų, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio medaliu, ir Anuprą Grinių bei Kazį Kurpį – Ukmergės apskrities policijos vachmistrus  ir Juozą Brinzą – Ukmergės apskrities policininką. DLK Gedimino III laipsnio medaliu apdovanoti: Kazys Mažeika, Viktoras Kapočius, Tadas Adomulis, Grincevičius Bronius ir Medeišis Vytautas – Ukmergės apskrities II eilės policijos nuovadų viršininkai, Jonas Kepalas ir Kronkaitis Kazys – Ukmergės apskrities policijos vachmistrai, Stasys Verbickas ir Mečius Paškevičius – Ukmergės apskrities vyr. policininkai, Mykolas Bieris – Ukmergės apskrities policininkas, Jonas Mickeliūnas ir Feliksas Krasnauskas – Ukmergės apskrities policijos raštinės tarnautojai. (Policija. – 1938.)

1938 m. vasaris. „SKELBIMAS/ Ukmergės Apskrities Valdyba/ skelbia pasiūlymų/ KONKURSĄ/ Ukmergės apskrities savivaldybės ligoninės reikalams Rentgeno įrengimams, diatermijos bei pneumotorakso aparatams, kvarco ir solux lempoms, medžiagai sterilizuoti barabanams ir kitiems smulkesniems instrumentams bei įrankiams pristatyti./ Pasiūlymai priimami iki šių metų kovo mėn. 1 dienos 12 valandos apskrities valdybos raštinėje, Ukmergėje, Kauno gatvės 31 namas.“ (Verslas. – 1938.)

1938 m. „Vasario 16 ir 17 d. buvo laidojamos žmogžudžio Kavaliausko aukos. Kaip jau žinoma, minėtas Kavaliauskas vasario 14 d. nušovė 4 žmones ir sudegino 4 trobesius. Ypač jaudinančiai buvo laidojamas eigulys Auglys su žmona Augliene. Paskutinę jam pagarbą atidavė Taujėnų miškų urėdijos administracija ir tarnautojai. Laidotuvėse dalyvavo ir Ukmergės urėdija.“  (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. vasaris. „Ukmergės apyl. teisme buvo nagrinėjama Kragertų civ. byla. Adelė Kragertienė išdavė įgaliojimą šunadvokačiui [neturinčiam reikiamo advokatui išsilavinimo ir kvalifikacijos?] Stasiui Kazlauskui, bet jam stojus bylon, teisėjas V. Kontrimavičius jį atstatė nuo vedimo minėtos bylos ir pašalino iš teismo salės.“ (10 centų. – 1938.)

1938 m. vasaris. „Šiandien yra šaukiamas seimo posėdis. Jame bus svarstoma visa eilė naujų įstatymų projektų./ Be kita ko, bus svarstomas įstatymas Ukmergės gyventojo pil. Buškanco žemės sklypui miesto naudai nusavinti. [...]“ (10 centų. – 1938.)

1938 m. „Minint 20 metų Lietuvos nepriklausomybės sukaktį, Ukmergės įgulos kariai ir organizacijos po pamaldų bažnyčioje nuvyko į kapus ir padėjo vainikus ant paminklo žuvusiems kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės kariams. Iš kapų įgulos kariai ir organizacijos susirinko turgaus aikštėje, kurioje kariai suvaidino misteriją „Kovos dėl nepriklausomybės“. Misterijos autorius ir režisierius – kpt. Rugys.“ (Karys. – 1938.)

1938 m. vasaris. „Iš I-mo pėst. D. L. K. Gedimino pulko 5 kuopos sandėlio dingo pistoletas „Parabellum“, 9830 nr. V. S. [Valstybės saugumo] ir krim. polic Ukmergės apyg. v-kas [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1938.)

Kovas
1938 m. kovas. „Jau kiek laiko, kai Ukmergės Miesto Savivaldybė darė pastangų nupirkti žemės iš Berkos ir Libos – Taubos Buškancų, kad būtų pravesta pro tą vietą gatvė [dab. Klaipėdos g. dalis?] į turgavietę. Nors pirkimo sąlygos buvo duodamos labai geros, tačiau Buškancai tą žemės sklypą nesutiko parduoti, norėdami už jį gauti daug daugiau, nors sklypas ne toks jau didelis – 2453,7 m2 ./ Šis klausimas pateko net į Seimą. Seimas šį klausimą svarstė ir nutarė priimti įstatymą, pagal kurį šis sklypas bus nusavintas. Reiškia gatvė į halę vis tiek bus pravesta.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. kovas. „Speciali komisija iš Kauno srities technikos inspektoriaus Sasnausko, Ukmergės apskrities gydytojo Bartkevičiaus ir apygardos darbo inspektoriaus Žilevičiaus patikrino miesto ir priemiesčių įmones./ Buvo patikrinta techninė ir sanitarinė įmonių pusės. Kadangi toks tikrinimas Ukmergėje buvo daromas pirmą kartą, tai beveik visose įmonėse rasta mažesnių ar didesnių technikos ir sanitarijos trūkumų. Dėl atrastų trūkumų surašyti aktai ir įmonių savininkai yra įpareigoti nustatytu terminu tuos trūkumus pašalinti.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „Kovo 3-4 dienomis Karininkų Ramovės salėje birutininkių skyrius suruošė įvairių tautiškų kilimų ir tautiškų drabužių piešinių parodą. Eksponatus davė Žemės Ūkio Rūmai. Buvo išstatyta apie pusantro šimto kilimų, langų užuolaidų, takų ir staltiesių ir  per penkiasdešimt tautiškų drabužių piešinių. Į paroda buvo pakviestas iš Kauno dail. A. Tamošaitis su paskaitomis. Parodą atidarė birutininkių skyriaus pirmininkė Gustaitienė. A. Tamošaitis skaitė paskaitą „Tautiški drabužiai ir tautiškas buto įrengimas“./ Kitą dieną parodos salėje dail. A. Tamošaitis laikė net tris paskaitas. Pirmoji paskaita buvo gimnazijai, ypač su įdomumu klausės gimnazistai ir daugumas nusipiešė tautiškų drabužių pavyzdžius. Antrą paskaitą laikė skautėms, kaip pasirengti tarptautinei skautų stovyklai ir kokios būdingesnės ukmergiečių tautiškos ypatybės. Trečią paskaitą laikė amatų mokyklos mokiniams./ Paroda abi dienas buvo gausiai lankoma.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. kovas. Kainos Ukmergės turguje. Rugiai (litų už centnerį (50 kg) – 7,50; kviečiai – 14; miežiai – 8,25; avižos – 8,50; bulvės – 1,80. Riebios karvės mėsai (litų už gyvo svorio centnerį) – 19; lašininės kiaulės – 48. Veršiukas – 15 Lt. Žąsis – 5,25 Lt. Višta – 3,25 Lt. Sviestas (1 kg) – 2,80 Lt. Kiaušiniai dideli (10 vnt.) – 0,80 Lt, maži – 0,70 Lt. Rūkyti lašiniai (1 kg) – 2,50 Lt. Lydyti kiaulių taukai – 2,80 Lt. Pienas (1 l.) – 0,15 Lt. Grietinė (1 l.) – 1 Lt. (Mūsų laikraštis. – 1938.)

1938 m. „Kovo 6 d. Jachtklubo svetainėje įvyko [šaulių] rinktinės būrių atstovų susirinkimas. Apsilankė Šaulių S-gos vadas plk. Saladžius. Rinktinės vadas plk. ltn. Pošiūnas pradėjo susirinkimą ir į garbės prezidiumą  pakvietė s-gos vadą [...], įgulos viršininką plk. Gustaitį, tautininkų aps. pirm. Mačioką, ats. plk. Plentą, apskr. viršininką Jurgelį, jaunalietuvių rajono vadą Vebrą ir šaulių moterų rinktinės vadę Semaškaitę./ Plk. Saladžius pasveikino susirinkimą ir ilgoje, turiningoje kalboje nurodė šaulių veiklą kultūros ir krašto gynimo srityse.[...]/ Apie rinktinės darbus pranešė [...], tarybos narys Cibulskas, tarybos narys Čekanavičius, kontrolės komisijos narys Galinskas ir garbės teismo pirmininkas ats. plk. Plenta. Susirinkimas priėmė pr. metų ataskaitą, patvirtino šių metų sąmatą ir išrinko rinktinės tarybą. Į tarybą išrinkti: mokyklų inspektorius ats. ltn. Cibulskas, apskr. virš. Jurgelys, apskr. s-bės narys Čekanavičius, apskrities inžinierius ats. j. ltn. Paškevičius, apsk. gydytojas Bartkevičius ir mokt. Pakštaitis. Į garbės teismą: ats. plk. Plenta, kunigas Vegelė ir kapit. Kuzmickas./ Būrių atstovai pranešė apie savo būrių veiklą. Į paklausimus išsamiai atsakę s-gos vadas. Už aktyvų šališką darbą šaulys raitelis Kavalis apdovanotas Gedimino ordino III laipsnio medaliu.“ (Trimitas. – 1938.)

1938 m. kovo 7-11 d. Ukmergėje vyko Kauno apygardos teismo išvažiuojamoji sesija. Buvo sprendžiamos baudžiamosios bylos. „Ukmergiškė žydė Ch. Paduseinienė [Chaja Padušanienė?] už viliojimą jaunų mergaičių ištvirkavimui ir už laikymą ištvirkavimo landynės nubausta 3 metus s. d. [sunkiųjų darbų] kalėjimo ir jos sugyventojas M. Gutarmanas 9 mėnesiais paprasto kalėjimo./ [...] Be to keletas asmenų nubausta už sužalojimą, už vekselių klastojimą, už aborto darymą./ Pažymėtina, kad daugelis šių nusikaltimų įvyko dėl girtybės, kuri vis labiau plečiasi. Ukmergėje anksčiau buvo 5 smuklės, o dabar jų yra 17.“ (Mūsų laikraštis. – 1938.); „Kauno apyg. teismo išvažiuojamoji sesija Ukmergėje sprendė visą eilę bylų. Bylos buvo pirmos instancijos./ K. Grigonis, susiginčijęs su kaimynu Bartkevičium dėl šieno, augančio bendro valdymo kelyje, akmeniu sudaužė jam galvą. Už tai teismas jį nubaudė 6 mėn. kalėjimo./ St. Šalkauskienė panelei Ad. Br. Slaptai padarė abortą. Tačiau abortas nepavyko ir ji sunkiai susirgo. Teko paguldyti ligonėn. Visas reikalas iškilo aikštėn ir St. Šalkauskienei buvo iškelta byla. Teismas ją pripažino kalta ir nubaudė 2 mt. kalėjimo./ [...] L. Strumskis sužalojo savo draugą Zelenką ir už tai gavo 3 mėn. kalėjimo. Leiba Mišniuneris už vekselio suklastojimą gavo šešis mėn. kalėjimo lygtinai./ Maizeris Ruvinas išniekino mažą mergaitę ir už tai teismas jį nubaudė 3 mt. [sunkiųjų darbų] kalėjimo. [...]“ (10 centų. – 1938.)

1938 m. „Kovo 13 d. [1 pėstininkų] pulko kariams buvo surengta linksmoji valandėlė. Programa parengta neilga, bet įdomi, gyvai pavaizduojanti kareivio gyvenimą. Kupletistas civ. tarn. Rudauskas paskaitė gyvenimiškų aktualijų ir drausmės šviesoje parašytų kupletų: „Ko aš nepavydžiu“ ir „Keletas patarimų“; čigonai eil. Orlauskas ir eil. Biliackas pašoko keletą originalių čigoniškų šokių; gr. Gineika parodė įdomių fakyriškų numerių, o pulko orkestras, kapelmeisterio Kulikausko diriguojamas, pakoncertavo paties dirigento sukurtus maršus: „Leiskit man gyvent ir džiaugtis“, „Naujokas pirmą kartą pareina iš skirstymo“, „Greitasis Ukmergės ekspresas“ ir „Muzikantų komišką maršą“.“ (Karys. – 1938.)

1938 m. kovo 20 d. Ukmergės valstybinėje gimnazijoje įsisteigė Raudonojo kryžiaus būrelis. Į būrelį užsirašė apie 40 mokinių. Į būrelio valdybą išrinkti B. Lukauskas (VI b) ir D. Jurgelytė (VI a). Būrelio globėja – mokytoja E. Bliūdžiūtė, „susirašinėjimo skyrių ves mokt. E. Malinauskaitė“. (Ateitis. – 1938.)

1938 m. „Vasario 16 d. proga valst. gimnazijos mokiniai suaukojo 70 litų Ginklų Fondui. Nuo kovo 19 d. vėl gyvai eina visose gimnazijos klasėse aukų rinkimas Ginklų Fondui. Atrodo, kad vieni mokiniai suaukos kelis šimtus litų, o kai kurios klasės mok. yra pasiryžusios nupirkti po šautuvą./ Mokytojų Taryba kovo 21 d. nutarė per 5 mėnesius paaukoti Ginklų Fondui 30 % vieno mėnesio algos, kas sudarys apie 3000 litų. Ar tą sumą suaukoti pinigais ar pirkti ginklus, kol kas nenusistatyta. Yra sumanymas aukoti pinigais, kad vyriausybė iš bendrų visuomenės aukų nupirktų didžiųjų moderniausiųjų ginklų savo  kraštui ginti.“ (Lietuvos aidas. – 1938.); „Mokiniai sunkiose tėvynei valandose [kovo 17 d. Lenkija pateikė ultimatumą Lietuvai, reikalaudama per 48 valandas užmegzti diplomatinius santykius, t. y. iš esmės pripažinti Vilniaus okupaciją] parodė didelį ramumą ir susiklausymą. Nepasitaikė jokių išsišokimų gatvėse ar gimnazijoj. Už tai direktorius galėjo tik padėkoti. Į lenkų notą atsakėme gausiomis aukomis Ginklų Fondui. Neliko nė vieno, nepaaukojusio vieno, dviejų ar daugiau litų. Tai tėvynei, manom, bus daug naudingiau, negu karštuolių lenkų nekultūringi šūkavimai prie mikrofono ar iš plokštelių. Mokytojai yra nutarę paaukoti tam pačiam tikslui apie 3000 litų ir nupirkti už juos ginklų./ Gimnazijoj bus įtaisytos dvi aukų dėžutės Ginklų Fondui. Atliekamus centus ten mesime ir iš jų susidarys litai ir šimtai.“ (Ateitis. – 1938.)

1938 m. „Puiki filma. Kovo 21 matėme už visai menką kainą – vos 15 centų – puikią Švietimo ministerijos kultūrinę filmą. Visiems labai patiko. Pamatėme, kad mūsų tėvynėje yra daug tyro grožio ir saulėto džiaugsmo, ypač vasarą. Visiems patiko Gaižiūnų poligono gyvenimo vaizdai, nes tai labai atitiko dabartinę pakilusią nuotaiką.“ (Jaunoji Lietuva. - 1938.)

1938 m. kovas. Ukmergės savivaldybės tarnautojai nutarė paaukoti vieno mėnesio savo algas ir už tuos pinigus nupirkti tris sunkiuosius kulkosvaidžius. Šie ginklai kariuomenei bus įteikti „kariuomenės ir visuomenės šventės proga“. „Žydų organizacijos ir atskiri asmenys taip pat neatsilieka ir gausiai aukoja ir žada aukoti Ginklų Fondui“. (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. kovas. „Gavom šautuvus. Neseniai gimnazijos reikalams gauta šautuvų. Šaudymui jie gal ir netinka, bet mokymui tai tikrai tinka. Su šautuvais karinio parengimo pamokos daug įdomesnės, ypač dabar, esant tokiai nuotaikai.“ (Jaunoji Lietuva. - 1938.)

1938 m. kovo 25 d. iš Ukmergės marijonų vienuolyno į Latviją išvyko brolis Antanas Kaunas, dvejus metus vadovavęs marijonų vienuolyno daržininkystei – gėlininkystei. Jam dirbant šį darbą vienuolyno sode buvo priauginta daug naujų ir gražių augalų: rožių, alyvų, gladijolių, ir pan. Sodas prižiūrėtas pavyzdingai. (Šaltinis. – 1938.)

1938 m. „Kovo 27 d. Ukmergės apskrities tautininkų valdybos iniciatyva, jachtklubo svetainėje įvyko visuomenės susirinkimas, kuriame atvykęs iš Kauno d-ras Meškauskas, padarė pranešimą šių dienų aktualiais reikalais./ Po pranešimo buvo surašyta rezoliucija, kurioje Ukmergės visuomenė reiškia nusistatymą eiti išvien su Tautos Vadu ir vyriausybe, neklausyti jokių nerimą keliančių gandų ir būti vieninga ir griežta./ Čia pat buvo gausiai aukojama Ginklų Fondui.“ (Lietuvos aidas. – 1938-03.)

1938 m. kovas. „Ukmergės literatūros premijos komiteto iniciatyva, Jacht-klubo svetainėje buvo suruoštas literatūros vakaras. Jame savo kūrinius skaitė prof. V. Putinas – Mykolaitis, L. Dovydėnas, Inčiūra, Neveravičius ir Santvaras./ Atidarant vakarą literatūros premijos komiteto pirmininkas 1 rajono pradžios mokyklų inspektorius Cibulskas, Ukmergės visuomenės vardu pasveikino prof. V. Putiną – Mykolaitį, kaipo Ukmergės laureatą. Po to, buvo skaitomi kūriniai./ Visuomenė vakaru buvo labai susidomėjusi ir jame gausiai dalyvavo.“ (Lietuvos aidas. – 1938-04-08. – Nr.158. – P.7.); „Literatūrinis vakaras. Kovo 31 d. literatūrinei premijai skirti komitetas surengė literatūros vakarą, pakviesdamas svečių rašytojų iš Kauno. Kaip ir galima tikėtis, didesnė dalis klausytojų buvo mokiniai./ Vakarą pradėjo V. Mykolaitis – Putinas, pernykštis Ukmergės [literatūrinės] premijos laureatas. Jis pasidžiaugė ukmergiškių domėjimusi literatūra ir paskaitė pluoštą eilėraščių apie pavasarį. Dar skaitė eilėraščių St. Santvaras, K. Inčiūra, o prozos – F. Neveravičius, K. Inčiūra. L. Dovydėnas pakalbėjo apie paskutiniuosius įvykius Lietuvoje ir plačiame pasaulyje. Iškėlė kultūros fondo reikalingumą ir pagyrė Ukmergę, padariusią šioje srityje svarbų darbą. Visiems ypač patiko K. Inčiūros tikrai meniškas skaitymas ir deklamavimas./ Pelnas numatytas šių metų literatūrinei premijai skirti.“ (Jaunoji Lietuva. – 1938.)

Balandis
1938 m. „Degazatoriai. Balandžio 1 d. visi [gimnazijos] aukštesnių klasių moksleiviai buvo supažindinti su nuodingomis medžiagomis ir jų veikimu. Buvo paaiškinta, kaip reikia saugotis nuo dujų pavojaus ir kaip užnuodytus plotus valyti – degazuoti. Sudarytos kelios degazatorių grandys, kurios bus supažindintos ir praktiškai su degazavimo darbu. Gavom pažiūrėti ir pauostyti įvairių dujų, daugiausia ašarinių. Ne vienam teko prievarta apsiverkti.// Aukos Ginklų Fondui. Ginklų Fondui aukų iš [gimnazijos] mokinių tarpo surinkta 363 lt. ir 82 ct., o IV b. klasė viena perka karišką šautuvą. Bravo ketvirtokai! Pinigais daugiausia suaukojo VI a klasė.“ (Jaunoji Lietuva. – 1938.)
    
1938 m. „Ukmergės jaunalietuvių teatro artistai balandžio 2 d. karių salėje suvaidino Ukmergės įgulos kariams 5 veiksmų dramą „Nuodėmingas angelas“ ir visą pelną  paskyrė Ginklų Fondui.“ (Karys. – 1938.)

1938 m. „Vydūno minėjimas. Balandžio 2 d. [gimnazijos] literatūros būrelis surengė rašytojo Vydūno 70 metų amžiaus sukaktuves. Pradėjo minėjimą būrelio globėjas mokt. P. Naujokaitis, pažymėdamas, kad dabar Vydūnas nekaltai suimtas, sėdi Tilžės kalėjime. Bet visi turime viltį, kad taip ilgai nebus. Su Vydūno gyvenimu supažindino N. Dailidėnas (VII b). Toliau apie Vydūno kūrybą ir filosofiją skaitė referatus Kočėnas (VIII) ir M. Petkevičius (VIII). Paties Vydūno pasisakymą apie savo kūrybą skaitė A. Grigonis (VII b).“ (Jaunoji Lietuva. – 19382.)

1938 m. balandis. „Ukmergės jaunalietuvių teatras balandžio 3 d. kino „Pasaka“ salėje suvaidino P. Vaičiūno 5 veiksmų dramą „Nuodėmingas angelas“. Spektaklis praėjo su nepaprastai dideliu pasisekimu. Publikos buvo prisirinkusi pilna didelė kino teatro salė ir visi jaunalietuvių vaidinimu liko sužavėti. Šį kartą jaunalietuvių teatras pilnai pavadavo valstybės teatro gastroles. Nuoširdžiai vaidinimu rūpinosi V. Bačiulytė – Grikenienė./ Visas pelnas skiriamas Ginklų Fondui.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. balandžio 4 d. Ukmergės apskrities policijos vachmistras Juozas Černiauskas atleistas iš tarnybos dėl sveikatos būklės. (Policija. – 1938.)

1938 m. balandis. „Sąryšyje su šiemet vasario 16 d. atšvęsta 20-ties metų Lietuvos nepriklausomo gyvenimo sukaktimi, šiam svarbiam momentui pažymėti, Miesto Taryba nutarė iki šio laiko vadintą Naująją gatvę pavadinti Vasario 16 d. vardu. Taip pat ryšyje su Klaipėdos krašto atvadavimo 15 metų sukaktimi, nutarė Klaipėdos vardu pavadinti naujai projektuojamą pravesti iš Kauno gatvės gatvę ir gatves  iki šiol vadintas Mikailiškių ir Šlapių, kurios sudarys pirmosios tęsinį. [...] Norėdama paskatinti daugiau statydintis minėtuose sklypuose [miesto centre ir sutvarkytos infrastruktūros rajonuose] ir palengvinti statybai plėtotis sąlygas, Miesto Taryba nutarė naujus pastatytus ir galutinai įrengtus namus Kauno, Vytauto iki Kudirkos g., Vilniaus g. iki tilto, Vienuolyno, Sodų, Vasario 16 d., Klaipėdos iki gyvulių turgavietės, Prezidento Smetonos al. Iki Vaižganto g. ir Deltuvos gatvių rajone, atleisti nuo savivaldybės imamo mokesčio per trejus metus.“ ( Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „[...] Prieš atostogas, balandžio 8 d. pasidaro susirinkimą ir literatai. Įdomią novelę išmokinių gyvenimo skaito D. Eiva (VIII), kritikuoja M. Petkevičius (VIII). Ig. Šeiniaus knygos „Aš dar kartą grįžtu“ recenziją skaito Mušinskas (VII b). Savo eilėraščius skaito B. Rukša (V c), kritikuoja D. Eiva. Vienuolio novelių rinkinio „Nemigo naktys“ recenziją skaito N. Dailidėnas (VII b) ir ant galo  - V. Šlaitas (VI b) savo eilėraščius. Kritikavo D. Eiva.“ (Jaunoji Lietuva. – 1938.)

1938 m. balandis. „Nuo šio pavasario pradžios miesto savivaldybės jau gerokai parkui įrengti darbai [?]. Dabartiniu metu buvusioje miesto turgavietėje [dab. Pilies parkas], išradžius grindinį, pradėti profilio lyginimo darbai. Tam tikslui naudojama moderni, keliams taisyti mašina „Caterpillar“. Nuo aukštesnės būsimo parko vietos ši mašina nustumia žemes į žemesnes vietas ir tuo būdu vieta parkui daroma lygi./ Parke numatoma padaryti gazonus ir prisodinti dekoratyvinių krūmų ir medelių. Be to, bus altanos ir kiti pagražinimai. Pro šalį parko pravesta gatvė – Vienuolyno gatvės tąsa./ Kadangi parkas rengiamas ant buvusio aukšto upės kranto, tai nuo jo bus matyti labai toli. Matysis visas Smėlių priemiestis, Pivonijos kurortas, Vaitkuškio pilis (už 4,5 km) ir daug plačios apylinkės.“ ( Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. balandis. „Pavasariui įpusėjus, greitai prasidės ir turizmo sezonas. Ukmergė tam jau yra pasiruošusi. Čia veikia Lietuvos Turizmo Sąjungos skyrius, kuris mielai darys turistams daug [nesuprantamas žodis], patarimų ir kitais atžvilgiais./ Susisiekimas autobusais yra labai patogus, nes pro Ukmergę eina pirmaeilis Kauno – Zarasų plentas ir juo kasdien kursuoja 35 autobusai, neskaitant specialiųjų – ekskursinių autobusų. Be to, autobusai kursuoja ir į daugelį apskrities miestelių, kurie taip pat gamtos vaizdais ir istoriniais paminklais yra verti turistų dėmesio. Be šių susisiekimo priemonių yra dar siaurasis geležinkelis jungiąs Ukmergę su Jonava./ Taip pat esama ir gerų viešbučių. Iš jų pasižymi viešbutis – kavinė – restoranas „Rambynas“,  kaipo vienas geriausių apskrities miestų viešbučių. Viešbutyje yra 10 erdvių kambarių, apstatytų moderniais baldais ir aprūpintų visais patogumais. Viešbučio namai specialiai tam tikslui statyti, o 1936 metais, miesto burmistro ats. pulk. Rėklaičio pageidavimu sutvarkyti, padarant kapitalinį remontą. Padaryta eilė pagražinimų, kas gali patenkinti ir išlepinto skonio svečius. Pažymėtina, kad šiame viešbutyje apsistoja labiau rinktinė publika./ Visais atžvilgiais kiekvienam turistui Ukmergę aplankyti susidaro visai puikios sąlygos ir tikimąsi šį sezoną daug jų matyti.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. balandžio 15 d. laikinai einantis Ukmergės apskrities policijos raštvedžio pareigas Feliksas Krasnauskas paskrtas laikinai einančiu Ukmergės apskrities policijos raštvedžio – policijos vachmistro pareigas. (Policija. – 1938.)

1938 m. „Balandžio 18 d. užsidegė Jankelio Groso, gyv. Ukmergės m., galanterijos krautuvė. Nors gaisras greitai buvo pastebėtas ir likviduotas, tačiau jo nuostoliai dideli – 33000 litų, nes daug prekių sudegė arba apgadinta./ Gaisras kilo iš paliktos be priežiūros užkurtos krosnies.“ (Lietuvos aidas. – 19387.)

1938 m. balandžio 18 d. aktu Lietuvos Respublikos Prezidentas Lietuvos nepriklausomybės medaliu apdovanojo Ukmergės apskrities vyresnįjį policininką Mykolą Dikčių, policininką Juozą Bekešą bei Pasienio policijos Ukmergės baro policininkus Igną Maslauską ir Stasį Valinavičių. (Policija. – 1938. )

1938 m. balandis. „Ukmergės policija visomis priemonėmis stengiasi išnaikinti nešvarius lizdus, kurių čia buvo privisę gana daug. [...]/ Neseniai vieną tokią lizdų laikytoją Padisonienę Apygardos Teismas nubaudė 3 metams s. d. kalėjimo. Gi balandžio 20 d. Kauno apygardos teismas Ukmergėje nagrinėjo net 4 tokias bylas ir nubaudė Agotą Bartkienę 1 m. ir 6 mėn. p. kalėjimo ir Izidorių Slavinską ir Marijoną Ašmenskienę po 6 mėn. p. kalėjimo kiekvieną.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. balandžio 22 d. Kauno apygardos teismas Ukmergėje nagrinėjo buvusio Ukmergės kalėjimo viršininko Kristupo Veczemelio bylą,  kurioje jis buvo kaltinamas įvairiomis finansinėmis machinacijomis 1936 m. vykdyto kalėjimo remonto metu ir ūkininkaujant kalėjimo pagalbiniame ūkyje – Antakalnio dvare. K. Veczemelis padarė valstybei apie 4000 litų nuostolių, dėl ko jis buvo „patrauktas tieson ir atleistas iš tarnybos“. Teismas kaltinamajam skyrė 2 metus sunkiųjų darbų kalėjimo „susiaurinant teises“. (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. balandis. „Vykdant miesto tvarkymo darbus, saugumo ir gražinimo sumetimais. Pradėtos griauti lūšnos. Ypatingai daug tokių lūšnų yra Pilies kalno rajone – seniausioje miesto dalyje. Minėtos lūšnos ypatingai yra pavojingos gaisro atžvilgiu./ Didelė dauguma tokių lūšnų bus šiemet nugriauta, o likusios – kitais metais.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. balandis. „Šiais metais valstybės teatras pradėjo dažniau ir Ukmergėje lankytis. Neseniai dramos gastrolių metu buvo pastatyta „Aitvaras“, o balandžio 28 d. kino „Pasakos“ salėje bus statomas „Atžalynas“./ Ukmergiečiai valstybės teatrą visuomet mielai sutinka taip gausiai apsilankydami, kad dažnai net bilietų pritrūksta.[...]“  (Lietuvos aidas. – 19385.)

1938 m. balandžio 30 – gegužės 1 d. Ukmergėje buvo paminėta „kariuomenės ir visuomenės susiartinimo“ šventė. Pirmą dieną šventė vyko piliakalnyje – buvo suvaidinta misterija, šaulių choras padainavo dainų, grojo I pėstininkų pulko dūdų orkestras. Piliakalnio medžiai buvo papuošti elektros lemputėmis, degė didelis laužas. Pasibaigus iškilmėms, miesto gatvėmis važiavo kariai “iliuminuotais dviračiais”, upe plaukė “iliuminuotos baidarės”. Gegužės 1 d. pulko kareivinių aikštėje buvo surengtos pamaldos, vėliau iškilmingai įteikti visuomenės kariuomenei nupirkti ginklai (3 sunkieji kulkosvaidžiai, 1 lengvas, keliasdešimt šautuvų). Po to marširavo kariai, buvo surengtas kareivinių apžiūrėjimas, kareiviškų pietų ragavimas. Vakare kariai demonstravo įvairius sportinius pratimus. Šventė baigėsi pasilinksminimu pulko aikštėje. (Ūkininko patarėjas. – 1938.);  „Ukmergės pramonininkas Kazys Deveikis ir jo sūnus inžinierius Bronius Deveikis, kariuomenės ir visuomenės šventės proga, 1 p. D. L. K. Gedimino pulkui įteikė tikrai stambią dovaną – sunkųjį kulkosvydį. O jo įmonės tarnautojai ir darbininkai įteikė taip pat nemažą dovaną – 8 šautuvus.“ (Lietuvos aidas. – 1938.); „[...] Už surinktus iš [gimnazijos] mokinių pinigus buvo nupirkti trys šautuvai. Vieną dar šautuvą nupirko IV b klasė atskirai [...].“ (Jaunoji Lietuva. – 1938.)

1938 m. balandis. Mirusio Policijos klubo Ukmergės skyriaus nario vyresniojo policininko našlei klubo centro valdyba paskyrė 300 litų pašalpą. (Policija. – 1938.)

Gegužė
1938 m. „Gegužės pirmosiomis dienomis Ukmergėje, Kovarske, Siesikuose, Želvoje ir Širvintose įvyko apskrities JŪR [Jaunųjų ūkininkų ratelių] vadovų suvažiavimai. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „Lankėm kareivines. Gegužės 3 d. vyresnieji [gimnazijos] mokiniai, karinio parengimo instruktoriaus ltn. Žižiūno vadovaujami, aplankė [1 pėstininkų] pulko kareivines ir susipažino su visu jų gyvenimu. Paskui buvo parodytos patrankos ir haubicos. Staiga užpuolė lėktuvai ir erlikonai [priešlėktuviniai kulkosvaidžiai] pasistengė juos likviduoti. Paskui matėme, kaip greit ir drausmingai kariai rikiuojasi ir nereikia jiems jokių barnių, ko mums kartais labai reikalinga. Apžiūrėjom arklides. Gavome ir arklių pajodinėti. Bet blogi iš mūsų raiteliai, nes dar nesuvaldome gerai arklių. Na, bet pirma pamoka visuomet sunki...“ (Jaunoji Lietuva. – 1938.)

1938 m. gegužė. „38. V. 4. Ukmergėje, laike sportinio šaudymo pratimo, dingo 1 pėst. D. L. K. Gedimino pulko valdinis pistoletas: „Browning“, 5262 nr., 9 mm. V. s. ir krim. polic. Ukmergės apyg. v-kas [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1939.)

1938 m. „Gegužės 6 d. anksti rytą išvykstančius į poligoną gediminėnus palydėti gatvėse prie pulko rajono susirinko nemaža žmonių, kurie karius nulydėjo iki geležinkelio stoties.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „Gegužės 7 d. Ukmergėje įvyko metinis apskrities tautininkų apylinkių  pirmininkų ir atstovų suvažiavimas, į  kurį atsilankė LTS Vyriausios Valdybos atstovas V. Augustauskas. Be to, suvažiavime dalyvavo vietos įstaigų viršininkai. [...] buvo priimtas nutarimas,  kuriuo apskrities tautininkai vieningai pritarė naujai konstitucijai./ Į apskrities tautininkų valdybą  išrinkti: I rajono pradžios mokyklų inspektorius Cibulskas, apskrities gydytojas Bortkevičius ir apskrities agronomas Krištolaitis. Kandidatais – apskrities inžinierius Paškevičius ir gyd. Dumbrys.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. gegužė. „Ukmergės rajono jaunalietuvių vadovybė šiomis dienomis buvo suruošusi vienos dienos tautiškų šokių kurselius, kuriuos aplankė per 40 asmenų. Kurseliams vadovavo mok. Šibaila, Milčiūtė ir Banevičiūtė.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. gegužė. Šiomis dienomis vidaus reikalų ministras pulk. S. Leonas patvirtino Akc, b-vės „Oda“ odų fabriko Radviliškyje, Kaspelackienės saldainių dirbtuvės Ukmergėje ir Kremerio saldainių dirbtuvės Ukmergėje darbininkų uždarbio normas [nustatė uždarbio minimumą?]“ (10 centų. – 1938.)

1938 m. „Gegužės 25 d. motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungos Ukmergės sveikatos centro iniciatyva buvo suruoštas motinos dienos minėjimas, skirtas išimtinai neturtingoms, sveikatos centrą lankančioms, motinoms./ Visos motinos ir vaikučiai buvo apdovanoti kukliomis dovanėlėmis – cukrumi, muilu, o neturtingiausios, be to, dar  ir medžiaga [audiniu]. Vaikučiai gavo saldainių./ Pažymėtina, kad visos tos dovanos buvo nupirktos iš kuklių aukų, kurias sudėjo geraširdžiai žmonės, ruošiant šį minėjimą.“(Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. gegužės 25 d. „[...] Apie 21 val. Ukmergės priemiestyje – Pivonijoje užsidegė Lėmano fabriko koklių degimo skyriaus patalpa, kuri visa sudegė, nes vietoje nebuvo pakankamai vandens ir jis buvo vežamas iš miesto, apie 3 km. Gaisrą gesino Ukmergės miesto savivaldybės, kariuomenės ir šaulių ugniagesių komandos, kurios apie 23 val. gaisrą likvidavo. Patalpa buvo apdrausta. Nuostoliai siekia 27000 litų. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. gegužė. „1939 metais sausio 26 d. besibaigiant su koncesininku K. Deveikiu papildomai koncesijos sutarčiai, miesto taryba išrinko komisiją ir pavedė jai paruošti projektą elektros energijos tiekimo klausimui išspręsti.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. gegužė. „Ukmergės tunto skautės, giliai atjausdamos Palangos nelaimę [didžiulį  gaisrą], daugumoje pačios būdamos iš visai varge atsidūrusių šeimų, iš savo kuklių santaupų paaukojo 50 litų.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. gegužė. „Ukmergės apygardos ligonių kasa sveikame Pašilės pušyne turi išnuomavusi namus, kame yra įrengta vaikų kolonija. Į ją kasmet ligonių kasa siunčia pakaitomis silpnesnius kasos narių šeimų vaikus.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. gegužė. „Ukmergės JSO šiais metais paskubomis suorganizavo futbolo komandą, kuri per palyginti trumpą laiką padarė didelę pažangą ir teikia daug vilčių. Šiais metais toji komanda užmiestyje turėjo tris rungtynes,  iš kurių 2 laimėjo didele persvara ir 1 – sužaidė lygiomis./ Komanda yra nusistačiusi vykti į Panevėžį ir Uteną, kur žais su vietos futbolo komandomis.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

Birželis
1938 m. birželio 8 d. LTJS „Jaunoji Lietuva“ Ukmergės rajono Ukmergės miesto apylinkės vadu paskirtas Vilius Krygeris. (Jaunoji karta. – 1938.)

1938 m. „Ukmergės visuomenė, nekantriai laukusi grįžtančių  iš poligono pratimų karių, birželio 9 d. juos sutiko labai gražiai. Jau 5 val. ryto Kauno gatvėje pradėjo rinktis šauliai, skautai, mokiniai ir neorganizuotos visuomenės būriai. Kiekvienas su gėlių puokštėmis./ Visuomenė su didžiausiu entuziazmu, nuoširdumu ir džiaugsmu karius sutiko dar toli už miesto ribų. Karius pasveikino skautai šūkiu: „Sveiki žalių laukų sūnūs – Tėvynės gynėjai“, šaulių  ir visuomenės nenutraukiami valio, triukšmingi plojimai, mergaičių gėlių lietus ir t. t./ Į miestą įžengiant, kariai, jų ginklai ir žirgai buvo papuošti žalumynais ir žiedais, o karininkai jau buvo apdovanoti didžiuliais gėlių pluoštais.“ (Karys. – 1938.)
    
1938 m. birželis. „Esant gražiam orui, pro Ukmergę pravažiuoja daug ekskursijų. Daugiausia ekskursijų važiuoja į Zarasus, bet nemaža jų apsistoja ir Ukmergėje, kur aplanko įžymesnes vietas.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. birželis. „Iš Ukmergės praneša, kad ten labai susipykę vietos gydytojai žydai. Pas gydytoją K. mirusi viena moteris, bet dėl jos mirties jis apkaltinęs gydytoją L. Dėl tos priežasties jie ir susipykę. Dabar vietos rabinai deda pastangas susipešusius gydytojus sutaikinti.“ (10 centų. – 1938.)
    
1938 m. „Birželio 25 ir 26 d. miesto įgulos šauliai įspūdingai šventė Sąjungos metinę šventę. Sukakti minėti pradėjo šventės išvakarėmis, miesto piliakalnyje uždegdami Joninių laužą. Prie laužo kalbėjo rinktinės tarybos narys š. mok. Pakštaitis. Meninę dalį išpildė 1 p. pulko orkestras, rinktinės teatro nariai ir rinktinės choro dalyviai. Šventės rytą, miestas pasipuošė tautinėmis vėliavomis, o rinktinės namai skendėjo žalumynuose, iš kurių į mus žiūrėjo Prezidento ir Sąjungos Įkūrėjo Putvinskio portretai. Be to, šaulių namus puošė didinga Gedimino pilis ir šaulių skydas, kuriuos nupiešė š. dail. Liulevičius. Dalyvauta pamaldose, kurias atlaikė ir pamokslą pasakė kun. š. Buožius./ Po pamaldų, lydimas rinktinės vado ir kitų, įgulos viršininkas gen. št. plk. Gustaitis apėjo gražiai išsirikiavusius šaulius, pasisveikino ir pasakė šauliams kalbą. Įgulos v-kas už nuopelnus Lietuvai ir Šaulių Sąjungai Smėlių š. būrio vadui, š. psk. [puskarininkiui] Jonui Dalbokui įteikė Šaulių Žvaigždę. Jis įteikė ir aukojamus š. būriams šautuvus. [...] Aukotojams už paaukotus ginklus dėkojo rinktinės vadas plk. ltn. Pošiūnas./ Šaulių paradas paliko ukmergiškiams neišdildomą įspūdį savo darniomis ir drausmingomis uniformuotų šaulių eilėmis.“ (Trimitas. – 1938.)

1938 m. birželio 28 d. vykusiuose burmistro ir burmistro pavaduotojo rinkimuose burmistras V. Rėklaitis ir burmistro pavaduotojas („viceburmistras“) S. Martinauskas buvo perrinkti toms pačioms pareigoms. (10 centų. – 1938.)

Liepa
1938 m. „Naujai steigiamos Ukmergės mokytojų seminarijos direktoriumi nuo liepos 1 d. paskirtas Kauno miesto pradžios mokyklų inspektorius Antanas Vokietaitis.“ (Karys. – 1938.)

1938 m. liepa. „Ukmergės mokytojų seminarija praneša, kad šiais mokslo metais atidaromas III kursas, į kurį priimami abiejų lyčių asmenys, baigę 6 vidurinės mokyklos klases./ Prašymai su išeito mokslo pažymėjimais, gimimo metrika iki š. m. rugpjūčio mėn. 1 d. priimami Ukmergės apskr. I rajono pradžios mokyklų Inspektoriaus raštinėje (Ukmergė, Prezidento g. 2); vėliau – seminarijos patalpose: Ukmergė, Vytauto g. 27./ Apie sveikatos ir klausos patikrinimą kandidatams bus pranešta atskirai./ Seminarijos direktorius“. (XX amžius. – 1938.)

1938 m. „VII. 4 ar 5. Ukmergės m. Jagminas, Stasys pametė pistoletą „Brauning“, 897314 nr., 6,35 kbr., apdėvėtas, aprūdijęs, buvęs juodos spalvos, kuri dabar nudilusi, - 50 Lt. Ukmergės n. [nuovados] v-kas [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1938.)

1938 m. liepa. „Šiuo metu vyksta dideli miesto tvarkymo darbai. Vedama kanalizacija Kauno g. į statomą valstybinę amatų mokyklą. Šiomis dienomis ji bus vedama į Deltuvos g. į naująją kareivinę. Grindžiama tašytais akmenimis Kauno g. Paprastais akmenimis grindžiamos Gruodžio 17 d. ir Kareivinių gatvės ir pradėta grįsti Maironio g. Basanavičiaus gatvėje statoma mūrinė 12 komplektų pradžios mokykla. Statybos darbai yra jau įpusėję ir manoma, kad ateinančiais metais mokykla bus galutinai užbaigta./ Be to, smarkiu tempu namų savininkai jungiasi prie vandentiekio ir kanalizacijos magistralių, nes nustatytas terminas jau baigiasi./ Be šių darbų, bus pradėtas tvarkyti Piliakalnio rajonas, kuriam projektas jau yra paruoštas.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. liepa. „Vietoje praeitais metais sudegusio vienuolyno, šiomis dienomis pradėtas statyti naujas./ Dabar ruošiami pamatai ir gabenama statybos medžiaga.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. liepa. Ieškomas „Ivanauskas, Jonas, Domininko s., kailiadirbys, gim. 1912 m. Vilniuje, gyv. Ukmergės m. [...] Svetimo turto pasisavinimas. Pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1938.)

1938 m. liepa. „Ukmergėje jau pasibaigė M. Alseikienės siuvimo ir dailės darbų kursų apžvalginė paroda. Parodoje buvo išstatyti kursų mokinių darbai, kurie sudarė šiuos skyrius: 1. kūdikio kraitis, 2. moteriški ir vyriški baltiniai, 3. drabužiai berniukams, 4. moterų rūbai, 5. nėrimai ir mezgimai ir G. Gailės darbai. Visi išstatytieji dabai pasižymėjo savo menišku skoniu ir dailiu išpildymu./ Parodos tikslas buvo parodyti kaip paruošiamos kvalifikuotos amatininkės. Vaizdžia buvo parodyta. Kaip  iš pradžios nemokant mašinos valdyti, vėliau sistemingai prieinama prie balinių suknelių siuvimo. Paroda turėjo didelį pasisekimą ir visas tris dienas buvo gausiai lankoma. (Amatininkas. – 1938.); „Prieš porą metų Ukmergėje M. Alseikienė įsteigė dviejų metų siuvimo ir dailės darbų kursus, kur šiemet išleido pirmąją laidą. Neseniai įvyko tų kursų apžvalginė paroda, tęsusi tris dienas ir gausiai buvo lankyta./ Parodoje buvo išstatyti kursų mokinių darbai, kurie sudarė šiuos skyrius: kūdikio kraitis, moteriški ir vyriški drabužiai, berniukų drabužiai, moterų drabužiai, nėriniai ir mezginiai ir dailės darbai. Darbai gana meniškai atlikti ir raštai parinkti, ypač gražūs nėriniai ir mezginiai. Įdomus kūdikio kraičio skyrius, dvelkiąs vaiko dalia. Nors darbeliai smulkūs, bet darbo įdėta./ Paroda turėjo tikslą parodyti, kaip paruošiamos kvalifikuotos amatininkės. Vaizdžiai buvo parodyta, kaip iš pradžios nemokant mašinos valdyti, vėliau prieinama prie balinių suknelių siuvimo. Gana būdingas buvo parodoje plakatas, skambąs: „Kur yra amatas, ten nėra bado“. Ir matėsi, kad [tai] pirmoji laida, bet puikiai paruošta. Tam reikia džiaugtis tokiais kursais ir kitur steigti./ Kelios mokinės buvo baigusios gimnaziją, kitos ir menko išsilavinimo. M. Alseikienės siuvimo ir dailės darbų  kursai yra Švietimo Ministerijos žinioje.“ (Amatininkas. – 1938.)

1938 m. „VII. 23. [Gyvenantis] Ukmergės m. Švabinskas, Česlovas, Ukmergės m. pametė pistoletą „Brauning“, 33384 nr., 6,35 kbr., naujas, juodos spalvos, rankenos kairėje pusėje yra ištrupėjęs juodos medžiagos gabaliukas, - 42 Lt. Ukmergės n. v-kas [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1938.)  

1938 m. liepa. „Neseniai sukako vieneri metai, kai veikia Ukmergės rajono jaunalietuvių choras. Nors choras tvėrėsi labai sunkiomis aplinkybėmis, tačiau visos kliūtys buvo nugalėtos ir šiandien choras yra rajono jaunalietuvių pažiba./ Prieš kiek laiko tas choras Šiauliuose, jaunalietuvių chorų varžybose gavo 1 laipsnio pažymėjimą su dovanomis./ Chorui vadovauja R. Čaikauskas.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. liepa. „Prieš kiek laiko keturi Ukmergės miesto gyventojai – padorių tėvų sūnūs, parašė vienam Ukmergės miesto prekybininkui laišką, reikalaudami jų nurodytoje vietoje padėti 1000 litų  ir nepranešti policijai. Gi jų reikalavimo neišpildžius, grasino pagrobti prekybininko dukterį ir t.t./ Prekybininkas, gavęs tokį laišką nenusigando, bet tuojau pranešė kriminalinei policijai,  kuri netrukus išaiškino laiško autorius ir iškėlė jiems bylą.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. liepa. „Dėl sausros smarkiai nuseko Šventoji. Vietomis ją galima lengvai perbristi net nenusirengus./ Toks upės nusekimas labai apsunkina sielių plukdymą.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. liepa. „Šiomis dienomis Ukmergės priemiesty – Smėliuose, be esamo restorano, atidaromas dar vienas naujas. Šiame priemiestyje daugiausia gyvena neturtingieji žmonės – darbininkai. Čia nuolat įvyksta peštynės ir kiti nesusipratimai. Be to restorano, tame priemiestyje yra  ir šiaip slaptų užeigėlių, kur duodama gerti vietoje ir išneštinai./ Naujai atidaromu restoranu gyventojai yra labai nepatenkinti, nes tuomet Smėliai virs tikru girtavimo ir triukšmavimo lizdu.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. liepos 25-30 d. vykusiose Tautinės olimpiados šaudymo rungtynėse sidabro medalį pelnė Ukmergės medžiotojų draugiją atstovavęs B. Dirmantas. Jis rungėsi „molinių balandžių medž. šautuvais [lėkštelių] šaudyme“. (Policija. – 1938.)

Rugpjūtis
1938 m. rugpjūtis. „Krim. policijos Kauno apyg. vald. J. Bartaševičius nuo rugp. 1 d. keliamas į Ukmergę apygardos vedėju [...].“ (XX amžius. – 1938.)

1938 m. rugpjūtis. „Šiemet Pivonijos kurortas turi ypatingai daug vasarotojų. Pilnos ne tik specialios vasarinės, bet  ir artimesniųjų gyventojų butai. Vasarotojų tarpe yra ir užsieniečių./ Šis kurortas vasarotojus vilioja savo geru sutvarkymu, pigumu ir, kas svarbiausia, jaunu, sveiku pušynu.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. rugpjūtis. „Miesto paplūdimiuose besimaudančiųjų patogumui miesto savivaldybė įrengė drabužines, kuriose kiekvienas, atėjęs maudytis, gali saugiai palikti drabužius, atsineštus su savimi daiktus ir t.t.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. rugpjūtis. „Praeitais metais Ukmergės miestas įsteigė nuolatinį literatūros premijos fondą, iš kurio kasmet numatyta skirti premiją už geriausią, tais metais išleistą grožinės literatūros originalų veikalą. Pirmoji tokia premija – 500 litų teko prof. Mykolaičiui – Putinui už jo romaną „Krizė“./ Šiais metais taip pat bus duodama premija ir jau dabar tam ruošiamasi. Kai kurios įstaigos ir organizacijos jau yra paskyrusios tam tikras sumas, o kitos – dar žada./ Premija bus įteikta sutinkant Naujuosius metus./ Literatūros premijos reikalu Ukmergės miestas vienas iš pirmųjų parodė gražų pavyzdį, kuris jau rado ir nuoširdų pritarimą.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. rugpjūtis. „Kaip jau žinoma, nuo rugsėjo 1 d. Ukmergėje atidaroma mokytojų seminarija. Ji tilps valstybinės gimnazijos patalpose, o pati gimnazija, naujiems mokslo metams prasidėjus, persikels į nuosavus naujus rūmus./ Šiomis dienomis atvyks seminarijos direktorius Vokietaitis, kuris perims seminarijos patalpas. Šiais metais ten bus padarytas dalinis, o kitais metais – kapitalinis remontas./ Iki šio laiko norinčių stoti į seminariją yra paduota apie 90 prašymų, iš kurių 65 prašymai vien tik moterų. Manoma, kad iki rugsėjo 1 d. prašymų skaičius padidės.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. rugpjūtis. „Šiomis dienomis nežinomi piktadariai bandė apiplėšti Ukmergės muitinę. Piktadariai, išmušę langą, įlindo į muitinės viršininko kabinetą ir bandė atidaryti ten esančią piniginę spintą. Manoma, kad piktadariams kažkaip sutrukdė ir jie, nieko nepešę, pabėgo.“ (Mūsų laikraštis – 1938.)

1938 m. rugpjūtis. Kainos Ukmergės turguje: centneris (50 kg) rugių – 6,75 Lt; kviečių – 12 Lt; miežių – 7 Lt; avižų – 7 Lt; šviežių bulvių – 1,30 Lt; jaučiai – 0,46 Lt už gyvo svorio kilogramą; karvės ir veršiukai – 0,42 Lt už gyvo svorio kg; kiaulės – 0,90 Lt už g. s. kg; višta – 3 Lt; sviestas – 2,80 Lt už kg; kiaušiniai (pagal didumą) – 0,60 - 0,70 Lt už 10 vnt. (Darbininkas. – 1938.)

1938 m. „Nuo rugpjūčio 5 d. vietos šauliai suruošė plaukiojimo kursus. Kursai vyksta prie miesto stadiono, Deveikio malūno tvenkinyje. Kursams vadovauja Laurinavičius.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. rugpjūtis. „Nors auto stotis randasi miesto centre, tačiau kaimyniniai gyventojai savo tvarteliuose laiko kiaules. Esant šiltam orui auto stoties kieme jaučiamas blogas kvapas.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. rugpjūtis. „Į kaminkrėčių kursus Kaune miesto savivaldybė pasiuntė 2 vietos kaminkrėčius – Butmaną ir Vainšteiną. Tokiu būdu Ukmergė turės kvalifikuotų kaminkrėčių.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. rugpjūtis. „Miesto savivaldybei nugriovus eilę netinkamų namų, mieste jaučiamas būtų trūkumas. Tuo naudojasi namų savininkai ir nežiūrėdami kainų tvarkytojo nuostatų, žymiai pakelia butų nuomą.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. rugpjūtis. „Šaulių rinktinės tarybos nario mokytojo Paštaičio iniciatyva Ukmergėje nesenai įsikūrė šaulių stygų orkestras,  kuris taip ištobulėjo, kad net su rimtais koncertais yra pasirodęs Ukmergės visuomenei./ Dėl savo populiarumo tas orkestras dažnai kviečiamas koncertuoti net į provincijos miestelius.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „Rugpjūčio 9 d. apie 15 val. staiga užėjo juodi debesys ir nepaprastai smarkiai pradėjo lyti. Lietus buvo nematytai gausus, nes trukęs apie 15 minučių gatves pavertė upeliais. Žemesnėse miesto vietose vanduo užtvindė rūsius ir teko šauktis ugniagesių pagalbos./ Nors kartu krito ir žirnio didumo ledai, tačiau apylinkės ūkininkų laukams žymesnių nuostolių nepadarė, nes lijo siauru ruožu.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „Ukmergė. Piliakalnio šaulių būrys sparčiai dirba, sumaniam ir energingam būrio vadui ats. ltn. Šostakauskui vadovaujant. Per visai trumpą laiką (metų būvyje) būrys daug nuveikė. Per Kariuomenės ir Visuomenės šventę įsigijo 5 naujus šautuvus ir 1 mažojo kalibro šrateliais šaudantį šautuvėlį. Visi būrio šauliai uniformuoti naujutėle diagonaline uniforma. Būrys turi savo klubą, į kurį ateina vienas dienraštis ir 4 savaitraščiai bei mėnesiniai žurnalai. Įsigytas ir geras radijo imtuvas./ Būrys turi nuosavą kroketui aikštelę, stalo tenisą ir mažą bilijardą. Kasdien po darbo valandų klubas pilkas lankytojų, net su šeimų nariais. Būrio šauliai yra labai dėkingi savo vadui už didelį pasidarbavimą šiam būriui, nes iš esamų Ukmergėje šalių būrių Piliakalnio būrys savo veikla užima kone pirmą vietą.“ (Trimitas. – 1938.)

1938 m. rugpjūtis. „Prie Ukmergės valstybinės amatų mokyklos statybos buvo pasamdyti du sargai, kuriems buvo pavesta saugoti statybinė medžiaga. Jie sugalvojo lengvai pasipelnyti ir skardą, vinis ir cementą pradėjo pardavinėti vienam Ukmergės krautuvininkui. „Prekyba“ neilgai tęsėsi, nes jie buvo susekti, sargai atleisti iš vietos ir dabar visiems trims teks atsakyti teisme.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. rugpjūtis. „Šiais metais ypatingai daug yra norinčių stoti į valstybinę gimnaziją. Iki šio laiko į pirmąją klasę stoti yra paduota per 120 prašymų.“ (Lietuvos aidas. - 1938.)

1938 m. rugpjūtis. „Ukmergės valstybinės gimnazijos rūmai jau baigti statyti. Dabar lyginamos ir  tvarkomos aikštės, tveriamos tvoros, tvarkomi šaligatviai ir t. t./ Rugpjūčio 17 d., tam tikra komisija naujus rūmus priima  iš rangovų.“ (Lietuvos aidas. - 1938.)

1938 m. rugpjūtis. „Praeitą savaitę vienas Ukmergės įstaigos tarnautojas veiksmu įžeidė vieną pareigūną. Reikalas galėjo atsidurti teisme. Tarnautojo prašomas pareigūnas sutiko viską likviduoti geruoju, bet kaip satisfakciją pareikalavo įnešti Ginklų Fondui 2 šautuvų vertę – 250 litų. Tarnautojas su tuo sutiko ir nežinomo asmens vardu pinigus įnešė Ginklų Fondui.“ (Lietuvos aidas. - 1938.)

1938 m. rugpjūtis. „Miesto sodas pavadintas didvyrių Dariaus ir Girėno vardu, yra skirtas poilsiui. Jame yra pastatytas Nepriklausomybės paminklas ir įrengtas fontanas. Šventadieniais ir turgų dienomis sode būna labai daug žmonių.“ (Lietuvos aidas. – 19385.)

1938 m. rugpjūtis. „Brangios bruknės. Ukmergė. Rugp. 25 d. turguje už gorčių [2,82 l.] bruknių mokėjo 80 ct. Vienas žmogus buvo atvežęs visą vežimą, bet kai pirkėjos užpuolė, bematant ištuštino. Tuo tarpu obuolių tiek daug, kad niekas neperka.“ (Šaltinis. – 1938.)

1938 m. „Ukmergės kino „Modern“ savininkas Br. Sabulis rugpjūčio mėn. švenčia 20 metų kino įsteigimo sukaktį. Tąja proga, rugpjūčio 25 d. 1 p. D. L. K. Gedimino pulkui švenčiant pulko šventę, įteiks 2 šautuvus. Be to, visą seansų pelną rugpjūčio 22-24 d. d. skiria Ginklų Fondui ir vieną tos savaitės dieną nemokamai leis į kiną įgulos karius./ Reikia pažymėti, kad nuo pat kino įsteigimo, Sabulis nuolat aukoja labdarybės organizacijoms, Vilniui Vaduoti Sąjungai. Kartu yra jaunalietuvių ir šaulių rėmėjas – bičiulis.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. rugpjūtis. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulkas, stovis Ukmergėje, vakar [08. 25.] iškilmingai atšventė savo 20 metų sukaktuvių šventę./ Kadangi į šventes teikėsi atvykti ir Vyriausias Ginkluotų Pajėgų Viršininkas Valstybės Prezidentas Antanas Smetona, šventės iškilmės iš tikro buvo didelės. Tai buvo visos Ukmergės šventė. Ukmergė išsigražino, pasipuošė vėliavomis, atvykstančiam Aukštajam Svečiui sutikti pastatydinti specialūs vartai./ Valstybės Prezidentą Ukmergiečiai sutiko gražiai organizuotai. Visos visuomenės vardu pasveikino miesto burmistras ats. pulk. Rėklaitis./ Pulko šventės iškilmės buvo pradėtos pamaldomis kareivinių aikštėje. Pamaldose, be atvykusio Aukštojo Svečio, dalyvavo kariuomenės vadas, einąs ir krašto apsaugos ministro pareigas, brig. gen. S. Raštikis, divizijų vadai, buvusieji sukaktuves mininčio pulko vadai ir kiti./ Po pamaldų buvo pašventintas vienas naujas pulko kareivinių namas ir priimtas pulko paradas. Po parado buvo bendri su kareiviais pietūs,  kuriuose taip pat dalyvavo Valstybės Prezidentas Antanas Smetona, kariuomenės vadas brig. gen. S. Raštikis ir visi kiti aukštieji svečiai./ Iškilmių metu Valstybės Prezidentas ir kariuomenės vadas pasakė kalbas. Ukmergės visuomenė pulkui jo šventės proga įteikė atitinkamą dovaną.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „Rugpjūčio 26 d. Ukmergės valstybinės mokytojų seminarijos patalpose buvo tikrinama kandidatų sveikata ir klausa. Iš 105 kandidatų seminarijon yra priimta 90, iš jų 60 moterų ir 30 vyrų./ Rugsėjo 1 d., mokslo metus pradedant, bus iškilmingas seminarijos atidarymo aktas.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. rugpjūtis. „Praeitą savaitę tie Ukmerge, prigėrė Anykščių m. gyventojas Antanas Lukošius, apie 40 metų amžiaus. Jis drauge su kitais iš Anykščių plukdė sielius. Ukmergėje jis gerokai išgėrė ir eidamas prie sielių nukrito nuo upės kranto galva į vandenį ir prigėrė.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. rugpjūtis. „Prieš kiek laiko Ukmergėje buvo atidarytas restoranas „Lobynas“, kur, be radijo muzikos griežia ir orkestras. Ukmergiečiams tai naujiena./ Antras restoranas „Rambynas“, matyti, pajutęs klientų „atoslūgį“, šiomis dienomis panašią muziką įsitaisė ir pas save. Dabar abu restoranai tarpusavyje konkuruoja  ir nežinia kuriame muzika pasirodys geresnė, nes šiaip abu restoranai yra švarūs ir tinkamai laikomi.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. rugpjūtis. „1 pėst. pulkas turi turtingą ir tvarkingai įrištų 3585 tomų biblioteką. Knygų vertė Lt. – 11469,05. Pagal jų turinį tenka: beletristikai - 45%, pritaikomiesiems mokslams - 20%, istorijai bei geografijai – 15%, visuomenės mokslui ir teisei - 10%, kitiems - 10%. Knygos suskirstytos dešimtaine sistema./ Kareivių bibliotekos užuomazga siekia pirmąsias pulko kūrimosi dienas. Pirmuosius egzempliorius suaukojo karininkai ir net patys kareiviai. [...]“ (Karys. – 1938.)

1938 m. rugpjūtis. „Mokytojų seminarijos rūmų dalinis remontas jau atliktas. Perstatytos krosnys, išlygintos ir išbaltintos sienos  iš vidaus ir fasadas iš oro. Kitais metais bus padarytas kapitalinis remontas.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

Rugsėjis
1938 m. „Rugsėjo 1 d. Ukmergėje iškilmingai buvo atidaryta mokytojų seminarija. Į atidarymo iškilmes atsilankė Šv. Ministerijos atstovas – pradžios mokslo departamento direktorius Kviklys, vietos įgulos kariuomenės viršininkas gen. štabo pulk. Karvelis, klebonas Špokevičius, įstaigų viršininkai ir mokytojai. Be jų, atidaryme dalyvavo ir seminarijos auklėtiniai.“ (Lietuvos aidas. – 1938.); „[...] Šiais metais turime naujų draugų, būsimųjų „kaimo liktarnų“ – seminaristų. Mes buvome tokie geri, kad jiems užleidome savo buvusius rūmus, kuriuos teisybė, šiek tiek atremontavo, bent perdažė. O kitais metais, kaip girdėti, žada iš pagrindų juos atremontuoti./ Seminaristai yra buvę mūsų draugai šeštokai-ės iš mūsų gimnazijos ar iš kaimyninių gimnazijų. Tačiau yra ir tokių, kurie stoja į seminariją baigę septynias ar aštuonias klases. Seminarija mums padarė nuostolių: labai sumažėjo septintosios ir aštuntosios klasės. Seminaristai, tai dar nieko – vyrai, kaip vyrai, bet seminaristės, tai atrodo tokios poniutės...“ (Jaunoji Lietuva. – 1938.)

1938 m. „Nuo rugsėjo 1 d. Ukmergėje apsigyveno naujas advokatas K. Misevičius. Tokiu būdu miestas dabar turi 6 advokatus ir priv. gynėjus.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. rugsėjis. „[...] Pagaliau, po ilgų „kovų“ ir „peticijų“, leista nešioti [gimnazijos] mokiniams ilgus plaukus. Na, tai dabar ir blizga visų plaukai (Mamos vaikams, mat, sviesto atveža).“ (Jaunoji Lietuva. – 1938.)

1938 m. rugsėjis. „Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungos Ukmergės sveikatos centrą nuo sausio 1 iki rugsėjo 1 d. aplankė 2768 asm. Per tą patį laiką gailestingosios seserys padarė 1831 vizitų,  lankydamos kūdikius namuose. Įskiepyta nuo raupų per 100 vaikų. Be to, sveikatos centras yra davęs daug sveikatai reikalingų patarimų ir vaistų.“(Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „Rugsėjo 4 d. Ukmergėje buvo susirinkęs posėdžio rajoninei dainų šventei ruošti komiteto prezidiumas. Tame posėdyje nutarta šventę surengti ne sporto stadione, kaip anksčiau buvo numatyta, bet Pilies kalne, netoli miesto centro./ Dainų šventė bus pradėta rugsėjo 10 d. 20 val. naujuose valstybinės gimnazijos rūmuose, kur vyks V. radiofono simfoninio orkestro ir chorų varžybos. Rugsėjo 11 d. 11.30 val. bus pamaldos pulko aikštėje.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. rugsėjis. „Vienas Ukmergės pirklys, žydų tautybės, liko našlys ir vedė antrą kartą. Keletui mėnesių po vestuvių praėjus, pirklys pradėjo flirtuoti su lietuve tarnaite, su kuria flirtavo dar pirmajai jo žmonai gyvai tebesant. Pirklys susitarė su tarnaite iš Ukmergės pabėgti, pereiti į katalikų tikėjimą ir su ja susituokti. Tuo tarpu su savo žmona pirklys pradėjo nesutikti ir ginčytis. Jis norėjo žmoną iš savo namų išvaryti, bet ši jo neklausė. Tada vieną dieną atvyko kažkoks tarnaitės pažįstamas ir pirklio žmoną su visais daiktais išmetė į gatvę. Pirklys savo namus užrakino ir su tarnaite nežinia kur dingo. Jaunoji jo žmona liko be pastogės ir be namų./ Šis įvykis visoje Ukmergėje sukėlė didelę sensaciją. Paliktoji pirklio žmona dabar kreipėsi į žydų bendruomenę pagalbos.“ (10 centų. – 1938.)

1938 m. „Ukmergėje Tautos Šventės [Vytauto karūnavimo dienos] metu, rugsėjo 8 d. eisenoje ir parade dalyvavo Paprieniškio, Navikų, Deltuvos, Kurėnų ir Alionių JŪR nariai su savo vasaros gaminiais: įvairiais javais, daržovėmis ir kit. augalais. Be to, buvo pjovėjų, grėbėjų ir sėjėjų grupė. Tūkstantinė žiūrovų minia jauniesiems ūkininkams už gražų pasirodymą sukėlė triukšmingų ovacijų. Viso dalyvavo apie 150 narių. Vadovavo JŪR apskr. instr. agr. V. Neniškis./ Stankevičius.“ (Jaunasis ūkininkas. – 1938.)

1938 m. rugsėjis. „Mokslo metams prasidėjus, daugelis mokinių nusiskundžia, kad jiems nepaprastai sunku gauti butus. Mat Ukmergėje įsteigta mokytojų seminarija, be to, ir šiaip mokinių skaičius padidėjo, o naujų namų labai mažai pastatyta, tuo tarpi kai eilė lūšnų nugriauta.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. rugsėjo 10 - 11 d. Ukmergėje buvo surengta Dainų šventė, skirta Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečiui. Į šventę iš įvairių Lietuvos vietų atvyko apie 1700 dainininkų (38 chorai). Pirmą dieną Valstybinės gimnazijos salėje Valstybinio radiofono orkestras, diriguojant B. Dvarionui, gimnazijos moksleiviams atliko M. K. Čiurlionio simfoninę poemą “Miške” ir A. Dvoržako simfoniją e-mol. (Šis koncertas buvo pakartotas vakare – „Ukmergės visuomenei“. Abu kartus salė buvo sausakimša.). Po koncerto prasidėjo stipriausių chorų varžytuvės. Jose geriausiais pripažinti Telšių katedros ir šaulių jungtinis choras bei Šančių šaulių būrio choras. Antros vietos atiteko Kybartų šaulių , Marijampolės šaulių rinktinės, Panoterių bažnytiniam ir Ukmergės šaulių rinktinės (vad. R. Čaikauskas) chorams. Trečia vieta atiteko Giedraičių šaulių būrio chorui. Rugsėjo 11 d., po repeticijų, jungtinis choras I pėstininkų pulko kareivinių aikštėje laikomų pamaldų metu atliko Zanglio mišias. Kartu grojo pulko orkestras, dirigavo K. Kaveckas. Pamaldas laikė pulko kapelionas kun. Keblaitis, pamokslą pasakė gimnazijos kapelionas kun. P. Mačys. 16 val. tautiškomis vėliavomis papuoštame piliakalnyje susirinko jungtinis 800 choristų choras, keli tūkstančiai klausytojų. Į šventę atvyko jos globėjas, švietimo ministras profesorius J. Tonkūnas, Šaulių sąjungos vadas Saladžius. Šventę atidarė miesto burmistras Rėklaitis, kalbėjo švietimo ministras. Jungtinis choras ir I pėstininkų pulko orkestras atliko daug įvairių ir gražių lietuvių kompozitorių dainų. Buvo apdovanoti išvakarėse geriausiai pasirodę chorai. Jungtinio choro pasirodymas buvo užbaigtas Tautine giesme. Dainų šventė baigėsi 20 val. gimnazijos salėje surengtu religinės muzikos koncertu – Centrinis Šaulių Sąjungos choras, Valstybinio Radiofono orkestras ir Valstybinės operos solistai Augaitytė, Kučingis, Bacevičius, diriguojant N. Martinoniui atliko L. van Bethoveno oratoriją “Kristus alyvų darželyje”. Šventės metu į Ukmergę buvo suvažiavę daug ekskursantų, šventės renginiai jiems ir ukmergiškiams labai patiko, buvo gausiai lankomi. (Ūkininko patarėjas. – 1938.)

1938 m. „Rugsėjo 14 d. pirma  ir antra metalininkų klasės, per 100 žmonių įeina į dalį naujai pastatytų amatų mokyklos rūmų. Visa mokykla pereis už mėnesio./ Šiais mokslo metais į mokyklą priimta 90 naujų mokinių, iš kurių 65 – į metalininkų ir 25 – į stalių klases./ Mokslui tobulinti yra paskirti kalvės ir liejyklos instruktoriai, kurie turi po 20 metų praktikos.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „[...] Rugsėjo 17 d. mūsų gimnaziją aplankė danų pedagogas Dr. Christian Hoejberg ir daugiau aukštų svečių. Dėl netikėto jų atvykimo, priėmimas buvo labai kuklus: gimnazijos choras padainavo keletą liaudies dainelių ir išrinktieji atstovai įteikė svečiams po puokštę rožių. Malonusis danas gavo, be to, dar gražų albumą.“ (Jaunoji Lietuva. – 1938.)

1938 m. rugsėjis. „Valstybinės gimnazijos paišybos mokytojas dail. Kulvietis išėjo į pensiją.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „Rugsėjo 20 d., pamokos metu, skersvėjis perpūtė ir suparalyžavo valstybinės amatų mokyklos mokytoją Statkų. Jis paguldytas ligoninėje ir jau sveiksta.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. rugsėjis. „Valstybinė mokytojų seminarija pradeda įsigyti mokslo priemones. Greitu laiku gaus 11 smuikų ir 3 fisharmonijas. Jei bus leistas papildomas kreditas tai įsigys ir daugiau priemonių.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. rugsėjis. „Miesto policija paskutinėmis dienomis ypač turgadieniais, yra surašiusi daug protokolų ūkininkams už neturėjimą prie savo vežimų vardinių lentelių.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. rugsėjis. „Žemės ūkio dalykams dėstyti į mokytojų seminariją pakviestas apskrities agronomas Krištolaitis.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. rugsėjis. „Senelių prieglauda iki šio laiko neturėjo nuosavų patalpų. Lyg šiol turėtose išnuomotose patalpose buvo laikoma apie 50 senelių. Tokios  patalpos nebuvo pritaikytos prieglaudos reikalavimams ir be to šiaip turėjo žymių trūkumų. Dabar miesto savivaldybės prieglaudos patalpoms atidavė vienus savivaldybės namus esančius Kalėjimo g. Šiemet ten padarys kapitalinį remontą ir žiemai perkels visą prieglaudą.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

Spalis
1938 m. spalis. Ieškomas „Šmitas, Jonas, Adomo s., šaltkalvis, gim. 1913 m., gyv. Ukmergės m., Gedimino 6 nr. Svet. turto pasisavinimas. Pranešti gyv. vietą Kauno apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1938.)

1938 m. „X. 1. Ukmergės priemiesty, Dukstynoje, pavogtas Purano, Baltraus arklys: juodas, 11 m., vid. ūgio, kaustytas ant visų kojų, bet paskujės kairės kojos pasaga nukritusi, vid. mitybos, geros išvaizdos, - 300 Lt. [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1938.)    

1938 m. spalis. „Blaivinimo Sąjungos Ukmergės skyriaus valdyba jau pasiskirstė pareigomis. Pirmininku yra valstybinės gimnazijos direktorius Švoba, jo pavaduotoju – apskrities savivaldybės ligoninės vedėjas gyd. Dumbrys, iždininku – burmistro padėjėjas Marcinauskas, sekretorium – mokytoja Juodelienė ir nariu – mokyt. Staniulaitis. Greitu laiku toks skyrius bus įsteigtas ir prie D. R. kultūros klubo.“ (Lietuvos aidas. – 19388.)

1938 m. spalis. „1 p. D. L. K. Gedimino pulke keliasdešimt grandinių, rūpestingai bei sąžiningai atlikusieji tarnybos pareigas ir gerai  išlaikiusieji patikrinamuosius egzaminus, pakelti į jaunesniojo puskarininkio laipsnį./ Geriausiai egzaminus  išlaikė: mokomosios kuopos j. puskarininkis Josevičius Jonas, 1 k. kuopos j. pusk. Žulys Petras, 3 kuopos j. pusk. Šetkus Antanas ir 8 kuopos j. pusk. Žiliukas Justinas.“ (Karys. – 1938.)
    
1938 m. „Spalių 3 d. Ukmergėje bus tradicinė Angelų Sargų mugė. Paprastai į tąją mugę atsilanko pirkliai, pramonininkai ir ūkininkai net iš tolimų Lietuvos vietų. Čia privedama daug gražių arklių, galvijų ir jų prieauglio. Be to, privežama daug odos, medžio dirbinių ir šiaip įvairių prekių. Mugei jau iš anksto ruošiamasi.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „Skaudu! Spalio devintoji...[Vilniaus okupacijos diena, iki priverstinio diplomatinių santykių su Lenkija užmezgimo minėta kaip valstybinė šventė] Liūdna diena, o ypač šiais metais. Jokių vėliavų prie valstybinių įstaigų, jokių rinkliavų, jokių viešų minėjimų. Geras taktas taip daryti liepia... Gerai. Mes nekėlėme jokio triukšmo. Mes lipdėme į savo Vilniaus pasus ženklelius, mes lipdėme ženklelius net ant veidrodžių, kad visados, paėmę į rankas veidrodį, Vilnių prisimintume. Mums niekas neuždraus sudainuoti tapusios jau tradicine Ukmergės gimnazijos dainos „Vilniaus“, niekas neuždraus raginti savęs „Į kovą, į kovą!“. Mes išginsim iš savo tarpo visokius „Tavo vardas Regina...“ ir stiprinsim savo širdis kovai iki galutinio laimėjimo!“ (Jaunoji Lietuva. – 1938.)

1938 m. spalis. „Naujai pastatytuosius didžiulius Ukmergės gimnaz. rūmus pašventino kan. Špakevičius, Ukmergės klebonas, prieš pamaldas gimnazijos vėliavą pašventino gimnazijos kapel. kun. Pr. Mačys./ Įspūdingos pamaldos įvyko gražioje gimnazijos salėje, prie puošniai įrengto altoriaus. Šv. mišias čia atlaikė ir nuoširdų, giedrą pamokslą pasakė jaunimo mylimas, jau keturioliktus metus Ukmergės gimnazijoj kapelionaująs kun. Pr. Mačys.“ (XX amžius. – 1938.); „Spalių 15 d. UKMERGĖJE iškilmingai atidaryti nauji gražūs Ukmergės valdžios gimnazijos rūmai, kurie pavadinti Respublikos Prezidento Antano Smetonos vardu./ Naujųjų gimnazijos rūmų atidarymo iškilmės ukmergiečiams buvo nemaža šventė, į kurią, švietimo ministro prof. Tonkūno lydimas, teikėsi atsilankyti Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, kurį ukmergiečių gražiai sutiko. [...] Išklausius pamaldų ir pašventinus naujuosius rūmus ir gimnazijos vėliavą, naujuose rūmuose buvo iškilmingas posėdis, kurio metu Respublikos Prezidentas pasakė kalbą [...]. Ministras prof. Tonkūnas pasidžiaugė, kad atidaromieji rūmai yra jau šešiolikti nepriklausomo valstybės gyvenimo metu gimnazijoms pastatyti. Iškilmingai jis paskelbė naująjį gimnazijos vardą, pareiškė, kad pirmoji dėl šių rūmų padėka priklauso Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai, [...]./ Iškilmingam aktui pasibaigus, gimnazijos sporto salėje buvo bendri užkandžiai./ Respublikos Prezidentas, kaip buvo sutiktas, taip ir išlydėtas labai iškilmingai. Išvykstantį savo Mokyklos Šefą moksleiviai entuziastingai išnešė ant rankų./ Apskritai, ir visos iškilmės praėjo nepaprastai pakilia nuotaika. [...] Rūmai iš tikro puikūs. Tai vieni pačių moderniausių ir geriausių gimnazijų rūmų visoje Lietuvoje. Jų statyba su sodyba, inventoriumi ir padarytais papuošimais iš viso yra atsiėjusi 950.000 litų.“ (Mūsų kraštas. – 193.)

1938 m. „Ukmergė. Spalio 16 d. įvyko Ukmergės [jaunalietuvių] visuotinis narių ir kandidatų 10 metų skyriaus gyvavimui paminėti susirinkimas. Į jį apsilankė rajono vadas, rajono meno vadovė, rajono mergaičių vadovė ir apylinkės vadas. Susirinkime buvo perduotas skyrius naujam vadui, kandidatų į narius pakėlimas, išsamus rajono vado žodis, skyriaus ir propagandos vadovo paskaita „Žengiant į antrą dešimtmetį“. Susirinkimas praėjo pakilioje nuotaikoje. Po susirinkimo buvo pasilinksminimas.“ (Jaunoji karta. – 1938.)

1938 m. spalis. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulkui neseniai padovanojo ginklų: Ukmergės policijos sporto klubas – 1 sunk. kulkosvaidį ir kino „Modern“ savininkas Sabulis tris šautuvus./ Keliolika pulko liktinių puskarininkių, vadovybei leidus, atliekamu laiku mokosi 5-6 gimnazijos klasių programą. Egzaminus laikys pavasarį./ Vienas pirmųjų pulko savanorių kūrėjų, ats. virš. Petras Škėma, rodydamas didelį atsargos karių prisirišimą prie savo dalies, padovanojo 1 pėst. D. L. K. Gedimino pulkui vieną šautuvą. Šautuvas įteiktas 1 kuopai, kurioje pats Škėma tarnavo.“ (Karys. – 1938.)

1938 m. spalis. 1 pėstininkų pulko ugniagesių komanda išleido į atsargą 20-ją ugniagesių laidą – 41 ugniagesį. Ugniagesių komandai pulke vadovauja leitenantas Šukys, jo padėjėjas – j. ltn. Skamaročius, branmeisteris – virš. Klicius. (Karys. – 1938.)

1938 m. spalis. „Ukmergės burmistras paskelbė „Vyr. Žiniose“ miesto tarybos priimtą miesto ribose maudyklėms tvarkyti įsakymą./ Šventosios upėje, nuo stadiono, įskirtinai, iki pašto įstaigos – maudyklių rajonas. Maudyklės gali būti bendros, vyrams kartu su moterimis ir atskirai vyrams ir moterims. Maudyklių ribas ir jų vietas nustato burmistras, paženklindamas tam tikrais ženklais bei užrašais. Bendrose maudyklėse ir , aplamai, visame maudyklių rajone, išskiriant vyrų ir moterų maudykles, be kostiumų maudytis ir būti paplūdimyje draudžiama. Draudžiama moterų maudyklėje maudytis vyrams, o vyrų – moterims./ Nuo elektros stoties iki pašto įstaigos draudžiama upėje maudyti arklius ir kitus gyvulius. Gyvuliams maudyti vieta skiriama už pašto įstaigos. Maudyklių rajone draudžiama ganyti gyvulius ir bet kokiu būdu teršti paplūdimį ir vandenį. Nemėtyti popiergalių, nuorūkų, visokių atmatų ir pan. Maudyklių rajone draudžiama stabdyti sielius, užkraustyti paplūdimį bei gadinti įrengimus./ Šiam įsakymui nusižengusius burmistras baus administraciniu būdu ligi 100 litų.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. spalis. „Paskutiniame miesto tarybos posėdyje buvo priimta 1939 metų pajamų išlaidų sąmata 578.211 litų sumai. Paprastų pajamų numatyta 559.880 Lt. Svarbiausias pajamų pozicijas sudaro nekilnojamojo turto pajamos, verslo mokestis ir kooperatinių įstaigų ir įmonių pajamos. Paprastų išlaidų numatyta 504.811 lt. Daugiausia bus išleista pradžios mokyklos statybai, gatvėms ir aikštėms praplatinti ir gatvėms grįsti./ Be to, nutarta iš Taupomųjų valstybės kasų pasiskolinti 100.000 litų 13 komplektų mūrinei pradžios mokyklai užbaigti ir vandentiekiui ir kanalizacijai plėsti.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)
    
1938 m. spalis. „Ukmergės apskrities savivaldybės ligoninės gydytojas rentgenologas Vainauskas iškomandiruotas vienam mėnesiui į Kauną pagilinti toje srityje žinių.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. spalio 28 d. valstybinėje A. Smetonos gimnazijos naujuose rūmuose socialinių mokslų būrelis padarė pirmąjį susirinkimą. Išrinkta nauja valdyba: pirmininkas – V. Mušinskas (VIII kl.), sekretorius – J. Savickis (VII kl.), iždininkė - I. Rėklaitytė (V kl.). Būrelis numato rengti referatus aktualiomis temomis, pirmasis bus apie Čekoslovakiją. Be to, susirinkimuose bus daromos politinės apžvalgos.// Spalio 29 d. gydytojas Bortkevičius mokiniams skaitė paskaitą apie naminės degtinės žalą.// Pasikeitė ir literatų būrelio valdyba. Naujuoju pirmininku išrinktas J. Savickis (VII kl.0, vicepirmininke – D. Jurgelytė (VII kl.), sekretoriumi – A. Vaičiulėnas (VII kl.), iždininku – V. Šlaitas (VII kl.). Lapkričio 6 d. literatų būrelio susirinkime Kunigėlytė (V kl.), V. Šlaitas (VII kl.) ir B. Rukša (V kl.) paskaitė po pora eilėraščių. Nuspręsta nagrinėti „ ne ištisas knygas, bet atskiras noveles“. J. Savickis padarė pradžią išnagrinėdamas J. Grušo novelę „Už saulę gražesnis“. (Ateitis. – 1938.)    

1938 m. „Ukmergė. Jaunosios Lietuvos Ukmergės m. skyriaus vado iniciatyva spalio 29 d. buvo surengtos išleistuvės skyriaus vadovybės nariui Br. Duobai, išvykstančiam į Kauną, III moksleivių inspekciją ir Edv. Miknevičiui, išvykstančiam karinės prievolės atlikti./ Paminėti nariai, nors ir trumpą laiką dirbę vadovybėje, bet savo energija ir pasiryžimu, kartu su naujai paskirtu skyriaus vadu S.Pociūnu, atstatė visai apleistą ir jau baigiantį išnykti skyrių./ Išleistuvėse dalyvavo, be skyriaus narių, keletas rajono vadovybės narių ir apylinkės vadas. Buvo pasikeista nuoširdžiais linkėjimais.“ (Jaunoji karta. – 1938.)

1938 m. spalis. „Jau baigiami statyti Ukmergės valst. amatų mokyklos rūmai. Mokslas jau eina naujose patalpose. Rūmai pritaikinti metalininkų ir stalių reikalams, 300 mokinių. Jų kubatūra yra 17.200 m2. Rūmai kaštavo apie 641.000 litų.“ (XX amžius. – 1938-10-31. – Nr. 248. – P. 10.); „Mūsų mokyklos rūmai jau pastatyti ir baigiami įrengti. Rūmai dviejų aukštų ir gražūs. Pirmas aukštas neįrengtas, tai dirbtuvėms vietos dar nėra, o antrame jau atliekame teorines pamokas, kurių iki š. m. spalių mėn. pradžiai nebuvo, bet dabar dirbam visu smarkumu./ Dirbtuvėse žada įtaisyti naujas mašinas ir viską sutvarkyti labai patogiai. Visi džiaugiamės, kad dirbti bus smagu  ir gera. [...]“ (Ateitis. – 1938.)
    
1938 m. „Ukmergė. Neseniai paskirta [jaunalietuvių] Ukmergės skyriaus mergaičių vadovė pradėjo darbą. Spalio 31 d. buvo sušauktas susirinkimas, į kurį atsilankė rajono mergaičių vadovė, apylinkės vadas ir skyriaus vadas. Rajono mergaičių vadovė pranešė apie numatomus suruošti namų ruošos ir sanitarijos  kursus, supažindino su jų programa ir prašė nares kuo gausiausiai kursus lankyti. Po to skaitė paskaitą „Jaunimas ir lietuvė moteris“. Paskaita buvo įdomi. Susirinkime dalyvavo nemažas mergaičių būrelis./ Ateity numatyta kiekvieną savaitę susirinkti ir aptarti mergaites liečiančius klausimus.“ (Jaunoji karta. – 1938.)

1938 m. spalis. „Į Ukmergę buvo atvažiavęs gastroliuoti „cirkas – žvėrynas“ „Aušra“. Jis buvo gausiai lankomas ir, matyti, turėjo neblogą pasisekimą. Vis dėlto cirkas yra nusipelnęs smarkių priekaištų. Kaip paprastai cirkas visada apgultas vaikų, kurie neturėdami pinigų, nori eiti į vidų. Cirko administracija pasiūlė vaikams už įėjimą į cirką nešti kates. Būriai vaikų pasklido po miestą, gaudė valkatas, vogė namų kates ir nešė jas į cirką,  kurios čia pat gyvos buvo duodamos žvėrims draskyti./ Tokį nekultūringą ir nehumanišką žvėrių maitinimo būdą reikėtų sudrausti.“ (Lietuvos aidas. - 1938.)
    
Lapkritis
1938 m. lapkričio 1 d. Ukmergės apskrities policijos vyresnysis policininkas Jonas Dedela paaukštintas į policijos vachmistrus. (Policija. – 1938.)

1938 m. lapkritis. „Kauno apygardos teismas savo išvažiuojamojoje sesijoj Ukmergėje svarstė vietinio kirpėjo žydo Josofo Blocho bylą, kuris kitam kirpėjui Cholokai išmušė akį. Apygardos teismas Blochą nubaudė 5  metus kalėti. Tą pačią dieną buvo nagrinėjama jo antra byla, kurioje jis nubaustas 2,5 metų kalėjimo už tai, kad iš vieno Ukmergės pirklio reikalavo atnešti į nurodytą vietą 5000 litų, kitaip jis grasino pagrobti to žydo vaiką. [...]“ (10 centų. – 1938.)

1938 m. lapkričio 5 d. Mokytojų seminarijoje vyko pasilinksminimas su įdomia programa, kuriame dalyvavo ir Valstybinės gimnazijos aukštesniųjų klasių mokiniai. Vijūnas skaitė referatą, Trimonis ir Rutkauskas deklamavo eilėraščius, Navickis padainavo kelias daineles, o trejetą savo eilėraščių itin gyvai perskaitė Šneideris. (Ateitis. – 1938.)

1938 m. „Lapkričio 6 d. Ukmergės apylinkės tautininkų valdyba buvo surengusi Respublikos Prezidento Antano Smetonos garbei dieną. Tąja proga visas miestas pasipuošė tautinėmis vėliavomis, o langai ir vitrinos – Tautos Vado Antano Smetonos portretais./ Dienos programa pradėta pamaldomis parapijos bažnyčioje, kurioje gausiai dalyvavo visuomenė ir organizacijos. 16 val. valstybinėje Antano Smetonos vardo gimnazijos rūmų salėje Valst. Mokytojų Seminarijos direktorius Vokietaitis skaitė tai dienai pritaikintą paskaitą. Po paskaitos buvo koncertinė dalis, kurią atliko solistai ir pulko dūdų orkestras. Didžiulė gimnazijos salė buvo perpildyta klausytojų.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. lapkritis. „[...] Miesto taryba, laikydama tai svarbiu dalyku miesto tvarkymo atžvilgiu [išskirti mieste teritorijas, kuriose leidžiama pramonės įmonių statyba ir atvirkščiai], nutarė: rajone tarp Prezidento Smetonos alėjos ir nuo alėjos tiesiai iki upės, tarp Vasario 16 d. gatvės iki D. Bažnyčios gatvės, tarp Maironio gatvės iki Basanavičiaus gatvės, tarp Basanavičiaus gatvės tiesiai iki upės, taip  pat ir prie minėtų gatvių, šiam nutarimui įsiteisėjus (o jis įsiteisėjo lapkričio 5 d. „Vyr. Žiniose“ paskelbus) neleis ateityje steigti minėtos rūšies įmonių.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „[...] Lapkričio 11 d. gimnazijoj, tėvų komiteto kviečiamas, koncertavo pianistas virtuozas Vyt. Bacevičius.“ (Jaunoji Lietuva. – 1938.)

1938 m. lapkritis. „Prie naujai pastatytos valstybinės amatų mokyklos šiais metais bus pradėta sandėlio ir garažo statyba. Pagal sutartį darbas turi būti atliktas iki 1939 m. sausio 15 d.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. lapkritis. „Dėl netinkamų patalpų ir kitų priežasčių bus uždaryti keli miesto restoranai.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. lapkritis. Ieškomas „Urbanavičius, Jonas, Miko s., gim. 1922 m. Ukmergės aps., Širvintų m., gyv. Ukmergės m. Vagystė. Pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1938.)

1938 m. lapkričio 16 d. dėl netinkamai įrengtos krosnies buvo užsidegusi Kapų g. esanti Šv. Vincento a Paulio vaikų prieglauda. Gaisras greitai buvo užgesintas Ukmergės savivaldybės gaisrininkų. Nuostolis – apie 1000 litų. Lapkričio 18 d. gaisras kilo Vasario 16 d. gatvėje Nr. 12 buvusiose Šmuilos Pagirio virvių dirbtuvėje. Iš dirbtuvių ugnis persimetė į gyvenamąjį namą ir lentų sandėlį, kurie beveik visai sudegė. Sudegusieji trobesiai priklausė Minai Račkauskienei. Nuostolis – apie 10000 litų. (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „Lapkričio 18 d. mokyklos ir kariuomenės daliniai paminėjo Latvijos nepriklausomybės 20-ties metų sukaktį. Ta proga miestas buvo pasipuošęs tautinėmis mūsų ir latvių vėliavomis.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „Ukmergės valstybinės gimnazijos dvidešimties metų sukakčiai paminėti lapkričio 20 d. buvo sukviestas tą gimnaziją baigusių abiturientų, buvusių mokytojų ir vadovų suvažiavimas. [...] Dalyvavo nemažai svečių. Minėjimas buvo pradėtas pamaldomis parapijos bažnyčioje. Kitos minėjimo programos dalys, išskyrus užkandžius, kurie buvo jacht-klubo svetainėje, buvo atliktos valstybinės Antano Smetonos gimnazijos naujuose rūmuose. [...] / Buvo perskaityti gauti buv. vadovų,, mokytojų ir abiturientų negalėjusių atvykti į suvažiavimą sveikinimai. Vienas sveikinimas buvo net iš Paryžiaus, - tai abiturientės Deveikytės – Navakienės./ Šiam suvažiavimui atminti, visų laidų abiturientai buvo pakviesti pasodinti gimnazijos sklype 16 simbolinių ąžuoliukų – 16 laidų. Be to, abiturientai ir buvusieji mokytojai pasirašė tam tikrą suvažiavimo aktą.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. „Ukmergės įgulos kariams lapkričio 23 d. geležinkelių šaulių rinktinės teatro kolektyvas vaidino St. Lauciaus „Signalą“. Nors buvo vaidinti du seansai, bet abu kartus erdvi kareivinių salė buvo pilnutėlė karių, kurie buvo labai patenkinti./ Įgulos kariai tikisi ir daugiau tokių vaidinimų pamatyti. Tuo labiau, kad vadovybė pagerino salės scena, nupirko naują gražią uždangą ir padarė kitų vaidinimams reikalingų įrengimų.“ (Karys. – 1938.)

1938 m. „Ukmergė. Š. m. rugsėjo m. pradžioje Ukmergės jaunalietuvių choras, atsiskyręs nuo vietos šaulių choro, buvo iš pagrindų perorganizuotas. Priimti nauji choristai, nedrausmingi ir blogų balsų – atleisti. Chorą sudaro 30 asmenų. Nauju chorvedžiu pakviestas Meškelė, kuris sutiko  laikinai vadovauti chorui ir energingai iki šiol su juo dirba. Po trijų mėn. darbo pirmą kartą choras lapkričio 26 d. iškeltame skyr. koncerte – vakare ukmergiečiams pasirodė. Choras koncertinę dalį atliko labai gerai. Dabartiniu metu choras ruošiasi, dažnai daro repeticijas ir gruodžio 8 d. vyks į Kauną dalyvauti S-gos chorų varžybose./ Lapkričio pabaigoje Ukmergės mieste įsisteigė dar vienas jaunalietuvių skyrius, kuris vadinsis Ukmergės Smėlių skyrium. Pirmuoju sk. vadu paskirtas apyg. ligonių kasos sekr. Vl. Mikeška. Smėlių priemiesčio jaunimas mielai rašosi į skyrių.“ (Jaunoji karta. – 1938.)

1938 m. lapkritis. Ieškomas „Ribakovas, Andrius, apie 77 m. amž., gyvenęs Ukmergėje. [...] Girtavimas. Pranešti gyv. vietą Panevėžio apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1938.)

1938 m. „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus D-jos Ukmergės skyriaus iniciatyva lapkričio 28 d. valstybinės Antano Smetonos gimnazijos salėje buvo suruošta paskaita apie vėžio ligą ir kovą su ja. Skaitė profesoriai Kuzma, Vintėleris ir dr. Mačys. Paskaita buvo vaizduojama paveikslais ir  pritaikintu kino filmu. Klausytojus,  kurių buvo gana daug, paskaita labai sudomino.“(Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. lapkritis. „Ateinančiais metais bus pradėta apskrities savivaldybės ligoninės statyba. Ligoninė bus statoma tarp Siesikų  ir Taujėnų vieškelių, miesto vakarinėje dalyje. Kadangi ligoninei reikalingas gana didelis – nemažiau 5 ha sklypas, tai jau dabar pradėtas supirkinėjimas sklypelių. Iki šio laiko jau nupirkta šešių gretimųjų savininkų sklypeliai, viso apie 4 ha. Su kitais vedamos derybos.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. lapkritis. „Greitu laiku Ukmergės šaulių rinktinė rengia didelę – 150.000 litų piniginę loteriją./ Loterijos pelnas bus paskirtas šaulių namų reikalams.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. lapkritis. L. Frakeliui, L. Zilberiui ir M. Šmuilovičiui išduotas leidimas atidaryti Ukmergėje skalbyklą, kurioje numatyta įdarbinti 8 darbininkus ir 1 tarnautoją. (Verslas. – 1939.)

Gruodis
1938 m. gruodis. „Ukmergės gimnazija gavo iš Danijos atstovo Kaune Worsaae sidabrines taures, kurios turės būti paskirtos vienam VIII klasės berniukui ir vienai tos klasės mergaitei, mokslo metų gale gavusiems geriausią lietuvių kalbos pažymį. P. Worsaae rugsėjo mėnesį yra lankęsis Ukmergės gimnazijoje. K. Petkevičius“ (Ūkininko patarėjas. – 1938.)

1938 m. gruodžio 2 ir 4 d. Ukmergės apylinkės tautininkų valdyba surengė dvi paskaitas. Pirmąją jachtklubo svetainėje skaitė apskrities agronomas Krištolaitis. Paskaitos tema – žemės ūkio gamyba ir eksportas per 20 metų. Kitą, užupinėje miesto dalyje, Smėliuose, skaitė Ukmergės sveikatos centro vedėja, gydytoja Kubilienė. Paskaita buvo apie sveikatingumą ir higienos reikšmę.(Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. gruodžio 3 d. Ukmergės valstybinės amatų mokyklos mokinių rūpesčiu įsteigtas kooperatyvėlis, pradėjo burtis styginių instrumentų ansamblis. (Ateitis. – 1939.)

1938 m. „[...] Valstybės Teatras gruodžio 3 d. vaidino gimnazijos salėje Moljero „Šykštuolį“. Vaidinimas nelabai vykęs – blankus. Beveik visi artistai vaidino lyg iš prievartos (geresnė tik Frozina – Oškinaitė, bet ir tai ne visai). Daug kur atrodė, jog matom ne teatrą, o cirką.“ (Jaunoji Lietuva. – 1938.)

1938 m. gruodis. „Ukmergės priemiestyje – Smėliuose yra didžiausia rytų Lietuvoje pramonės įmonė – Lėmano koklių fabrikas, kuriame dirba apie 200 darbininkų. Tame pat rajone yra ir menkavertis restoranas, kur silpnesnio būdo darbininkai palieka visus sunkiai uždirbtus pinigus./ Šiam blogiui pašalinti, pažangesnieji to fabriko darbininkai nutarė  per darbininkų klubą daryti visus žygius, kad nuo ateinančių metų restoranui laikyti nebūtų duotas leidimas./ Kartu prašosi su šaknimis išraunama  ir kita blogybė – slaptos kortų lošimo užeigos.[...] Tokiomis užeigomis pasižymi Pirties ir Kranto gatvės. Susipratusiems darbininkams čia reikėtų parodyti daugiau akylumo ir tokias užeigas, darbininkų ir jų šeimų labui, likviduoti.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. gruodis. „38. XII. 10 Ukmergėj, Ivanausko, Antano, nuo vežimo [dingo]: medžioklinis, vienvamzdis, 16 mm klbr., be numerio, senas, sumontuotas naminiu būdu [šautuvas]. Ukmergės n. [nuovados] v-kas [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 19394.)

1938 m. gruodis. Darbo rūmų Ukmergės kultūrinį klubą “šiais metais aplankė jau 14900 darbininkų. Prie klubo veikia choras, vaidybos sekcija, sporto klubas, blaivybės skyrius, tautiškų šokių mėgėjų būrelis. Klubas surengė 4 dainos ir muzikos koncertus, 4 minėjimus, 17 vakarų, 17 paskaitų ir 6 ekskursijas.“ (Darbas. – 1938.)

1938 m. „Š. m. gruodžio 11 d. Liet. Verslininkų S-gos Ukmergės skyrius padarė susirinkimą, kuriame apie L. V. S-gos veiklą padarė platesnį pranešimą „Verslo“ redakcijos atst. Aug. Kunickas. Buvo aptarti einamieji skyriaus reikalai. Nutarta 1939 met. sausio m. 2 d. suruošti didžiulę verslininkų dieną. Tai šventei ruošti išrinktas komitetas. Šiam komitetui pavesta rūpintis visais šventės reikalais. Taip pat prieš šventę bus išleistas specialus Ukmergės „Verslo“ numeris. Skyrius nutarė remti sąjungą ir visi skyriaus nariai platinti „Verslą“ ir patys jį užsiprenumeruoti. Susirinkusieji atvykusiam atstovui davė paklausimus, į kuriuos buvo plačiai atsakyta ir paaiškinta./ Ukmergės liet. verslininkų skyrius rodo gyvą veikimą ir dėka skyriaus gabios ir veiklios valdybos yra daug nuveikęs. Šiandien jau miesto centre matome nemažai  lietuviškų krautuvių ir gražiai įrengtų knygynų./ Skyriaus pirm. Bajoro knygynas „Šviesa“ randasi pačiame miesto centre ir aptarnauja plačius visuomenės ir besimokančios jaunuomenės sluoksnius./ Taip pat tenka paminėti, kad skyrius turi gana senų ir pasiturinčių verslininkų narių, k. a. [kaip antai]: p. p. Deveikį, buv. ministrą Variakojį, stambų plytinės savininką I. Šabliauską, koklių fabriko sav. Lėmaną ir kt./ Po susirinkimo į skyrių įstojo keletas naujų narių/ Linkėtina Ukmergės liet. verslininkams užkariauti visą Ukmergę ir išplėsti savo įmones iki visų galimumų.“ (Verslas. – 1938.)

1938 m. gruodis. „Vietoje sudegusio medinio marijonų vienuolyno šiais metais pastatytas naujas, mūrinis su centraliniu apšildymu. Tą įrengimą manoma panaudoti ir marijonų bažnyčiai, kuri randasi kelių metrų atstume nuo vienuolyno.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. gruodis. Per metus mieste labai pakilo butų kainos. Net už nedidelį kambarį, esantį ne miesto centre tenka mokėti 15 – 25 Lt, o padoresnis 2-3 kambarių butas kainuoja 40 - 80 Lt mėnesiui. Prieš metus ar dvejus už panašius butus buvo prašoma 20-30 litų nuompinigių. Prie šio nuomos mokesčio dar prisideda ir išlaidos buto apšildymui. (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. gruodis. „Gavėnioje stipriai susirgęs Ukmergės klebonas kan. Špakevičius vis dar nesveiksta. Dešimties tūkstančių parapijos pastoracija, arti trisdešimties komplektų pr. mokyklų, per dešimtį organizacijų gula ant jaunų vikarų pečių. [...]“ (XX amžius. – 1938.)

1938 m. gruodžio 15 d. atidaryti Ukmergės apygardos ligonių kasų rūmai [dab. Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos centrinis pastatas, Vytauto g. 30]. Pastatas pradėtas statyti 1938 m. birželio 25 d. Rūmai kainavo 131251 Lt (statyba 125000 Lt ir žemės sklypas - 6251 Lt). Pirmame rūmų aukšte buvo įrengta ambulatorija (“ginekologijos,  kalnų saulės,  diatermijos ir kitų elektroterapijos aparatų kabinetai, gailestingajai seseriai kabinetas, kur daromos injekcijos, tvarstymai ir kiti veiksmai”), antrajame aukšte - kabinetai, tarybos (apygardos ligonių kasos) posėdžių kambarys, archyvas, vestibiulis. Pusrūsy: katilinė, sargo butas, slėptuvė, malkinė,  sandėliai. (Sveikata ir darbas. - 1939.)
    
1938 m. „Ukmergė. Gruodžio 15 d. Ukmergės rajono jaunalietuvių choro laikinai einantis dirigento pareigas Meškelė iš eitų pareigų pasitraukė ir atsisveikino su choristais. Chorvedžio pareigas sutiko perimti Prezidento Antano Smetonos valdžios gimnazijos mokytojas Motiekaitis. Meškelė chorui vadovavo visai trumpą laiką (apie 3 mėnesius), bet savo energija ir darbštumu sugebėjo visai iširusį jaunalietuvių chorą iš naujo suorganizuoti. Per tokį trumpą laiką choras ne tik gražiai pasirodė Ukmergės jaunalietuvių skyriaus suruoštame koncerte, bet ir dalyvavo „Jaunosios Lietuvos“ apygardinių chorų varžybose gruodžio 8 d. Kaune, kur gražiai pasirodė./ Tikimės, kad choras visai sustiprės ir ateityje ne tik gražiai pasirodys Ukmergės visuomenei, bet ir galės dalyvauti visose chorų varžybose.“ (Jaunoji karta. – 1938.)

1938 m. gruodis. „Dar grybai auga. Ukmergė. Esant šiltam orui, į turgų atnešama grybų,  kurie greitai išperkami.“ (Šaltinis. – 1938.)

1938 m. gruodis. „Žiemos Pagalbos Komitetas šių metų žiemos pagalbos reikalus pavedė tvarkyti Krikščionių Labdarybės draugijai. Ši draugija tam tikru atsišaukimu kreipėsi į visus tarnautojus, pramonininkus, prekybininkus, organizacijas ir paskirus asmenis, prašydama apsidėti tam tikru žiemos pagalbai mokesčiu./ Be anksčiau padarytų rinkliavų dėžutėmis, draugija organizuoja daiktines rinkliavas lankant namuose.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. gruodis. „Nors mieste yra dvi pirtys, tačiau nei viena iš jų nėra tinkama. Pirtys  priklauso vienam asmeniui, yra ankštos, trūksta tobulesnių įrengimų ir , be to, švaros atžvilgiu daug kas joms prikiština.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)
    
1938 m. gruodis. „Ukmergės miesto  ir apylinkių visuomenė, pageidaudama daugiau kultūrinių pramogų ir sveiko poilsio,  kreipėsi į Geležinkelių Valdybą ir Akc. „Auto“ B-vės Valdybą prašydama užsienio pavyzdžiu papiginti savaitgalio ir šventadienio bilietus, perkant iš karto į abu galus, 50%. Ukmergiečiai prašo tokius bilietus atpiginti kelionėms į Kauną ir į turistines vietas – Dubingius, Zarasus, Širvintus, Molėtus. Memorandumą pasirašė 38 organizacijų atstovai. Manoma, kad šis ukmergiečių pageidavimas atitinkamose įstaigose ras pritarimo.“ (XX amžius. – 1938.)

1938 m. gruodis. Ukmergiškė E. Stankevičiūtė iki gruodžio pabaigos sugebėjo „surinkti“ 75 metines savaitraščio „Šaltinis“ prenumeratas. Tai – daugiausia visoje Lietuvoje. (Šaltinis. – 1938.)

1938 m. gruodis. Buvusiam Ukmergės apskrities policijos policininkui Pranui Butrimui už jo 15 metų 7 mėn. ir 19 d. tarnybą, kaip nustojusiam 60% darbingumo ryšium su tarnyba, paskirta pensija po 118 Lt. 80 centų kas mėnesį. Pensija bus mokama nuo 1938-09-25 iki 1940-09-25, o po to jo sveikata bus tikrinama iš naujo. Buvusiam Ukmergės apskrities policijos policininkui Adolfui Talijūnui nustojusiam 100% darbingumo be ryšio su tarnyba nuo 1938 m. birželio 7 d. bus mokama 99 Lt pensija kas mėnuo. (Policija. – 1938.)

1938 m. „Gruodžio 27 d. Ukmergės įgulos kariai turėjo netikėtą progą pažiūrėti ir paklausyti „Meno Šiupinio“. Daugiau kaip tris valandas kariai įtemptai klausėsi įdomios programos, paįvairinamos artisto Pranckūno aktualiais pranešimais ir sąmojais, gausiai atlygindami „Šiupinio“ kolektyvui griausmingais plojimais. Daugelį solistės Janušytės ir smuikininko Benckio dalykų kariai prašė pakartoti.“ (Karys. – 1939.)

1938 m. gruodis. „Ukmergės m. visuomenė, užjausdama kalinius, ir šiemet dosniai aukoja kalinių Kūčioms. Su džiaugsmu kaliniai priėmė malonias ponias, kurios tuo rūpinasi. Bet Kūčios buvo be bendro kūčių stalo, todėl ir be tos nuotaikos./ Kaliniai vis labiau pasigenda paskaitų, kurių seniau būdavo. Kažkodėl ir kalėjimo bibliotekos padidinimui šiemet teteko tik 15 litų./ - Ukmergėje nelauktai žiemoti užsiliko špokas [varnėnas]. Mielaširdingai p. V. globoja.“ (XX amžius. – 1938.)

1938 m. gruodis. „Pasirodo, kad nauji Ukmergės gimnazijos rūmai yra šalti. Nors šildomi, kiek tik galima, bet klasėse šiurpu. Priežastis – blogai padirbti langai. Tai dar vienas nelietuvių pigus apsukrumas.“ (XX amžius. – 1938.)

1938 m. gruodis. „Ukmergės įgulos liktiniai puskarininkiai – šachmatininkai prieš šventes užbaigė turnyrą, kuriame pasiekė gražių rezultatų. Pirmą vietą laimėjo san. pusk. Alksnys, surinkęs 15½ tašk. (iš galimų 18 t.), antrą - pusk. Br. Umbrasas 15 t. ir trečią vietą – virš. Mickevičius - 12½ t. Šiems šachmatininkams,  kaip turnyro nugalėtojams, puskarininkių ramovė paskyrė pinigines dovanas./ Toliau šachmatininkai žada mėginti jėgas su Ukmergės miesto šachmatininkais./ Šachmatininkų būreliui vadovauja san. virš. Žvirblis.“ (Karys. – 1939.)

1938 m. gruodis. „VI šaulių Rinktinės moterų būrys ateinančių metų pradžioje rengia 3-4 mėnesių gailestingųjų seserų – samaritiečių kursus. Kursų klausytojos praktiką atlikinės budėdamos naktimis ligoninėse./ Į kursus priimamos baigusios nemažiau 4 gimnazijos klasių šaulės.“ (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. gruodis. Kauno apygardos teismas savo paskutinėje sesijoje Ukmergėje nubaudė Kazį Koncevičių ir Stepą Rinkevičių už tai, kad pirmasis nuo 1938 m. „laikė žemesniosios klasės valgyklą“, kurioje savo lankytojams leisdavo atsivesti „gatvės moteris, kurios tarp kita ko turėdavo savo atsivestus vyrus prikalbinėti daugiau užsisakinėti valgių bei gėrimų.“ Už netvarkingą valgyklos „laikymą“ K. Koncevičius buvo baustas Mokesčių departamento, todėl, negalėdamas pats toliau tuo užsiimti prikalbino savo svainį S. Rinkevičių Vasario 16-osios g. atidaryti „Ūkininkų restoraną“, kuriame taip pat „leisdavo paleistuvauti“. Už šiuos darbus teismas nubaudė K. Koncevičių ir S. Rinkevičių po 1,5 metų sunkiųjų darbų kalėjimo. 3 metams sunkiųjų darbų kalėjimo nubausti Ona Maleckienė ir Anisimas Dranovas, kurie Smėliuose „nuo 1935 m. pradžios laikė savo bute paleistuvavimo lizdą“ ir nors jiems buvo iškelta byla, šios veikos nenutraukė. (Lietuvos aidas. – 1938.)

1938 m. Ukmergėje buvo 196 telefono abonentai, kai kurie iš jų (įmonės ir įstaigos) turėjo po 2-4 atskirus numerius. Čia pateikti tie telefono abonentai ir jų adresai, kurių nėra 1930 ir 1935 m. telefono abonentų sąrašuose arba tie abonentai kurių adresai yra nauji (tiek dėl jų persikėlimo, tiek ir dėl adresų pokyčių statant – griaunant pastatus gatvėse). Tuometė namų numeracija buvo kitokia – dabartinių porinių namų numerių gatvės pusė buvo neporinė ir atvirkščiai. Čia neįrašyti abonentai, kurių adresai nenurodyti. Kai kurių abonentų, buvusių ankstesniuose sąrašuose, 1938 m. sąraše nebėra.
Apskrities savivaldybė – Kauno g. 31. Apskrities veterinarijos gydytojas V. Ambrazevičius – Ukmergės – Utenos plentas. Apskrities agronomo A. Krištolaičio butas – Ramygalos g. 9. Apskrities inžinieriaus A. Paškevičius – Vytauto g. 28c. Apskrities valdybos narys F. Danilevičius – Ramygalos g. Ukmergės apskrities VI šaulių rinktinė – Kęstučio a. 4. Komendantūra – Kęstučio a. 4. Generalinio štabo majoro V. Motiekos butas – Vytauto g. 30. Pasienio policijos Ukmergės baro viršininkas – Kauno g. 13. Paštas – Kauno g. 53. Telefono-telegrafo tinklo Ukmergės rajono viršininkas K. Petrulis – Prezidento A. Smetonos al. 25. Plkn. ltn., vyr. sanitarijos karininkas, gydytojas O. Patas – Kauno g. 12. Policijos nuovada – Pilies g. 3. Apskrities komendantas plkn. ltn. Pošiūnas – Kauno g. 63. Pradžios mokyklų I rajono inspektorius – Prezidento A. Smetonos al. 2. Kalėjimo prižiūrėtojas A. Stankuzevičius – Daržų g. 18. Miesto ir šaulių ugniagesių komandos – Pilies g. 2. Ukmergės kelių rajonas – Kauno g. 44. Miesto  inžinierius P. Žurauskas – Prezidento A. Smetonos al. 35. Deltuvos valsčiaus savivaldybė – Mikailiškių g. 1 a.
Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Ukmergės apygarda – Pilies g. 3. Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Ukmergės apygardos viršininko S. Žemgulio butas – Prezidento A. Smetonos al. 2. I [teismo ?] apylinkės tardytojas – Vytauto g. 29. II [teismo ?] apylinkės tardytojas – Prezidento A. Smetonos al. 21. Ukmergės apylinkės teismas – Kęstučio a. 3. Kalėjimas – Kalėjimo g. 39. Deltuvos policijos nuovados būstinė – Mikailiškių g. 1 a. Advokatas B. Dirmantas – Kauno g. 17. Advokatas A. Goldbergas – Kęstučio a. 18. Advokatas M. Goldbergas – Vienuolyno g. 9 a. Privatus gynėjas Ch. Fridmanas – Vytauto g. 6. Notaras P. Rimša – Kauno g. 43. Žemės tvarkytojo įstaiga – Michailiškių g. 5.  
Valstybinė amatų mokykla – Vytauto g. 48. Valstybinė gimnazija – Vytauto g. 27. Pradžios mokykla Nr. 2 – Vilniaus g., už upės. L. e. amatų mokyklos direktoriaus pareigas P. Vebras – Pakalnės g. Žydų „Šviesos“ draugijos gimnazija – Naujoji g. 7.
Apskrities savivaldybės ligoninė – Gedimino g. 42. Apskrities ligoninės vedėjas, gydytojas A. Dumbrys – Vytauto g. 26 [29 ?]. Gydytojas Ch. Goldbergas – Kęstučio a. 11. Gydytojas A. Kaganas – Gedimino g. 4. Gydytojas A. Karlinskas – Kauno g. 23. Gydytojas L. Klingas – Vytauto g. 28. Gydytojas R. Labutis – Vytauto g. 31. Žydų ligoninė – Vytauto g. 74. Medicinos daktaras, Bazelio universiteto gydytojas J. Lygumas – Kęstučio a. 5. Gydytojas Ch. Rachmilis – Gedimino g. 31. Felčeris Š. Štrašas – Gedimino g. 43. Apskrities savivaldybės vaistinė – Vytauto g. 19. G. Šelkanaitės – Efrosienės „Naujoji aptieka“ – Gedimino g. 23. Kerpės vaistinė – Vytauto g. 1. Ukmergės apygardos ligonių kasa – Kauno g. 1.
Kunigas, karo kapelionas A. Keblaitis – Vienuolyno g. 22. Kunigas Vaclovas Strazdas – Gedimino g. 77. Ukmergės klebonas kun. L. Špakevičius – Didžioji Bažnyčios g. 3.
K. Kačinsko viešbutis „Central“ – Kauno g. 11. Č. Petravičiaus lietuvių viešbutis ir restoranas „Rambynas“ – Vienuolyno g. 10. Kurhauzas – Pivonijos kurortas.
Lenkų smulkaus kredito draugija – Vienuolyno g. 15. Savitarpio kredito draugija – Vytauto g. 17. Žydų liaudies bankas – Vienuolyno g. 21.
Jachtklubo [buv. Inteligentų klubo] svetainė – Kęstučio a. 1. Draugijos „Oze“ Ukmergės skyrius – Vienuolyno g. M. Rozenbliumo v. žydų našlaičių namai – Naujoji g. 20.
Akcinė bendrovė „Aliejus“ – Kauno g. 58. Akcinės bendrovės „Aliejus“ kontora – Vytauto g. 1 (kieme). Akcinė bendrovė, šokolado ir saldainių krautuvė „Aškinazi“ – Gedimino g. 1. Auto stoties budėtojo kontora – Kauno g. 6. Autobusų kasa – Kauno g. 6. Auto sunkvežimio savininkas I. Butas – Vilniaus g. 33. 6. Chemijos ir farmacijos laboratorija „Delugan“ – Kęstučio a. 7. Akcinė bendrovė „Drobė“ – Kęstučio a. 1. Elektros stoties kontora ir budintis monteris – Vytauto g. 48. Š. Fišerio alkoholinių gėrimų ir maisto krautuvė – Vilniaus g. 6. A. Glazo laikrodžių prekyba – Kęstučio a. 5. Valstybinio draudimo įstaigos agentas B. Goldbergas – Vienuolyno g. 16. V. Filipavičiaus avalynės dirbtuvė – Kauno g. 1. Brolių Arono ir Elijo Judelevičių kolonialė krautuvė – Žuvų g. 3. Miško pirklys M. Klingas – Vytauto g. 28. M. Oguzo kolonialė prekyba – Vilniaus g. 3. A. Ivanovienės kosmetikos kabinetas ir ilgalaikio plaukų sušukavimo salonas – Vienuolyno g. 15. Ch. B. Leibavičiaus batų parduotuvė – Kęstučio a. Brolių Orvinų ir Ch. Krikūno valco malūnas ir lentpjūvė – Gedimino g. 42. V. Mikalajūno ir L. Kvasniausko kino teatras „Pasaka“ [buv. „Lyra“] – Naujoji [dab. Vasario 16-osios] g. 20. Pilzeno baras, vaisvynių gamykla „Viltis“ – Vytauto g. 9. Ch. Krikūno pirtis – Gedimino g. 42. Prienų baras – Vytauto g. 17. A. Ragauskaitės – Antanavičienės moterų salonas – Vytauto g. 17, bt. 2. M. Laurinavičienės restoranas „Ramutė“ – Vienuolyno g. 6. Singer siuvamųjų mašinų bendrovė „Singer Sawing Mashinen Company“ – Vytauto g. 1. J. Šostako kultūringas ūkis, medelynas ir daržininkystė – Laibiškių dvaras. Brolių Leizerio ir Mejerio Šušanų odų dirbtuvė – Statikų k., sklypas Nr. 5. Garinė skalbykla „Švara“ – Gruodžio 17-osios g. 18. Ukmergės žemės ūkio draugija – Vienuolyno g. 8. B. Švabinskienės garinė kepykla „Viktorija“ – Naujoji g. 13. Pilzeno baras ir vaisvynių gamykla „Viltis“ – Vytauto g. 9. H. Buršteino, I. Šiferio ir M. Romkino vaisvynių dirbtuvė „Vita“ – Gedimino g. 35.
T. Anolikas – Žuvų g. 13. Pulkininkas leitenantas V.Blažys – Gedimino g. 63. V. Bliumfeldas – Vienuolyno g. 22. L. Breznikas – Vilniaus g. 29. Ukmergės valstybinės amatų mokyklos statybos rangovas P. Dėdelė – Kauno g. Leitenantas F. Eidimtas – Prezidento A. Smetonos al. 21. V. Izraelitas – Vilniaus g. 8. K. Jaras – Vienuolyno g. 23. B. Jaselis – Tvenkinių g. 11. R. Levinšteinaitė – Pivonija 26. N. Massas – Gedimino g. 46. I. Mendelevskis – Kęstučio g. 5. V. Mikaliūnas – Gedimino g. 40. P. Naujokaitis – Maironio g. 55. B. Orvinas – Kalėjimo g. 9. Ūkininkas K. Paškevičius – Mikailiškių dvaras. Š. Perkalskis – Vytauto g. 1. J. Radvilavičius – Kauno g. 45. K. Rimšienė – Kurėnų 1 dvaras. Mokytojas Bronius Strazdas – Gedimino g. 77. Inžinierius P. Šeinzonas, valstybinės gimnazijos statyba [darbų vadovas?]. B. Švabinskienė – Naujoji g. 185 [?]. J. Zdanavičius – Kauno g. 5. Majoras A. Zubavičius – Sodų g. 9. (Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1938 metams. – Kaunas,1938.)

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau