Ukmergės kultūros puslapiai

1939 m.

Sausis    
1939 m. sausis. „Dabartinė Ukmergės šv. Vincento Pauliečio dr-ja veikė R. Kat. Labdarybės D-jos vardu jau nuo 1907 m. Dabar D-ja Bažnyčios ir Kapų [dab. Vaižganto g.] gatvių kampe turi sklypą su trejais namais. Vieni jų tik šią vasarą vietoj nugriautų senų lūšnų pastatyti, dar galutinai neįrengti, erdvūs iš 12 kambarių. Statydino jau sirgdamas Ukmergės klebonas kan. L. Špakevičius, kelinti metai dr-jai pirmininkaująs, turėdamas pradžioje tik 4 tūkst. litų D-jos kasoje. Iki galutinai įrengiant teks parūpinti apie 20.000 litų./ Ukmergės šv. Vinc. Paul. D-ja išlaiko: senelių prieglaudą su 28 seneliais; vaikų prieglaudą su 32 našlaičiais; dviejų kompl. su 4 sk. pr. mokyklą ir vaikų darželį miesto varguomenei. Visas tas įstaigas gražiai veda ukmergiškių mylimos seserys kotrynietės./ Daugelio nuomone, draugija galėtų ir turėtų būti dinamiškesnė kauniškių panašių dr-jų pavyzdžiu./ Paminėtinas jau trisdešimt antrus metus uoliai D-jos valdyboje dirbąs simpatingas senelis M. Mackevičius su žmona ir dukterimis, taip pat daug padėjusioms./ Veikia Ukmergėje dar miesto ir apskrities iniciatyva įkurtoji Krikščionių Labdarybės D-ja, kuri išlaiko senelių prieglaudą, o šiemet pasiėmė ir Žiemos pagalbos akciją./ Šv. Vincento auliečio D-jos pr. mokykla suruošė įspūdingą vakarą ir eglutę. Kartojo trimis atvejais: tėvams, savo mokyklos vaikams ir kitų mokyklų mokiniams.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. sausis. „Basanavičiaus g., priešais gimnaziją, pastatyti ir apdengti 2 aukštų mūro namai vienuolikai pr. m-los komplektų. Ruošiamasi pavasarį apskrities ligoninės ir Lietuvos Banko namų statybai./ - Labai gyvas ledo sportas. Tik vienos čiuožyklos pulko aikštėje tikrai per maža.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. „Ukmergės įgulos kariai džiaugsmingai sutiko žinią,  kad juos aplankys Vilniaus lietuvių „Varpo“ choras. Sausio 7 d. erdvioje kareivinių salėje prisirinko klausytojų kiek vos begalėjo tilpti. Scenoje pasirodžiusius vilniečius kariai sutiko griausmingomis ovacijomis ir gediminėnų maršu. Choras, dirigento Siniaus vadovaujamas, kariams padainavo per dešimtį dainelių. Visos dainelės smigo klausytojams į širdis, o dainele „Vištos“ choras  karius linksmai  nuteikė. Kiekvieną dainelę kariai karštai palydėjo plojimais ir vis prašė kartoti. Tą pačią dieną choras suruošė antrą koncertą gimnazijos salėje visuomenei./ Išklausius iškilmingai sugiedotos „Lietuviais esame mes gimę“, įgulos viršininkas savo, karių ir svečių vardu nuoširdžiai padėkojo p. Siniui ir chorui už dainas. Išvykstančiam chorui  kariai dar kartą sukėlė ovaciją.“ (Karys. – 1939.)

1939 m. sausis. „Ukmergės miesto žydelis Boruchas Kacas davė to pat miestelio siuvėjui Maušai Kravecui pataisyti apsiaustą, kurio apačia buvo iš šeškų kailiukų. Sutaisyti davė 3 šeškų kailius. Praėjus kelioms dienoms Kacas nuėjo atsiimti apsiausto ir labai nustebo, kai pamatė, kad jo apsiausto kailiai yra sukeisti, vietoj buvusių šeškų kailių įdėti blogesnės rūšies kailiukai. Tokiu būdu Kacui buvo padaryta 200 litų nuostolių. Boruchas Kacas apskundė Maušą Kravecą Ukmergės apylinkės teismui, kuris jį nubaudė 3 mėnesiais paprasto kalėjimo. (Verslas. – 1939.)
    
1939 m. „Sausio m. 8 d. vietos Jacht-klubo patalpose įvyko platus su K. Valašino „Kas mes esame ir ko mes siekiame“ paskaita – laisvamanių susirinkimas./ Susirinkime dalyvavo miesto, aplinkinių miestelių ir kaimų apie 250 narių ir prijaučiančių. Susirinkusieji priėmė ir nutarė pasiųsti Resp. Prezidentui rezoliuciją, kurioje prašoma įvesti civ. metrikaciją ir laisvamanių tėvų besimok. Vaikus atleisti nuo tikybos pamokų. Susirinkimas užtruko 4 val. Naujų narių prisirašė 22./ Skyrius įsteigė savo knygynėlį, kuriuo gali pasinaudoti kiekvieną dieną atvažiavusieji iš provincijos nariai bei prijaučiantieji visai nemokamai./ Knygas keičiant bei kitais skyriaus reikalais prašom kreiptis į skyriaus būstinę Sodų g. Nr. 3 b.“ (Lietuvos ūkininkas. – 1939.)

1939 m. sausis. „Kino „Modern“ salė tėra kaip vidutiniškas kambarys: ankšta tvanku. Be to, nėra durų tarp salės ir laukiamojo, kur rūkoma, salė pilna dūmų. Dar tas nuolatinis filmos kaspino trūkinėjimas. Kažin kodėl pernai užtikrintas būtinas šio kino patalpų pakeitimas neįvyksta iki šiol? [...]“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. sausis. „[...] Labai vargstama per daug jau ankštoje apskrities ligoninėje. Netelpa miesto ir net provincijos ligoniai guldomi kitoje, žydų ligoninėje, kur ne žydams nėra taip jauku. Dabar gausu plaučių uždegimu sergančių ligonių. Labai laukiam naujos, seniai jau žadamos ligoninės.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. sausis. „Ukmergės parapijiečiai džiaugtųsi, jei būtų nuolat dežuruojąs kunigas, kuris galėtų visada patenkinti neatidėliotinus parapijiečių reikalus.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. sausis. „Yra Ukmergėje dvi to paties savininko p. Krikūno (žydo) pirtys, į kurias praverstų švaros dabotojams dažniau pažiūrėti. O būtų dar geriau, jei miesto savivaldybė pastatytų pirtį.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. sausis. „Ukmergė, rodos, nemažas miestas, o visame mieste nėra ne žydo knygų rišėjo, nei stikliaus, nei, berods, kaminkrėčio. Argi lietuviai nemato naudos iš šitų verslų? Vertėtų į tai atkreipti dėmesį Verslininkų Sąjungai.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. sausis. „Ieškomas Skominas, Mykolas, Kazio s., stalius, gim. 1915 m., gyvenęs Ukmergėje, Gedimino 10. Triukšmo kėlimas. Pranešti gyv. vietą Kauno apyl. teismui [...].“  (Kriminalinės policijos žinios. – 1939.)

1939 m. „Ukmergės įgulos likt. puskarininkių ramovė sausio 22 d. surengė susipažinimo arbatėlę. Buvo pristatyti neseniai šeimas sukūrę puskarininkiai ir naujai įstoję nariai. Arbatėlė praėjo labai jaukiai ir padėjo tarp narių bei šeimų sudaryti draugiškus nuoširdžius santykius ir parengti dirvą tiems santykiams plėstis./ Susipažinimo arbatėlė įguloje buvo dar pirmą kartą./ Ukmergės įgulos likt. puskarininkiai – šachmatininkai sausio 21 d. sėkmingai kovojo su Ukmergės miesto šachmatininkais. Turnyras baigėsi 10½ : 1½ taškų įgulos naudai.“ (Karys. – 1939.)

1939 m. „Kėdainių gimnazijos mokinių delegacija (VII kl.) sausio 28-29 d. mokytojo Šidiškio vadovaujama aplankė Ukmergės gimnazijų. Pernakvoję gimnazijos svečių kambariuose, apžiūrėję naujus gimn. rūmus, pažaidę krepšinio ir teniso, pažiūrėję miesto, nuoširdžiai ukmergiškių moksleivių palydėti, grįžo pas savuosius.“ ( XX amžius. – 1939.); „ I. 28. Pas mus atsilankė kėdainiškiai septintokai su savo auklėtoju. Tą dieną literatūros ir mokslo būrelis buvo surengęs vakarą, tad ir svečiai turėjo progos pasilinksminti. Programoje savo kūrybą skaitė Šlaitas, Šneideris, Kunigėlytė. Jurgelytės eilėraštį paskaitė Šlaitas. Kazlauskas perskaitė feljetoną apie dabartinius naujus gimnazijos rūmus, visiems suteikdamas gardaus juoko. Po to sekė muzikinė vakaro dalis. Strazdas su Vitkūnu pasmuikavo „Zaico“ konc. Akomponavo Meškelė./ - I.29. su svečiais sužaidėm stalo teniso, tinklinio ir krepšinio rungtynes. Rungtynės baigėsi mūsų naudai (stalo teniso – 8:1, tinklinio – 2:0 ir krepšinio 23:12). (Ateitis. – 1939.)

1939 m. „Piliakalnio šaulių būrio sausio 28 d. metiniame susirinkime atsistojant ir susikaupiant buvo pagerbti žuvusieji dėl Lietuvos laisvės. Būrio vadas ats. ltn. Stasys Meškauskas pasakė trumpą kalbą, ragindamas šaulius dar daugiau susidrausminti. Būrio vado pad. š. r. [šaulys rikis] Vincas Lukauskas pranešė apie 1938 m. būrio veiklą. Revizijos komis. pirm. š. ats. j. psk. [jaunesnysis puskarininkis] Žilinskas pranešė apie būrio finansinį būvį. Į naują [...] būrio tarybą išrinkti [...] Vincas Lukauskas, [...] Jonas Valiukevičius, [...] Apolinaras Stankuzevičius ir š. Vozbertas Butvila. Į revizijos komisiją [...] Teofilius Žilinskas, [...] Alfonsas Brazgulis ir š. Pranas Kuzmickas.“ (Trimitas. – 1939.)

1939 m. „Sausio 29 d. Ukmergės apskrities tautininkų valdyba užupinėje miesto dalyje – Smėliuose buvo surengusi paskutinių dienų vidaus ir užsienio politikos klausimais paskaitą, kurią skaitė mokytojas Jasiukevičius. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1939.)

Vasaris
1939 m. mirusio Ukmergės apskrities policininko Izidoriaus Miknevičiaus šeimai už jo ištarnautus policijoje 16 m., 8 mėn., 27 d. paskirta pensija. Našlei Uršulei Miknevičienei po 49 Lt 50 ct, o vaikams: Petrui, Antanui, Vytautui, Eduardui ir Mildai po 9 Lt 90 ct kas mėnesį nuo vasario 1 d. (Policija. – 1939.)    

1939 m. „[...] Vasario 5 d. ta pati [Ukmergės apskrities tautininkų] valdyba kultūrinio darbininkų klubo patalpose surengė antrą paskaitą apie mokesčius ir mokėtojus. Skaitė Ukmergės apskrities mokesčių inspektorius Bubušis. Abi paskaitos buvo gausiai lankomos./ Vasario 4 d. įvyko apylinkės tautininkų susirinkimas, kuriame buvo iškelta eilė sumanymų ir pageidavimų. [...]/ Į apskrities tautininkų suvažiavimą [kuris vyks] vasario 19 d. išrinkti miesto burmistras ats. pulk. Rėklaitis, darbo inspektorius Žilevičius, ligonių kasos direktorius Novodničėnas, mok. Pakštaitis, Bunikis ir Alseikienė.“ (Lietuvos aidas. – 1939.)

1939 m. vasaris. „Vietos Šaulių choro būrys Jachtklubo svetainėje surengė savo tradicinį koncertą. Šis įvykis, Ukmergės 5-ių chorų merdėjimo fone, yra vertas rimto dėmesio. Šiuo metu Ukmergėj tik vienas šaulių choras (neskaitant mokyklinių) ir tegali koncertuoti, nes visi kiti dar „besiformuoja“.../ Šio koncerto programą sudarė net 15 mišriam ir 3 vyrų chorams dalykų, kurių tarpe girdėjome ir nelengvų, kaip pav. „Meno dainą“ Tal.- Kelpšos, „Tu berželi“ Brazio, „Žolelė žydėjo“ Šimkaus ir kt./ Chorui geriausiai sekėsi liaudies dainos, nes jos ir techniškai lengvesnės ir, kas svarbiausia, geriausiai buvo chorvedžio suprastos.[...]/ Choro programą papildė p. Ivinskis, pagrojęs fleita (fortepijonu palydėjo p. Zibalas) trejetas dalykų. Nors instrumentas buvo seno tipo, be to blogos rūšies, solistas vikriai skraidė pasažais (Fantazija iš „Traviatos“), o kantilenoj parodė gana simpatingą toną./ Koncerte dar pasirodė kariškas pučiamasis orkestras (mažas sąstatas) atskirai ir koncerto gale kartu su choru, atlikęs tris dalykus. Viskam dirigavo p. Čaikauskas./ Koncerto paskutinę dalį tenka laikyti per daug triukšminga, nemuzikalia, žodžiu nevykusia. Jokios svetimybės choro repertuare nepateisinamos; nebent tie svetimi dalykai būtų labai aukštos meninės vertės./ Versti chorą ar tik leisti jam meno sąskaiton mėgdžioti šunų lojimą, kaip buvo šį kartą (iš „Precijozos“ Weberio) yra stačiai nusikaltimas./ Techniškas koncerto suorganizavimas irgi toli ne pavyzdingas./ Ar bereikia stebėtis, kad koncerte, publikoje visai nebuvo matyti šviesuomenės, (jei neskaityti paties choro būrio vado ir dar vieno didelio muzikos mėgėjo)./ Jei choras nori turėti gerą vardą ir būti gerbiamas, visų pirmą privalo pats save gerbti. Tikėkime, kad šio koncerto pamokytas Ukmergės šaulių choras pradės naują barą: „per dainos meną į tautos gerovę“ E. Kiškis“ (XX amžius. – 1939.); „Įvykusiame tradiciniame miesto šaulių choro koncerte buvo atlikti 25 įvairūs kūriniai. Pažymėtina, kad pirmą kartą čia buvo atlikta choro su orkestru paties vedėjo sukurtas koncertinis maršas „Pirmyn, gediminėnai“. Šis choro pasirodymas pasisekė ir duoda daug gerų vilčių. Chorui vadovauja šaulys Čaikauskas. Chore yra 45 šauliai dainininkai. 1938 m. choras turėjo 13 koncertų iš jų 4 bažnytinius.“ (Trimitas. – 1939.)

1939 m. vasaris. „Ukmergės miesto literatūros premiją 500 litų už romaną „Mediniai stebuklai“ gavo rašytojas K. Boruta. Jury komisiją sudarė pr. m. insp. Cibulskas, gim. m-jai Naujokaitis ir Jasinevičius, amatų m. m-jas Biliūnas, mokyt. sem. m-jas Kuzmickas, tard. Žerolis ir komend. plk. Pošiūnas.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. vasaris. „Miesto šaulių būrys išremontavo turimą rinktinės namuose patalpėlę, įvedė radiją ir padarė laikraščių skaityklėlę. Taip pat įrengta ir žaidimų./ - Šiomis dienomis pradedami istorijos ir lietuvių kalbos kursai. [...] / Šiomis dienomis Ukmergės m. elektros koncesininkas K. Deveikis pranešė, kad jis dovanoja miesto šaulių būriui seną per 200 litų skolą ir ateity šaulių būriui klv. skaitys po 0,50 lt. vietoj 0,80 lt.“ (Trimitas. – 1939.)

1939 m. vasaris. „Liūdna. Vos prieš keletą dienų buvo išvaryti trys mokiniai iš gimnazijos už vagiliavimą, kaip ir vėl ukmergiečius nustebino panašus gan liūdnas įvykis./ Šio mėn. 7 d. gimnazijos mokytojų tarybos posėdyje buvo nutarta išvaryti tris mokinius – Treiderį, Povilaitį ir Beniušį – už vogimą knygų iš knygynų. Ir šį kartą visi trys mokiniai buvo vienos gimnazijoj leistos or-jos nariai.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. vasaris. Ieškomas „Ivanauskas, Jonas, Domininko s., gim. 1912 m. Vilniuje, gyvenęs Ukmergėje, Kalėjimo 28. [...] Triukšmo  kėlimas. Išreikalauti 200 Lt pabaudą arba išlaikyti 15 parų arešte ir pateis. dok. nusiųsti Panevėžio ap. v-kui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1939.)

1939 m. vasaris. „Labai rimtai atjaustas gedulas dėl popiežiaus Pijaus XI mirties. Be iškilmingų pamaldų abiejose bažnyčiose visuomenei, buvo specialios mokinių pamaldos ir Kun. Marijonų bažnytėlėje gedulingi mišparai dienos iki laidotuvių vakaro. Pažymėtinas gausingas ir jautrus pamaldose dalyvavimas.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. vasario 11 – 18 d. Ukmergės darbo rūmų pastangomis buvo organizuota “pirmoji meno ir kultūros savaitė”. Jos organizatorius – darbininkų kultūrinio klubo vedėjas Valiūnas. Savaitės metu „[...] karininko Juozapavičiaus 20 metų žuvimo sukakčiai, buvo surengtas minėjimas, kuriame vaizdžią paskaitą skaitė leitn. Narbutas“; Vasario 16-sios šventė, kurios metu paskaitą skaitė mokytojas Pakštaitis ir buvo „suvaidintas 3 veiksmų istorinis veikalas „Mirga“; skaityta įvairių kitų paskaitų, klausytasi muzikos, „darbininkai suvaidino dar vieną veikalą – komediją „Teta iš Amerikos“. Savaitės renginiuose apsilankė apie 3000 žmonių. Rengiant savaitės renginius “daug padėjo režisuojant ir statant vaidinimus Grikenienė, Mikalajūnienė ir paskaitomis bei kuo kitu – mokyt. Strazdas, Biliūnas, Jasinevičius, Kiškis, Pakštaitis, Alseikienė ir Alseika.” (Lietuvos aidas. – 1939.)

1939 m. „Vasario 19 d. [Ukmergės įguloje] kpt. Rugio pastangomis buvo suorganizuotas meno vakaras. Miesto šaulių mišrus choras, 1 pėst. pulko muzikanto Čaikausko vedamas, gražiai sudainavo apie 10 dainelių. Be to, tik vieni vyrai sudainavo „Ko tie dunda miškai“ ir kitas daineles, sulaukdamas nuoširdžių ovacijų. Šaulių choras įgulos karių bus visuomet laukiamas svečias karių meno vakaruose./ Toliau kareiviai pamatė „Pulko dėdę“ ir, vietoje dėdienės, jo švogerį. Jie abu kariams nepagailėjo įvairių sąmojų, juokų, dainelių, karinių patarimų ir, svarbiausia, prižadėjo ateity karius dažnai lankyti. Kariai, tegirdėdami „Pupų dėdę“, „Radijo dėdę“ bei dėdienes, džiaugiasi, kad galės savo „Pulko dėdę“ girdėti ir matyti./ San. virš. Žvirblis ir civ. tarn. Rinkūnas paskaitė poemos „Žalgirio mūšis“ fragmentus, o pulko orkestras pagriežė Mozart‘o „Turkų maršą“, „Figaro vedybas“ ir „Don Juan‘ą“. Prieš kiekvieną veikalą buvo paaiškinamas jo turinys; taip pat papasakota kompozitoriaus biografija. Orkestras koncertinę dalį baigė linksmu dalykėliu „Kai kapelmeisteris užmiega...“/ Baigiant keli jauni kareiviai parodė savo miklumą pašokdami „kazoką“. Labiausiai miklus esąs pasirodė ryšių kuopos j. k. Tamarevičius. Toki meno vakarai įguloje bus dažnai rengiami. Kpt. Rugys yra sudaręs artistų mėgėjų būrelį.“ (Karys. – 1939.)

1939 m. vasaris. „Tikra sensacija – tai Mokytojų Seminarijos pirmasis koncertas. Tai tikrai lietuviškas, taip Ukmergėj pageidautinas, koncertas su senovinėmis dainomis, sutartinėmis, paįvairintas tautiškais šokiais, deklamacijomis ir kt. Apie chorą publika susidarė nedalomą nuomonę, kad šis, jauniausias iš, berods, aštuonių Ukmergės chorų, visus pralenkė. Tai, žinoma, priklauso nuo choristų, bet didžiausias nuopelnas choro vedėjo E. Kiškio ir dir. p. Vokietaičio, didelio dainos ir muzikos mylėtojo.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. vasaris. „Stipriai ukmergiškius kamuoja gripas. Viena moteris mirė, gripu sirgdama, persišaldžiusi ir gavusi smegenų uždegimą.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. vasaris. „Laisvamaniai [Laisvamanių etinės kultūros draugijos Ukmergės skyrius ?] skyla į „kairiuosius“ ir „dešiniuosius“. Stebima ir laukiama, katrie laimės persvarą. Ukmergiškiams ir vieni ir antri yra tiek reikalingi, kaip karpa ant nosies.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. vasario 26 d. vyko šaulių būrių vadų ir atstovų susirinkimas. Jam pirmininkavo šaulių rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Pošiūnas. Po įvairių sveikinimų ir linkėjimų, rinktinės vadas pristatė rinktinės veiklą 1938 m., pateikė pajamų ir išlaidų sąmatas 1939 m. Buvo išrinkta rinktinės taryba, kontrolės komisija, garbės teismas. Šių struktūrų nariai liko tie patys kaip ir praėjusiais metais. Susirinkimo pabaigoje rinktinės vadas ir rinktinės tarybos pirmininkas Cibulskas atsakinėjo į susirinkusiųjų klausimus.// „Šauliai dainininkai dirba. Įvykusiame tradiciniame miesto šaulių choro koncerte buvo atlikti 25 įvairūs kūriniai. Pažymėtina, kad pirmą kartą čia buvo atlikta choro su orkestru paties choro vedėjo sukurtas koncertinis maršas „Pirmyn, gediminėnai“. Šis choro pasirodymas pasisekė ir duoda daug gerų vilčių. Chorui vadovauja šaulys Čaikauskas. Chore yra 45 šauliai dainininkai. 1938 m. choras turėjo 13 koncertų, iš jų 4 bažnytinius.“ (Trimitas. – 1939.)
    
Kovas
1939 m. kovas. „Parapijos salėje vyko „Pavasario Ukmergės rajono vadų kursai. Dalyvavo apie trisdešimt kaimo jaunuolių per visas tris dienas džiaugdamiesi kursų turtingumu. Kursus vedė kun. Dabašinskas, p-lė Karpavičiūtė, p-lė Diržauskaitė, kun. Buožinis [M. Buožius ?] ir kun. Klumbys. Kursams pasibaigus vyksta dviejų dienų rajoninė konferencija. Šventinama vyrų rajono vėliava. Ukmergės rajone šešiolika mergaičių ir tiek pat vyrų kuopų.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. kovas. „Ypatinga laimė teko ukmergiškiams išklausyti plataus, išsamaus ir labai sklandaus pranešimo apie Vilniaus kr. lietuvių kultūrinę būklę,  kurį padarė žinomas vilnietis veikėjas kun. K. Čibiras. Pilnutėlė gimnazijos salė dėkingų ukmergiečių jautriai sekė visą pranešimą. Brangiam svečiui pagerbti surengta arbatėlė (be svaigalų!).“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. kovas. „Kan. Špakevičiaus sveikata labai pablogėjo ir kelia didelio susirūpinimo. Ukmergės gydytojai pataria išvykti. Girdėti, kad kanauninkas iš parapijos klebono pareigų atsisakysiąs, nes jau nebegali jokių parapijos reikalų vesti. Kanauninkas išvažiuojąs gydytis.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. „[...] kovo 4, 5 ir 6 d. d. suruošta auklėjimo kursai. Su dideliu sėkmingumu kursuose paskaitas skaitė gyd. A. Ragaišienė, mok. Grajauskienė, kun. kapelionas Strazdas ir Centro Valdybos [Lietuvių katalikių moterų draugijos] atstovė Ad. Dirsytė./ Šv. Kazimiero šventėje apie 80 dalyvių išklausė gyd. Ragaišienės paskaitos „Praktiškas kūdikių auginimas“ ir apžiūrėjo tuo reikalu suruoštą parodėlę./ III. 5 d. prieš pamaldas skaitė Ad. Dirsytė apie moterų organizavimo prasmę ir būdus. Po pamaldų visos kursantės ir susirinkimo dalyvės pavaišintos išklausė mok. Grajauskienės paskaitos apie vaikų auklėjimą ir kun. Strazdo apie motinos katalikiškumą. Po paskaitų padarė iš savo veikimo pranešimus: Lyduokių, Pabaisko, Deltuvos, Kurklių, Pašilės ir Ukmergės skyriai. Rajono valdyba, išklausius skyrių nusiskundimų, pažadėjo dėti pastangas skyriams pagelbėti. Projektuota skyrius lankyti, suruošti skyriuose vienos ar kitos rūšies kursus./ III. 6 d. Ad. Dirsytė skaitė paskaitą apie jaunų moterų organizavimą. Į šią paskaitą atvyko ir Siesikų atstovė. Kursais susidomėjimas buvo didelis. Antrą kursų dieną buvo pilnutėlė parapijos salė. Už suruoštus kursus veikliai rajono valdybai reiškiame padėka.“ (Moteris. – 1939.)

1939 m. kovo 11 d. Švietimo ministro J. Tonkūno įsakymu Ukmergės žydų „Šviesos“ privačios gimnazijos mokytojas Meeris Brilas, jo prašymu, nuo kovo 16 d. atleistas iš gimnazijoje eitų pareigų, o Zelmanas Lipšicas nuo tos pačios datos paskirtas einančiu tos gimnazijos jaunesniojo mokytojo pareigas iki rugpjūčio 1 d. (LCVA. – F. 391.; KM)

1939 m. kovas. Ieškoma „Sadlauskienė – Zadlauskienė, Pranciška, Jono d., virėja, gim. 1906. V. 12 Šeduvos m., gyvenusi Ukmergėj, D. Bažnyčios 22 [...]. Triukšmavimas. Išreikalauti 30 Lt baudą arba išlaikyti 3 paras arešte, o pateis. dok. nusiųsti Ukmergės ap. v-kui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1939.)

1939 m. kovas. Ieškoma „Valiukėnienė – Žiedelytė, Marijona, Igno d., tarnaitė, gim. 1906 m. Deltuvos v., Laibiškių k., gyvenusi Ukmergėj [...]. Girtavimas. Išreikalauti 15 Lt baudą arba išlaikyti 3 paras arešte, o pateis. dokum. Nusiųsti Ukmergės aps. v-kui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1939.)

1939 m. kovas. „Vakar naktį [kovo 13 d.] šalčiausia buvo Ukmergėje – 18 lps. Praėjusią naktį Ukmergėje buvo 17 lps. šalčio. [...]“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. kovas. „Amatų Mokykloje vienas mokytojas, kuriam net klasės auklėjimas pavestas, savo įtaką panaudoja priešreliginei veiklai mokinių tarpe. Tėvai tuo susirūpinę. Juk net konstitucija vertina religinį auklėjimą, tai kaip gali mokytojas mokykloje varyti prieštikybinį veikimą?“ ( XX amžius. – 1939.)

1939 m. kovas. „Laikinai einąs Ukmergės klebono pareigas kun. Klumbys atsidėjęs posėdžiauja su šv. Vincento Pauliečio Dr-jos valdyba ir tvarko per pirmininko ligą užsilikusį darbą./ - L. K. Moterų Dr-jos Ukmergės rajono valdyba surengė ciklą paskaitų, kuriose nagrinėta tema: „Motina ir kūdikis priešmokykliniame amžiuje“. Paskaitas skaitė D-rė Ragaišienė – Bielinienė, p-nia Grajauskienė ir kiti. [...]/ - Jau prasidėjo šių metų nekolekcinis sąjūdis. Pradžią padarė mokytojų seminarija ir gimnazija. Joms kartu su dideliu pasisekimu rekol. vedė kun. J. Venckus, S. J. Paskui buvo visai parapijai Kunigų Marijonų suorganizuotos rekol., kurias vedė pranciškonas Pijus Andraitis Vienuolyno bažnytėlėje. Dar vyks Amatų mokyklos, antrosios parapijinės ir inteligentų tradicinės rekolekcijos. Šias ves J. E. Vysk. Bučys./ - Ruošiami du religiniai koncertai: mokytojų seminarijos, p. Kiškio vadovaujamas ir vienuolyno bažnyčios choro, p. Meškelės vadovaujamas. Abu įvyks apie Verbas.[...]“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. kovas. „[...] Labai vargsta ukmergiškiai dėl pakenčiamų tarnaičių stokos. Daugumas jų – sudemoralizuotas elementas – trumpu laiku apeina eilę darbdavių. Ištisus mėnesius vargstama laukiant ir ieškant bent pakenčiamo žmogaus.. Būtinas yra samdytojų susiorganizavimas ieškoti išeities. Reikalinga taip pat tarnaičių organizacija,  kuri bent minimaliai jas auklėtų. Tuo tarpu visas tas opus reikalas rūpinamas keistuolės „Genkos“, gyvenančios Vytauto gatvėje. Ar ši „kontora“ nevaro biznį?“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. kovas. Policijos klubo Ukmergės skyrius nutarė sudaryti du atskirus skyrius – viešosios policijos ir pasienio policijos. Klubo centro valdyba šiam reorganizavimui pritarė ir sieks kuo greičiau įregistruoti naują skyrių. (Policija. – 1939.)

1939 m. „Želvos valsč. Virbalų km. gyventojas R. Stašelis kovo 16 d. nuvežė į Ukmergės bekonų supirkimo punktą du bekonus. Privežus bekonus prie svarstyklių, punkto vedėjas pripažino, kad bekonai netinkami ir nepriėmė. Tada R. Stašelis buvo priverstas žemomis kainomis parduoti perkupčiui [perpirkėjui]. Perkupčius, nupirkęs bekonus, paprašė, kad jis truputį palauktų ir su R. Stašelio vežimu stojo iš naujo eilėn. Privažiavus prie svarstyklių, punkto vedėjas tuos pačius R. Stašelio bekonus iš perkupčio kuo geriausiai priėmė. Teko girdėti, kad šiame punkte taip atsitinka jau nebe pirmą kartą. Tokiu bekonų priėmimo punkto vedėjo elgesiu ūkininkai labai pasipiktinę./ Už faktus atsakau ir reikalui esant galiu liudininkais įrodyti.“ (Mūsų laikraštis. – 1939.)

1939 m. kovas. „Ukmergės virvių dirbtuvės savininkas Oguzas prieš Naujus Metus surinko iš savo darbininkų atsiskaitymo knygeles ir kovo 2 d., senų knygelių vietoje, išdavė naujas, kuriose įrašė, kad darbininkės pradėjo dirbti nuo š. m. vasario 15 d. Iš tikrųjų darbininkės dirba po kelis metus. Visas reikalas atsidūrė pas apygardos darbo inspektorių.“ (Darbininkas. – 1939.)

1939 m. kovas. „Šeštadienį [kovo 18 d.] Ukmergė rašytojui K. Borutai įteikė 500 litų premiją už romaną „Mediniai stebuklai“. Ta proga naujojoj gimnazijos salėj įvyko literatūros vakaras, kuriame savo kūrinius skaitė L. Gira, Salomėja Neris, K. Jakubėnas, K. Boruta, P. Cvirka, J. Marcinkevičius, Pumputis, Montvila ir kt. Visas vakaras praėjo nepaprastai pakeltoj nuotaikoj, daug geresnėj, kaip Kaune per premijų įteikimą Valst. Teatre. Net rašytojų kūrinių Ukmergė kelis kartus daugiau išpirko, kaip tuomet Kaune.“ (XX amžius. – 1939.); A. Smetonos gimnazijos salėje vyko literatūros šventė, kurios metu K. Borutai už „Medinius stebuklus“ buvo įteikta Ukmergės miesto ir apskrities visuomenės premija. Šventę atidarė pradžios mokyklų inspektorius Cibulskas. Apie K. Borūtos kūrybą kalbėjo L. Gira, jis dėkojo ukmergiškiams už dėmesį literatūrai – Ukmergė yra pirmasis miestas Lietuvoje, įsteigęs literatūros premiją. Premija K. Borūtai įteikė miesto burmistras V. Rėklaitis. Po premijos įteikimo ir K. Borūtos pasisakymo, savo kūrybą skaitė iš Kauno atvykę rašytojai: valstybinės premijos laureatė S. Neris, P. Cvirka, Jonas Marcinkevičius, P. Orintaitė, Danas Pumputis, K. Jakubėnas, Montvila, Kruminas. Po šventės vyko pobūvis. (Lietuvos aidas. – 1939-03-28. - Nr. 128. - P. 10.); „LITERATŪROS ŠVENTĖ UKMERGĖJE įvyko kovo 20 d. Jos metu buvo Kaziui Borutai už „Medinius stebuklus“ įteikta Ukmergės miesto ir apskrities visuomenės premija. Žodį tarė premininkas Kazys Boruta, pareikšdamas ukmergiškiams padėką už dėmesį jo kūrybai./ Eilinių provincijos skaitytojų vardu primininką pasveikino Biliūnienė.“ (Trimitas. – 1939.)

1939 m. kovas. „III. 18 kratos metu pas Pospiešinską, Praną, Ukmergės priemiestyje – Novagrutkoje [Naujamiestyje], rasti šie, įtar. vogti, daiktai: 1) vyr. kailiniai, avių kailių, baltomis vilnomis, apmušti juoda gelumbe, rankovių galai lopyti, dviem eilėm juodų sagų, ant rankovių galų po sagą, 2) 2 nuo zuperio [superfosfato] maišai ir vienas namų darbo, pakūlinės drobės, 3) keletas matkelių (sruogų) vilnonių ir bovelninių [medvilninių] siūlų: tamsiai rudų ir melsvų, 4) vyr. seni drobiniai marškiniai, 5) baltos drobės naminis užvalkalas, 6) 2 rietimai namų darbo baltos drobės, kurios vienas rietimas 4,10 mtr. ilgio ir 70 cm pločio, o kitas 8,10 ilgio ir 60 pločio. Suradus savininką pranešti V. s. [Valstybės saugumo] ir krim. polic. Ukmergės apyg. v-kui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1939.)

1939 m. „Kovo 19 d. Jacht – Klubo salėje buvo rengiami 2 Lietuvių Verslininkų susirinkimai: 1) 13 val. platesnei visuomenei išklausyti versl. S-gos Centro Valdybos gen. sekr. p. Gabaliausko pranešimo ir 2) 17 val. vietos verslininkų skyriaus narių vis.[-uotinis?] met. sus-mas.“ ( XX amžius. – 1939.)
 
1939 m. kovas. „D. L. K. Gedimino I pulko kariškiai su Ukmergės valstybinės gimnazijos moksleiviais III. 19 d. suruošė gražų koncertą. Gimnaz. choras, nuvykęs į kareivines, padainavo keletą gražių dainelių, o pulko dūdų orkestras vadovaujamas p. Kulikausko, atvykęs į gimnazijos salę, išpildė Mocarto turkų maršą, donžuaną, užburtą fleitą ir Figaro vestuves. Po koncerto komiškai linksmai užpildė linksmąją dalį vadinamasis pulko „dėdė“ viršila Palčiauskas ir jo „švogeris“ pulko civil. tarnautojas Rudauskas.“ ( XX amžius. – 1939.)

1939 m. kovas. „Ukmergėje prie viešųjų darbų dirba virš 70 darbininkų.“ (Darbininkas. – 1939.)

1939 m. kovas. „1 PĖST. PULKAS. Šį mėnesį pulke atidaryta kareivių ramovė. Ją tvarkyti pavedė kpt. Rugiui. Jau dabar ši ramovė papuošta ginklų įteikimo aktais, dailiais plakatais ir t.t. Pulko skaitykla perkelta į šią ramovę.“ (Trimitas. – 1939.)

1939 m. kovo 24 d. Švietimo ministro J. Tonkūno įsakymu Ukmergės valstybinės Antano Smetonos gimnazijos einančiam inspektoriaus pareigas laisvai samdomo teisėmis Antanui Bunikiui suteiktas jaunesniojo mokytojo vardas ir jis nuo balandžio 1 d. paskirtas etatiniu mokyklos darbuotoju. (LCVA. – F. 391.; KM)

1939 m. kovas. „Jaunas tapytojas šaulys Liulevičius sukūrė karininko Juozapavičiaus du portretus. Vieną įsigijo vietos p. [pulko] karininkų ramovė, kitą – vietos rangovas J. Grosas,  kuris jį su atitinkamu aktu įteikė to paties pulko kariams.“ (Trimitas. – 1939.)

Balandis
1939 m. balandis. „Karaliaučiuje mirė Ukmergės dekanas ir klebonas kun. Leonas Špakevičius 64 metų. Pirmadienį [balandžio 6 d.?] jo kūnas buvo pervežtas į Ukmergę, o palaidotas trečiadienį./ Teko patirti, kad nauju Ukmergės klebonu ir dekanu numatomas kun. St. Telksnys.“ (Mūsų laikraštis. – 1939.)

1939 m. „Š. m. balandžio mėn. 8 d. suėjo 20 metų tarnybos vidaus reikalų ministerijoje Ukmergės apskrities viršininkui Mečiui Jurgeliui./ 1919.IV.8 paskirtas Šiaulių apskrities viršininko padėjėju. 1919.VI.23 – Šiaulių miesto ir apskrities viršininku. 1919.VII.22 – Telšių apskrities viršininko padėjėju. 1919.X.1 – Telšių apskrities viršininku. 1922.X.10 – Šiaulių apskrities viršininku. 1925.IV.15 – Mažeikių apskrities viršininku. 1927.III.5 – Rokiškio apskrities viršininku. 1933.VI.1 – Alytaus apskrities viršininku. 1936.XII.15 – Ukmergės apskrities viršininku./ Yra apdovanotas D. L. K. Gedimino ordinu 4-jo laipsnio, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu ir Šaulių žvaigžde.“ (Policija. – 1939.)

1939 m. balandžio 13 d. Švietimo ministro įsakymu C/ Nr. 19 Darbo rūmų liaudies universitetui leista nuo balandžio 1 d. „atidaryti ir savo lėšomis laikyti Ukmergėje vyriškų ir moteriškų drabužių kirpimo kursus“, veikiančius pagal ministro patvirtintą statutą ir programą. Kursus leista vadinti „Ukmergės Darbo Rūmų Liaudies Universiteto vyriškų ir moteriškų drabužių kirpimo kursai“. Nuo balandžio 1 d. Marija Alseikienė paskirta šių kursų vedėja kursų veikimo laikui, o Juozas Staniulaitis – šių kursų lektoriumi. (LCVA. – F. 391.; KM); „Darbo Rūmų liaudies universiteto vadovybė nuo balandžio 1 d. atidarė Ukmergėje 3 mėnesių siuvimo kursus.“ (Darbininkas. – 1939.)

1939 m. balandis. Kunigas St. Telksnys, buvęs Kurklių klebonu, paskirtas Ukmergės klebonu ir vicedekanu, o  Lyduokių klebonas kun. P. Pauliukas paskirtas Ukmergės [dekanato] dekanu. ( XX amžius. – 1939.)

1939 m. balandis. „Prieš Velykų šventes mieste negalima buvo gauti duonos, nes žydų kepyklos nekepė. Ukmergėje toks atsitikimas jau ne pirmas. Šis reikalas vieną kartą reikia sutvarkyti.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. balandis. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulko karininkai iš kovo mėn. algų paaukojo Ginklų Fondui 1001,56 lt. ir Klaipėdos krašto pabėgėliams šelpti 599,53 Lt. Liktiniai puskarininkiai ir civ. tarnautojai Ginklų fondui paaukojo 572,72 lt., Klaipėdos kr. pabėgėliams šelpti – 190,79 lt ir Ukmergės m. pradžios mokyklos Nr. 2 neturtingiems mokiniams šelpti – 77 lt./ Pulko kareiviai ir atsarginiai irgi gausiai aukojo Ginklų Fondui. Daugiausia aukojo 3 kulk. kuopos kareiviai ir atsarginiai – 140,50 lt. Kitų dalinių kareiviai paaukojo 563 lt. 68 ct./ Daugelis kareivių ir atsarginių Ginklų Fondui paaukojo visą gautą algą, o 5 kuopos eilinis Petras Kiela net 16,50 lt. Be to, 1 kuopos kareiviai Klaipėdos kr. pabėgėliams šelpti paaukojo 24,95 lt.“ (Karys. – 1939.)

1939 m. balandis. „Pavasarininkės kiekvienais metais suruošia vargšams Velykas ir Kūčias. Per šias Velykas 50 neturtingųjų skaniai pavalgydino ir dar kiekvienam davė parsinešti. Kas liko atidavė Šv. Vincento a Paulio dr-jos prieglaudai.“ ( XX amžius. – 1939.)

1939 m. balandžio 21 d. Ukmergėje lankėsi ministro pirmininko pavaduotojas K. Bizauskas. Jis „susirinkusiems padarė platų pranešimą“. K. Bizauskas pastebėjo, kad „pasaulio padangė apsiniaukusi ir kyla audra, kurios dėka jau esame netekę savo gražiojo pajūrio.“ Tai verčia visuomenę burtis bendram darbui, skatina baigti žmogaus niveliavimą ir ugdyti „savystovias ryžtingas asmenybes“. Vyriausybė yra atėjusi statyti ir yra nusiteikusi duoti kiekvienam tauriam piliečiui pasireikšti. „Šiuo metu ne laikas sąskaitas suvedinėti, bet laikas kurti. Pirmoj eilėj žvelgiama į kariuomenę, kad ji būtų puikiai susitvarkiusi ir galėtų ginti brangią tėvynę. Bus remiama ir Šaulių s-ga, nes norime, kad kiekvienas krūmas, patvorys, kiemas, namas – būtų laisvės ir nepriklausomybės tvirtovės, nors kitiems nepuolant norime pasilikti nuošaliai nuo kitų intrigų. Ūkio srityje bus dedamos pastangos, kad litas būtų kaip uola tvirtas ir pastovus. Vyriausybė viską darys, bet  išsyk nereikia laukti nepaprastų darbų. [...] Visi turime kovoti su piktais gandais: visuomenė turėtų sielų nuodytojus pasmerkti [...]. Po K. Bizausko kalbėjo keli „visuomenės atstovai“, o vėliau buvo priimta susirinkimo rezoliucija, kurioje kalbama, jog „[...] dabartiniu sunkiuoju momentu Ukmergės visuomenė iškilmingai skelbia savo vieningą nusiteikimą, paremtą visų lietuvių tarpusave meile ir tolerancija pastangomis visomis išgalėmis ginti Lietuvos nepriklausomybę, stiprinti lietuvių tautos patriotinį atsparumą, pagrįstą nauju, tautiniu, kultūriniu, moraliniu, ūkišku bei socialiniu tautos atgaivinimu, ypatingai ugdant ūkininkų ir darbininkų gerovę ir tuo būdu suartinant visus tautos sluoksnius. Kartu [...] sveikina tautinės vienybės vyriausybę ir jai laiduoja, kad visos mintys ir jausmai iš atgimusios lietuviškos širdies plaukia tik į vieną brangiausiąjį ir kilniausiąjį tikslą: visomis galiomis kovoti už Lietuvos ir lietuvių valstybinę ir asmeninę laisvę ir laimę, įtelkiant į šį kovos žygį ir kuo greičiausiai  amnestuotus politinius kalinius, bet smerkiant kiekvieną, kas kėsintųsi ardyti tautos entuziazmą ir veržimąsi į vienybę“. (Lietuvos ūkininkas. – 1939.)

1939 m. balandžio 24 d. Švietimo ministro dr. L. Bistro įsakymu Ukmergės valstybinės Antano Smetonos gimnazijos direktorius Jonas Švoba nuo balandžio 17 iki 23 d. buvo apmokamose atostogose, o jį tuo metu pavadavo inspektorius Julius Botyrius. (LCVA. – F. 391.; KM)

1939 m. „Balandžio 28 d. Ukmergės įgulos puskarininkių ramovėje ci. tarn. A. Dovydaitis viršiloms ir puskarininkiams skaitė paskaitą „Dalinio ūkio tvarkymo būdai ir sąskaityba“. Prelegentas iškėlė mintį kuopininkams ir ūkio pareigūnams surašyti gyvenimo patyrimu, vadovėliais, raštais ir įsakymais pagrįstas smulkias ūkvedžių, ginklininkų ir raštininkų pareigas ūko srityje. Jos, į knygas surašytos, bus laikomos daliniuose, nuolatos papildomos, iš kur naujai paskirti pareigūnai turės galimumo greit susipažinti su savo pareigomis.“ (Karys. – 1939.)

1939 m. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulko kareivių ramovėje balandžio mėn. 29 d. prasidėjo kareivių šachmatų ir stalo teniso rungtynės, kuriose dalyvauja daug dalyvių. Rungtynės vykdomos tik šeštadieniais ir šventadieniais. Pirmų vietų laimėtojams bus duodama dovanų. Rungtynėms vadovauja švietimo karininko padėjėjas kpt. Eidimtas ir j. ltn. Gontis./ Balandžio 28 d. kareivių ramovėje p. Laucius kariams rodė kultūrines filmas: „Dariaus – Girėno žygis“, „Šiaurės ašigalyje“ ir pasaulinę apžvalgą. Gražias filmas pamatyti turėjo progos beveik visi pulko kareiviai.“ (Karys. – 1939.)

1939 m. „27-29. IV [balandžio] vietos marijonus aplankė Londono lietuvių klebonas, Dr. K. Matulaitis, kuris, apžiūrėjęs naujus vienuolyno pastatus, išvyko į Londoną, išsiveždamas tik ką atspaustą Londono Lietuvių istorija.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulko kareivių ramovėje balandžio 30 d. buvo baigtos stalo teniso pirmenybės tarp pulko kareivių. Dalyvavo 16 žaidėjų. Pirmą vietą laimėjo 2 kuopos eil. Toločka, baigmėje nugalėjęs kar. kand. Vaškelį 17:21, 20:22, 21:14, 21:17, 21:9. Antroji vieta teko kar. kand. Vaškeliui, trečioji – 1 kuopos eil. Berzakui.“ (Karys. – 1939.)

1939 m. balandis. Policijos klubo centro valdybą klubo Ukmergės skyriaus nariui Antanui Stepukui, paskyrė 100 litų pašalpą, ryšium su sunkia jo materialine padėtimi. Paskirti policijos klubo skyrių pirmininkai. Ukmergės skyriaus – policijos vadas J. Krivickas, Ukmergės pasienio policijos skyriaus – baro viršininkas J. Liaudanskas. (Policija. – 1939.)

Gegužė
1939 m. balandžio 29 d. Švietimo ministro L. Bistro įsakymu C/ Nr. 24 nuo gegužės 1 d. Ukmergės valstybinėje amatų mokykloje atidaryta II-oji lygiagreti metalininkų skyriaus klasė. (LCVA. – F. 391.; KM)    

1939 m. gegužė. „Marijos altoriai skęsta gėlių žieduose, Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje per visą gegužės mėnesį pasiryžusios gražiai dekoruoti Marijos altorių vietos inteligentės su p. Steponavičiene priešakyje./ Tėvų marijonų bažnytėlėje uoliai puošia Marijos karžygės su p. O. Kiškytės iniciatyva. Geg. Pamaldoms susidomėjimas didelis.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. gegužės 1 d. A. Smetonos gimnazijos mokiniai aplink gimnaziją sodino medelius. Medeliai buvo sodinami atskiromis grupėmis, siekiant išsiaiškinti kurios klasės pasodinti medeliai gražiau sužaliuos ir geriau augs./ Gegužės 5-7 d. [...] „Susilaukėme svečių iš įvairių Lietuvos kampų. Per šias dienas daug ko naujo patyrėme, susipažinome su kitų gimnazijų draugais ir draugėmis, išmėginome jėgas krepšinyje, pamatėme gražių tautiškų šokių. Šeštadienį (V. 6.) surengėme svečiams pasilinksminimą. Buvo pastatytas „Poliarinis sapnas“. Po vaidinimo gimnazijos choras padainavo keletą dainelių ir po to – susipažinimas valso bangose./ -Jau kuris laikas mūsų literatai nepasirodo. Reikėtų dažniau šaukti susirinkimus.“ (Ateitis. – 1939.)

1939 m. gegužė. Ieškoma „Gerdvilytė, Pranė, Antano d., tarnaitė, apie 26 m. amž., gyvenusi Ukmergėj, Šlapių 8. Neturėjo dokumentų. Pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1939.)

1939 m. „Ukmergės įgulos kariams gegužės 7 d. buvo didelė staigmena, kai dalyvaujančių Lietuvos gimnazijų pirmenybėse kelių gimnazijų tautinių šokių šokėjos kareivių ramovėje tuos šokius pademonstravo. Kauno V gimnazija šoko „Suvartuką“, Kauno šv. Kazimiero gimn. „Čigonėlį“, Kauno „Aušros“ gimn. „Noriu miego“, Utenos gimn. „Kepurinę“, Marijampolės gimn. „Kalvelį“, Mažeikių gimn. „Jonkę“ ir Pasvalio gimn. „Noriu miego“. Kai kurių gimnazijų šokėjos savo šokius šoko ir antrą  kartą, nes iš karto visi žiūrovai nesutilpo kareivių ramovėn.“ (Karys. – 1939.)

1939 m. „Ukmergės įgulos kariams Darbo Rūmų Ukmergės kultūros klubo artistai gegužės 3 d. nemokamai vaidino „Mirgą“, įspūdingą Vytauto Didžiojo laikų istorinį veikalą.“ (Karys. – 1939.)

1939 m. gegužė. „Motinos dienai ir Šeimos savaitei ruošti Ukmergės miesto komitetas buvo numatęs surengti minėjimą dviejų kinų salėse ir priemiesčio pradžios mokykloje. Apie tai buvo paskelbta skelbimais ir iš sakyklos bažnyčioje./ Lygiai 13 val., kaip buvo paskelbta, visuomenė gausiai rinkosi ties uždarytomis kinų durimis. Atvykęs minėjimą pradėti, nustebau sužinojęs, kad policija neleidžianti minėjimo daryti, nes negautas leidimas. Leidimas ne dėl komiteto kaltės nebuvo gautas. Besirenkanti visuomenė pradėjo skirstytis nepatenkinta ir pasipiktinusi. Tik po ilgesnių pasikalbėjimų telefonu su apskrities viršininku ir rinktinės vadu buvo leista minėjimas daryti. Tokiu būdu padarytas minėjimas kino „Modern“ salėje, bet vėliau, negu buvo skelbta ir didesnei visuomenės daliai jau išsiskirsčius. Programos taip pat tik dalis buvo išpildyta, nes mokytojų seminarijos [toliau neišspausdinta]/ Per įvykusį „Modern“ salėje minėjimą skaitė paskaitą mok. p. Kuzmickis, Seminarijos auklėtinė padeklamavo, auklėtinis skaitė savo kūrinį. Dviem gausių šeimų motinoms buvo įteikta piniginės dovanos. Kino savininkas p. Sabulis nemokamai leido naudotis sale ir nemokamai pademonstravo filmą. Mokykloje minėjimas įvyko 17 val. Ten paskaitą skaitė p. Čaplinskas; kitą programos dalį išpildė Darbo Rūmų kultūrinis klubas ir mokiniai. Per minėjimą buvo apdovanotos penkios gausesnių šeimų motinos./ Nuoširdžiai dėkoju visiems prisidėjusiems paminėti motinos dieną ir labai atsiprašau kun. Strazdą, Seminarijos chorvedį p. Kiškį ir choristus, taip pat ir visuomenę./ Ukmergės m. Motinos dienai ir Šeimos savaitei ruošti komiteto Pirmininkas St. Marcinauskas.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. gegužės 12 d. Motinos dienos ir šeimos savaitės proga Ukmergės m. komiteto kvietimu Ukmergės Jachtklubo salėje dr. A. Maceina skaitė paskaitą apie šeimos paskirtį. Paskaita sulaukė gausaus klausytojų skaičiaus ir buvo tikrai įdomi ir vertinga. (Naujoji Romuva. – 1939.)

1939 m. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulko seniausias viršila Jurgis Akstinavičius š. m. gegužės m. 13 d. pulko puskarininkių tarpe kukliai paminėjo dvidešimties metų karo tarnybos sukaktį. Jis 19 metų turėdamas, 1919 m. gegužės 15 d. savanoriu įstojo 1 pėst. pulkan ir jame, pulko štabe, be pertraukos ištarnavo 20 metų. 1919 - 1920 m. dalyvavo visuose pulko karo žygiuose prieš visus Lietuvos priešus. Už nuopelnus apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, savanorių kūrėjų medaliu ir Vytauto Didžiojo ordino 3 laipsnio medaliu. Buvo vienas iš pulko liktinių puskarininkių ramovės steigėjų ir daug kartų jos ir puskarininkių taupomosios – skolinamosios kasos valdybos nariu./ Pulko liktiniai puskarininkiai virš. Akstinavičiui, sukakties proga, įteikė dailų adresą.“ (Karys. – 1939.)

1939 m. gegužė. „PARDUODU durpėms kasti mašiną su lokomobiliu ir vagonėliais. Sužinoti: Ukmergė, Vytauto g-vė 26, Kamarauskas, tel. 216.“ (Verslas. – 1939.)

1939 m. „Gegužės 20 d. įvyko Ukmergėje vieno mėnesio verslo kursų lankytojų išleistuvės. Vietos liet. verslininkų skyriaus pirm. direkt. Vebras apsidžiaugė, kad Ukmergėje lietuvių verslininkų veikimas suaktyvinamas. Prieš įteikiant kursantams pažymėjimus, verslo  kursų vedėjas p. A. Kazlauskas nurodė, kad absolventams neužtenka vien šių pažymėjimų, jie yra tik gairės tolimesniam veikimui. Reikia daug dar mokytis ir dirbti. [...] Privačiai verslininkų iniciatyvai pasireikšti Ukmergėje dirva yra gana palanki. Po linkėjimų verslo kursų vedėjas iškilmingai įteikė 27 kursantams verslo kursų baigimo pažymėjimus./ L. V. S-gos [Lietuvių verslininkų sąjungos] Gen. Sekr. St. Gabaliauskas baigusius kursus sveikino S-gos vardu ir nurodė, kad lietuvių daugumai verslai yra lyg nežinomoji žemė. Tuose kursuose jūs, kursantai, dabar tos nežinomos žemės palietėte tik kraštelį, nes dėl istorinių aplinkybių verslai dar iki šiandien daugeliui lietuvių yra paslaptis. [...] Baigdamas p. Gen. Sekretorius kvietė visus kursantus prisidėti prie verslininkų sąjūdžio./ Dr. J. Kaškelis Kauno verslininkų skyriaus vardu pasveikino kursantus ir palinkėjo dabar lietuviams veržtis į verslų sritis ir čia, šitame darbe, sujungti protą širdį ir rankas. Mūsų tautai svarbu perimti kapitalus į savo rankas, o tai galima atsiekti psichologiškai perauklėjant tautą per mokyklas, spaudą ir paruošiant verslams specialistus komercinėse mokyklose bei kursuose./ Per bendrą vakarienę nuotaiką kėlė kursantų dainos, muzika ir jų pačių sukurti  kupletai. Kursantai per savo atstovą Kaz. Balaišį pasižadėjo būti ištikimais lietuvių verslininkų idėjai.“ (Verslas. – 1939.)    

1939 m. gegužė. „Perkūnas Ukmergėj pritrenkė Kuchanauskų 10 metų berniuką. Perkūnas į  kambarį įsiveržė per elektros laidus ir nuo elektros mygtuko, metėsi į netoli stovintį berniuką.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. gegužė. „Jaunalietuvių rajono centrinis choras p. J. Motiekaičio vedamas, Jacht-klube surengė koncertą. Programoje 18 choro dainų ir šokiai. Chorą sudaro 11 moteriškų ir 9 vyriški balsai. Tokiomis sąlygomis koncertas chorui, o ypač jo vedėjui, kaštavo daug sunkaus darbo./ Kai kurios dainos nuskambėjo gana gerai (Mes su rūtom, Verkia mergelė), o kai kurios atrodė mažam chorui sunkokos (Vasaros naktys – Naujalio)./ Publikos buvo kokių 30 žmonių. Šokiams prasidėjus ėmė rinktis ir daugiau, pasirodė vienas kitas ir su J. L. uniforma. Nuostabu, kad J. L. rajono vadovybės ponų nesimatė nė vieno. Teko patirti, kad p. Motiekaitis chorui daugiau nevadovaus./ E. Kiškis“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. gegužė. „Kat. parapijos kapinės baigiamos tvarkyti ir valyti. Naujai skirtas kapinėms sklypas baigiamas gražiai tverti, tik reikėtų pradėti medeliai sodinti.[...]“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. gegužė. „Atvykus naujam klebonui pagyvėjo ir pav-kų [pavasarininkų] veikimas. Gegužės 14 d. buvo sušauktas Ukmergės kuopų susirinkimas, kuriame klebonas Step. Telksnys paragino jaunimą labiau išplėsti veikimą ir paskelbti narių vajų. Buvo sudaryta komisija parapijos knygynui tvarkyti, kuriam daug vertingų knygų paliko a. a. kan. L. Špakevičius.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. „Ukmergės įgulos kariams gegužės 17 d. A. Smetonos gimnazijos rūmų salėje nemokamai buvo du kartu parodytas „Poliarinis sapnas“. Veikalą pastatė kūno kultūros mokytojas Vitkauskas; vaidino gimnazijos mokinės ir mokiniai./ Jūrininkų dainos ir šokis, negyvos gamtos: snaigių, varvučių, sniego gurvuolių, žvaigždžių ir planetų įasmeninimas ir jų visų dailūs šokiai bei kostiumai kariams patiko. Apie vaidinamo veikalo turinį aiškino mok. Vitkauskas. Tai padėjo kariams geriau suprasti veikalą, nes jis buvo vaidinamas be žodžių: truputis dainų, o visa kita buvo išreikšta šokiais ir muzika.“ (Karys. – 1939.)    

1939 m. gegužė. „Per Mokyt. Seminarijos auklėtinių pasilinksminimą iš gatvės nežinomas asmuo metė per  langą akmenį ir pataikė vienai auklėtinei į akį. Kadangi auklėtinė buvo su akiniais, tai akinių stiklai sužalojo veidą. Tą pačią naktį mieste buvo nuplėšta keletą iškabų.[...]“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. gegužė. Kainos Ukmergės turguje. Centneris (50 kg) dobilų – 4 Lt; šieno – 3,50 Lt; vasarinių šiaudų – 3 Lt. Darbinis arklys – 400 Lt; melžiama karvė – 250 Lt; 6 savaičių paršas – 15 Lt; veršiukas – 10 Lt. Rūkyti lašiniai (1 kg) – 2,50 Lt; sviestas (1 kg) – 3 Lt; kiaušiniai dideli (10 vnt.) – 0,80 Lt. Neišdirbta veršiuko oda – 5 Lt; neišdirbta avies oda – 5 Lt. (Mūsų laikraštis. – 1939.)
 
Birželis    
1939 m. „Birž. m. 4 d. VI Ukmergės [šaulių] rinktinė švenčia 20 metų sukaktį, kurios metu bus pašventinta ir įteikta rinktinei vėliava, bus taip pat ginklų įteikimas, šaulių paradas, sporto ir šaudymo varžybos, bendri pratimai ir tautiški šokiai, vaidinimas ir koncertas. Iškilmėse dalyvaus ministr. pirm. pavad. K. Bizauskas./ 1919 m. spalių m. mažas ukmergiečių būrelis, kuriame dalyvavo: A. Čekanavičius, Pr. Kuzma, A. Švabinskas ir V. Kvieska įkūrė Ukmergėje šaulių būrį. Tuo pat laiku pradėjo kurtis būriai ir apskrityje – Deltuvoje, Vepriuose, Kurkliuose, Taujėnuose, Kovarske, Siesikuose, Panoteriuose ir Pagiryje. Tiems būriams tvarkyti ir jų darbui derinti iš Ukmergės būrio buvo sudarytas skyrius – dabartinė rinktinė./ Kai kuriems būriams (Veprių) nuo pat įsisteigimo dienos teko ginti gyventojus nuo plėšikaujančių priešo kareivių, o kartais atremti ir didesnius jų puolimus. 1920 m. šaulių grupės ėjo žvalgybos tarnybą, sekė prasiveržusio priešo žygius ir t. t./ Šauliai dalyvauja kovose dėl Lietuvos laisvės ir šeši jų – Eduardas Karčiauskas, Aleksas Molis, Stasys Pipiras, Jonas Sukackas, Jonas Kumelis  ir Aleksas Razumas 1922 m. padėjo savo galvas Širvintų apylinkėse./ Ukmergės rinktinėje yra 4 šaulių namai. Yra 6 šaulių chorai, 6 dūdų orkestrai ir 16 bibliotekų su 4500 knygų. 23 rinktinės daliniai turi savo vėliavas./ Nuo rinktinės įkūrimo iki 1926 m. rinktinės valdybos pirmininku buvo A. Čekanavičius, vėliau – Dlugauskas. Pirmuoju rinktinės vadu buvo L. Mikalauskas, vėliau kpt. Ječys, kpt. Kuzmickas, plk. ltn. Stapulionis ir dabar – plk. ltn. Pošiūnas. Rinktinės tarybą sudaro ats. ltn. Cibulskas, ats. j. ltn. Bortkevičius, ats. j. ltn. Paškevičius, šauliai Jurgelys, Čekanavičius ir Pakštaitis./ Visuomenė yra  labai jautri rinktinės šaulių atžvilgiu. Minint rinktinės 20 metų sukaktuves visuomenė nusistačiusi gražiai pagerbti šaulius ir juos gausiai apdovanoti ginklais.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. birželio 4 d. buvo minimas šaulių Ukmergės rinktinės 20-metis. „[...] 8 valandą ryto, kuopai šautuvu gerbiant ir sujungtam orkestrui grojant tautos himną, pakeliama valstybinė vėliava. Prieš tai rinktinės tarybos narys atsargos leit. Pr. Cibulskas pasako prie paminklo žuvusiems už laisvę jausmingą kalbą, primindamas šaulių kūrimosi pradžią, jų pirmąsias kovas už tautos laisvę ir ateities uždavinius. Po to įspūdingos apeigos šaulių rinktinės vėliavai prie koto prikalti. Tarus rinktinės vadui pulk. A. Pošiūnui momentui pritaikintą žodį, pirmas įkalą vinį įgulos viršininkas gen. štabo pulk. L. Gustaitis. Paskum perskaitomas šventei pritaikintas iškilmingas aktas ir visų susirinkusiųjų pasirašomas. [...] Visi susirinkusieji šauliai ir šaulės 11 val. su savo vėliavomis gausiai dalyvavo pamaldose, po kurių klebonas kun. St. Telksnys pašventino rinktinės vėliavą ir pasakė Šv. Trejybės šventės proga turiningą pamokslą, [...]. Po pamaldų kariuomenės aikštėje įvyko visų šaulių dalinių paradas, kuris, nors gausiai lietutis merkė, praėjo su dideliu entuziazmu. Parado metu Ukmergės visuomenė įteikė šauliams 10 lengvųjų kulkosvaidžių ir 40 šautuvų. Ministerio Pirmininko Pavad. p. K. Bizauskas, priėmęs paradą, pasakė kalbą, pareikšdamas, kad Ukmergės apylinkės šauliai yra gavę pradžia nepriklausomybės kovų laukuose. [...] Sprendžiant iš oro, tęsė toliau p. Minist. Pirm. pavaduotojas, gali pamanyti, kad šventė ne visai pasisekusi, bet kartu tai esąs labai prasmingas reiškinys. Visa Lietuva jau seniai trokšte troško lietaus. Kaip po šio lietaus visa augmenija atsigaus, taip ir šauliai, lietaus sudrėkinti, sparčiai išaugs į galingą organizaciją. [...] Taip pat pasveikino šaulius pulko vadas gen. štabo pulk. L. Gustaitis./ Po parado  vietos įgula visus šaulius ir gražų skaičių svečių pavaišino skaniais kareiviškais pietumis, kurių metu dar buvo suminėta daug reikšmingų faktų. Labai gražiai ir turiningai prabilo į šaules – moteris jų vadė p. Marcinkevičienė [...]. / Savo šventei paįvairinti buvo užsibrėžta gana plačiai pasirodyti ir sporto srityje, tačiau patižę stadiono takai ir aikštės privertė programą gerokai susiaurinti. [...] Savo šventę baigdama Šaulių Sąjunga įtikino Ukmergės visuomenę, kad ji moko savo narius ne tik sumaniai ginklą valdyti, bet ir išugdyti kultūringą lietuvį. Šį savo siekimą organizacija patvirtino gražiai paruošta menine šventės programos dalimi.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. birželis. „Paskutiniais metais Ukmergės mieste pasidarė didelis trūkumas butų, todėl namų savininkai paprašo net pasakiškas nuomas [...]“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. birželio 9 d. Lietuvos radijo programoje nuo 12.15 iki 12.40 val. buvo „Ukmergės valstybinės mokytojų seminarijos muzikališkai literatinis pasirodymas“. (Darbininkas. – 1939.)

1939 m. birželio 12 d. Lietuvių tautiško jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ šefas Antanas Smetona trečiojo laipsnio „TRIJŲ LIEPSNŲ Žymeniu“ apdovanojo Ukmergės [jaunalietuvių] rajono Ukmergės skyriaus vadą Simaną Pociūną. (Jaunoji karta. – 1939.)
    
1939 m. birželio 12 d. Švietimo ministro dr. L. Bistro įsakymu leidimas eiti jaunesniųjų mokytojų pareigas Ukmergės valstybinės Antano Smetonos gimnazijos mokytojams Pijui Murauskui, Kotrynai Grajauskienei, Sabinai Gecevičiūtei, Juozui Jasinevičiui, Broniui Gasiūnui, Antanui Žižiūnui, Aleksandrui Jankevičiui iki rugpjūčio 1 d. pratęstas iki 1940 m. rugpjūčio 1 d. (LCVA. – F. 391.; KM)

1939 m. „Ukmergės aps. viršininko įstaigos raštvedžiui Mykolui Dambrauskui už jo 15 m. 11 mėn. 15 d. tarnybą, kaip nustojusiam 100% darbingumo be ryšio su tarnyba, nuo 1939 m. birželio 14 d. paskirta pensija po 154 lt mėnesiui.“ (Policija. – 1940.)

1939 m. „Birželio 18 d. Ukmergėje vietos sporto apygarda buvo surengusi lengvosios atletikos ir plaukymo pirmenybes. Jose pasiekta neblogų pasekmių. Jotesiečiai (JSO –jaunalietuvių sporto organizacija?] pasirodė visai gerai ir tapo bendruoju nugalėtoju, surinkę daugiausia taškų.“ (Jaunoji karta. – 1939.)

1939 m. birželio 21 d. Švietimo ministro dr. L. Bistro įsakymu leidimas eiti jaunesniųjų mokytojų pareigas Ukmergės žydų privačios „Šviesos“ gimnazijos mokytojams Nachmanui Blatui, Giršui Leibai Rezui, Zalmanui Lipšicui, Aronui Kaganui ir Onai Liampertienei iki rugpjūčio 1 d. pratęstas iki 1940 m. rugpjūčio 1 d. (LCVA. – F. 391.; KM)

1939 m. birželis. „Ukmergės Lėmano koklių fabriko savininkai stengiasi priversti darbininkus kalbėti lenkiškai. Darbininkai tuo labai piktinasi.“ (Darbininkas. – 1939.)

1939 m. birželis. Iš straipsnio „Rytų Aukštaitijos sostinė gražėja ir tvarkosi“: „[...] Ilgą laiką Ukmergėj nebuvo kreipiama dėmesio į statybos planingumą, todėl miestas išsistatęs labai neplaningai ir ploto atžvilgiu (Ukmergė užima apie 20 kv. km plotą) bent dvigubai didesnis už Marijampolę. Kvartaluos, esančiuos toliau nuo miesto centro, statyba daugiausia medinė, atskiri gyvenami trobesiai apaugę sodais, gyventojams priklausą sklypai labai dideli ir todėl didžioji ploto atžvilgiu Ukmergė gatvių turi mažiau negu mažytė Utena, tik apie 30 km. Dauguma gatvių kreivos,  kai kurios negrįstos, todėl yra kvartalų, kurie visai neatrodo panašūs į miesto kvartalus, o primena vienkiemiais neišskirstytą kaimą. [...] Nors visą eilę metų Ukmergėj statyba buvo daugiau ar mažiau apmirusi, dabar pastebima, kad ukmergiškiai vis daugiau ir daugiau dėmesio kreipia statybai. Pav., šiemet statybai išduota apie 90 leidimų. [...] Miesto s-bė susirūpinusi, kad statyba būtų tik mūrinė. Todėl ukmergiškiai ne tik raginami, bet ir įvairiom privilegijomis, kaip savivaldybinių mokesčių nemokėjimu 2-3 metus, skatinami atsisakyti medinės statybos. [...] gatvių tvarkymo darbai eina daug mažesniu tempu, negu to norėtų miesto s-bė. Vis tik kasmet pergrindžiama ir išgrindžiama naujai po kelis tūkstančius kv. metrų gatvių. Be to nuošaliuose kvartaluose gatvės, kiek galima, tiesinamos. Jau šiemet Ukmergė turi matininką, kuris dirba nuo pat pavasario, stengdamasis, kur galima, „pašalinti raukšles“ nuo Ukmergės veido. [...] Pačiame miesto centre Ukmergėj yra gražus, medžiais apaugęs piliakalnis. [...] Dabar piliakalnis apleistas, jaunimas ant jo daro gegužines, užlipa pakvėpuoti tyru oru, pasižvalgyti į gražias apylinkes. Piliakalnis iš apačios aptvertas, apverstas šiukšlėmis iš vieno kiemo, apaugęs dilgėmis ir varnalėšomis, apneštas nešvarumais. Miesto s-bė jau šiemet buvo numačiusi gražiai sutvarkyti šitą istorinį paminklą, tačiau negavusi žadėtų kreditų, piliakalnio tvarkymo darbą atidėjo vėlesniam laikui./ Dėl didelių atstumų ir stokos susisiekimo priemonių bei susisiekimo brangumo, ne kiekvienas ukmergiškis turi galimybių bent sekmadienį išvykti į didesnę ar mažesnę vasarvietę. Miesto s-bė į šitai atkreipusi dėmesį ir Pivonijos pušyne tvarko kuklų Pivonijos kurortėlį. Šventosios upė ties Ukmerge pakankamai plati, jos dugnas – smėlėtas, todėl ukmergiškiais skųstis prastu paplūdimiu negali. [...] [Vandentiekio ir kanalizacijos] darbai pradėti prieš kelis metus ir jau iki šiol miesto s-bei kaštavo apie 500.000 Lt. Kanalizacija ir vandentiekis bus pravesta bene visose gatvėse ir dar daug laiko truks, kol šie darbai bus baigti./ Dabar jau pravesta kanalizacijos apie 6000 m ir apie tiek vandentiekio. Tačiau tai per maža tik pačiame miesto centre. Ypač daug išleista vandentiekiui, kuriam jau dabar pastatytas bokštas, įrengta 14 hidrantų ir kt./ Visi šie darbai dirbami daugiausia rudens, žiemos ir pavasario mėnesiais, kada mieste būtina aprūpinti darbu bedarbius. Miesto savivaldybė sako, kad šitaip ji sutaupo pinigų ir todėl gali atlikti daugiau darbų, bedarbiai, kurie dirbo prie tų viešųjų darbų, sako, kad tas taupymas buvęs jų sąskaita, nes darbas sunkus, o atlyginimas – kaip prie viešųjų darbų./ Dabar miesto s-bė užsiėmusi naujų pradžios mokyklai rūmų statyba. Rūmai bus baigti šį rudenį ir dar šį rudenį pašalins pr. m-klom patalpų trūkumo klausimą. Šita pradžios mokykla bus 13 komplektų, turės visus patogumus ir kaštuos m. s-bei apie 800.000 Lt. [...] Mieste bent 45% visų gyventojų – tai darbininkai su šeimomis. Vieni iš šitų darbininkų išgyvena neblogai, kiti žiemą turi glaustis prie miesto s-bės ir prašytis į viešuosius darbus, dar kiti nustoję darbingumo, persenę ir būtini nuolatinės miesto s-bės pagalbos./ Darbininkų perteklius Ukmergėj jaučiamas žiemą ir vasarą. Praeitą sezoną prie viešųjų darbų dirbo apie 100 darbininkų. Dabar viešieji darbai jau nutraukti, tačiau nedirbančių yra nuolat./ Kaimuose trūksta darbininkų ir daug žmonių Ukmergėj atsirastų, kurie eitų prie žemės darbų, nors atlyginimai už tuos darbus ubagiški. Deja, ūkininkai nenori darbininkų iš miesto, nes tiems darbininkams pinigas mokėti reikia, o per darbų sezoną jie neišmoksta laukų darbų./ Beturčių šelpimu rūpinasi kelios labdaringos draugijos: 2 lietuvių (Šv. Vincento a Paulo ir krikščionių labdar. dr-ja), 1 žydų, 1 rusų. Didelį labd. darbą dirba krikščionių labdarybės draugija, kuri išlaiko senelių prieglaudą su 40 senelių. Dabar šita dr-ja įsigijo naujus namus, juos išremontavo ir juose galės patalpinti bent 70 senelių. Šv. Vincento a Paulo dr-jos senelių prieglaudoj yra apie 20 ir vaikų prieglaudoj – apie 40 asmenų. Be to, Ukmergėj veikia labdaringų dr-jų išlaikomi 2 vaikų darželiai./ Beturčiams gydyti padaryta sutartis su žydų ligonine, kuri atlieka ambulatorinį ir stacionarinį beturčių gydymą. [...] Mieste yra apie 500 prekybos ir pora dešimčių pramonės įmonių. Beveik visa prekyba yra žydų rankose. Paskutiniu laiku prekyboj didelę įtaką turi ir kooperatyvai, kurių yra keli./ Iš pramonės įmonių pažymėtina Lėmano koklių fabrikas, kur dirba apie 250 darbininkų, Deveikio hidroelektrinė stotis, aptarnaujanti miestą, lentpjūvės, malūnai ir kt./ Paskutiniu laiku miestas pradėjo puoštis puikiais valdiškais pastatais, iš kurių pasigrožėtini gimnazijos rūmai, naujai statomi per. m-klos rūmai, moderni amatų mokykla ir  kt./ Miestas labai nukenčia dėl stokos geležinkelio. Iš Jonavos į Ukmergę eina siaurasis geležinkelis, bet jis tik panašus į geležinkelį [...]“ (Lietuvos žinios. – 1939.)
    
Liepa
1939 m. mirusio Ukmergės apskrities policijos policininko Broniaus Mimo našlei Emilijai Mimienei už jo ištarnautus policijoje 20 m. ir 18 d. paskirta 49,50 Lt pensija, o vaikams: Bronislovui, Juozui ir Mindaugui po 16,50 Lt kas mėnesį pensiją mokant nuo liepos 1 d. (Policija. – 1939.)

1939 m. liepa. „Liet. bankas rengiasi statytis naujus rūmus Ukmergėje ir Alytuje. Sklypus jau įsigijo.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. liepa. „Iki šiol veikė dvi labdaros draugijos: vietinė ir šv. Vincento a Paulo. Jų darbo ribos dažnai susikirsdavo. Dabar, naujojo klebono iniciatyva, įvyksta racionalus darbo pasiskirstymas./ Vietinė – Krikščionių Labdaros Dr-ja, kuriai pirmininkauja tard. B. Žukauskas, pasiima globoti senelius, kurių 70 apgyvendinta puikiai atremontuotame name. Senelius globoti pakviestos seserys kotrynietės. Šios Dr-jos veikloj plačiai reiškėsi ir vietos viceburmistras St. Marcinauskas./ Šv. Vincento a Paulo Dr-jos skyrius pasiima globoti vaikus. Iki šiol čia veikė vaikų darželis, o dabar vasarą atidaryta ir vaikų aikštelė, kurią  lanko 30 miesto biednuomenės vaikų. Čia jiems duodami ir priešpiečiai./ Artimiausiu metu ši Dr-ja numato praplėsti pačią prieglaudą ir dar steigti vaikų lopšelį./ Šios Dr-jos patalpose veikia dar 3 komplektų pr. mokykla, vedama seserų kotryniečių. Nuo rudens ruošiamasi steigti trečias komplektas, nes žmonės šia mokykla yra labai patenkinti./ - Šv. Petro atlaidų proga šv. Vincento Dr-jos labdaros reikalams mieste buvo surinkta 378 litai aukų,“ ( XX amžius. – 1939.)

1939 m. liepos 14 d. įsakymu Švietimo ministras dr. L. Bistras nuo rugsėjo 1 d. paskyrė Vilhelminą Baraitę eiti jaunesniojo mokytojo pareigas laisvai samdomo teisėmis į Ukmergės valstybinę Antano Smetonos gimnaziją, o šios gimnazijos vyresniąją mokytoją Albiną Dumbrienę „Pasirėmęs Ministrų Tarybos š. m. sausio 10 d. nutarimu“ atleido iš tarnybos nuo rugsėjo 1 d. (LCVA. – F. 391.; KM)

1939 m. liepos 16 d. Ukmergės apskrities policijos vachmistras Anupras Grinius paskirtas Ukmergės apskrities policijos vyresniuoju policininku. (Policija. – 1939.)

1939 m. „Liepos 22-23 d. Ukmergės miesto stadione buvo pravestas futbolo ir krepšinio turnyras. Futbole dalyvavo 1 PP [1 pėstininkų pulkas], „Šaulys, „Darbas“, „Slavija“ ir žydų kom. Į finalą pateko „Šaulys“, nugalėjęs „Darbą“ 8:1 ir žydų kom., nugalėjusi 1 PP 2:0./ Krepšinio turnyre dalyvavo 1 PP, JSO, „Slavija“, „Darbas“ ir Mok. seminarija. Pirmam susitikime 1 PP  kariūnai nugalėjo Mok. seminariją 54:15. Vėliau – JSO nugalėjo „Slaviją“ 53:10 ir „Darbą“ 31:25. Antrą dieną buvo žaidžiamas krepšinio finalas, į kurį  pateko 1PP kariūnai ir JSO. 1 PP kariūnai nugalėjo JSO 31:13 ir iškovojo žaibo turnyro nugalėtojo vardą.“ (Karys. – 1939.)

1939 m. liepa. „Praeitais metais miesto savivaldybė buvusios turgavietės vietoje įrengė didelį parką, kuris yra tikrai gražiai ir skoningai išplanuotas. Jame prisodinta daug medelių, įvairių gėlių ir prisėta dekoratyvinių žolių. Alėjos, aikštelės ir pasivaikščiojimo takai išžvyruoti ir juose pristatyta gana daug patogių, gražių suolų./ Visi medeliai prigijo, sužydo gėlių ir sužaliavo žolių plotai, todėl ir pats parkas, kuriame jau dabar lankytojų netrūksta, daro visai malonų įspūdį. Parką lankyti skatina ir ta aplinkybė, kad jis įrengtas aukštame buvusiame Šventosios upės krante, iš kur plačiai matyti gražūs apylinkės vaizdai. Be to, parkas randasi tolėliau nuo miesto centro ir triukšmo.“ (Lietuvos aidas. – 1939.)

Rugpjūtis
1939 m. birželio 16 d. Švietimo ministro įsakymu, iki rugpjūčio 1 d. turėjusiam leidimą eiti Ukmergės amatų mokyklos laikinai einančio jaunesniojo mokytojo pareigas Antanui Biliūnui, leista eiti tas pačias pareigas iki 1940 m. rugpjūčio 1 d. Tiek pat pratęstas leidimas eiti toje pačioje mokykloje laikinai einančio jaunesniojo instruktoriaus pareigas Juozui Tilindžiui. (LCVA. – F.391.; KM)

1939 m. rugpjūčio 1 d. Kauno miesto policijos vachmistras Balys Tatarėlis paskirtas Ukmergės apskrities policijos vachmistru. (Policija. – 1939.)

1939 m. „Jūros Savaitė Ukmergėje buvo pradėta minėti rugpjūčio 12 d. išvakarėse per viešuosius miesto radijo garsiakalbius. Savaitei rengti komiteto pirmininkas – valstybinės mokytojų seminarijos direktorius Vokietaitis gausiai susirinkusiai Kęstučio aikštėje visuomenei, skaitė paskaitą apie jūrą. Po to, buvo pertransliuotas jūrai skirtas radijo vaizdelis./ Rugpjūčio 13 d. Šventosios upėje buvo surengta tikrai graži ir įdomi vandens sporto šventė, kuri visiems patiko ir davė gražią progą prisiminti ir pamilti savąją jūrą.“ (Lietuvos aidas. – 1939.); „Rugpjūčio 13 d. Ukmergės miesto plaukiojimo baseine ir stadione buvo pravesta Jūros Savaitės minėjimo programa. Didelę programos dalį atliko [1 pėstininkų] pulko kariai, kurie savo gražiu pasirodymu sužavėjo žiūrovus. Pirmiausia įvyko vandens sportas. Antroji programos dalis – gegužinė. Pertraukos metu pasirodydavo karių „dėdė“, kuris linksmai nuteikdavo šokančiuosius. Saulei nusileidus buvo įvykdyta paskutinė programos dalis – vandens karnavalas. Deglų ir raketų šviesoje, pro krante stovinčius žiūrovus, valtimis praplaukė kariai, apsivilkę arabų, beduinų ir kt. drabužiais. Paaiškinimus davė kpt. Rugys. Besiskirstančią publiką palydėjo skambi karių daina: „Į jūra aukštaičiai, į jūrą žemaičiai, į jūrą visa Lietuva“. [...]“ (Karys. – 1939.)

1939 m. rugpjūčio 24 – 25 d. 1 pėstininkų pulkas šventė savo tradicinę šventę – pulko įkūrimo minėjimą. Šventė prasidėjo gedulingomis pamaldomis parapijos bažnyčioje, skirtomis prieš 20 metų Zarasų kautynėse žuvusio karužo Jurgio Sidaravičiaus atminimui. Rugpjūčio 25 d. 10.30 val. pulko kapelionas kun. Keblaitis laikė iškilmingas pamaldas pulko aikštėje. Po pamaldų įvyko  karių paradas, o 12.30 val. kareivinėse, dalyvaujant miesto įstaigų viršininkams, visuomenės atstovams, karininkų ir puskarininkių šeimoms, kareiviams surengti bendri pietūs. Pietų metu karius apskrities, policijos ir savivaldybių vardu sveikino apskrities viršininkas Jurgelys, kalbėjo pulko vadas. Pietų metu griežė  pulko orkestras, skambėjo karių dainos. Šventės proga 38 darbščiausiems ir drausmingiausiems pulko grandiniams suteikti jaunesniojo puskarininkio laipsniai. Vakare kareiviams nemokamai rodytas  kino filmas, o puskarininkių ir karininkų ramovėse vyko minėjimai. Liktiniams puskarininkiams ir jų šeimoms buvo skaitomos paskaitos „Zarasų kautynės“ ir „Karininkas Jurgis Sidaravičius“. Šventės proga viršilai Stelioniui, ištarnavusiam 20 metų, buvo įteikta atminimo dovana. (Karys. – 1939.)

1939 m. „[...] šiomis dienomis bus galutinai baigta ir rugsėjo 3 d., ruošiamos Tautos Dienos proga, bus pašventinta ir atidaryta [ketvirta miesto savivaldybės lėšomis pastatyta pradžios mokykla]./ Naujai pastatyta mūrinė, dviejų aukštų, pusrūsyje centriniu šildymo įrengimu, dušu, drabužinėmis, valgyklomis ir kt. Pirmame ir antrame aukšte klasės, salė su scena vaidinimams, kabinetai, mokslo priemonėms kambariai ir t.t.; pastogėje – turistams ir ekskursijoms patalpos. Salėje, klasėse ir kitur įrengti garsiakalbiai,  kurių visoje mokykloje yra 21./ Mokykla pastatyta gražioje vietoje – Basanavičiaus g. prieš neseniai pastatytus valstybinės A. Smetonos gimnazijos rūmus – ir labai ryškiai išsiskiria iš visų miesto pastatų. [...] Pats mokyklos pastatas turi „U“ raidės pavidalą, simbolizuoja Ukmergę. Statybos projekto autorius yra miesto inž. Žurauskas. Statybos darbai buvo vykdyti ūkio būdu ir kainavo 500.000 Lt.“ (Lietuvos aidas. – 1939.)

1939 m. rugpjūtis. „Telefonu pranešta, kad vakar [rugpjūčio 20 d.] nuo vandens pirčiai pumpavimo mašinos užsidegė žydo Krikūno malūnas. Tarp kitko sudegė vienas vagonas miltų du vagonai javų ir k. Aplinkinius trobesius pavyko nuo ugnies apsaugoti. Gesino vietos ugniagesiai, šauliai ir kariuomenė.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. rugpjūtis. „[...] Senieji gimnazijos namai skiriami mokytojų seminarijai, kurios reikalams šią vasarą jie iš pagrindų remontuojami. Remonto darbai, atrodo, užsitęs iki lapkričio vidurio. Iki to laiko mokytojų seminarija bus priversta dirbti gimnazijos patalpose popietinėmis valandomis. Šiemet seminarijoje veiks 8 klasės: 3 I-jų kursų, 2 III-jų kursų ir 3- IV-jų kursų. Į I-sius ir III-sius kursus (10 vietų) paduota beveik dvigubas skaičius prašymų [...]“(Lietuvos žinios. – 1939.); Ukmergės valstybinėje mokytojų seminarijoje „[...] mokslas einamas ketverius metus. Už mokslą reikia mokėti 25 litus metams, tačiau neturtingieji, gabūs ir gero elgesio mokiniai gali būti nuo mokesčio už mokslą atleisti ir, bent pusę metų išbuvę seminarijoje gali gauti stipendiją. Seminarija yra mišri. Bendrabučio mokiniams gyventi nėra./ Į seminariją moksleiviai priimami tik kartą per metus, būtent, rugpjūčio 25 d. Tą dieną visi kandidatai susirenka seminarijoje sveikatos, balso ir klausos tikrinti. [...]/ Į pirmąjį kursą bus priimami baigę nemažiau kaip tris reformuotos, arba keturias nereformuotos gimnazijos klases, 16-18 m. amžiaus. Į tretįjį kursą bus priimami baigę nemažiau kaip šešias gimnazijos klases, 18-20 metų amžiaus. [...] Mokytojų seminarijai vadovauja direktorius Vokietaitis.“ (Lietuvos aidas. – 1939.)

1939 m. rugpjūtis. „[...] Vietos miesto savivaldybėje kelis mėnesius padienėse pareigose dirbo atsargos karininkas p. M [L. Michalauskas?]., gaudamas už darbo dieną po 5 Lt. Šis atlyginimas žmogui su šeima buvo labai neperdidelis, tačiau M. šiaip taip išsivesdavo. Dabar M. yra atleistas dėl tariamai sumažėjusių savivaldybės darbų. Yra gandų, kad p. M. atleistas iš darbo dėl vietos intrigų, kaip „šovinistas“. Kad p. M. Lietuvos nepriklausomybės kovų veteranas, kad jis buvęs ilgametis vietos šaulių skyriaus (dab. rinktinės) vadas, kad jo darbas ir seniau buvo žymus miesto ir viso krašto kultūrai ir gerovei, tatai likimo lėmėjų galvų nekvaršina. Todėl lietuviškoji visuomenė gandams dėl M. atleidimo motyvų yra linkusi tikėti ir tokiais žygiais nuoširdžiai piktinasi.[...]“ (Lietuvos žinios. – 1939.)

1939 m. rugpjūtis. „[...] Nuostabus yra faktas, kad vienintelė Ukmergės spaustuvė verčiasi be kvalifikuotų darbininkų, tenkindamasi Smėlių priemiesčio berniokagaliais. Savininkui tatai ir pigu ir patogu, nes klientūra, labai kantri būdama, kitur darbų negali atiduoti. O kad klientas tokioje įstaigoje tikras kankinys, kas jam galvoj! [...]“ (Lietuvos žinios. – 1939.)

1939 m. rugpjūtis. „[...] Ukmergės Krikščionių labdarybės draugija jau užbaigė miesto savivaldybės senelių prieglaudai skirtų namų remontą. Patalpos gana gražiai atrodo. Šiomis dienomis prieglauda jau persikėlė į naująsias patalpas. Prieglaudą remontuojant v-bos buvo manyta sutalpinti daugiau senelių, bet pabaigus remontą paaiškėjo, kad ir esamų 59 asmenų sutalpinimas yra labai nelengvas./ Draugijos v-ba, pakeitusi prieglaudos vedėją K. pakviestomis iš Krakių vienuolėmis kotrynietėmis, manė pasidarysianti santaupų, atseit pigiau išsiversianti. Išėjo visai kitaip. Pirmesnis priegl. vedėjas turėjo šeimą iš 4 žmonių. Jam buvo mokama 15 Lt mėnesiui ir duodamas visas išlaikymas. 1938 m. d-jos apyskaitos rodo, kad kiekvieno prieglaudoje gyvenusio asmens išlaikymas tais metais atsiėjo apie 20 Lt mėnesiui. Taigi, pirmesnio vedėjo išlaikymas kaštavo 95 litai ir  vienos tarnaitės – 50 Lt. Iš viso personalas kainavo 145 Lt mėnesiui./ Dabar draugija pagal susitarimą turės išlaikyti dvi seseles – vienuoles ir joms mokėti 100 litų pinigais. Be to, jau nusamdytos dvi tarnaitės po 30 litų mėn. Dabar prieglaudos administravimas ir aptarnavimas jau atsieis 240 [gal 260 ?]  Lt mėnesiui. Tiesa, valdyba tikisi sutaupysianti nemokėdama nuomos už butą 120 Lt mėnesiui. Tačiau, be naudingų veiksmų savo tiesioginiam uždaviniui, valdybai reikėjo atsižvelgti ir buvusio priegl. vedėjo – invalido su nepilnamečiais vaikais. Išvyti iš pareigų ir neparūpinti kito darbo, nėra jau taip krikščioniškas veiksmas!“ (Lietuvos žinios. – 1939.)

1939 m. rugpjūtis. Autoriaus lėšomis išleista Jono Klimašausko knygelė (80 psl.) „Plūduriuojančios lelijos“ Lyrika Adai. Autorius sukūrė ir  knygos viršelį. Knygos kaina – 2 Lt.  (Naujoji Romuva. – 1939.)

1939 m. rugpjūtis. „Pagal burmistro paskelbtą privalomą įsakymą Ukmergės mieste visų rūšių krautuvės, išskiriant maisto produktų krautuves, turi būti atidarytos 8 val. ir uždarytos 18 val. Nuo gegužės 15 d. iki spalių 1 d.: mėsos ir maisto produktų krautuvės turi būti atidarytos 6 val. ir uždarytos 22 val., valgyklos, cukrainės, kavinės, arbatinės ir vaisinių gėrimų parduotuvės turi būti atidarytos 6 val. ir uždarytos 24 val. Nuo spalių 1 d. iki gegužės 15 d.: mėsos ir maisto produktų krautuvės turi būti atidarytos 7 val. ir uždarytos 22 val., valgyklos, cukrainės, kavinės, arbatinės ir vaisinių gėrimų parduotuvės turi būti atidarytos 7 val. ir uždarytos 24 val. Švenčių ir poilsio dienomis čia paminėtos įstaigos atidaromos ir uždaromos švenčių ir poilsio įstatymo ir jam vykdyti taisyklių nustatytų laiku.“ (Lietuvos aidas. – 1939.)

1939 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Švietimo ministras dr. L. Bistras iki rugpjūčio 1 d. duotus leidimus eiti jaunesniųjų „žydų tikybos mokytojų pareigas“ Ukmergės žydų privačios „Šviesos“ gimnazijos mokytojams Leibai Rezui ir Leibai Vaisui pratęsė iki 1940 m. rugpjūčio 1 d. (LCVA. – F. 391.; KM)

1939 m. rugpjūtis. „[...] Prieš kurį laiką nuskambėjusi Ukmergės, kaip pažangaus kultūros židinio garbė (iš dalinių faktų, kaip literatūrinės premijos įsteigimas ir kitų pan.) neatrodo, kad būtų teisingai pelnyta. Šviesuomenės žygiai, kaip literatūros vakarai, premijos ir pan., neduoda pilno kultūrinio gyvenimo vaizdo. Jeigu šitokie kultūriniai žygiai nepaliečia platesniųjų liaudies masių, jei liaudis ir šiandien paliekama „už durų“ daugelyje atveju, tai apie tokią pažangą daug skardentis nebūtų labai verta; atskirų grupių kultūrinis „vertikalizmas“, t.y. – kilimas aukštyn, nepateisina savo pastangų. Pagaliau ir tas izoliuotas „vertikalizmas“ yra įtartinos rūšies, nes pav., komp. V. Bacevičiaus fortepijono koncertas, pereitų metų sezone įvykęs, vos 30 klausytojų buvo sulaukęs. Taigi, ta vietos inteligentijos kultūra, pasirodo, nelabai šakota esanti. Iš kitos pusės, kai kurių ponių „desperacija“ ir protestai dėl  paprastų siuvėjų lankymosi kultūrinėse pramogose būtinai turi duoti savo vaisių. Taigi ir duoda [...]“ (Lietuvos žinios. – 1939.)

1939 m. rugpjūtis. „[...] Kas atsimena 1919-21 metų Ukmergę ir lygina su dabartine, tas su pasigailėjimu konstatuoja menkoką,  labai paviršutinę miesto kultūrinio „veido“ pažangą. Kultūrinį, bet kurio socialinio organizmo, juo labiau miesto, veidą sudaro kolektyvinė jo plačiųjų masių sąmonė. Ukmergės miesto darbininkija labai mažai kuo skiriasi nuo prieškarinių „rabočių“./ [...] Jei kas atsitiktinis svečias pereitų mūsų didesniąsias statybas (Ukmergėje ir kitur), gautų įspūdžių, kad  lietuvybė tuose miestuose ar bent tam tikruose jų sluoksniuose itin reikalinga akcijos. Tačiau tikrovėje to nėra. Yra lepšiai darbdaviai, yra jų statytieji darbų prižiūrėtojai, yra inžinieriai ir rangovai, yra seno rango meisteriai – burlokai ir priemiesčių Antekai. [...]“ (Lietuvos žinios. – 1939.)

Rugsėjis
1939 m. rugpjūčio 29 d. Švietimo ministro L. Bistro įsakymu A/Nr. 69 nuo rugsėjo 1 d. Ukmergės miesto mokyklos Nr. 2 mokytojai Juzė Barkauskienė, Juzė Rinkūnienė, Felicija Motiekaitienė, Klementina Puodžiūnienė, Anastasija Pūkienė perkelti mokytojais į Ukmergės miesto mokyklą Nr. 6. Mokytojais į tą pačią mokyklą nuo tos pačios datos perkelti ir Ukmergės miesto mokyklos Nr. 1 mokytojai: Antanina Škadauskienė, Jadvyga Kiškienė, Valerija Karpavičienė, Konstancija Botyrienė, Vincas Pakštaitis, Povilas Jasiukevičius ir Filomena Vasiliūnaitė. Nuo rugsėjo 1 d. Ukmergės miesto mokyklos Nr. 5 vedėja, II laipsnio vyr. mokytoja Sofija Siemaškaitė taip pat perkelta mokytoja į Ukmergės miesto mokyklą Nr. 6. (LCVA. – F. 391.; KM)
Švietimo ministro įsakymu A/ Nr. 71 Regina Spiridavičiūtė nuo rugsėjo 1 d. iki 1940 m. rugpjūčio 1 d. paskirta į Ukmergės mokytojų seminarija jaunesniąja mokytoja laisvai samdomos teisėmis. (LCVA. – F. 391.; KM)

1939 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Švietimo ministras dr. L. Bistras nuo rugsėjo 11 d. paskyrė Veroniką Striogaitę į Ukmergės valstybinę Antano Smetonos gimnaziją eiti jaunesniojo mokytojo pareigas laisvai samdomo teisėmis iki 1940 m. rugpjūčio 1 d., o tos gimnazijos jaunesniajam žydų tikybos mokytojui Icikui Šamesui, dirbančiam laisvai samdomo teisėmis, leidimą eiti šias pareigas pratęsė iki 1940 m. rugpjūčio 1 d.
Ukmergės žydų privačios „Šviesos“ gimnazijos jaunesniajai mokytojai Brainei Rafaitei leidimas eiti šias pareigas iki rugpjūčio 1 d. pratęstas iki 1940 m. rugpjūčio 1 d. (LCVA. – F. 391.; KM)

1939 m. rugsėjo 13 d. Švietimo ministro įsakymu paskirti nuo rugsėjo 16 d. iki 1940 m. rugpjūčio 1 d. einančiais jaunesniųjų mokytojų pareigas: į Ukmergės žydų privačią „Šviesos“ gimnaziją - Freida Frakerytė, o į Ukmergės lenkų gimnaziją – Jonas Sipavičius.
Ukmergės valstybinės mokytojų seminarijos mokytojai Juozapai Vilienei leista nuo rugsėjo 1 d. eiti mokytojos pareigas ir Ukmergės valstybinėje Antano Smetonos gimnazijoje. (LCVA. – F. 391.; KM)

1939 m. „Ukmergė. Š. m. iš 13 į 14 [rugsėjo ?] d. apie 12-1 val. nakties, dėl nežinomu priežasčių užsidegė ir sudegė Antakalnių g-vėje smulkių prekių krautuvė. Kadangi buvo didelis vėjas, ugnis persimetė į užvažiuojamuosius namus ir juos sudegino. Taip pat nukentėjo arti buvusi sinagoga ir manufaktūros krautuvė. Nuostoliai dideli. Gaisro priežastys tiriamos.“ (Darbas. – 1939-09-24.)

1939 m. rugsėjo 18 d. Švietimo ministro įsakymu Ukmergės žydų privačios „Šviesos“ gimnazijos mokytojai Zalmanas Lipšicas ir Aronas Kaganas, netekę toje gimnazijoje pamokų, nuo rugpjūčio 1 d. atleisti iš eitų pareigų. (LCVA. – F. 391.; KM)

1939 m. rugsėjo 19 d. Sodų gatvėje, mokyklos kieme Aleksas Auglys (18 m.) ir jo devynerių metų sesuo rado kiaušinio formos rankinę granatą, kurią parsinešė namo ir krapštinėjo. Granata sprogo ir abu užmušė. „Granata yra lenkų gamybos ir buvo rasta šalia mokyklos, kurioje laikomi internuoti lenkų karininkai.“ (Žemaičių prietelius. – 1939.)

1939 m. rugsėjis. „Už poros kilometrų nuo Ukmergės miesto, gražiame Pivonijos priemiestyje, pamiškėje, stūkso didelis ir dviejų aukštų mūro pastatas su keliais mažesniais priestatais. Centrinio pastato viršuje, didelėmis raidėmis užrašyta „J. Lėmano koklių fabrikas“. Tai didžiausia pramonės įmonė Ukmergėje ir didžiausias koklių fabrikas Lietuvoje./ Lėmano koklių fabriko gamybos vidutinė metinį produkcija siekia apie 720000 koklių arba 6000 komplektų krosnių. Pastoviai fabrike dirba apie 110 darbininkų, o vasarą, plečiant gamybą, jų skaičius padidėja iki 200./ Aplankęs fabriką, tuoj iš karto pastebi, kad čia viskas sumaniai ir tvarkingai vedama. Tai nuopelnas įmonės savininko Lėmano, kuris praeityje buvo paprastas amatininkas – krosnių statytojas, bet dėka savo darbštumo ir tvarkingumo pasidarė stambiu pramonininku./ Koklių gamybos procedūra yra gana sudėtinga ir eina per eilę skyrių. Darbas atliekamas tobulomis mašinomis, įrankiais ir, kur reikia, rankomis. Įdomus pirmasis – koklių užuomazgos skyrius, kuriame apdirbamas molis. Kokliams gaminti vartojamas vietinis molis, o geresnės rūšies kokliams – maišytas su užsieniniu. Vietinis molis gabenamas sunkvežimiais iš netoli esančio Vaitkuškio dvaro laukų. Tam tikros mašinos molį sumala ir padaro jį švarų ir elastingą. Vėliau švarus molis sudedamas į gabalus ir eina į sekantį skyrių. Molio apdirbimo skyriuje dirba 20 darbininkų, jiems už valandą mokama 48,5 ct./ Koklių formavimo ir presavimo skyriuje dirba 18 darbininkų, kuriems už 8 darbo valandas mokama po 8 litus. Formavimas atliekamas gipsinėmis formomis, o presavimas – metaliniais presais./ Po to kokliai patenka į taip vadinamą pradinį apdirbimą, kur darbas atliekamas rankomis. Čia dirba 10 darbininkų, kurie gauna po 4 litus už darbo dieną./ Vėliau, kokliai džiovinami. Darbą atlieka 8 moterys, kurioms mokama 30 ct. Už valandą. Išdžiūvusius koklius mazgoja 20 moterų, kurioms mokama tiek pat, kaip ir džiovintojoms./ Numazgoti ir skirti glazūravimui kokliai eina į glazūravimo skyrių, kur dirba 15 moterų. Joms mokama 36 ct. už val. Paprasti kokliai keliauja į šlifavimo skyrių. Ten dirba 7 darbininkai, kurie gauna 48,5 ct. už valandą./ Koklių degimo skyriuje dirba 12 darbininkų – 3 vyrai ir 9 moterys. Darbininkai – kūrikai gauna po 200 litų mėnesiui, o moterys – krovikės – 36 ct. už val./ Išdeginti kokliai galutinai nušlifuojami ir sandėliuose rūšiuojami. Prie šlifavimo dirba 6 vyrai, kuriems mokama po 60 ct. už valandą, o prie rūšiavimo 4 moterys, kurioms mokama 36 ct. už valandą./ Nors fabrike darbas ir nėra lengvas, tačiau darbininkai, užuot ėję ilsėtis, noriai lanko kultūrinį klubą, kuris jiems jau pasidarė švietimo ir kultūros židiniu. Nesvetimas fabriko darbininkams ir sporto gyvenimas, kuriame jie yra gražiai pasirodę. Fabriko darbininkai net turi įsteigę futbolo komandą „Koklis“, kurią remia fabriko savininkas Lėmanas. Tarp fabriko vadovybės ir darbininkų sugyvenimas yra neblogas ir ryškesnių nesutarimų nepasitaiko. Bendrai tvarka ir darbo sąlygos fabrike yra neblogos ir tik reikėtų kiek padidinti atlyginimus tiems darbininkams, kurie gauna mažiau 4 litus už darbo dieną, nes mažiau kaip 4 litai atlyginimai šioje pramonėje yra nepakankami.“ (Darbas. – 1939.)

1939 m. rugsėjis. „“Ukmergėje veikia Šv. Vincento a Paulo dr-jos skyrius ir Krikšč. Labdarybės dr-ja. Pirmoji globoja vaikučius, antroji senelius. Abiejuose prieglaudose pavyzdingai dirba seserys kotrynietės. Šv. Vincento a Paulo Dr-jos skyrius išlaiko 3-jų komplektų vaikų darželį ir 3 komplekt. pradžios mokyklą (vaikų darž. ir per. mok. tretieji kompl. šiemet įsteigti). Krikšč. Labdarybės Dr-jos prieglauda persikėlė į naujas patalpas, kurios šiemet atremontuotos ir greit bus pašventintos. Šv. Vincento a Paulo Dr-jos prieglaudoje remonto darbai dar vyksta.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. rugsėjo 26 d. Švietimo ministras dr. L. Bistras, remdamasis Kauno arkivyskupijos kurijos raštu, atleido kun. Konstantiną Daukantą iš Ukmergės lenkų privačioje gimnazijoje eitų pareigų, o į jo vietą nuo tos pačios dienos jaunesniuoju tikybos mokytoju priėmė kun. Eduardą Petrelovičių. (LCVA. – F. 391.; KM)
    
Spalis
1939 m. spalis. „Atgavus Vilnių, Ukmergėje gyvenimas, atrodo, žymiai pagyvės. Dabar Ukmergė bus sujungta su abiem didžiausiais Lietuvos miestais – Vilniumi ir Kaunu. Nuotolis į abu miestus maždaug po 70 km. Į Kauną – plentas, į Vilnių – plentas nuo Širvintų iš už 27 km.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. spalio 7 d. įvyko steigiamas A. Smetonos gimnazijos šaulių būrio susirinkimas. Būrio vadu paskirtas ats. leit. J. Jasinevičius. Į būrį įsirašė apie 70 narių. (Ateitis. – 1939.)

1939 m. spalio 10 d. Švietimo ministro įsakymu Antanas Žižiūnas, jo prašymu, nuo spalio 1 d. atleistas iš Ukmergės valstybinėje Antano Smetonos gimnazijoje eitų pareigų, o Leonas Trilupaitis nuo tos pačios dienos buvo paskirtas į tą pačią gimnaziją einančiu jaunesnio karinio parengimo mokytojo pareigas laisvai samdomo teisėmis iki 1940 m. rugpjūčio 1 d.
Antano Smetonos gimnazijoje einančiai jaunesniosios mokytojos pareigas Angelei Sabaliauskaitei – Jankevičienei leista nuo spalio 5 d. iki 1940 m. rugpjūčio 1 d. eiti tokias pačias pareigas ir Ukmergės žydų privačioje „Šviesos“ gimnazijoje. (LCVA. – F. 391.; KM)

1939 m. spalio 14 d. A. Smetonos gimnazijoje buvo vaidinamas Valstybės teatro spektaklis, A. Ostrovskio 5 veiksmų komedija „Pelninga vieta“. „Salė buvo perpildyta mokinių ir visuomenės, kaip dar niekad iki šiol.“// Spalio 14 d. įvyko antras šaulių būrio susirinkimas. Nutarta rinkti vartotas knygas vilniečiams, tam tikslui sudaryta komisija.// Spalio 15 d. įvyko religijos-filosofijos-dorovės būrelio susirinkimas, išrinkta nauja būrelio valdyba: J. Vildžiūnas (VIII kl.), J. Juras (VIII kl.), Vaičiulėnaitė (VII kl.), Akstinas (VII kl.) ir Kligys (VI kl.). (Ateitis. – 1939.)

1939 m. spalio 20 d. Švietimo ministro dr. L. Bistro įsakymu, remiantis Kauno arkivyskupijos kurijos raštu, kun. Eduardas Petrelevičius nuo spalio 16 d. paskirtas Ukmergės valstybinės Antano Smetonos gimnazijos laisvai samdomu jaunesniuoju tikybos mokytoju. (LCVA. – F. 391.; KM)

1939 m. spalio 20-22 d. vyko tradicinė A. Smetonos gimnazijos aštuntųjų klasių moksleivių išvyka į operą „Faustas“. Be operos aplankytas Vytauto Didžiojo muziejus, M. K. Čiurlionio galerija, Vaižganto muziejus, Universiteto biblioteka ir kt. (Ateitis. – 1939.)

1939 m. spalio 22 d. Ukmergės mokytojų seminarijoje vyko visuomenei skirtas Vilniaus sugrįžimo minėjimas. Jame dalyvavo seminarijos choras, vadovaujamas mokytojo E. Kiškio, M. Putino eilėraštį „Grįžusiam Vilniui“ deklamavo D. Rapšytė, P. Vaičiūno „Ir su Vilnium nenurimsim“ – Snarskis, o St. Šneideris perskaitė savo eilėraščius „Laisvės džiaugsmas“ ir „Kelkis, kelkis, Gedimine!“./ Spalio 22 d. vyko literatūros mėgėjų būrelio susirinkimas. Buvo skaitomas J. Čižaitės referatas „Žemaitė ir jos kūryba“, M. Slavinskaitės novelė „Cirkas“, kurią pakritikavo J. Petronis. Buvo nagrinėjami V. Beržinsko eilėraščiai. Visi būrelio dalyviai yra trečiojo kurso seminaristai, vyrauja panevėžiečiai – Meno kuopos auklėtiniai. Ateityje numatoma surengti platų J. Lingės – Dobilo 5-rių mirties metinių paminėjimą. (Ateitis. – 1939.)

1939 m. spalio 29 d. „Kristaus Valdovo šventė Ukmergėje šiemet paminėta platesniu mastu. Atitinkami susirinkimai įvyko 5 vietose, kur dalyvavo apsčiai kat. visuomenės. Valstyb. Gimnazijos salėje, po moksleivių pamaldų, buvo suruoštas Kristaus Valdovo minėjimas moksleiviams. Čia atitinkamą paskaitą skaitė kapel. kun. Pr. Mačys. Meniškoje programoje dalyvavo patys moksleiviai. 13 val. susirinkimai įvyko parapijos salėje, kur kalbėjo viet. kleb. kun. St. Telksnys ir teismo tard. B. Žukauskas. Lygiagrečiai susirinkimas vyko ir TT. [Tėvų] Marijonų salėje, kur išklausyta Tėvo Gergelio paskaita. Vėliau, 15.30 val. darbininkiškame Ukmergės priemiestyje – Smėliuose, Pradžios mokykloje kalbėjo Mokyt. Seminar. mokyt. p. K. Barkauskas./ Galiausiai 17 val. Valstyb. Gimnazijos salėje suruoštas iškilmingesnis šventės minėjimas, kur dalyvavo daug Ukmergės inteligentijos, moksleivių ir kit. Šiame susirinkime kalbėjo kun. K. Barauskas, po kurio paskaitos išpildyta plati meniškoji programa. Čia gražiai pasireiškė p. E. Kiškio vedamas Mokytojų Seminarijos choras, Mokyt. Seminarijos muz. ir giedojimo mokyt. p-lė Spiridavičiūtė ir p. Pr. Sližys, taip pat ukmergiečiams gerai žinomas solistas p. Chodosevičius. Be to, Mokyt. Seminarijos mokiniai deklamavo, šventei pritaikintų, savų ir kitų autorių eilėraščius.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. „[...] Š. m. spalio 30 d. gimnazijos salėje buvo kariuomenės įžengimo Vilniun minėjimas./ Trumpą žodį tarė gimnazijos dir. Švoba. Buvo nusiųsta sveikinimo telegrama Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai./ Paskui buvo paskaityta keletas gražių eilėraščių ir minėjimas buvo baigtas Tautos Himnu.“ (Jaunoji Lietuva. – 1939.)

1939 m. spalis. „[...] Pakėlus cukraus kainą, mieste nebuvo galima gauti cukraus, nors draugija [pavadinimas išimtas iš teksto] pardavė visą vagoną cukraus./ - Ukmergės miesto I šaulių būrio vadu vėl paskirtas ats. jaun. leit. Alginis. Gal dabar bus daugiau atdara skaitykla.“ (XX amžius. – 1939.)    
    
Lapkritis
1939 m. lapkričio 4 d. A. Smetonos gimnazijos kūno kultūros salėje vyko stalo teniso turnyras gimnazijos „meisterio“ vardui laimėti. Nugalėjo pernykštis „meisteris“ Civinskas I. (VIII kl.). Ten pat įvyko ir krepšinio rungtynės tarp VI b ir VII b klasių, kurias laimėjo VI b klasė „audringoje kovoje įveikusi septintokus 40:30“. Tą pačią dieną čia buvo žaidžiamos krepšinio rungtynės tarp Mokytojų seminarijos rinktinės ir gimnazijos „meisterio“ – VIII b.  klasės. Rungtynes 33:19 laimėjo seminaristai. „Reikia pastebėti, kad šiais metais mokytojų seminarijos rinktinė yra labai sustiprėjusi. Stiprų (galima sakyti sucementuotą) penketuką sudaro: E. Vengenskas, J. Tumavičius, Č. Stankevičius, B. Vėlutis, V. Beržinskas.“ (Ateitis. – 1939.)

1939 m. lapkričio 10 d. A. Smetonos gimnazijos literatų būrelis susitiko su vilniete V. Marcinkonyte, kuri susirinkusiems literatams papasakojo „įdomių nuotrupų iš vilniečių gyvenimo“. Gimnazistai viešniai padovanojo S. Nėries eilėraščių rinkinį „Diemedžiu žydėsiu“.// Gimnazijos šaulių būrio pastangomis surinkta apie 450 įvairaus turinio knygų, kurios greitu laiku bus išsiųstos į Vilnių. (Ateitis. – 1939.); „[...] Šaulių būrio iniciatyva gimnazijoj pravesta knygų rinkliava Vilniaus krašto moksleiviams. Mokiniai noriai aukojo, ir knygų surinkta per 500. Netrukus jos bus sutvarkytos ir išsiųstos vilniečių mokykloms./ - Literatūros būrelio susirinkime įdomiai apie Vilniaus vargus nelaisvėje, apie karą ir dabartinį džiaugsmą papasakojo vilnietė moksleivė V. Marcinkonytė, paskutiniu laiku dirbusi lietuviškoj mokykloj. Pasikalbėjimu buvo labai didelis susidomėjimas.“ ( XX amžius. – 1939.)

1939 m. lapkričio 11 d. A. Smetonos gimnazijoje koncertavo Vytauto Didžiojo universiteto choras, koncerto programoje dalyvavo Valstybės operos solistė V. Dagelytė – Valatkienė.// Lapkričio 12 d. gimnazijoje apsilankė Kėdainių kultūrtechnikos mokyklos sportininkai. Vyko krepšinio ir stalo teniso varžybos. Ukmergiškiai krepšininkai pranoko varžovus 42:26, o tenisininkai laimėjo 6:3. (Ateitis. – 1939.)

1939 m. lapkričio 11 d. Švietimo ministro L. Bistro įsakymu A/ Nr. 92 Ukmergės miesto pradžios mokykla Nr. 6 pavadinta „Dr. Jono Basanavičiaus pradžios mokykla“. (LCVA. – F.391.; KM)

1939 m. lapkritis. „Naujoji auto stotis [Vienuolyno g.] gal kiek per ankšta, tačiau nieko. Tik išvažiavimas iš jos auto mašinų ceremoningas. Išvažiuojanti auto mašina turi apvažiuoti bulvarą, grįžti atgal, vėl pravažiuoti auto stotį ir tik tada jau gali važiuoti savo keliu. Padarius kelią iš stoties per bulvarą viso to nebereikėtų./ - Ties Pašilės bažnytkaimiu Širvintų – Ukmergės vieškely yra labai didelis Vaitkuškio kalnas. Dabar rūpinamasi šią auto mašinų kliūtį sumažinti./ [...]“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. lapkritis. „[...] Ukmergės krautuvėse paskutiniu laiku viskas labai pabrango. Batai, kurie kainavo 25 Lt, dabar jau apie 40 prašo, pabrango manufaktūros ir galanterijos prekės. Kai kurių dirbinių galanterijos turima nedaug. Svetimtaučiai prekybininkai dabar jau mažai kalbasi su pirkėjais, nors po senovei vis užsiprašo kiek patinka. Jei nori pirkti, daug pinigų reikia. Ūkininkai skundžiasi, kad jų gaminiai jokiu būdu nepabrango tiek, kiek pabrango prekės krautuvėse.“ ( XX amžius. – 1939.)

1939 m. lapkritis. „Ukmergėje įsisteigė tautinei – kultūrinei dvasiai skleisti kaimiečių tarpe organizacija „Pašvaistė“, kuri iki šiam laikui daugeliui dar buvo nežinoma. „Pašvaistės“ pirmin. – Mokyt. Seminar. dir. A. Vokietaitis, v-bos nariai: inž. A. Paškevičius ir inspektoriai p. p. Cibulskas ir Karpavičius. Šios organizacijos uždavinys – steigti kilnojamus knygynus kaimui Ukmergės, Trakų, Utenos apskričiuose. „Pašvaistė“ turinti apie 40 narių, jau esanti paruošusi apie 10 kilnojamųjų knygynų, kurie greitu laiku ketina atsiekti aplenkintus kaimus.[...]“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. lapkritis. „[...] Pradėjo veikti parapijos knygynas,  kurio būstinė parap. salėj. Knygynas sudarytas iš Ukmergės miesto inteligentų suaukotų, gražiai įrištų, p. Prunkienės ir kt. tvarkomų knygų, kurių skaičius siekia per 300 egz. Knygynas papildomas naujomis knygomis, skiriamas miestiečiams ir kaimiečiams.[...]“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. lapkritis. „[...] Baigiami remontuoti Mokytojų Seminarijos rūmai. Tai bus gražus Lietuvos švietėjų auklėjimo židinys.[...]“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. lapkritis. „39. XI. 17. Ukmergėje, iš 1-o pėst. pulko 7-os kuopos dingo valdinis pistoletas: „Browning“, 9 kbr. Nr. 4292, su makštimi ir 12 šovinių. Kar. Teismo prokuroras [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1940.)

1939 m. lapkričio 18 d. A. Smetonos gimnazijoje buvo minima Latvijos nepriklausomybės diena. Įžanginį žodį tarė gimnazijos direktorius J. Švoba. Išsamią paskaitą apie Latvijos kultūrinius ir ekonominius laimėjimus per 21 nepriklausomo gyvenimo metus skaitė istorijos mokytoja Kapliauskaitė. Minėjimas užbaigtas Latvijos ir Lietuvos himnais.// Lapkričio 20 d. vyko gimnazijos šaulių būrio susirinkimas. Būrio vadas, atsargos leitenantas J. Jasinevičius „taria keletą žodžių apie antisemitinę kovą“. Būrys susiskirsto į penkis skyrius ir išsirenka skyrininkus.// Lapkričio 22 d. gimnazijos kapelionas kun. Pr. Mačys skaitė paskaitą apie sąžiningumą.// Lapkričio 23 d. gimnazija šventė kariuomenės šventę. „8 val. gimnazija su savo vėliava žygiuoja į Dariaus ir Girėno sodą prie Nepriklausomybės paminklo vėliavos pakelti. Nuo paminklo tiesiog į bažnyčią. Pamaldas laikė ir pamokslą sakė klebonas kun. St. Telksnys. Už kritusius karius buvo atgiedota Libera. Grįžę iš bažnyčios renkamės į salę: minėjimą praveda šaulių būrys. Po įdomios būrio vado paskaitos, šauliai sudainuoja keletą žygio dainelių, padeklamuoja ir galingi Himno garsai jungia mus su gražiąja mūsų kariuomene laisvame Vilniuje“. (Ateitis. – 1939.)

1939 m. „XI. 28 J. Basanavičiaus pradžios mokyklos salėje įvyko pirmas steigiamasis [Mokytojų seminarijos] šaulių būrio susirinkimas. Susirinkimą atidarė inspektorius (būrio vadas) Rinkūnas. Savo kalboje nušvietė šaulių tikslus, pareigas, supažindino su įstatais ir perskaitė Šv. M-jos [Švietimo ministerijos] taisykles apie šaulių būrio veikimą. Be to, trumpai kalbėjo direktorius Vokietaitis ir šaulių rinktinės vadas. Vadovaujant būrio vadui ats. ltn. Rinkūnui, išrinkta būrio taryba ir revizijos komisija. Tarybą sudaro: Žemaitaitis (IV kurs.), Kuniutis (III kurs.), Skuodis (IV k.) ir Inčiūra (III kurs.). Tarybos kandidatus: Maldeikis (III kurs.) ir Beržinskas (I kurs.). Revizijos komisiją: Jočys (I kurs.), Stundys (I kurs.) ir Namikas (IV kurs.)./ Taip pat įsteigtas ir mergaičių šaulių būrys. Jam vadovauti paskirta būrio vadė mok. Matusevičienė.“ (Jaunoji Lietuva. – 1939.)

1939 m. lapkričio 28 d. Švietimo ministro K. Jokanto įsakymu Ukmergės valstybinės Antano Smetonos jaunesniojo mokytoja Eugenija Vengrienė, jos prašymu, nuo gruodžio 1 d. perkelta į Vilniaus VI valstybinę mergaičių gimnaziją jaunesniąja mokytoja.
Tos pačios gimnazijos mokytojas Juozas Jasinevičius, einantis jaunesniojo mokytojo pareigas, nuo tos pačios dienos iki 1940 m. rugpjūčio 1 d. „tarnybos reikalu“ perkeltas į Vilniaus valstybinę V berniukų gimnaziją.  (LCVA. – F. 391.; KM)

1939 m. lapkričio 29 d. į Vilnių dirbti išvyko A. Smetonos gimnazijos literatūros ir filosofijos dėstytojas, VIII b klasės auklėtojas, šaulių būrio vadas, literatūros būrelio globėjas, atsargos leitenantas J. Jasinevičius. Po kelių dienų į Vilnių gimnazistai išlydėjo ir vokiečių kalbos mokytoją Malinauskaitę – Vengrienę. (Ateitis. – 1939.)

1939 m. lapkričio 30 d. Švietimo ministro įsakymu Ukmergės valstybinės mokytojų seminarijos vyresnioji mokytoja Marija Ruginienė, jos prašymu, nuo gruodžio 1 d. perkelta į Kauno valstybine III gimnazija vyresniosios mokytojos teisėmis.
Ukmergės valstybinės Antano Smetonos gimnazijos jaunesniajam mokytojui Pijui Murauskui leista eiti tokias pačias pareigas ir Ukmergės lenkų privačioje gimnazijoje nuo 1940 m. sausio 1 d. (LCVA. – F. 391.; KM)

1939 m. lapkritis. „Sušauktas steigiamasis L. Aero Klubo susirinkimas į kurį iš centro atsilankė ats. mjr. J. Pyragius. Valdyba sudaryta iš inž. p. Paškevičiaus (pirm.), mok. p. Kačinsko (vicepirm.) ir sporto apyg. vadovo p. Sabėno. Aviatorių Ukmergėj buvo jau ir seniau. Sklandytojo p. V. Šalaviejaus buvo suorganizuota rudenį sklandymo mokykla (pirmoji Lietuvos provincijoj), kurią baigusiems p. Pyragius ir įteikė sklandytojų ženklelius ir liudijimus. Ją baigė 8 asmenys – E. Karvelis, L. Katkus, Žilevičius, Voveris, Mickevičius, Repečka, Vl. Šalavijus, ltn. Trilupaitis. Dabar, susiorganizavus L. A. K. skyriui, sklandytojai galės tęsti darbą toliau. Pirmas rūpestis – įsigyti aerodromą ir pradėti mokytis velkamojo sklandymo ir skraidymo lėktuvu. Aerodromui vieta jau numatyta. Tikimasi, kad vėliau narių padaugės.“ ( XX amžius. – 1939-11-24. – Nr. 271. – P. 8.)

Gruodis
1939 m. „Gruodžio 1 d., beplaunant skalbinius Šventosios upėje, ties kalėjimu, širdies priepuolio ištikta, įkrito į vandenį ir prigėrė Ukmergės miesto gyventoja Ona Šatrauskaitė, 39 metų amžiaus.“ (Lietuvos aidas. – 1939-12-06. – Nr. 750. – P. 8.)

1939 m. lapkritis. Ukmergės miesto taryba priėmė miesto savivaldybės biudžetą ateinantiems, 1940 metams. Biudžeto dydis – 662535 Lt. Didžiausia išlaidų dalis – 92656 Lt – numatyta fondams ir skoloms mokėti. Tai net 35656 Lt daugiau nei šiems tikslams buvo skirta 1939 metais. To priežastis – savivaldybės paimta 200000 Lt paskola iš Taupomųjų valstybės kasų J. Basanavičiaus vardo pradinės mokyklos statybai. Šios mokyklos statyba miestui kainavo 500000 Lt. Švietimo bei kultūros reikalams biudžete numatyta išleisti 132175 Lt (1939 m. – 86142 Lt). Šis padidėjimas susijęs su naujai pastatytos mokyklos aprūpinimu inventoriumi ir aptarnaujančio personalo išlaikymu. Be to, numatyta remontuoti kitas miesto išlaikomas pradines mokyklas. Iš viso mieste buvo 6 pradinės mokyklos. Socialinei globai numatyta skirti 60621 Lt. Šios lėšos numatytos Krikščionių Labdaros draugijai, Vincento Pauliečio ir Žydų senelių prieglaudoms ir Žydų našlaičių namams bei beturčių tėvų vaikų darželiams. Be to savivaldybė šelpė 16 nuolatinių miesto beturčių, mokėdama jiems kas mėnesi po 10-15 Lt. Savivaldybė apmokėdavo beturčių gydymąsi ligoninėse, vizitus pas gydytojus bei vaistų pirkimą. Sveikatos reikalams skirta 25300 Lt. Miesto tvarkymui numatyta skirti 80000 Lt. Iš jų 12000 Lt bus išmokėta Buškancams už išperkamus iš jų sklypus naujai tiesiamai Klaipėdos gatvei. Be to, numatyta toliau grįsti Kauno ir Vytauto gatves – bus išgrįsta tiek, kiek per žiemą paruošta tam akmenų. Miesto tvarkymui skirta dar 30000 Lt iš kitų biudžeto pozicijų. 10000 Lt skirta miesto Vandentiekio ir kanalizacijos įmonei plėsti, prijungiant gyvenamuosius namus prie vandentiekio ir kanalizacijos magistralinių linijų. Ši įmonė dirbo sėkmingai ir kasmet duodavo savivaldybei iki 60000 Lt pelno. Numatyta įrengti viešuosius tualetus naujame miesto sode (parke) bei įrengti priešgaisrinį vandens rezervuarą Smėlių priemiestyje. Šiems darbams numatyta skirti po 10000 Lt. Už, pasibaigus išperkamosios nuomos 12-os metų terminui, miesto nuosavybėn pereinančią miesto skerdyklą numatyta sumokėti dalį (15000 Lt) iš sutartyje su skerdyklos savininkais Garbais numatyto 25000 Lt išperkamojo mokesčio. Net ir mokant kasmet po 12900 Lt nuomos mokestį, skerdykla duodavo miestui pelno. Tikėtasi, kad skerdyklai tapus miesto nuosavybe gaunamas pelnas žymiai padidės. Miesto ribose esančių plentų ir vieškelių priežiūrai ir remontui numatyta skirti 11320 Lt. Administracinėms išlaidoms numatyta 88636 Lt, ir nors buvo numatyta įvesti keletą naujų etatų: braižytojo, prižiūrėtojų, sargų, konstatuota, kad administracinės išlaidos didėja nežymiai ir yra panašios į 1939 m. tam skirtas lėšas. (Lietuvos aidas. – 1939.)

1939 m. lapkričio 3 d. į Ukmergę atvyko „Dzūkijos meisterio – Alytaus gimnazijos“ krepšinio komanda. Pirmiausia ji rungtyniavos su Ukmergės gimnazijos rinktine, rungtynes laimėjo ukmergiškiai – 33:29. Kadangi alytiškių komandoje visi nariai – aštuntokai, buvo sužaistos draugiškos rungtynės su A. Smetonos gimnazijos aštuntų klasių moksleiviais, kurios irgi baigėsi Ukmergės gimnazistų pergale – 12:2. Prieš išvykdami namo alytiškiai dar sužaidė rungtynes su Mokytojų seminarijos krepšininkais. Šį kartą laimėjo Alytaus sportininkai – 12:11. (Ateitis. – 1939.)

1939 m. „Į Ukmergės valst. mokytojų seminariją nuo gruodžio 1 d. [...] yra paskirtas naujas mokytojas M. Relūkis, klaipėdiškis lietuvis.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1939 m. gruodis. „Mokytojų seminarijoj įsteigtas šaulių būrys, į kurį įsirašė beveik visi seminaristai. Būrio vadu paskirtas insp. Rinkūnas. Įsisteigė ir mergaičių šaulių būrys. Jam vadovaus mokyt. Matusevičienė./ - Gimnazija atsisveikino su mokytojais J. Jasinevičium ir E. Malinauskaite-Vengriene,  kurie išvyko dirbti į Vilniaus gimnazijas. Į jų vietą bus paskirti nauji mokytojai./ - Ukmergės žemės ūkio kooperatyvas paaukojo vilniečiams šelpti 2000 litų.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. gruodžio 7 d. Mokytojų seminarijos krepšininkai žaidė su Amatų mokyklos moksleiviais. Šie žaidė gana silpnai ir seminaristai rungtynes lengvai laimėjo – 44:24. (Ateitis. – 1940.)

1939 m. gruodis. „Naujai įsisteigęs Aero Klubo skyrius rengia avio - modelistų kursus./ - Jau baigiami atremontuoti mokytojų seminarijos rūmai, ir seminaristai vėl galės normaliai dirbti. Iki šiol nuo mokslo metų pradžios teko dirbti popietinėmis valandomis A. S. gimnazijos rūmuose net iki 21 val. Atremontuotų rūmų išorė ir vidus labai pasikeitė.“ ( XX amžius. – 1939.)

1939 m. gruodis. „Po gražaus pasilinksminimo prieš adventą, kuriame pasirodė seminarijos muzikantai ir literatai, tos pačios seminarijos mokinių iniciatyva buvo surengta bažnyčioj religinė valanda, prisimenant advento rimtį. Žodį tarė iš Panevėžio atvykęs jaunimo draugas kun. A. Sušinskas, o paskui įvyko religinės muzikos koncertėlis, kur pasirodė seminarijos auklėtiniai./ Adventą gražiai prisiminė ir gimnazistai, surengdami šv. Teresėlės ir šv. Aloyzo valandėles. Į tas rimtas valandas atsilankė daug mokinių./ - Vietoj iškeltų į Vilnių mokytojų, gimnazija gavo du naujus mokytojus. Musteikis dėstys lietuvių kalbą ir Švilpaitė – vokiečių kalbą./ - Ž. Ū. Kooperatyvas persikėlė į naujas, erdvias patalpas Juozapavičiaus al. [dab. Vienuolyno g.] Įsteigtos dvi krautuvės. Taip pat pasilieka ir senosios krautuvės mieste.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. gruodžio 10 d. A. Smetonos gimnazijos salėje Mokytojų seminarijos literatūros mylėtojų būrelis surengė vieša rašytojo kunigo J. Lingės-Dobilo 5 mirties metinių minėjimą. „Plačią ir įdomią programą išpildė lit. būrelio nariai ir semin. choras, diriguojamas mokyt. Kiškio.“ Į minėjimą susirinko daug moksleivių bei kitų ukmergiškių. (Ateitis. – 1940.)

1939 m. gruodis. „[...]. Ukmergės miestą be atskirų asmenų pienu ir jo produktais aprūpina Leonpolio ir Žemaitkiemio pieninės,  kurios čia turi savo skyrius krautuves. [...]“ ( XX amžius. – 1939.)

1939 m. gruodis. „Jau baigtas nukasti Deltuvėlės kalnas Ukmergės – Gelvonių vieškelyje ir  šiuo metu yra kasamas Vaitkuškio kalnas Ukmergės – Vilniaus vieškelyje, nes dabar atgavus Vilnių šio vieškelio reikšmė pakilo, o status kalnas kliudė susisiekimui.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. gruodis. „Gruodžio 11 d. prasidėjo sus-mas [susisiekimas] autobusais su Vilniumi. Kursuoja Auto B-vės autobusai. Į Vilnių važiuoja pilni autobusai keleivių. Sunkiai talpinasi ir į papildomus. Žadama paleisti daugiau autobusų. Tektų pageidauti, kad autobusai išeitų anksčiau, nes 8 val. 10 min. išvažiavus Vilnius pasiekiamas vos apie 11-tą.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. gruodis. „Kainų Tvarkytojas nubaudė: už netinkamą sąskaitų surašymą ir sąskaitų neišdavinėjimą – [...] Maušą Zaką, Ukmergėje – 1.000 Lt, Eliją Joselį Chajetą, Ukmergėje – 500 Lt, [...]; už prekių slėpimą bei atsargos sudarymą ir netikrų žinių apie esamas atsargas suteikimą – [...] Ester Vinienę, Ukmergėje – 200 Lt, [...]./ Už sąskaitų pirktoms prekėms nelaikymą, kainų nepažymėjimą, netikrų žinių suteikimą ir kitų Kainų Tvarkytojo įsakymų nevykdymą nubausti: Taubė Podgurienė, Ukmergėje, [...]; už sąskaitų neišdavinėjimą bei netinkamą sąskaitų surašymą – [...] Berelį Papilskį, Ukmergėje, - 400 Lt, [...]./ Be to, už kainų nepažymėjimą ir kitų Kainų Tvarkytojo įsakymų nevykdymą nubausti [...] Mendelis Papilskis, Ukmergėje [...].“ (Verslas. – 1939.)

1939 m. gruodžio 16 d. į Ukmergę buvo atvykusi saleziečių Oratorija. 16 val. jie surengė gimnazijos moksleiviams vakarą, kurio metu gražiai suvaidino religinio turinio operetę „Morkus žvejys“. Po operetės saleziečiai artistai dar padainavo keletą dainų. (Ateitis. – 1940.)

1939 m. gruodis. „21 d. Ukmergėje, vietos inteligentų rūpesčiu įvyko steigiamasis „Tėvynės sąjungos“ susirinkimas. Pirmiausia nutarta sustiprinti šis įsteigtas T. S. skyrius, pakviesti bendram darbui neseniai čia įsisteigusią vietos mokytojų draugijėlę „Pašvaistę“, kuri jau dirba kultūrinimo darbą, ruošia paskaitas, sutvarkė 12 mažų knygynėlių ir pasiuntė į reikalingiausias Ukmergės apskr. vietas. Išrinkta valdyba [„Tėvynės sąjungos“]: dir. Grajauskas, Čaplinskas, Čižiūnas, Jasinevičius ir Grikinis, į rev. kom. [revizijos komisiją] kleb. kun. Telksnys, Kačinskas ir Zaleckienė.“ (XX amžius. – 1939.)

1939 m. gruodis. „Ukmergės miesto savivaldybė įsigijo didelį Respublikos Prezidento Antano Smetonos atvaizdą, pieštą jauno ukmergiečių dailininko K. Liulevičiaus. Kiek anksčiau jo pieštus paveikslus įsigijo 1 p. D. L. K. Gedimino pulko Karininkų Ramovė, paskiri karininkai ir kiti. Be to, jis yra nupiešęs vieno Lietuvos vyskupo ir Julijos Smetonaitės atvaizdus, daug įvairių dekoracijų ir kitų piešinių./ Tas dailininkas 1930-1931 m. lankė prof. Vienožinskio meno akademijos pagrindais tapybos studiją ir pasižymėjo, kaipo geriausias ir gabiausias tapybos srityje auklėtinis. Tokie apie jį yra spaudos atsiliepimai. Gyvenimo aplinkybėms susidėjus, studijų baigti negalėjo ir dabar tarnauja Ukmergės šaulių rinktinės štabe, neišleisdamas iš rankų teptuko.“ (Lietuvos aidas. – 1939.)

1939 m. gruodis. „Paskutiniu laiku mieste atsiranda tokių prekybininkų, kurie už savo prekes užprašo žymiai aukštesnes kainas, ir tik po ilgesnių derybų tas prekes parduoda 30 ir net 60% žemiau užprašytos kainos. Tokias „derybas“ daryti prekybininkai ypač yra pamėgę su kaimiečiais./ Be to, teko patirti, kad dauguma prekybininkų vengia išdavinėti pirkėjams sąskaitų pirktoms prekėms.“ (Lietuvos aidas. – 1939.)

1939 m. „Centralinio statistikos biuro žiniomis“ Ukmergėje buvo pastatyti 135 pastatai („trobesiai“). (10 centų. – 1940.)

1939 m. „Vykdant įvairius darbus Ukmergės miesto savivaldybė praeitais [1939] metais yra išleidusi 832562 Lt. Didžiausias išlaidų pozicijas sudarė: švietimo, socialės globos, sveikatos ir miesto tvarkymo reikalai. Dr. Basanavičiaus vardo pradinės mokyklos statybai tais metais išleista 184000 Lt., be to, eiliniams švietimo reikalams – 96662 Lt. Socialiniams reikalams tvarkyti išleista 53614 Lt. Tie pinigai buvo panaudoti duodant pašalpas labdaros organizacijoms, vaikų darželiams ir pastoviems miesto beturčiams šelpti, kurių priskaitoma 16. Gydant miesto ir apskrities savivaldybės ligoninėse ir teikiant medicinos pagalbą sveikatos reikalams išleista 25000. Ligoninėse praeitais metais gydėsi apie 300 miesto beturčių. Vienkartinė medicinos pagalba buvo suteikta taip pat tokiam skaičiui žmonių. Miesto tvarkymo reikalams išleista 171888 Lt. Buvo naujai išgrįstos Rūtų ir kitos gatvės, tašytais akmenimis išgrįsta likusioji Kęstučio aikštės dalis ir dalis Kauno gatvės. Naujai vedamai Klaipėdos g. buvo atlikti visi reikalingi žemės darbai ir paruošta medžiaga grindimui. Be to, išpirktas tai gatvei išvesti žemės sklypas. Taip pat žymiai buvo praplėstas vandentiekio ir kanalizacijos tinklas ir baigtas tvarkyti naujas miesto parkas.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)