1940 m.
    
1940 m. Ukmergėje ir apylinkėse jau buvo 251 telefono abonentas. Kai kurie jų turėjo po keletą numerių. Mieste buvo 5 viešieji telefono automatai ir vienas pasikalbėjimo punktas. Čia pateikiami telefono abonentų adresai nesantys 1935 ir 1938 m. telefono abonentų sąrašuose arba šiame sąraše nurodantys kitus adresus. Tuometinė namų numeracija buvo skirtinga nuo dabartinės – poriniai ir neporiniai namų numeriai buvo atvirkšti dabartinei numeracijai. Kai kurių abonentų adresai nenurodyti, tad čia jie nepateikiami.
Apskrities gydytojo butas – Sodų g. 3. Ukmergės apskrities pradžios mokyklų inspektorius P. Cibulskis – Prez. A. Smetonos al. 4. Apskrities valdybos narys A. Čekanavičius – Ramygalos g. 4 a. Apskrities valdybos narys F. Danilevičius – Ramygalos g. 6. Apskrities žemės ūkio rūmų statybos technikas B. Maželis – Klaipėdos g. 20. Ukmergės apygardos darbo inspektorius – Kauno g. 13. Pašto viršininkas K. Dilys – Kauno g. 53. Ukmergės notaras J. Gontis – Kar. Juozapavičiaus al. 7. Apskrities valdybos instruktorius – revizorius J. Kliučinskas – Ramygalos g. 10. Burmistro padėjėjas S. Marcinauskas – Antakalnio g. 35. Žemės tvarkytojas (kabinetas ir butas) – Klaipėdos g. 5. Klimatologijos posto stebėtojas J. Klimašauskas – D. Bažnyčios g. 31 a. Deltuvos valsčiaus savivaldybė – Klaipėdos g. 1 a. Matininkas J. Šileika – Prez. A. Smetonos al. 30. Miesto savivaldybės ir šaulių ugniagesių komandos – Pilies g. 2 (brandmajoras kap. V. Šukys – Kalėjimo g. 20 a). Ukmergės sporto apygarda – Kęstučio a. 4. Internuotųjų stovyklos komendantūra – Deltuvos g., kareivinių rajonas. Internuotųjų stovyklos apsaugos kuopa – Kauno g., kareivinių rajonas.
Kriminalinės policijos Ukmergės apygardos vedėjas J. Bartoševičius – Kauno g. 5. Ukmergės miesto policijos nuovada – Kauno g. 1 (policininkų bendrabutis – Kęstučio a. 11, vachtmistro Vasiliausko butas – Vilniaus g. 61). Ukmergės miesto policijos nuovados viršininko butas – D. Bažnyčios g. 16. Ukmergės apskrities policijos vadas: kabinetas - Kauno g. 13, butas - Gedimino g. 48. Deltuvos policijos nuovados būstinė – Klaipėdos g. 1 a. Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Ukmergės apygardos viršininkas S. Žemgulys – Kauno g. 39. Kalėjimo prižiūrėtojas A. Stankūzevičius – Daržų g. 18. Advokatas K. Misevičius – Kauno g. 9. Privatus gynėjas Chaimas Fridmanas – Vytauto g. 6. Telefono gedimų registravimo ir taisymo skyrius – Kauno g. 53.
Valstybinė amatų mokykla – Kauno g. 81. Valstybinės amatų mokyklos direktorius K. Memėnas – Rūtų g. 2. Mokytojų seminarija – Vytauto g. 27. J. Basanavičiaus v. pradžios mokykla – Basanavičiaus ir Maironio g. kampas. Mokytojas B. Strazdas – Vytauto g. 72. A. Smetonos gimnazijos direktorius J. Švoba – Vytauto g. 30. Šv. Vincento a Paulo draugijos vaikų prieglauda ir mokykla – D. Bažnyčios g. 19.
Kunigas M. Buožius – D. Bažnyčios g. 6. Ukmergės klebonas kun. S. Telksnys – D. Bažnyčios g. 3.
Žydų labdarybės draugijos „Ezro“ valdyba ir vaistinė – Kęstučio a. 8. Dantų technikas Solomonas Fridmanas – Vytauto g. 6. Gydytojas D. Garbas ir dantų gydytoja R. Garbienė – Vytauto g. 2. Gydytojas Š. Freidas ir dantų gydytoja Ch. Freidienė – Vytauto g. 51. Apskrities savivaldybės ligoninė – Gedimino g. 42 (vidaus ligų skyrius – Gedimino g. 57). Ligonių kasa – Vytauto g. 39. Gydytojas Ch. Rozenbaumas – Vytauto g. 1. Akių gydytojas – M. Stelblys – Kauno g. 51. Dantų gydytoja M. Zibucienė – Vilniaus g. 1. Dantų gydytoja B. Vilutytė – Kauno g. 12. Ukmergės žydų ligoninės moterų ligų, gimdyvių pagalbos ir chirurgijos skyrių vedėjas O. A. Železniakas – Vytauto g. 28. Labdarybės draugijos „Ezro“ žydų ligoninė – Vytauto g. 74. Žydų labdarybės draugijos „Ezro“ vaistinė – Kęstučio a. 8.
Darbo rūmų kultūros klubas – Vytauto g. 55. Ukmergės žemės ūkio draugija – Kar. Juozapavičiaus al. 7 (draugijos javų sandėlis – Stoties g.). Lietuvos žemės ūkio smulkiųjų šakų ir specialių kultūrų draugijų sąjungos „Sodyba“ Ukmergės skyrius – Kauno g. 11 a. Lietuvių tautininkų sąjungos Ukmergės apskrities sekretorius, mokytojas P. Jasiukevičius – Šventosios g. 2.
Ukmergės žydų liaudies banko vedėjas Izraelis – Girša Frūmanas – Gedimino g. 33.
Ališauskaitės Irenos „Piliečių restoranas“ – Gedimino g. 65. V. Čiburio bar-restoranas, valgykla, biliardas „Aukštaitis“ – Pilies g. 3. S. Linkevičienės restoranas – Vasario 16-osios g. 18. J. Kamensko restoranas, bilijardas, baras „Rambynas“ – Kauno g. 11. E. Kamarauskienės restoranas – Vilniaus g. 66. P. Orlaičio restoranas – Gedimino g. 4. S. Rinkevičiaus „Ūkininkų“ restoranas – Vasario 16-osios g. 13. E. Šneiderio Pilzeno baras ir vaisvynių gamykla „Viltis“ – Vytauto g. 9. J. Zadarnausko restoranas – Vytauto g. 17. D. Jakubėno restoranas – Gedimino g. 41. E. Nemunaitienės restoranas ir komisinė degtinės krautuvė – Vilniaus g. 53.
Autobusų kasa ir auto stoties budėtojo kontora – Karininko Juozapavičiaus alėja [buv. Vienuolyno g.] 6. L. Rybako auto sunkvežimis samdymui – Utenos g. 4. S. Šiaučiukėno auto taksi stovėjimo vieta – Kar. Juozapavičiaus al. „Falkan“ bendrovės Ukmergės sk. automato pardavėjas A. Baronas – Žuvų g. 36. Bendras alaus urmo sandėlis – Vytauto g. 8. Ch. Berzako žuvies ir vėžių prekyba – Vilniaus g. 40. Javų pirklys Š. Buršteinas – Nuotekų g. 18. Š. Fišero alkoholinių gėrimų ir maisto krautuvė – Vilniaus g. 6. Ch. Galaitės – Oguzienės „kolonialė“ prekyba – Žuvų g. 7. P. Tainavičiaus ir A. Zarchi „Geležies centras“ – Gedimino g. 7. Geležinkelio stotis – Kauno g. 44. J. Groso ir J. Neimarko mechaninė apretūros dirbtuvė ir garinė skalbykla – Gruodžio 17-osios g. J. Janausko geležies, geležies dirbinių ir dažų prekyba – Gedimino g. 4. Pageležių durpyno savininkas A. Kamarauskas – Vytauto g. 26. J. Kamensko gastronomijos, alkoholinių gėrimų ir delikatesų prekyba – Kauno g. 6. Z. Karemo odų krautuvė ir batų dirbtuvė – Vilniaus g. 19. H. Korpuso mašinų fabrikas ir liejykla „Vienybė“ – Vasario 16-osios g. 5. M. Mendelevskienės ir Ch. Manienės manufaktūros prekyba – Vytauto g. 1. M. Oguzo kolonialė prekyba – Vilniaus g. 3. Popierinių maišelių dirbtuvės savininkas Ch. Palecas – Gedimino g. 16. C. Riklianskio galanterijos ir manufaktūros prekyba – Gedimino g. 2. A. Slonimsko spaustuvė, antspaudų dirbtuvė ir knygrišykla – Kęstučio a. 5. Ch. Šapirienės kolonialė prekyba – Žuvų g. 3. L. Šapiro ir N. Joffe elektros radijo ir dviračių reikmenų prekyba – Kęstučio a. 13. M. Šapiro indų, dažų ir apmušalų prekyba – Gedimino g. 14. P. Šterno geležies prekyba – Turgaus eil. [?] 6. B. Švabinskienės garinė kepykla „Viktorija“ – Vasario 16-osios g. 3. K. Balaišio knygynas „Švyturys“ („knygų, rašomosios medžiagos, paveikslų, veidrodžių, skutimosi priemonių, žaislų, bagetų, devocionalų, karstams papuošimų, žvakių ir kt. prekyba. Atlieka visus paveikslų įrėminimo darbus“) – Kauno g. 2. P. Tainavičiaus ir A. Zarchi geležies ir dažų prekyba – Gedimino g. 7. Technikos reikmenų prekyba – Kauno g. 6. A. Zibuco dekstrino [klijų] fabrikas – Vilniaus g. 1. Vad ir Levin popierinių maišelių fabrikas – Gedimino g. 13.
Diplomuotas inžinierius K. Horbačevskis – Gedimino g. 1. M. Bistramas – Šaukuvos dvaras. K. Gabrys – Vytauto g. 28 c. J. Z. Goldmanas – Kalvių g. 5. O. Ilonytė – Kauno g. 61. Š. Levinas – Kranto g. 5. I. Mendelevskis – Gedimino g. 63. Dvarininkas Stasys Montvilas – III Antakalnio dvaras. Aleksandras Morovski – Vaitkuškio dvaras. V. Musteikienė – I Kurėnų dvaras. Ch. Rabinavičius – Vytauto g. 1 (kieme). A. Sinica – Vilniaus g. 66. A. Slonimskis – Vasario 16-osios g. 32. J. Survila – Kauno g. 49. J. Šušanas – Vilniaus g. 3. (1940/ Lietuvos telefono abonentų sąrašas/ Pašto valdybos leidinys. – Kaunas, 1940.)
 
Sausis        
1940 m. „Sausio 1 d. Ukmergėje, valstybinės Antano Smetonos gimnazijos rūmuose su dideliu pasisekimu gastroliavo Vilniaus skrajojantis teatras „Vaidila“, kuris suvaidino Petro Vaičiūno 4 veiksmų dramą „Sudrumstoji ramybė“. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. Ieškomas „Atkočiūnas, Bronius, Igno s., dažytojas, gim. 1904. II. 19. Ukmergėje, čia ir gyvenęs. Vagystė. Pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1940.)

1940 m. sausis. Ieškomas „Baliukas, Vladas, Antano s., šoferis, gim. 1914 m. Liepojos m., gyvenęs Ukmergėje, Šventosios 10. Vagystė. Pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1940.)

1940 m. „Nuo sausio 1 dienos Ukmergės apskrities agronomo įstaiga iš Klaipėdos g. persikėlė į Karin. Juozapavičiaus al., Žemės Ūkio draugijos namus.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Nuo sausio 1 dienos nauju Ukmergės kultūrinio darbininkų klubo vedėju yra paskirtas Kšivickas. Senasis vedėjas Valiūnas iškeltas į Vilniaus D. R. informacinę įstaigą.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. Ukmergės apskrities policijos vyresnysis policininkas Stasys Jočėnas – Juočepis nuo sausio 1 d. paskirtas Ukmergės apskrities policijos vachmistru. (Policija. – 1940.)

1940 m. sausis. „Prieš keletą metų Ukmergėje mirė veterinarijos gydyt. Mykolas [?, kitur - Mauša] Levinas, kuris paliko gana didelius turtus: namą ir apie 100000 Lt sumai vekselių. Dar prieš mirtį apie šių turtų likimą Levinas niekam nieko nesakė. Mirė nepalikęs jokio testamento, tik buvo žinoma, kad velionis Levinas 65000 Lt sumai vekselius paliko savo tarnaitei Zosei [?, kitur – Sofijai] Griškevičienei. Pastaroji, turėdama tokį turtą, greitai gavo gražų vyrą ir ištekėjo. Mirusiojo Levino giminės, kurie yra visi žydų tautybės, buvo labai nepatenkinti, kam šis vekselius paliko katalikei, o ne jiems. Dėl šio palikimo, apie kurį ėmė plačiai kalbėti visi ukmergiškiai, daugiausia patys žydeliai, ne vieną stebina, kokios priežastys vertė Leviną palikti vekselius savo tarnaitei, kada jis turėjo giminių žydų, kurie tuo palikimu labai domėjosi. Jo giminės dėl tokio palikimo nėrėsi iš kailio, keikė velionį, o kai kurie net iš didelio skausmo vaikščiojo kaip pamišę. Galiausiai jie visi ryžosi įrodyti, kad velionis Levinas tų vekselių Griškevičienei nepaliko, o ji juos pagrobė. Tuo reikalu kreipėsi į kriminalinę policiją, vėliau į prokuratūrą. Visi žygiai nuėjo niekais, nes buvo išsiaiškinta, kad velionis tuos vekselius paliko Griškevičienei teisėtu būdu. Visgi Levino giminės nenurimo ir dėl tų vekselių ėmė su Griškevičiene bylinėtis. Ir šiuo būdu jie nieko nelaimėjo. Labiausiai dėl šio palikimo rūpinosi ir stengėsi iš Griškevičienės Lt 65000 sumoj vekselius atsiimti velionio Levino giminaitė Mina Levinienė. Kai ji pamatė, kad ir bylinėjimosi keliu nieko negauna, susitarus su Šepšeliu Perkausku [Perkalskiu?] tuos vekselius iš Griškevičienės nupirko už Lt 30000./ Kaip pasirodė, velionis Levinas Griškevičienei paliko Lt 65000 sumoj vekselius, kad ši galėtų reikšti pretenzijas į jo paliktą namą. Griškevičienė jau buvo bandžiusi tas pretenzijas reikšti. Kadangi dabar Levinienė jau tuos vekselius nupirko, tai ji aprašė Levino namą ir paleido jį iš varžytinių. Dar prieš varžytines pas Levinienę atėjo Aleksas Pariokas ir pasakė, kad velionis paliko ir daugiau su savo parašais vekselių. Esą jis pas vieną asmenį matė su Levino parašu Lt 42000 vekselių. Levinienė, bijodama, kad su tais vekseliais kreditoriai neprisijungtų ir nesutrukdytų namo pirkimo, paprašė atnešti tuos vekselius, o ji pažiūrės ar verta juos pirkti. Po kelių dienų Pariokas atnešė Levinienei į krautuvę vekselių blankų 42000 litų sumai su Mykolo Levino parašais. Levinienė susitarė su Parioku pirkti tuos vekselius už 800 litų. Aleksas Pariokas pažiravo blankus ir juos perdavė Levinienei. Vėliau Pariokas vėl užėjo pas Levinienę ir prašė tuos vekselius grąžinti, esą jis turi geresnių pirkėjų, kurie už tuos vekselius jam sumokės brangiau. Tačiau Levinenė tuos vekselius grąžinti atsisakė. Bijodama, kad neatsitiktų kas nors bloga, vekselius nunešė pas savo advokatą, kuris vedė jų byloj reikalus./ Kaip vėliau paaiškėjo, Pariokas Levinienę apgavo,  nes pardavė 42000 litų vekselių su ne tikrais, o padirbtais velionio Levino parašais. Sulaikyti Pariokas, o vėliau ir Antanas Uščiauskas,  kuris prisidėjo prie padirbimo vekselių, laikomi kalėjime.“ (10 centų. – 1940.)

1940 m. „Nuo sausio 1 d. Ukmergės valstybinėje mokytojų seminarijoje, pirmuose ir trečiuose kursuose, pradėta dėstyti lenkų kalba. Dėsto tos seminarijos mokytojas Čižiūnas. Tai kalbai skirta po dvi pamokas savaitėje.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. „Kainų Tvarkytojas“ už kainų kėlimą nubaudė Ukmergės prekybininkus: Berel Papilskį – 500 Lt bauda, o Basę Mušnerienę – 100 Lt bauda. (XX amžius. - 1940.)

1940 m. sausis. Ukmergėje „įvyko L. K. J. „Pavasario“ federacijos Ukmergės rajono Konferencija ir kursai kovūnams. Konferencijai vadovavo kun. V. Dabašinskas. Paskaitą konferencijoj skaitė p-lė A. Šidlauskaitė: „Nauji Pav-kų veikimo uždaviniai.“ Kovūnų kursuose paskaitas skaitė p. A. Valaitis./ Konferencijoj išrinktos naujos Rajonų Valdybos, būtent: Vyrų Rajono V-ba, vadovaujant Dvasios Vadui kun. kap. E. Petrelevičiui: J. Karpavičius, L. Kazėnas, K. Balaišis, Pr. Sližys ir Alf. Pakėnas./ Mergaičių Rajono V-ba priešakyje su kun. kap. V. Strazdu – dvasios vadu, sudaryta iš: M. Maželytės, p. Žukaitės, p. Leonavičiūtės, p. Varžgalytės ir p. Kuzmickaitės. [...]“ (XX amžius. – 1940.)
 
1940 m. sausis. „Vilniečiams Šelpti komitetas Ukmergėje surinko aukų: 10.399,97 Lt. Iš šių pinigų už 828,40 Lt nupirkta įvairių maisto produktų ir pasiųsta vilniečiams šelpti. Likusieji pinigai padėti į Banką Vilniečiams Šelpti komiteto sąskaiton. Stambiausias aukotojas vilniečiams šelpti Ukmergėje p. K. Deveikis, paaukojęs 1.000 Lt. Kiti ukmergiečiai taip pat, sulig išgalių, noriai aukavo.“ (XX amžius. – 1940.)

1940 m. sausis. „Yra Ukmergėje tokių nepasiturinčių tėvų vaikų,  kurie vengia dirbti nors ir visai lengvą, bet neblogai apmokamą darbą ir ištisomis dienomis bastosi po miestą lyg kokie „bezprizornikai“. Pavyzdžiui, kad ir tokį darbą, kaip laikraščių išnešiojimą po namus, už ką mokama net iki 30 Lt mėnesiui, ir tai neima, sakydami, kad tėvai nesutinka juos tokiam nepelningam darbui leisti. O patys tėvai, skųsdamiesi neturtu ir gausiomis šeimomis, vis klebena miesto savivaldybės ir labdaros įstaigų duris, ir prašo pašalpų.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. „Įvykusiame Ukmergės apygardos ligonių  kasos tarybos posėdyje buvo priimta 1940 metams pajamų-išlaidų sąmata 262500 Lt sumai. Už praeitų metų sąmatą ji yra didesnė 12500 Lt, nes padidintos gydymo ir kitos išlaidos. Svarbiausias numatytas gauti pajamų pozicijas sudaro: narių ir samdytojų mokesčiai – 226447 Lt, Valstybės primokėjimai gimdyvėms – 15500 Lt  ir kt.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. „Ukmergėje šalčio buvo 30°, tuo tarpu Norvegijos pakraščiuose 2-4 laipsniai šilimos.“ (Darbininkas. – 1940.)

1940 m. sausis. „Nors naktimis darbai kepyklose yra įstatymu uždrausti, tačiau Ukmergėje to visai nesilaikoma ir nemažai kepyklų dirba naktimis. Tas pats ir su šventadieniais, kada darbai turi būti užbaigti iki 10 val., bet tikrumoje dirbama ir po to laiko.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. „Nei vienais metais Žiemos Pagalbos reikalai Ukmergėje nebuvo tokioje apverktinoje padėtyje, kaip jie yra dabar. Nežiūrint komiteto gražių norų ir pastangų, žiemos pagalbos akcija vietos visuomenėje neranda beveik jokio pritarimo. Įstaigos ir įmonės buvo prašytos apsidėti tam tikru mokesčių, tačiau iki to laiko tai padarė tik dvi įstaigos. Rinkliava po namus, nors ir plačiai buvo organizuota, davė tik apie 90 Lt. Apie rinkliavas mieste dėžutėmis netenka ir kalbėti – buvo surinkta keliolika litų./ Esant tokia padėčiai, komitetas dar kartą prašys įstaigas, įmones ir visuomenę parodyti daugiau nuoširdumo ir dosniau aukoti vargšams, kurių Ukmergėje nesumažėjo, o viskam pabrangus ir, be to, jų būklė žymiai pasunkėjo.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. „Paskutiniuoju laiku už įvairius prasilenkimus su nepaprastojo meto įstatymais, Ukmergės apskrities viršininkas yra nubaudęs eilę asmenų. Už triukšmavimą ir smurto veiksmus nubausti po 1000 Lt arba 30 parų arešto Jonas Rasčiauskas, Vladas Garbaravičius, Henrikas Varanavičius ir 700 Lt arba 28 p. – Andrius Dambrauskas. Už gandų skleidimą – Augustas Valeika – 600 Lt arba 21 p. ir Stasys Razelis – 150 Lt arba 7 p. Už nešiojimą svetimos valstybės ženklo – Artūras – Eduardas Ratkevičius – 100 Lt arba 7 p. ir nepilnametis Vladas Leonavičius – 30 Lt arba 3 p. Be to, dar keliolika asmenų buvo nubausti mažesnėmis baudomis./ Už nesilaikymą Švenčių ir poilsio įst. Ukmergės baldų dirbtuvės savininkas Girša Buršteinas to paties viršininko buvo nubaustas 150 Lt arba 10 parų arešto.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. „Ukmergės II apylinkės tardytojas Žeruolis kiek anksčiau yra perkeltas į Vilniaus kraštą. Nauju tos apylinkės tardytoju paskirtas Žakis.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. „Nauju Ukmergės šaulių rinktinės sporto vadovu paskirtas ats. j. leit. Butkevičius. Pirmykštis sporto vadovas Gruzdys perkeltas į Vilniaus kraštą.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Ukmergės miesto policijos nuovados viršininkas Dėdelė nuo sausio 16 d. perkeltas toms pačioms pareigoms į Kauno miesto policiją.“ (Lietuvos aidas. – 1940.); „Ukmergės apskrities policijos Ukmergės nuovados viršininko padėjėjas Jonas Dedela nuo I. 16 paskirtas Kauno miesto policijos nuovados viršininko padėjėju. [...] Alytaus apskrities policijos II eilės nuovados viršininkas prie Alytaus nuovados Gerardas Šileika nuo I. 16 paskirtas Ukmergės nuovados viršininko padėjėju.“ (Policija. – 1940-01-15. – Nr. 2. – P. 40.); Ukmergės nuovados viršininko padėjėjas Jonas Dedelė nuo sausio 16 d. paskirtas Ukmergės apskrities policijos Siesikų (II ei lės) nuovados viršininku. (Policija. – 1940.)

1940 m. sausis. „Kaip jau pranešė radijas, Ukmergė yra bene šalčiausia Lietuvoje vieta. Žmonės sako, kad tokių šalčių Ukmergė yra seniai mačiusi, nes termometras rodo nuo 20 iki 31 laipsnio. Ryšium su tuo, nuo sausio 8 d. visos Ukmergės miesto ir apskrities pradžios mokyklos neveikia.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. „Šiomis dienomis Ukmergės apskrities pradžios mokyklų  inspekcijos įstaiga iš Prezidento Smetonos al. Nr. 15 persikėlė į tos pat alėjos Nr. 23.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. „Gamybai sumažėjus, didžiausia Ukmergės įmonė – Lėmano koklių fabrikas sumažino dirbančių ten darbininkų skaičių ir, be to, savaitėje dirbama tik 4 dienas.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. „Praeitų metų pabaigoje Ukmergės apygardos darbo inspekcija išsiuntinėjo visoms įmonėms tam tikrus raginimus siūlydama pakelti darbininkams 15, 10, 5% dienos uždarbio normas, tačiau iki šio laiko tai padarė tik stambesnės ir maža dalis smulkesnių įmonių.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. „Paskutiniame Ukmergės šaulių rinktinės tarybos posėdyje buvo nutarta įsteigti rinktinės pučiamųjų orkestrą. Lėšos tam numatytos rinktinės sąmatoje, be to, tam reikalui tikimasi gauti ir pašalpų.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. „Šiaip visą laiką Ukmergės mieste veikė du kinai,  kurie konkurencijos sumetimais, stengdavosi parodyti ir geresnių filmų, tačiau dabar  liko tik vienas kinas „Pasaka“. Jau dabar neduodamos nuolaidos moksleiviams, kaip buvo anksčiau, kada veikė abu kinai. Antras kinas  - „Modernas“ nuo šių metų sausio 1 d. uždarytas, nes ne visai atitinka saugumo ir kitiems reikalavimams ir, nors jo savininkas Sabulis rūpinasi leidimu, tačiau, atrodo, kad leidimas vargu ar bus gautas, nes jau ir anksčiau dėl tų pačių priežasčių keletą kartų kino veikimas buvo sustabdytas.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. „Nors jau gana daug kartų buvo rašyta apie radijo trukdytojus, nuo kurių Ukmergiečiai daug kenčia, tačiau dar ir iki šio laiko tas reikalas nėra sutvarkytas. Pavyzdžiui, sausio 14 d. buvo girdimi nepaprasti traškėjimai nuo ankstyvo ryto iki 14 val. Nejaugi įstaiga, kuriai tas viskas priklauso, nėra pajėgi to sutvarkyti.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. „Gal nei vienam kitam apskrities mieste nėra tiek daug darbininkų – malkų pjovikų, kaip Ukmergėje. Čia jų yra net kelios dešimtys ir visi jų yra paprastai jau apyseniai ir seniai. Juos galima būtų pavadinti profesionalais. Kiekvieną dieną (tai neišskiria net ir vasaros) jų galima pamatyti beveik visose gatvėse. Juos galima atskirti nuo  kitų darbininkų ne tik dėl jų senyvo amžiaus, bet ir dėl apsirengimo: visi apsijuosę pjūklais arba laiką juos po pažastimi įdėtus į specialias medines makštis ir užsikišę už juostų kirvius. Dienomis, kada malkų į miestą atvežama daugiau negu paprastai, jie seka kiekvieną malkų vežimą po du-tris žmones. Gi turguje jų būna tuomet ypač daug. Jie malkų pirkėjams patarinėja, aiškina kurios malkos geresnės ir vertesnės, norėdami tuo būdu vėliau gauti pjauti tas malkas. Reikia pažymėti, kad visi jie tarpusavyje gerai sugyvena ir sudaro lyg kokį cechą.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Ukmergės apskrities valdybos raštvedys Pociūnas nuo sausio 20 iškeliamas į Vilniaus miesto savivaldybę. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. Ieškomas „Žalymas, Stasys, Stasio s., darbininkas, gim. 1898. XII. 17. Alytaus v., Bakšių k., gyvenęs Ukmergėje. Triukšmavimas. Išreikalauti 25 Lt pabaudą arba išlaikyti 3 par. arešte ir pateis. dok. nusiųsti Ukmergės ap. v-kui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1940.)

1940 m. sausis. Ieškomas „Žižminskas, Karolis, Igno s., gim. 1866 m., gyvenęs Ukmergėje. Girtavimas. Pranešti gyv. vietą Kauno apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1940.)

1940 m. „Sausio 20-21 dienomis Ukmergės sporto apygarda, valstybinės Antano Smetonos gimnazijos čiuožykloje rengia dviejų dienų dailiojo čiuožimo kursus, kuriuose čiuožimo meną dėstys dailiojo čiuožimo Lietuvos meisteriai: Dornaitė, Zeikus ir Mickevičius./ Kiek vėliau, bet jau savo jėgomis, bus surengti ir ledo rutulio kursai.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)
    
1940 m. sausis. „Matininkų ir Kultūrtechnikų S-gos foto sekcija Ukmergėje surengė kilnojamą foto parodą. Prieš tai paroda buvo surengta Kėdainiuose ir Panevėžyje. Paroda bus rengiama ir kituose apskrities miestuose.“ (XX amžius. – 1940.)

1940 m. sausis. „Miesto ir apylinkių gyventojai, ypač mažiau pasiturintieji, reiškia nepasitenkinimą, kad šiuo metu vaistų kainos yra per daug aukštos. Be to, jiems yra nesuprantama, kodėl apskrities savivaldybės vaistinė, joje perkant vaistus, nedaro jokių nuolaidų, kaip prieš metus buvo daroma.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. „Ukmergėje malkų kainos jau nustatytos: 1 edm [erdmetrių ?] beržinių 19 Lt, juodalksninių 17 Lt, pušinių 16 Lt, eglinių 15 Lt, drebulinių 13,50 Lt.“ (XX amžius. – 1940.)

1940 m. sausis. „Ukmergės mieste ir apskrityje veikia 16 kredito draugijų, kuriose yra apie 1500000 Lt indėlių. Savų kapitalų draugijos turi daugiau kaip 400000 Lt. Prie tų draugijų priklauso 8700 narių. Seniausia draugija yra Deltuvos. Dėl jos tenka kiek plačiau pakalbėti. Pati draugija yra Deltuvos miestelyje, 5 km nuo Ukmergės miesto, o valsčiaus savivaldybės buveinė yra Ukmergėje. Atrodo, kad grynai ūkiniais samprotavimais draugijos buveinę taip pat reikėtų perkelti į Ukmergę. Dabar ūkininkai neturi aiškaus rajono, skaldosi ir, žinoma, tos draugijos (Ukmergėje taip pat yra tokia draugija) negali tinkamai sustiprėti, nors abi draugijos ir gražiai yra susitvarkiusios. Veikiant kontakte minėtos draugijos galėtų išplėsti savo veiklą, sudaryti lengvas kredito sąlygas ir stovėti daug stipriau už svetimtaučių panašias draugijas.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. „Nuo praeitų metų gruodžio 1 d. iki šio laiko iš Ukmergės miesto ir apskrities į Vilniaus kraštą yra iškelti šie pradžios mokyklų mokytojai: B. Matiukas, S. Švogžlys, E. Kondrackas, S. Jakučiūnas, J. Kvaraciejus, O. Petravičienė, G. Gudolaitytė, M. Raugienė, S. Klinavičienė, F. Kilmukaitė, A. Kantytė, J. Plenytė, J. Žulys, J. Žulienė, J. Kazakevičius, J. Milaknienė, B. Milaknis, F. Streikauskienė, K. Skyrelis, P. Pulkauninkas, V. Valaitis, M. Ciesulytė, A. Barisas, M. Serapinas, E. Žilys, V. Gaidys ir Z. Paulavičius./ Nors į jų vietą atkelta ir naujų mokytojų, tačiau jų neužtenka ir dabar apskrities pradžios mokykloms trūksta 13 mokytojų.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. „Dėl užpustytų kelių keliose Kauno-Zarasų ruožo atšakose nutrauktas autobusų susisiekimas. Iš Ukmergės autobusai nekursuoja į Kavarską, Anykščius, Panevėžį ir Giedraičius. Ukmergės – Vilniaus ruožas, pro Širvintas ir Maišiagala, kaipo svarbus susisiekimo atžvilgiu veikia, dažnai yra nuvalomas ir autobusų susisiekimas nors ir su pavėlavimais, bet palaikomas.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. „Šiais metais Ukmergės mieste veikia 15 restoranų ir 3 alaus barai. Tiek jų buvo ir praeitais metais. Nors metų pabaigoje ir buvo kalbama, kad jų skaičius sumažės, bet pasirodo, liko toks pat. Dėl palyginti didelio restoranų skaičiaus ir tarpusavio konkurencijos, daugumas jų vegetuoja ir deda daug vilčių į ekskursijų ir turistų judėjimą, kuris šiemet, atgavus Vilniaus kraštą, atrodo, bus nemažas. Belaukdami geresnių laikų restoranų savininkai užklydusius pas juos žmones taip „nulupa“, kad tie ten ir varomi vargu ar užeitų antrą kartą. Ypatingai tuo pasižymi du taip vadinami „geresni“ restoranai, esą miesto centre. Reikėtų atitinkamoms įstaigoms tuo susidomėti, nes nusiskundimų daug esama.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. „Praeitais metais Ukmergėje sudegė br. Orvinų ir Krikūno garinis valcų malūnas. Sudegęs malūnas yra beveik miesto centre ir sudarė miestui nemažą gaisro atžvilgiu pavojų. Teko patirti, kad sudegusio malūno savininkai daro žygių jam atstatyti toje pačioje vietoje. Atrodo, kad malūno atstatymas senoje vietoje dėl jau minėtos priežasties būtų nepageidautinas.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. „Lietuvos Aido“ Nr.81 buvo įdėta žinutė dėl pastebimų Ukmergėje radijo trukdytojų./ Teko patirti, kad Ukmergėje, kaip ir kitur, paštas pasitaikančius radijo trukdytojus stebi, o susektiesiems surašomi protokolai ir skiriamos baudos. Pavyzdžiui, paskutiniuoju metu Ukmergėje buvo susekti šie radijo trukdytojai: Ivanovienė,  kosmetikos kabinetas, G. Segalis, kirpykla, Kęstučio g. 5, J. Šatiras, kirpykla, Vytauto g. 6, Ch. Krikūnas, pirtis, Pirties g., Joselis Grosas, limonado dirbtuvė, A. Toločka, mėsos krautuvė, J. Fakteris, mėsos krautuvė./ Visi tie radijo trukdytojai nustatytu terminu trukdymus pašalino./ Už netinkamą motorų apsaugojimą radijo trukdymus pašalinančiais prietaisais per 1939 m. II pusmetį Pašto Valdybos direktoriaus nutarimais Ukmergėje buvo nubausti šie asmenys: H. Tubijašas, mėsos krautuvė Lt 50, Š. Šternas, kalvė Lt 20, Š. Mutnikas, odų dirbtuvė Lt 20, L. Mišnuneris, odų dirbtuvė Lt 50 ir G. Vainaravičienė, mėsos krautuvė Lt 20./ Savo laiku atitinkamų įstaigų buvo prašyta, kad pastebėjusieji radijo trukdymus, tuojau pat praneštų pašto viršininkams smulkiai nurodant visas pastebėto trukdymo aplinkybes, nes tik tokiu būdu trukdytojus tegalima sėkmingai susekti.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. sausis. Ieškomas „Kondrotas, Jonas, Zuzanos s., prekybininkas, 26 m. amž., gyvenęs Ukmergėje, Bugenių 54. Neturėjo dok. Išreikalauti 10 Lt pabaudą ir pateis. dok. nusiųsti Ukmergės ap. v-kui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1940.)

1940 m. „Ukmergė. 1 [šaulių] būrio veikla žymiai pagyvėjo. Daug dėmesio kreipiama į šaulių punktualumą. Sausio 28 d. į būrio metinį susirinkimą apsilankęs rinkt. vado pad. kpt. Mickeliūnas kalbėjo šaulių uniformavimosi reikalu,  karinio pasiruošimo ir kt. aktualiais šauliniais reikalais. Naują būrio valdybą sudaro: pirm. – būrio vadas ats, ltn. Ratkus, pirm. pav. – ats. psk. A. Kažukauskas, Klygis, inž. Žurauskas, S. Kazėnas ir Meškelevičius. Kontrolės komisiją – Br. Grincius, Strielčiūnas ir Mikekša.// - Sausio 27 d. Piliakalnio būrio metiniame susirinkime būrio vadas ats. ltn. Valaitis kalbėjo apie Vilnių ir šaulinę drausmę. Pranešė apie atliktus būrio darbus ir perskaitė 1940 m. pajamų – išlaidų sąmatą. Visi būrio šauliai užsiprenumeravo „Trimitą“. „Trimito“ platintojas yra j. psk. [puskarininkis] J. Valiukevičius. Į tarybą perrinkti tie patys: š. j. psk. Jonas Valiukevičius, š. j. san. [sanitarijos] psk. Ap. Stankuzevičius, š. N. Butvila ir š. M. Zibalas. Revizijos kom. taip pat ats. j. psk. T. Žilinskas, Pr. Kuzmickas ir š. gr. [grandinis] Z. Skominas. Linksmoje dalyje šauliai pasidalino įspūdžiais iš praeitų metų darbų ir iškėlė minčių šių metų darbams. Rinkt. vado pad. kpt. Mickeliūnas pasakė kalbą.“ (Trimitas. – 1940.)
    
Vasaris
1940 m. vasaris. „Jau šiais metais Kainų Tvarkytojas už jo įsakymų nevykdymą nubaudė 12 Ukmergės miesto prekybininkų 2960 Lt sumai. Stambiausiomis sumomis – 1000 ir 500 Lt nubaustas M. Zakas.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. vasaris. „Mokiniams įspėti, kada dėl šalčio nėra pamokų, burmistras viešai paskelbė, kad esant  -20 laipsnių C bus duodamas 1 minutės sirenos signalas, o esant -25 laipsn. C. ir daugiau – po 1 minutę su pusės minutės pertrauka./ Be to, pirmu atveju gaisrinės bokšte bus iškelta žalios spalvos viena vėliava, antru – dvi, viena aukščiau kitos.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Vasario 3 d. Ukmergės valstybinės Antano Smetonos gimnazijos Tėvų komitetas rengia vakarą, kurio  pelnas skiriamas neturtingiems mokiniams šelpti. Vakaro programoje: vodevilis, mergaičių, berniukų ir mišrūs chorai, muzika, mokinių kūryba, deklamacijos ir t.t.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. vasaris. Lietuvos Banko Ukmergės skyriaus juriskonsultas dip. teis. K. Čaplinskas perkeltas buhalteriu į to paties banko Rokiškio skyrių. Su K. Čaplinsko iškėlimu Ukmergės visuomenė neteko jauno, gabaus, ir energingo darbuotojo.“ (XX amžius. – 1940.)

1940 m. vasaris. „Ukmergės policijos nuovadai telefonu pranešė, kad į Deveikio elektros stotį atvyko kažkoks be dokumentų asmuo, pasivadinęs internuotu lenku. Tariamasis lenkas iš elektros stoties paspruko./ Kiek vėliau polic. A. Kerbelis sulaikė žiūrinti pro gatvės kertę asmenį, kuris vaidino lenkų kareivį, pabėgusį iš Birštono internuotųjų stovyklos. Išaiškinta, kad tariamasis lenkas yra plėšikas Jonas Adomavičius, Šiaulių apygardos teismo už plėšimus ir vagystę baustas 4 metais ir 1 mėnesiu sunkiųjų darbų kalėjimo. Sausio mėn. 20 d. iš Kauno Sunk. Darb. Kalėjimo jis buvo pabėgęs.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. vasaris. „Ukmergėje yra Lietuvos Aero Klubo skyrius. Šis skyrius vadovauja visam Ukmergės jaunuomenės aviaciniam judėjimui. Prieš kiek laiko Ukmergėn buvo pasiųstas Aero Klubo modelizmo instruktorius stud. Tamulevičius, kuris laikė dviejų dienų modeliavimo kursus amatų mokyklos ir gimnazijos mokiniams. Vėliau kursų lankytojai laisvu laiku pastatė po 2-3 savosios konstrukcijos modelius. LAK instruktorius š. m. vasario mėn. 10 d. vėl buvo Ukmergėje, kur jis egzaminavo jaunuosius modelistus iš teorijos ir praktikos, patikrino pasistatytus modelius ir pripažino gerai pasirodžiusiems kvalifikuoto aviamodelisto vardą ir įteikė ženkliuką. Šį kartą [kursus] baigė 15 Ukmergės jaunuolių. Be to, buvo demonstruojami apie Aero Klubo aviaciją filmai, kuriuos žiūrėjo beveik 100 vietinės mokyklinės jaunuomenės.“ (10 centų. – 1940.)

1940 m. vasaris. „Pernai įvykęs baigusių Ukmergės gimnaziją suvažiavimas paminėti gimnazijos 20-ties metų sukakčiai įsteigė fondą neturtingiesiems mokiniams šelpti, pavadintą pirmojo direktoriaus J. Barono vardu. Fondas turi nemaža lėšų ir suteikė jau daugeliui mokinių pašalpą, kurios grąžinti nereikia.“ (XX amžius. – 1940.)

1940 m. vasaris. „Gimnazijos vadovybė ir gydytojai prieš kiek laiko aplankė visų mokinių butus, norėdama susipažinti su mokinių gyvenimu. Tinkamų buvo rasta apie 50, kuriuose gali gyventi apie 150 mokinių. Jei tiek pat mokinių gyvena pas tėvus, išeis, kad didesnė pusė mokinių gyvena netinkamuose butuose (gimnazijoj yra apie 700 mokinių). Ypač butų netinkamumas jaučiamas žiemą, nes daugelis mokinių dėl šalčio net rašyti negali.“ (XX amžius. – 1940.)

1940 m. vasaris. „Gimnazijoj ilgą  laiką nebuvo jokio vaidintojų būrelio. Dabar vėl atsigavo ir jau spėjo pastatyti du veikalėlius: Vaičiūno „Pražydo nuvytusios gėlės“ ir Dobin‘o „Daug triukšmo dėl nieko“.“ (XX amžius. – 1940.)

1940 m. vasaris. „Ukmergėje yra Lietuvos Aero Klubo skyrius. Šis skyrius vadovauja visam Ukmergės jaunuomenės aviaciniam judėjimui. Prieš kiek laiko Ukmergėn buvo pasiųstas Aero Klubo modelizmo instruktorius stud. Tamulevičius, kuris laikė dviejų dienų modelizmo kursus amatų mokyklos ir gimnazijos mokiniams. Vėliau kursų lankytojai laisvu laiku pasistatė po 2-3 savosios  konstrukcijos modelius. LAK instruktorius š.m. vasario mėn. 10 d. vėl buvo Ukmergėje,  kur jis egzaminavo jaunuosius modelistus iš teorijos ir praktikos, patikrino pasistatytus modelius ir pripažino gerai pasirodžiusiems kvalifikuoto aviamodelisto vardą ir įteikė ženkliuką. Šį kartą [kursus] baigė 15 Ukmergės jaunuolių. Be to, buvo demonstruojama spec. Aero Klubo aviacijos filmos, kurias žiūrėjo beveik 100 vietinės mokyklinės jaunuomenės.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Vasario 16 d., pirmą kartą po 22 nepriklausomo gyvenimo metų, Ukmergės parapijos bažnyčioje buvo sugiedotas Tautos himnas. Tai ukmergiečiams buvo tikrai malonus siurprizas.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)
    
1940 m. vasaris. „LAK Ukmergės aero klubo patvirtino valdybą. Valdybą sudaro pirm. inž. A. Paškevičius, vicep. mokyt. L. Kačinskas ir sekr. S. Slavėnas.“ (XX amžius. – 1940.)

1940 m. „Vasario pabaigoje baigiasi Darbo Rūmų Ukmergėje surengti kulinarijos kursai,  kuriuos lanko 32 kursantės.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. vasaris. Aktyviai veikia Ukmergės darbininkų kultūrinis klubas. Labai populiari yra klubo skaitykla, kuri, net ir smarkiai išplėsta, vakarais vis tiek būna pilna skaitytojų. Klubo vaidintojų trupė repetuoja du naujus pastatymus. Klubo vedėjo iniciatyva perkama dalis muzikos instrumentų orkestrui, kita dalis bus nuomojama. Repetuoja vyrų kvartetas, choras, rengiamasi koncertui, planuojama, kad dalis koncertų bus nemokami. Veikia treji kursai: bendro lavinimo, namų ruošos ir kulinarijos, braižybos. Klubą sausio mėnesį aplankė apie 3000 žmonių. (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. vasaris. „Pavardžių atlietuvinimo akcija rado tinkamą atgarsį ir Ukmergėje. Be eilės asmenų, anksčiau atlietuvinusių savo pavardes, paskutiniu laiku tai padarė Ukmergės apskrities valdybos narys Čekanavičius ir miesto burmistro padėjėjas Marcinauskas. Pirmasis savo pavardę atlietuvino į Čekanis, o antrasis – į Martinaitis. Pastarasis pakeitė pavardę ne tik sau bet  ir visai šeimai. Be to, jis taip  pat pakeitė savo ūkio, esančio Širvintų vl. vietovardį iš Kivonis į Svyronis.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. vasaris. Ieškomas „Bakučionis, Motiejus, Antano s., rimorius [pakinktų gamintojas], 35 mt. amž., gyvenęs Ukmergėje. Pasislėpė nuo bausmės. Pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1940.)

1940 m. vasaris. Ieškomas „Meeris, Meselis, Jankelio s., gim. 1909 mt. Ukmergėje, čia ir gyveno, Kęstučio 11. Pasislėpė nuo teismo. Pranešti gyv. vietą Kauno apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1940.)

1940 m. vasaris. Ieškomas „Pojechaila, Petras, Petro s., batsiuvys, 35 mt. amž., gyvenęs Ukmergėje. Girtavimas ir triukšmavimas. Išreikalauti 50 Lt baudą arba išlaikyti 5 paras arešte ir pateis. dokumentus nusiųsti Ukmergės aps. v-kui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1940.)

1940 m. vasaris. „Ši žiema įtikinančiai parodė, kiek yra aktualus kuro klausimas. Nors miesto savivaldybė, rodos, ir turėjo jo užtektinai, tačiau jau dabar suvartojo kuro 3 kart daugiau, negu buvo numačiusi. Ypatingai sunku yra šią žiemą su apkūrenimu didelių miesto pradinių mokyklų. Tokiems sunkumams išvengti jau šiais metais savivaldybė yra numačiusi įsigyti durpynų plotą ir gaminti durpių kurą.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. vasaris. „Užregistruotų Ukmergės miesto savivaldybėje bedarbių nėra. Buvę bedarbiai yra aprūpinti darbais miškuose ir prie akmenų kasimo. Išimtį sudaro tik tie, kurie tokius darbus nenorėjo dirbti, tačiau ir tokių nedaug yra.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. vasaris. „Ukmergės darbininkų kultūrinis klubas gavėnios metu, šeštadieniais rengia įvairaus turinio paskaitas. Prelegentais yra kviečiami vietos mokytojai ir kitos inteligentinės pajėgos. Darbininkai tokiomis paskaitomis yra patenkinti ir jas skaitlingai lanko.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. vasaris. „Prie policijos klubo Ukmergės skyriaus pradeda veikti apskrities policijos tarnautojų tarnybos reikalams nuosavų susisiekimo priemonių savišalpos kasa, kuri padės policijos tarnautojams įsigyti ryšium su tarnybos pareigomis prarastas susisiekimo priemones – arklius, nes  pasitaiko, kad arkliai sunkiai suserga, krinta, pavagiami ir t.t., o juos vėl įsigyti policijos tarnautojams yra labai sunku. Jei nuostoliai sieks nemažiau kaip 50 Lt, tai savišalpos kasa išmokės nukentėjusiems 75% susisiekimo priemonės vertės. Pinigai nuostoliams padengti bus išskaitomi iš apskrities policijos tarnautojų.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. vasaris. „Tarnybiniais sumetimais nuo praeitų metų pradžios Ukmergėje buvo įrengtas miesto nuovados nevedusiems policininkams bendrabutis, kuris sudaro lyg kokį policijos rezervą. Bendrabučio išlaikymu ir  kitais susijusiais su tuo reikalais rūpinosi patys bendrabučio gyventojai – policininkai, tačiau nuo vasario 28 d. bendrabutį perima savo žinion policijos klubo Ukmergės skyrius, kuris bendrabutį aprūpins tinkamais baldais ir, apskritai, jį tvarkys. Bendrabutyje atvažiavusiems policijos tarnautojams nakvoti bus įrengtas atskiras kambarys ir, be to, parūpintos patalpos arkliams laikyti.“ (Lietuvos aidas. – 1940.); „Vasario 28 d. Ukmergės policijos nuovados būste įvyko Policijos Klubo Ukmergės skyriaus narių visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo 56 nariai policistai. Skyrius veikia gerai, turi įsigijęs kelis mažojo kalibro šautuvus, radijo aparatą ir kito turto. Skyriaus narių tarpe skatinamas ir propaguojamas šaudymo sportas ir siekiama šiais metais šaudymo srityje pasiekti gerų pasekmių. Skyrius turi 90 narių. Nario mokesčio metams nustatyta 12 lt. Šiems metams sąmata sudaryta 2975 lt. 58 ct./ Skyrius nuo kovo 1 d. prie Ukmergės policijos nuovados įsteigė policininkams bendrabutį, kuriame apgyvendinta 12 nevedusių policininkų./ Taip pat prie skyriaus įsteigta Ukmergės aps. policijos tarnautojų, laikančių tarnybos reikalams nuosavas susisiekimo priemones – arklius, savišalpos kasa. Savišalpos kasos nariais yra tik tie tarnautojai, kurie turi arklius. Kasos tikslas sušelpti kasos narį iki 75 % arklio vertės, jei arklys pasidaro netinkamas tarnybai ne dėl tarnautojo kaltės.“ (Policija. – 1940.)

1940 m. „Vasario 28 d. Ukmergės policijos nuovados būste įvyko minėtos kasos [Ukmergės apskrities viršininko įstaigos  ir policijos tarnautojų taupomosios skolinamosios kasos] narių susirinkimas. Iš 1939 m. apyskaitos paaiškėjo, kad kasa per praėjusius metus padarė apyvartą 85464 lt 53 ct sumai ir gavo gryno pelno 317 lt 76 ct. Už paskolas metinių palūkanų imama 4% ir tiek pat mokama už indėlius. Kiekvienas kasos narys per mėnesi moka įnašų po 5% gaunamos algos. Jau yra keletas narių, kurie turi sutaupę nemažas sumas./ Kasos valdybą sudaro: policijos vadas Krivickas, nuovados viršininkas Klygis ir policininkas Jačiūnas.“ (Policija. – 1940.)

1940 m. vasaris. „Pil. Vladas Malkevičius buvo baigęs tik keturias gimnazijos klases. Norėdamas įstoti į mokytojų seminariją, į kurią buvo priimama turint VI klasių pažymėjimą, Malkevičius sumanė tokį pažymėjimą pasidaryti. Jis buvo pasivogęs iš Plungės progimnazijos pažymėjimų blankų ir antspaudą „Laiškams“. Turėdamas tokį pažymėjimo blanką, jis visai lengvai jame prirašė geriausių pažymių, o vieton tikro antspaudo jis panaudojo padirbtą antspaudą „Laiškams“, kurio viduryje jis išpjovė žodį „laiškams“ ir įlipino Vytį. Tokiu būdu gavo visai tikrą antspaudą. Kad nekiltų įtarimo, jis pasidarė tokio pažymėjimo kelis nuorašus, kuriuos patvirtino Grinkiškio notaras. Vieną tokį nuorašą jis pristatė Ukmergės mokytojų seminarijai, kurion buvo priimtas ir ramiai mokėsi. Tačiau kažin kokiu būdu apie tai sužinojo Plungės progimnazija, kuri prašė Ukmergės mokytojų seminarijos ištirti, kur ir kada Vladas Malkevičius įsigijo 6 kasių liudijimą. Kai tik šis buvo pradėta aiškinti, Malkevičius kažin kur dingo./ Dabar Malkevičiui už pažymėjimo suklastojimą keliama byla.“ (10 centų. – 1940.)

Kovas    
1940 m. „Kovo 2 d. Ukmergės literatūros premijos komitetas Valstybinėje Antano Smetonos gimnazijoje ruošia didelę literatūros šventę, kurios metu bus įteikta Ukmergės visuomenės literatūros premija.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Kovo 3-4 dienomis Ukmergės valstybinė mokytojų seminarija rengia didelę daiktinę loteriją,  kurios pelnas bus paskirtas tos seminarijos neturtingiesiems moksleiviams. Kiek anksčiau tuo pačiu tikslu seminarija buvo surengusi Karnavalą“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. kovas. Mokytojų seminarijoje aktyviai veikiantis literatūros mėgėjų būrelis išsirinko naują valdybą. Į ją įėjo J. Petronis, V. Beržinis-Beržanskas, Slavinskaitė, Rapšytė, Sargautas ir Lebionka. Nutarta leisti laikraštėlį, jo organizatorium paskirtas V. Beržinis-Beržanskas. (Ateitis. – 1940.)

1940 m. kovo 4 d. Ukmergėje vyko Ukmergės jaunalietuvių rajono „pareigūnų“ ir Lietuvių tautininkų sąjungos Ukmergės apskrities apylinkių atstovai. Kurį laiką abiejų suvažiavimų dalyviai posėdžiavo kartu. Suvažiavimą pradėjo apskrities tautininkų pirmininkas, mokyklų inspektorius P. Cibulskis. Suvažiavimo dalyvius sveikino Ukmergės apskrities viršininkas J. Jurgelys bei miesto burmistro padėjėjas Martynaitis. Savanorių kūrėjų sąjungos Ukmergės skyriaus pirmininkas ats. mjr. Bunikis bei „Jaunosios Lietuvos“ generalinis sekretorius J. Paplėnas. Po sveikinimų, platų ir išsamų pranešimą Lietuvos ekonominiais klausimais padarė tautininkų vyriausios valdybos atstovas Vl. Tiškus. Jis nusakė vyriausybės pastangas remti žemės ūkį sunkioje politinėje ir ekonominėje situacijoje. Po pranešimo jaunalietuvių atstovai posėdžiavo atskirai, platų pranešimą padarė J. Paplėnas. Jame jis pabrėžė svarbiausius šio meto jaunalietuvių darbūs: glaudinti tarpusavio ryšius, aktyviai platinti jaunalietuvių spaudą, peržiūrėti narių sąrašus ir skyrių vadovybių aktyvumą. Po pranešimo J. Paplėnas atsakė į suvažiavimo dalyvių klausimus. Buvo įteiktas Trijų liepsnų žymuo Kurklių skyriaus vadui P. Šapolai. (Jaunoji karta.- 1940.)

1940 m. kovas. „Yra Ukmergės mieste viena pakinktų parduotuvė, kurios metinė apyvarta siekia daugiau kaip 60000 Lt. Tos parduotuvės savininkas jau iš senesnių laikų parūpino nemažas odų atsargas ir dabar, kainoms pakilus, gerai uždirba. Gal čia nieko jam ir negalima būtų primesti, tačiau blogiausiai yra tai, kad pakinktams dirbinius gaminti tas parduotuvės savininkas duoda paskiriems asmenims į kaimus, jiems už darbą mokėdamas labai žemas kainas. Vienas tokių darbininkų tam savininkui jau dirba apie 10 metų, tačiau jis nėra niekur registruotas ir, matyt, juo norima nusikratyti, nes už darbą sistemingai mažinamas atlyginimas. Reikėtų tokius išnaudotojus sudrausti.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. kovas. „Šiais metais Ukmergės aero klubas yra nusistatęs įrengti aerodromą. Vietą aerodromui žada duoti miesto savivaldybė.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. kovas. „Kaip restoranų ir barų laikytojai, taip ir jų lankytojai reiškia didelį nepasitenkinimą, kad Ukmergėje, kitokio alaus, išskyrus Prienų Šakovo daryklos, visai negalima gauti. Berods,  kiek anksčiau buvo daromi žygiai panaikinti tokį alaus aprūpinimo monopolį, bet kol kas padėtis nepasikeitė.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. kovo 6 d. Lietuvių tautiško jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ vado J. Skaistgirio įsakymu jaunalietuvių Ukmergės rajono vadas Petras Vebras, išvykęs gyventi į Kauną, atleistas iš pareigų ir jam padėkota už darbą. Ukmergės rajono jaunalietuvių vadu paskirtas Jonušas Kliutautas. (Jaunoji karta. – 1940.)

1940 m. kovas. „Rytą rastas šulinyje negyvos moters lavonas. Paaiškėjo, kad tai yra Veronika Kačerauskienė, 24 metų amžiaus moteris. Mirties priežastys aiškinamos. Paliko 4 mėn. duktė ir vyras.“ (XX amžius. – 1940.)

1940 m. kovas. L. K. [Lietuvių Katalikių] Moterų Dr-jos rajoninė konferencija, dėl savo įdomios programos, susilaukė gausios publikos ir iš vietos inteligentijos – kasdien konferencijoje dalyvavo apie 150 žmonių. Paskaitas skaitė: „Moters“ red. P. E. Starkienė apie „Šių dienų moters uždavinius“, p. Dumbrienė apie „Vaikų auklėjimą“ ir gyd. Vainauskas apie „Greitąją pagalbą“./ Ta pačia proga buvo ir religinio susitelkimo pusdienis, vadovaujamas kun. kap. Per. Mačio./ Dabar rajono valdybą sudaro: kun. M. Buožius, p. p. Žukauskienė, Dumbrienė, Kiškienė, Rinkūnienė ir Žukaitė.“ (XX amžius. – 1940.)

1940 m. kovas. „Šiomis dienomis Ukmergės miesto gyventojas Mončiunskis, pats būdamas senyvo amžiaus į savo butą prisiviliojo 3 nepilnametes mergaites ir vaišindamas jas saldainiais darė toli nueinančių siūlymų. Mergaičių tėvams ir kitiems apie tai sužinojus ir pakėlus triukšmą, su policijos pagalba mergaitės buvo rastos paslėptos to gyventojo bute. Ypač pažymėtinas yra to žmogaus originalus būdas. Nors ir  pats yra apie 60 metų amžiaus, bet nepaprastai mėgsta bylinėtis. Pvz. jei jis kurią dieną nesusiginčija su kuo ir neužveda bylos – jis jaučiais tikrai sergantis. Tuo jis Ukmergėje ir žinomas. Mieste jis palaiko labai glaudų kontaktą su „šunadvokačiais“,  kurie kiekvieną dieną rašo jam skundus, pareiškimus atšaukimus ir t.t. Nors minėtas Mončiunskis yra  ir pats gerai raštingas – rusų  imperijos laikais kur tai Besarabijoje tarnavo teismo antstoliu – tačiau nors ir senai gyvena Lietuvoje, bet kalbos pramokti neturi jokio noro. Daugelis turėjusių su juo reikalus dabar džiaugiasi, kad tas visiems nusibodęs asmuo bus atitinkamai nubaustas, nes už jo seksualinius „žygius“ yra iškelta byla ir netrukus teks susilaukti tam tikrų atgarsių.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. kovas. Ieškoma „Burkenhagenienė, Jadvyga, Antano d., 25 mt. amž., gyvenusi Ukmergėje. Pasislėpė nuo teismo. Suimti ir pranešti Ukmergės apyl. teimui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1940.)

1940 m. kovas. „Apskrities Viršininko įstaigoj įregistruotos dvi naujos organizacijos: Ateitininkų Sendraugių Ukmergės skyrius ir L. Kr. [Lietuvių Krikščionių] Darbininkų S-gos Ukmergės skyrius. Abidvi organizacijos Ukmergėje turi didelį pritarimą: pirmoji – inteligentijoj, antroji – darbininkuose. Tikėtina ir gražių darbo vaisių. Ypač gausingas ir entuziastingas buvo paskutinis darbininkijos susirinkimas, kuriame dalyvavo apie 400 vietinių darbininkų.“ (XX amžius. – 1940.)

1940 m. kovas. „Jauna panelė, savistovi MOTERŲ KIRPĖJA ieško darbo kirpykloj. Sutinku išvažiuoti. Rašyti: Ukmergė, Kauno g. Nr. 8, Moterų kirpykla.“ (XX amžius. – 1940.)

1940 m. kovas. „Gavėnios laikas Ukmergėje šiemet galima pavadinti dvasinio sąjūdžio laikotarpiu. Jau įvyko kelios serijos rekolekcijų. Rekolekcijas inteligentams vedė kun. dr. J. Vaišnora MIC, kuriam Ukmergės inteligentai yra nuoširdžiai dėkingi. Inteligentų rekolekcijose šiemet gausiai dalyvavo vietinė inteligentija, įvairių įstaigų viršininkai ir kiti pareigūnai, duodami gražų pavyzdį. Rekolekcijas Valstyb. Gimnazijos moksleiviams vedė Tėvas J. Paukštys; Mokytojų Seminarijos auklėtiniams, amatų Mokyklai ir Lenkų Gimnazijai (kiekvieniems atskirai) – kap. kun. E. Petrelevičius. Kovo mėn. 13, 14 ir 15 d. ruošiamos parapijinės rekolekcijos, kurias ves dominikonas Tėvas Bonaventūra Pauliukas. Dar bus rekolekcijos mokyklų mokiniams ir Ukmergės kalėjimo kaliniams. Tuo būdu iš viso šiemet Ukmergėj bus 8 serijos rekolekcijų.“ (XX amžius. – 1940-03-12. – Nr. 58. – P. 8.)

1940 m. kovas. „Ukmergiečiai gailisi komendanto pulk. leit. A. Pošiūno, toms pačioms pareigoms iškeliamo į Vilkaviškį.“ (XX amžius. – 1940.)

1940 m. kovas. „Kelių sumanesnių ir tautiškai susipratusių asmenų iniciatyva, 1924 m. gruodžio 24 d. Ukmergėj, tikslu įsteigti smulkaus kredito draugiją, buvo sukviestas steigiamasis susirinkimas, o jau 1925 m. vasario 4 d. draugija pradėjo oficialiai veikti. Taigi, dabar ji jau yra įžengusi į šešioliktuosius savo gyvavimo metus. Pirmieji veikimo metai buvo baigti su 1329 Lt pelnu. Ir taip iki 1934 m. visi metai buvo  pelningi, bet 1934 m. prie draugijos prisijungė Ukmergės lietuvių liaudies bankas ir atsinešė 43059 Lt trūkumų, kas labai nuostolingai atsiliepė į draugijos veikimą, tačiau jau 1937 m. padėtis stabilizavosi ir tie metai buvo baigti su 50 Lt pelno, o 1938 – su 752 Lt. Užbaigus 1939 m. buvo nurašytos visos paskutinės nuostolingos sumos ir išvestas didžiausias visų laikų pelnas – 4150 Lt./ Dabar draugijos veikla yra plačiai pasireiškusi, praplėstos operacijos, žymiai padidėjęs ir vis didėjąs pasitikėjimas draugija, tačiau jos veikimą kiek apsunkina tame rajone veikianti Deltuvos smulkaus kredito draugija, kuriai reikėtų prisijungti prie Ukmergės d-jos.[...] / Ukmergės smulkaus kredito draugijos valdybą sudaro: A. Čekanis (nuo d-jos įsteigimo dienos), J. Unikauskas ir J. Petraška. Tarybą – A. Krištolaitis, P. Toleikis ir Žulys. Reikalų vedėju yra V. Sparnaitis.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. kovas. „Šiems metams Ukmergės miesto savivaldybei vešiesiems darbams vykdyti yra paskirta 73000 Lt. Tokie darbai jau yra dalinai vykdomi, ruošiant gatvių grindimui apie 1000 m2 tašytų ir apie 300 m2 paprastų akmenų. Prie tų darbų dabar dirba apie 70 miesto darbininkų – bedarbių, tačiau orui atšilus, viešieji darbai bus vykdomi plačiu mastu ir darbu bus aprūpinta apie 300 darbininkų./ Vykdant žemės darbus įvairiose miesto gatvėse ir aikštėse bus atlikta apie 19000 m2 tokių darbų. Be to, bus reguliuojama Šventosios upė, supilta krantinė ir pastatytos būnos./ Tvarkant gatves, bus grindžiamos ir taisomos Kauno, Vilniaus, Maironio, Pakalnės, Prezidento Antano Smetonos al. ir kitos gatvės, viso apie 18000 m2./ Taip  pat bus toliau plečiamas kanalizacijos ir vandentiekio tinklas. Kanalizacija bus pravesta Vilniaus, Maironio, Prezidento Antano Smetonos al. ir Pirties gatvėse. Vandentiekis – Vytauto, Maironio, Basanavičiaus, Vilniaus, Prez. Ant. Smetonos al., Pirties ir Utenos gatvėse.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)
    
1940 m. kovas. „Nuo kovo 1 d. Ukmergės gyventojų judėjimo registracija yra pavesta miesto savivaldybei. Pats registracijos darbas perduotas tos savivaldybės sekretoriui, tačiau čia susidaro daug nepatogumų, nes jau dabar kasdien registracijos reikalais į įstaigą atsilanko 30-40 žmonių, su kuriais tą reikalą tenka atlikinėti gana ilgai ir sugaišti daug laiko, nes pati registracijos procedūra yra dar nauja ir, be to, sudėtingesnė, o tuo tarpu kiti interesantai, turėdami ir skubių reikalų, negali jų laiku atlikti ir reiškia savo nepasitenkinimą.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. kovas. „Valstybinė gimnazija Vilniečiams moksleiviams šiomis dienomis išsiuntė Vilniaus Vyt. Didž. ir Kun. Birutės gimnazijoms 59 įvairias knygas, iš viso už 199 litus 92 centus. Daugiausia pinigų surinko VIII b klasė.“ (XX amžius. – 1940.)

1940 m. „Kovo 17 d. Ukmergės darbininkų klubas, tikslu supažindinti platesnę visuomenę su muzikos menu, rengia turiningą koncertą. Prieš koncertą bus skaitoma paskaita apie muzikos meną, o, po to, patį koncertą atliks darbininkų stygų orkestras. Kad muzikos menas būtų prieinamesnis ir neturtingiesiems gyventojų sluoksniams, ypač darbininkams, įėjimas į tą koncertą bus nemokamas.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. kovas. „Už nesilaikymą vaistinių įstatymo, Ukmergės urmo vaistų sandėlio ir cheminės farmacijos laboratorijos savininkai br. Buškancai nubausti 400 Lt ir jų įmonių vedėjas Rabinavičius – 100 Lt. Pažymėtina, kad minėti įmonių savininkai jau anksčiau buvo įspėti pašalinti ir sutvarkyti rastus pas juos trūkumus ir netikslumus, tačiau jie to nepadarė.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. kovas. „Nors pigusis knygų mėnuo dar tik prasidėjo, bet jau jis Ukmergėje susilaukė nesitikėtai didelio susidomėjimo. Pasiteiravus knygynuose, pasirodė, kad palyginus su kitų metų tokiais pigiaisiais knygų mėnesiais, jau dabar tokių knygų išpirkta daugiau. Darome išvadą, kad tokį mėnesį užbaigus, Ukmergės skaitančioji visuomenė žymiai praturtės knygomis.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. kovas. „Šiomis dienomis Ukmergės apskrities viršininkas už slaptą santykiavimą su lenkų internuotaisiais kariais ir teikimą jiems pagalbos pabėgti iš stovyklos įvairiomis baudomis yra nubaudęs keletą asmenų. Kazys ir Mykolas Ivanauskai nubausti po 2500 Lt arba 90 parų arešto, Aleksas Korizna – 1250 Lt arba 45 paroms arešto, Ona Koriznienė – 800 Lt arba 30 p. arešto ir Julija Ivanauskienė – 400 Lt arba 15 p. arešto. Visi nubaustieji yra Ukmergės m. Kapinės [Kapinių ?] g. gyventojai. Nubaustųjų butuose buvo rasta daug įvairių valdinių daiktų ir  karinių drabužių./ Be to, už palaikymą tokių pat santykių su internuotaisiais to paties viršininko 1500 Lt arba 45 p. arešto buvo nubausta ir Julija Komarienė, gyv. Šventupės dv., Žemaitkiemio vl.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. kovas. „Per paskutiniuosius metus Ukmergės apskrities savivaldybės ligoninė žymiai praplėtė savo veiklą. Praeitais metais buvo įrengtas modernus Rentgeno kabinetas ir įsigyta eilė kitų tobulų gydymo aparatų. Padidėjo ir ligoninės medicinos personalas. Jei prieš 2 metus buvo 3 gydytojai ( jų vienas stažistas), 1 akušerė ir 3 gailestingosios seserys, tai dabar yra 5 įvairių specialybių gydytojai (vienas stažistas), 2 akušerės – gailestingosios seserys ir 5 gailestingosios seserys. Per tą patį laiką ligoninės patalpos taip pat buvo išplėstos, išnuomojant daugiau gretimų pastatų. Pažymėtina, kad per 3 metus tam reikalui buvo sudarytos net 7 naujos atskiros sutartys. Praeitais metais buvo sumanyta pastatyti sava ligoninė ir net nupirktas sklypas, tačiau tas sumanymas atidėtas ilgesniam laikui.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. kovas. „Ukmergės valstybinė biblioteka yra prisiglaudusi Kauno g. šaulių rinktinės namuose ir ten užima 3 kambarius, vienas kurių – didesnis yra skirtas skaityklai. Tačiau, ryšium su mokytojų seminarijos įsteigimu ir šiaip skaityklą gausiai lankant moksleiviams  ir kitiems spaudos mėgėjams, jau dabar pasirodė,  kad skaityklos patalpos yra per mažos ir šaukte šaukiasi praplečiamos. Popietinėmis valandomis ten susirenka tiek skaitančios jaunuomenės, kad net  ir praeiti nėra jau taip lengva.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

Balandis    
1940 m. „Balandžio mėn. 2 dieną vienos Ukmergės kepyklos darbininkas Tamošiūnas ties Ukmerge įšoko į Šventosios upę. Jo lavonas dar nesurastas. Pr. Tamošiūnas žudėsi savo sugyventinės akivaizdoje. Tą dieną jis buvęs girtas ir, kaip sakoma, labai gailėjosi pragertų pinigų.“ (10 centų. – 1940.); „IV. 2. Tamošiūnas, Pranas, Igno s., gim. 1910 m., gyvenęs Ukmergėje, Gružų 12, nusižudymo tikslu prie Ukmergės m. įšoko į Šventosios upę ir  prigėrė. Lavonas nesurastas. [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1940.)

1940 m. balandžio 2 d., dėl staigaus atšilimo, labai smarkiai patvino Vilkmergės upelė. Vilkmergė ištvino iki 20-25m. pločio, gylis siekė 3-4 m., todėl daug netoli jos krantų stovėjusių namų ir sklypų buvo apsemti, daug namų apyvokos daiktų buvo sugadinta ar sunaikinta. Stipri upelės srovė, kartu su ledais, nugriovė daug lieptų ir tiltelių, tvorų ir smulkių statinių. (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Nuo balandžio 3 d. Ukmergėje pradėjo veikti nauja įgulos karininkų ramovė, kuri įsikūrė Kauno g., priešais paštą.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. balandis. „Ukmergėje gyvėja organizacinis gyvenimas. Ypatingai didelis dėmesys kreipiamas darbininkų klasei sąmoninti ir jungti atsparesnėn bendrijon. L. Krikščionių darbininkų S-gos nariams išrūpintas papiginimas mėsos 5-10 % ir pirtis 30 centų.“ (XX amžius. – 1940.)

1940 m. balandis. „Iš visų pas Apskrities Viršininką registruotų organizacijų 30 yra lietuvių, 25 žydų, 2 lenkų ir 1 rusų.“ (XX amžius. – 1940.)

1940 m. balandis. „Miesto savivaldybė perka durpynų ir mašiną durpėms kasti.“ (XX amžius. – 1940.)

1940 m. balandis. „Labai visi patenkinti, kad teisingai informuojantį šviežiomis naujienomis „XX A.“ [XX amžius] gali gauti tą pačią dieną ne vėliau kaip 4 val. po pietų. Nuolatinių ėmėjų vien mieste yra per 200, o į kioskus pareina – apie 50.“ (XX amžius. – 1940.)

1940 m. balandis. „Mieste yra darbdavių, kurie, vengdami registruoti savo samdinius į ligonių ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų kasas, samdiniams duoda darbą į namus. Tuo ypač pasižymi avalynės dirbtuvės ir siuvyklos. Griebiamasi dar ir tokių „triukų“. Darbdavys su savo samdiniais išsiima bendrą patentą ir visi skaitosi „savininkais“. (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. balandis. „Ukmergės darbininkams pageidaujant kultūrinis klubas daro žygius įsteigti darbininkų kooperatyvą. Manoma, kad prie kooperatyvo įsteigimo prisidės ir stambesnės Ukmergės įmonės ir tuo pagerins savo darbininkų ekonominę būklę.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. balandis. „Ukmergės darbininkų kultūrinis klubas yra įsivedęs gražią tradiciją kiekvieną šeštadienį rengti įvairaus turinio paskaitas. Jas skaito vietos mokytojai, gydytojai ir klubo vedėjas. Rengiamos paskaitos turi gerą pasisekimą ir yra gausiai lankomos darbininkų.[...]“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Balandžio 6 d. [Ukmergės mokytojų] semin. salėje įvyko literatūros būrelio susirinkimas. Susirinkimą atidarė būrelio pirm. J. Petronis (I a kurs.). Po trumpo pirmininko žodžio vyko pati susirinkimo programa. Buvo paskaityta novelė, referatas „Novelės teorija“, Faustas Kirša ir jo „Pelenai“, padeklamuota keletas eilėraščių. Susirinkimo pabaigoje visus pralinksmino dviejų ketvirtokių „duetas“. Į šį susirinkimą teikėsi atvykti semin. direktorius Vokietaitis ir keletas mokytojų.“ (Jaunoji Lietuva. – 1940.)

1940 m. balandis. „Dėl paskutinių šiltų dienų drėgmės Ukmergės mieste Pakalnės gatvėje (toji gatvė eina didelio kalno slėniu) nuslinko gana didoka kalno dalis. Slinkdama išvertė net stiprią betoninę sieną, kuria buvo tas slėnis paspirtas. Yra pavojaus, kad toje gatvėje gali nuslinkti ir kitos vietos, nes kai kur tokios betoninės sienos yra pasvirusios ir trūkusios.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. balandis. „Praeitais metais Ukmergės valstybinės bibliotekos knygomis pasinaudojo 27575 skaitytojai, o bibliotekos skaityklą aplankė 40222 asmenys. Palyginus su ankstyvesniais metais, tie skaičiai yra žymiai padidėję. Dabar biblioteka turi apie 8000 tomų įvairių knygų.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. balandis. Skelbimas: „PIGIAI PARDUODAMA/ geležinė nedegama spinta/ Teirautis: Ukmergės smulkaus Kredito Draugijoje, Ukmergė, Kęstučio a. 11, telef.. 24.“ (Verslas. – 1940.)

1940 m. balandis. „Greitu laiku numatoma įsteigti Ukmergės Valstybinės amatų Mokyklos technikos šaulių būrį,  kuriam vadovaus ats. j. leitn. Švedas. Būrys bus sukomplektuotas iš tos mokyklos mokytojų, instruktorių ir tarnautojų.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. balandis. Kainų tvarkytojas už prekių atsargų sudarymą, netikrų žinių teikimą, prekių slėpimą ir kitus prekybos nusižengimus nubaudė baudomis ir ukmergiškius: Šachmaną ir Gutę Leibovičius bei Kirą Kaselytę. (Verslas. – 1940.)

1940 m. balandis. „Iki šio  laiko Ukmergės mieste geležies laužas yra verčiamas ar tai į miesto pakraščių duobes, griovius arba net ir į Šventąją. Dažnai pasitaiko, kad į tokius gelažgalius arba jų drožles susižeidžia gyvuliai, o kartais ir žmonės. Buvo atsitikimų, kad ir besimaudantieji Šventojoje susižeisdavo. Atrodo, kad geležies laužui versti reikėtų paskirti tam tikrą vietą, nes tuomet būtų išvengta susižeidimų ir, be to, geležies laužas, sukrautas vienoje vietoje, galėtų būti ir tinkamai išnaudotas.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. balandis. „Šiomis dienomis, tarpininkaujant apygardos darbo inspektoriui Mizerevičiui, Ukmergėje buvo sukviestas avalynės dirbtuvių savininkų ir darbininkų  - batsiuvių pasitarimas, kuriame buvo keliamas uždarbio padidinimo klausimas. Daug miesto batsiuvių, naudodami savo įrankius ir net priedus, iš krautuvių ima darbą į namus, už kurį jiems mokama nuo poros. Iki šio laiko tas atlyginimas buvo labai nevienodas ir daugumoje menkas. Pasitarime darbdaviai tikrai parodė daug gero noro, reikalų supratimą ir nuo balandžio 15 d. savo darbininkams sutiko pakelti uždarbio normas, kurios net 50-100% prašoka ankstyvesniąsias. Dabar už pasiuvimą vyr. siūtų pusbačių mus mokama 6 Lt, už kaltų pusbačių – 4 Lt, už sandaletus – 5 Lt, už aulinius batus – 7 Lt ir t. t.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Balandžio 12-14 dienomis Lietuvos Turizmo Draugija Ukmergėje buvo surengusi foto parodą „Vilnius vaizduose“, kuri buvo gausiai lankoma ir turėjo didelį pasisekimą. Eksponatai tikrai buvo gražūs, meniški, artimi lietuvio širdžiai ir daug kam sužadino norą aplankyti ir  pamatyti sostinę Vilnių.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Pil. J. Pudžinskas, būdamas Kaune, už 4000 Lt nusipirko automobilį. Kitą dieną, tai buvo balandžio 16 d., jis su buvusiu mašinos savininku ir trimis panelėmis, pats vairuodamas mašiną, išvažiavo pasivažinėti Ukmergės plentu. Apie 10 km nuo Ukmergės jis užkabino plentu važiuojančio ūkininko A. Matulio vežimą, kurį visiškai sudaužė. Sustabdęs mašiną, pamatęs, kad žmonių aukų nėra, važiavęs toliau, tačiau netrukus jis užvažiavo ant V. Solskio vežimo ir sužalojo ūkininką ir jo arklį. Šį kartą mašina sunkiai nukentėjo ir kitas automobilis ją atgabeno į Ukmergę. Važiavusios trys panelės neturėjo jokių dokumentų. Joms ir J. Pudžinskui surašytas protokolas.“ (10 centų. – 1940.)

1940 m. „Vienas kaunietis šoferis prieš kelias dienas už 4000 Lt pardavė savo automobilį. Pirkėjui bandant automobilį, jis atsidūrė Ukmergėje. Naktį iš balandžio 17 į 18 d. šoferis, turėdamas užtektinai pinigų, pradėjo linksmintis ir lankyti įvairias įtartinas vietas. Galop tiek įsilinksmino, kad vieno restorano kieme buvo rastas gulįs be sąmonės. Čia paaiškėjo, kad dingo ir visi jo tebeturėtieji pinigai – 3800 litų.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Balandžio 18 d. apie 14 val., Ukmergėje, Vytauto g. Nr. 72 užsidegė B. Strazdo medinis sandėlis, kuris miesto savivaldybės ugniagesių greitai buvo užgesintas. Gaisro padaryti nuostoliai siekia apie 500 Lt.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. balandis. „Viena žinomiausia Ukmergės valgykla,  kurioje maitinasi daug tarnautojų ir, be to, šiaip ateina svečių, matyti, taupumo sumetimais savo valgytojams duoda vegetarišką maistą, nors tie žmonės toli gražu nėra vegetarai ir pageidauja kasdienio maisto. Kadangi kitos padoresnės valgyklos mieste nėra, tai ir valgytojai, reikšdami savo nepasitenkinimą, yra priversti skaitytis su esamąja padėtimi. Ta pačia proga prašosi iškeliamas dar vienas tos valgyklos trūkumas. Jos padavėjos, nors ir lietuviškai kalbėdamos, vartoja daug žargoniškų lenkiškų žodžių, kas sudaro gana keistą įspūdį. Tiesa, valgyklos savininkai yra svetimtaučiai.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)
    
1940 m. balandis. „Miesto gyventojai yra patenkinti, kad Ukmergės miesto savivaldybė, per savo viešuosius radijo garsiakalbius, įrengtus judriausioje miesto vietoje – Kęstučio aikštėje, pradėjo pertransliuoti perduodamas Valstybės radiofono Eltos  ir kitas žinias. Tuo tarpu žinios perduodamos tik vieną kartą – 12 val., tačiau, kaip teko patirti, netrukus jos bus perdavinėjamos ir dažniau.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)
    
1940 m. „Balandžio 19 d. į Ukmergę atvyksta Valstybės teatro dramos kolektyvas, kur valstybinėje Antano Smetonos gimnazijos salėje suvaidins K. Vinvos komediją „Geras biznis“, o balandžio 20 d.. – „Siuvėjų dienos Silmačiuose“. (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Šiomis dienomis Ukmergės valst. gimnazijos 8 kl. mokiniai K. Mackelė ir J. Jurkonis iš montekristo tipo šautuvėlio šaudė į taikinius. Viena kulka pataikė į greta esančio namo langą ir sužalojo virtuvėje buvusią V. Samulytę./ Atrodo, kad ir smulkaus kalibro šautuvėliams duodant leidimus, reikėtų griežčiau tikrinti, kam jie išduodami.“ (10 centų. – 1940.)

1940 m. „Balandžio 22 d. jacht-klubo svetainėje, Ukmergės tautininkų apylinkė surengė paskatą tema „Kodėl ne kitaip“, kuriai skaityti buvo pakviestas „Lietuvos Aido“ vyr. redaktorius B. T. Dirmeikis. Paskaita buvo aktuali, įdomi ir sutraukė daug klausytojų.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. balandis. „Į Ukmergės miesto savivaldybės įstaigas beveik kiekvieną dieną lankosi jauni kaimo vyrai ir teiraujasi dėl darbininkų registracijos prie tariamos statybos, kuri, anot jų, tam tikroje vietoje bus vykdoma rusų kariuomenės reikalams. Matyt, kieno tai paleisti gandai pasiekė tokių jaunuolių ausis ir jie, gaišindami sau ir įstaigoms laiką, be reikalo teiraujasi, nes apie tokias statybas nieko negirdėti. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. balandis. „Paskutiniuoju laiku žymiai pakilo laisvai pardavinėjamo naminio tabako kaina. Už kilogramą tokio tabako,  kuris anksčiau buvo parduodamas po 2-3 Lt kg, dabar imama 7-8 Lt, nes apskrityje yra tokių, kur naminis tabakas jau seniai išsibaigė.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. balandis. „Netrukus Ukmergėje rengiamasi įsteigti darbininkų tautininkų apylinkę.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. balandis. „Šiais metais Ukmergės miesto savivaldybė savo reikalams gamins durpių kurą. Tam darbui darbininkai jau registruojami. Šiomis dienomis savivaldybė įsigijo lokomobilį, vagonėlius, bėgius, ašis ir kitas priemones durpių kurui gaminti.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Balandžio 27 d. Ukmergėje, Sodų g., pradinės mokyklos patalpose, Valstybės Saugumo Departamentas rengia naminės degtinės žalai pavaizduoti parodą, kuri čia išbus iki gegužės 2 d. Parodos atidarymo proga – balandžio 27 d. 16 val. žodį tars aukšti departamento pareigūnai, o pritaikytą paskaitą skaitys Lietuvos Blaivinimo Sąjungos Ukmergės skyriaus pirmininkas – valstybinės gimnazijos direktorius Švoba. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. balandis. „Artėjant vasarojimo sezonui Ukmergės miesto savivaldybė Pivonijos kurorte pradėjo remontuoti kurhauzą – vasarinę. Be to, pačiame parke greitu laiku įrengs teniso aikštelę“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. balandis. „Viena žinomiausių Ukmergės valgykla, kurioje maitinasi daug tarnautojų ir, be to, šiaip ateina svečių, matyt, taupumo sumetimais savo valgytojams penktadieniais duoda vegetarišką maistą, nors tie žmonės toli gražu nėra vegetarai ir pageidauja kasdienio maisto. Kadangi kitos padoresnės valgyklos mieste nėra, tai ir valgytojai, reikšdami savo nepasitenkinimą, yra priversti skaitytis su esama padėtimi. Ta pačia proga prašosi iškeliamas dar vienas tos valgyklos trūkumas. Jos pardavėjos, nors ir lietuviškai kalbėdamos, vartoja daug žargoniškų žodžių, kas sudaro gana keistą įspūdį. Tiesa, valgyklos savininkai yra svetimtaučiai.“ (Verslas. – 1940.)

1940 m. balandžio pabaigoje buvo surengtas kultūros ir švietimo draugijos „Pašvaistė“ susirinkimas. Jame pažymėta, jog draugija jau yra įsigijusi 12 kilnojamų knygynėlių ir spintų jiems. Šie knygynėliai „sėkmingai lanko daugiau nutautėjusias apylinkes“, susirinkime nutarta įsigyti dar 8 knygynėlius. Susirinkime pranešimą padarė draugijos valdybos pirmininkas, valstybinės mokytojų seminarijos direktorius A. Vokietaitis. Susirinkę draugijos nariai siūlė papildyti draugijos įstatus, į juos įrašant, kad draugija gali rengti literatūrinius vakarus, premijuoti literatūros kūrinius, be to, draugijos veikimo rajonas turi apimti ir Vilniaus kraštą. Susirinkimas pritarė šiems papildymams, priėmė pajamų – išlaidų sąmatą 1940 metams – 6930 Lt sumai. (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. balandis. „Tikslesniam miesto žemių sutvarkymui ir sklypų išplanavimui, komisija iš burmistro ats. pulk. Rėklaičio, apygardos žemės tvarkytojo Kubiliaus, miesto inžinieriaus Žurausko ir matininko Ramanausko nutarė užbaigti praeitais metais pradėtus Vaižganto – Kudirkos – Maironio – Basanavičiaus gatvių kvartalo žemės sklypų sutvarkymą. Taip pat nutarta sutvarkyti žemės sklypus kareivinių rajone ir sujungti juos gatve su Prezidento Smetonos alėja. Be to, nusistatyta paruošti kairiojo Užupės rajono gatvių ir sklypų sutvarkymo projektą./ Greitesniam darbų vykdymui komisija nutarė pasinaudoti internuotais [lenkų kariais] matininkais – specialistais.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

Gegužė    
1940 m. „Nors nuo gegužės 1 d. ir uždrausta gaudyti žuvis, tačiau Ukmergės žvejai profesionalai to nesilaiko ir Šventosios upėje tinklais gaudo žuvis. Paprastai tokių žvejų šeimos nariai sutartoje vietoje už miesto paima pagautą žuvį ir ją slaptai parduoda nuolatiniams pirkėjams.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. gegužės 1 d. Lietuvių tautiško jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ vado J. Skaisgirio įsakymu jaunalietuvių Ukmergės rajono vadovybė atleista, jai padėkota už darbą. Paskirta nauja rajono vadovybė: vado I pavaduotojas – Ignas Karpavičius, II pavaduotojas ir Ūkinio  parengimo vadovas – Vytautas Antanas Neniškis, Propagandos vadovas – Kazys Memėnas, Drausmės ir Karinio parengimo vadovas – Vladas Šimonis, Kultūros vadovė – Valė Grikienienė, Raitelių vadovas – Kostas Aleliūnas, Sporto vadovas – Vaclovas Mickevičius, Tautiškųjų šokių vadovas – Juozas Šibaila, Jaunučių vadovas – Anicetas Senkus, I sekretorius – Vladas Mikėška, II sekretorius - Petras Pumputis. Atleistas ir Ukmergės jaunalietuvių apylinkės vadas Evaldas Breneizeris, į jo vietą paskirtas Anicetas Senkus. (Jaunoji karta. – 1940.)

1940 m. „Gegužės pradžioje Lietuvos banko Ukmergės skyrius pradės statyti savo namus. Tai bus didžiausia šiemet statyba mieste.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. gegužė. Kooperatinė Ukmergės žemės ūkio draugija „įsteigta 1923 metais ir dabar turi 360 narių. Joje dirba 45 etatiniai tarnautojai ir darbininkai. Draugija turi savo skyrius Želvoje, Balninkuose ir Vidiškyje. Be to, Ukmergės mieste turi javų sandėlį, naftos produktų tankus [saugyklas, cisternas] ir įvairių kolonialinių ir kitų prekių urmo sandėlį. Plėsdama savo veiklą praeitais metais draugija pasistatė gražius savus namus,  kuriuose dabar yra geležies išdirbinių ir kitų įvairių reikmenų, kolonialinių ir manufaktūros išdirbinių ir mėsos gaminių krautuvės. Taip pat ten veikia linų, pakulų ir žaliavos [linų pluošto?] priėmimo ir kiaušinių, paukščių ir vaisių supirkimo punktai. Pačiame mieste draugija turi net 4 atskiras krautuves. Draugija parduoda įvairią statybos medžiagą, žemės ūkio mašinas, trąšas, įvairias sėklas ir kitas prekes. Perka javus, linus, galvijus, paukščius,  kiaušinius, bulves, pašarą ir kt../ Būdinga, kad draugija pradėjo verstis su keliais šimtais litų, bet dabar, dėka sumanaus ir energingo vadovavimo, jos metinė apyvarta siekia daugiau kaip 5000000 Lt. 1924 m. draugija turėjo 4799 Lt pelno, o praeitais metais pelnas pasiekė net 50821 Lt.[...] Kaip matyti iš parduotų prekių apyvartos, kuri 1924 m. buvo 42953 Lt, 1929 – 1283250 Lt, 1937 – 2976080 Lt, 1938 – 4961389 ir 1939 – 5543861 Lt, draugija tvirtais žingsniais sėkmingai žengia į priekį, [...]./ Gyventojų pasitikėjimas draugija yra labai didelis ir jis nuolat auga, nes tik praeitais metais į draugiją įstojo 53 nauji nariai. [...] Draugijai vadovauja jos ilgametis sumanus ir energingas vedėjas S. Meilus. Valdybą sudaro: V. Ambrozevičius – pirmininkas ir A. Čekanis, A. Krištolaitis, J. Šabanavičius ir J. Steikūnas – nariai.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Gegužės 4 d. Ukmergės šaulių sporto klubas „Šaulys“ jacht klubo svetainėje rengia turiningą koncertą.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. gegužė. „Pil. Ivanovas Lazeris, jau 88 metų senukas, sentikis, ir dar bemoksli. Nuolat gyvena Ukmergės priemiesty. Apylinkėje jis buvo pagarsėjęs kaip garsus gydytojas. Jis buvo didžiausias apylinkės specialistas gydyti žmones nuo išgąsčio, priepuolių ir įvairių kitų, kaip jis sakosi, „velnio ligų“. Jis buvo tiek plačiai žinomas, kad pas jį iš visų Lietuvos kampų pėsti eidavo prašyti patarimų. Vienas toks ligonis pėsčias atėjęs net iš Joniškio./ Vis dėl to apie daktarą sužinojo policija ir jis, už neturėjimą teisės gydyti žmones, buvo patrauktas teismo atsakomybėn. Byloje buvo iškviesta visa eilė liudininkų, kurie kaltinamąjį gana savotiškai charakterizavo./ Liudininkas Jankauskas apie šį daktarą stebukladarį teisme išsireiškė taip: esą pas Iv. Lazerį jis nuvežęs savo sergančią žmoną. Senukas ją apžiūrėjęs ir pasakęs, kad ji yra „apsėsta velnio“. Jis pasiūlęs „velnią iš moteriškės  išvaryti“./ Liudininkas savo akimis matė, kaip senukas užvirė du didelius puodus vandens, į verdantį vandenį įdėjo šermukšnių, įpylė buteliuką jodo, paskui užpylė sodos ir pridėjo dar įvairiausių žolių. Paskui tą skystimą supylęs į penkis butelius, kuriuos užkalbėjęs. Iš vienų butelių vaistus liepęs gerti, o kitais vaistais liepęs teptis skaudamas vietas. Tuos vaistus, kuriuos liepęs gerti, senukas kelis kartus perspjovęs [apspjovęs?]. Už penkis butelius vaistų paėmęs 9 Lt. 50 ct. Nors žmona vaistus gėrė ir jais tepėsi, bet jai niekas nepadėjo./ Kitas liudininkas J. Varnickas taip pat atvežęs pagydyti savo žmoną. Senukas išaiškinęs, kad jo žmona serga „vėjų užpūtimu“. Ir jai davęs penkis butelius vaistų, kurių keturis butelius liepęs išgerti, o penktame butelyje esančiais vaistas liepęs teptis. Už vaistus paėmęs 1 Lt, betgi tas liudininkas apie šį kaimo daktarą atsiliepęs gerai: esą vaistai padėjo, nes jo žmonai buvo pritraukta koja, o kai išgėrusi vaistus, koją atleido!/ Liudininkė St. Parakevičiūtė buvusi nuvažiavusi pas tikrą daktarą, kuris po apžiūrėjimo pasakė, kad ji serganti širdies liga. Vis dėlto ji nuvažiavo pas tą Ukmergės apylinkėj išgarsėjusį daktarą. Šis pasakė trumpai:/ - Velniška liga!/ Ir jai davęs kelis butelius vaistų, kuriuos „užkalbėjęs“ ir dar prispjaudęs. Už tuos vaistus paėmęs 11,50 Lt. Vaistuose buvo mėlynojo akmenėlio, karbolio, uksuso [acto] ir sodos. Tais vaistais reikėjo tepti skaudamas vietas, o gerti davęs kitų vaistų, kurie buvo sudaryti iš kažin kokių lašų, putino uogų su šakom ir ramunių./ Šis 88 metų senukas už gydymus buvo teisiamas Apylinkės teisme, kuris jį nubaudė 100 Lt pinigine bauda. Apygardos teismas jam bausmę patvirtino. Pasirodo,  kad jis prieš tai taip pat buvo už panašius gydymus baustas, bet bausmė jam buvo dovanota.“ (10 centų. – 1940.)

1940 m. gegužė. „Iš Ukmergės miesto savivaldybės areštinės pabėgo vienoj naujoj vagystėj įtariamas Juozas Čeikys, Petro sūnus, gim. 1909 m. J. Čelkys jau anksčiau buvo baustas už vagystes ir plėšimą.“ (10 centų. – 1940.)

1940 m. gegužė. „Naminės degtinės žalai pavaizduoti paroda iš Ukmergės perkelta į Anykščius. Ukmergėje paroda išbuvo nuo š. m. balandžio mėn. 27 d. iki gegužės mėn. 3 d. Per tą laką parodą Ukmergėje aplankė 6350 [?] žmonių. [...]“ (10 centų. – 1940.)

1940 m. „V. 5. [Mokytojų seminarijos] literatūros būrelis surengė įdomų Motinos Dienos minėjimą. Susirinkimą pradėjęs semin. driekt. A. Vokietaitis pasakė turiningą kalbą. Toliau programą vykdė patys mokiniai. Čižaitė skaitė referatą „Motinos reikšmė“, Chmieliauskaitė padeklamavo B. Brazdžionio eilėrašti, buvo perskaityta Lebionkos novelė, Beržinis – Beržinskas perskaitė porą savo eilėraščių. Be to, gražiai padainavo trečiokų oktetas ir mišrus seminarijos choras. Minėjimą atlankė daug mokytojų ir dar daugiau mokinių.“ (Jaunoji Lietuva. – 1940.)

1940 m. gegužės mėn. „Šiomis dienomis nubausta visa eilė lentpjūvių bei miško medžiagos sandėlių savininkų už nesutvarkymą savo turimų įmonių. [...] K. Deveikis, Ukmergėje – 50 Lt, Br. Orvinai ir Ch. Krikūnas, Ukmergėje – 100 Lt  [...]“ (Darbininkas. – 1940-05-05. – Nr. 18. – P. 2.); Už nepagrįstą kainų kėlimą, netinkamą sąskaitų išrašymą ir sąskaitų pirktoms prekėms nesaugojimą kainų tvarkytojas nubaudė baudomis ukmergiškius: Michlę Taicienę – 300 lt. bei Zundelį Keremą – 200 Lt. (Verslas. – 1940.)

1940 m. gegužė. „Šiomis dienomis Ukmergės apskrities savivaldybė pradėjo vykdyti Vaitkuškio kalno nukasimo darbus, prie kurių dirba apie 70 darbininkų. Darbai vykdomi iš viešųjų darbų plano.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. gegužė. „Neseniai Ukmergės paštas judriausioje miesto dalyje – Kęstučio a., Dariaus ir Girėno sode įrengė telefono automatą, kuris yra plačiai naudojamas vietos gyventojų. Atrodo, kad dabar viešas telefono pasikalbėjimo reikalas yra gerai sutvarkytas, nes be pašto mieste yra įsteigtos dvi pašto agentūros, viena iš jų yra net Smėlių priemiestyje.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. gegužės 11 d. vyko Policijos klubo Ukmergės skyriaus šaudymo iš automatinių pistoletų ir mažo kalibro šautuvų varžybos. Individualiose rungtyse laimėjo policininkas A. Kavaliauskas, šaudant pistoletu surinkęs 85 taškus iš 100 galimų bei nuovados viršininkas V. Medeišis, iš 300 galimų taškų surinkęs 243. Sudarytos ir komandos kitoms varžyboms. Šaudymo pistoletais: A. Kavaliauskas, P. Urbonas, A. Miškelevičius, V. Medeišis, K. Šileika. Šaudymo mažo kalibro šautuvais: V. Medeišis, P. Stumbras, S. Bartaška, R. Šileikis ir P. Goštautas. (Policija. – 1940.)

1940 m. gegužė. Ukmergės Aero klubas, įsikūręs praėjusių metų pabaigoje, vysto tris pagrindines veiklos kryptis. Sudaryta pirmoji sklandymo grupė, kurioje yra 8 moksleiviai: amatų mokyklos oro skautai ir valstybinės Antano Smetonos gimnazijos aviacijos būrelio nariai. Sklandytojai mokosi dviejų savaičių trukmės kursuose gauti A piloto vardą [turbūt, žemiausią]. Šiai grupei vadovauja C piloto vardą turintis Vincas Šalaviejus. Greitu laiku iš Lietuvos Aero klubo planuojama gauti dar vieną, automašina išvelkamą [pakeliamą traukiant automobiliu] sklandytuvą, o klubo vadovas inžinierius Dirmeikis pažadėjo parūpinti sklandytuvams vilkti elektros variklį. Aviamodelizmo būreliui priklauso apie 50 mokinių: 30 gimnazistų ir 20 – amatų mokyklos moksleivių. Gimnazijos direktorius Švoba suteikė aviamodelistams atskirą patalpa darbui ir pagamintų modelių saugojimui. Žiema klubo nariai pradėjo konstruoti ir sportinį „Paknio ir Gyso konstrukcijos“ motorinį lėktuvą, kurį tikimąsi užbaigti vidurvasaryje. Klubui vadovauja inžinierius Deveikis, vicepirmininkas – mokytojas Kačinskas. Klubo instruktorius – Vincas Šalaviejus. (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. gegužė. „Nors Ukmergėje dažnai sustoja įvairios ekskursijos, lankosi pavieniai turistai, o jų būna ir užsieniečių, tačiau dar ir iki šio laiko miesto krautuvių prekylangiai, išskyrus vienos kitos didesnės parduotuvės, nėra tinkamai sutvarkyti, nekalbant jau apie estetiškumą. Prekės ar jų pavyzdžiai išdėliotos betvarkėje, be jokio suderinimo, harmonijos, dažnai nublukusios, užtat ir daro skurdų vaizdą. Atrodo, kad reikia tik daugiau noro ir, žinoma, skonio, o tuomet ir paprasčiausias prekes galima būtų gražiai suderinti. Ypač tai svarbu yra padaryti pačiame miesto centre – Kęstučio aikštėje./ Atgavus Vilniaus kraštą, ekskursijų žymiai padaugės, gi jos visos čia sustoja ir pirmiausia apžiūri miesto centrą. Be to, gražiai ir skoningai sutvarkyti prekylangiai daug prisideda prie miesto papuošimo.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. gegužė. „Miesto gyventojai pageidauja, kad būtų pradėtos laistyti gatvės, nes pravažiuoją autobusai ar vežimai sukelia debesis dulkių, nuo kurių ir pasislėpti nėra kur.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Gegužės 17 d. į Ukmergę atvyksta Valstybės teatro dramos kolektyvas, kuris valstybinėje Antano Smetonos gimnazijoje suvaidins P. Vaičiūno veikalą „Aukso gromata“. (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. gegužė. „Įstaigos ir atskiri asmenys nusiskundžia, kad Ukmergės  knygynuose negalima gauti Lietuvos valstybės konstitucijos teksto.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. gegužė. „Dar ir iki šio laiko Ukmergės mieste yra tokių vežikų, su kuriais negalima susikalbėti lietuviškai. Ypač tuo pasižymi vienas senyvas rusas, kuris visą laiką gyvendamas Lietuvoje, neparodė jokio noro išmokti lietuviškai.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. gegužė. „Šiomis dienomis tam tikra komisija priėmė Ukmergės apskrities savivaldybės ligoninėje įrengtą Rentgeno kabinetą.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. gegužė. „[...] Vasarotojų patogumui miesto savivaldybė prieš keletą metų čia [Pivonijoje] pastatė vasarinę – kurhauzą, kuri kiekvienais metais buvo išnuomojama, tačiau šiemet, atsižvelgdama į numatomą didelį vartotojų ir ekskursijų judėjimą, savivaldybė pati eksploatuos vasarinę. Žinoma, tada ir kainos bus žemesnės ir tvarka pavyzdinga, kas ir pridera tokiai rimtai vasarvietei. Kambariai jau išnuomojami ir netrukus bus atidarytas vasarojimo sezonas./ Be to, čia pat yra pastatyta kelios dešimtys ir privačių vasarinių, kurios paprastai būna visos užimtos. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. gegužė. „Netrukus Ukmergės apygardos ligonių kasa pradės registruoti darbininkų vaikus, kurie bus siunčiami vasaroti į Pašilės vaikų koloniją. Vasarojimo sezonas prasidės birželio 30 d. Bus sudarytos dvi vaikų pamainos, po 40-50 kiekvienoje.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. gegužė. „Ukmergės Aero Klubo pirmininkas p. A. Paškevičius, tarnybos reikalais išsikėlęs kitur, išėjo iš U. A. K. vadovybės. Ukmergės Aero Klubo pirmininku paskirtas inž. Bronius Deveikis.“ (10 centų. – 1940.)

1940 m. gegužė. „Prie geležinkelio stoties yra didelis Ukmergės žemės ūkio draugijos javų sandėlis. Pro pat sandėlį yra prieš keletą metų naujai išvesta Stoties gatvė, kuri jungia Deltuvos gatvę su Kauno – Zarasų plentu. Tają gatve daugiausiai, ypač turgų dienomis  - pirmadieniais ir ketvirtadieniais, - naudojasi ūkininkai, veždami javus į sandėlį arba bekonus į priėmimo punktą,  kuris yra čia pat. Minėtomis dienomis toji gatvė labai užteršiama ir namų savininkams sudaro daug sunkumų ir nepatogumų ją valyti. Buvo tai ir nusiskundimų. Ryšium su tuo šiomis dienomis miesto savivaldybė yra nutarusi gatvės valymą turgų dienomis pavesti žemės ūkio draugijai.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. gegužė. „Tarpusavis Ukmergės taksi savininkų sugyvenimas dėl įvairių priežasčių, žinoma, daugiausiai dėl konkurencijos, iki šio laiko buvo nepavydėtinas. Dažnai jie varžydavosi dėl stovėjimo vietos ir vienas  kitam krėsdavo įvairiausias išdaigas. Tam reikalui sutvarkyti Ukmergės miesto burmistras ats. pulk. Rėklaitis savo nutarimu nustatė, kad kiekvienam mašinos savininkui stovėjimo vietą nurodo miesto savivaldybė. Už naudojimąsi tają vieta kiekvienai mašinai nustatyta 50 Lt  mokestis metams, kuris sumokamas įregistruojant mašiną ir kuris jokias atvejais negrąžinamas. Už šiuos metus toks mokestis turi būti tuojau sumokėtas.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. gegužė. „Keliams tobulėjant, paskutiniaisiais metais Ukmergės mieste ir apskrityje žymiai padidėjo dviračių išpirkimas. Ypatingai daug jų perkama šiemet.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Gegužės 23 d. įvyko Ukmergės apygardos ligonių kasos tarybos posėdis, kuriame buvo patvirtinta 1939 metų apyskaita ir priimtas tų pat metų sąmatos pakeitimas 272570 Lt sumai./ Kasoje yra 2606 nariai, vyrų 1606 ir moterų 1000. Praeitais metais įvairiose ligoninėse gydėsi 447 kasos ir šeimos nariai, kurie ten išbuvo 4722 dienas. Sanatorijose ir kurortuose gydėsi 23 nariai, išgulėjo 710 dienų. Iš viso praeitais metais gydėsi 470 narių, išgulėjo 5432 dienas.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. gegužė. Ieškomas „Kaladžiūnas, Ignas, Juozo s., darbininkas, 45 m. amž., gyvenęs Ukmergėje, Nuotekų 42. Triukšmavimas. Pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1940.)

1940 m. gegužė. „Ukmergės sporto apygarda, pritardama Kovai su tuberkuliozu draugijos naudai surengti futbolo rungtynes, pravedė net visą turnyrą, kuriame dalyvauja 3 stipriausios Ukmergės komandos – Šaulys, 4 p. p. [pėstininkų pulkas] ir Darbo Sportas. Praėjusį ketvirtadienį įvyko pirmosios rungtynės, kurios davė tokias pasekmes: Šaulys – DS 4:1 ir 4 p. p. 3:0. Rytoj, sekmadienį [05-26] įvyks finalinės rungtynės tarp Šaulio ir 4 p. p. Iš Kauno vyksta Kažo [?] atstovas įteikti nugalėtojui skirtą draugijos dovaną. [...]“ (10 centų. – 1940.)

1940 m. gegužė. „Krikščionių Labdaros Draugijos išlaikomoje prieglaudoje šiuo metu yra apie 50 senelių. Prieglauda pavyzdingai sutvarkyta ir daro malonų įspūdį. Be to, prieglauda turi apie 7 ha ūkį,  kuris yra racionaliai išnaudojamas ir žymiai palengvina prieglaudos išlaikymą. Taip pat prieglaudoje priimami ir atliekami lengvesni darbai, kaip verpimas, nėrimas, plunksnų plėšymas ir t.t./ Anksčiau vien tik prieglaudos senelių baltinių plovimui tekdavo išleisti apie 100 Lt mėnesiui. Dabar tie pinigai sunaudojami kitiems prieglaudos reikalams, nes yra įrengta sava skalbykla.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. gegužė. „Miesto savivaldybė jau baigia atlikti jai priklausančio Pivonijos miško plotų apželdinimo darbus, kurie buvo pradėti prieš 4 savaites. Prie jų dirba apie 20 moterų. Iki šio laiko pušaičių daigais jau apsodinta apie 4 ha miško.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. gegužė. Ukmergės burmistro V. Rėklaičio iniciatyva buvo sukviestas miesto įstaigų viršininkų, mokyklų direktorių ir vedėjų, visuomeninių organizacijų atstovų pasitarimas, kuriame buvo aptarti metalo laužo rinkimo talkos reikalai. Nutarta, kad šioje talkoje turi aktyviai dalyvauti visi gyventojai, mokyklos ir organizacijos, laužo priėmimo centras bus įsteigtas prie Ukmergės miesto savivaldybės gaisrininkų garažų ir veiks antradieniais ir penktadieniais. Be to, burmistras paskelbė įsakymą, kuriame nurodė, kad visi geležiniai, plieniniai, ketiniai, žalvariniai ir kitokie susidėvėję ir nenaudojami daiktai turi būti vadinami metalo laužu ir jų negalima išmesti į šiukšlių duobes ar šiukšlynus, užkasti, mesti į vandenį ir pan. Miesto gyventojai, turintys mažesnius ar didesnius metalo laužo kiekius, bet negalintys jo patys  pristatyti, privalo pranešti miesto savivaldybei arba policijai. Įsakymo nesilaikantieji gali būti nubausti 500 litų bauda. (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Gegužės 30 d. Kauno miesto ligoninėje mirė Ukmergės aero klubo  instruktorius Vincas Šalaviejus.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. gegužė. „Ukmergėje bėgimą per miestą laimėjo A. Smetonos vardo gimnazija, surinkusi 104 taškus, II v. teko Šauliui su 83 tšk. Pirmuoju atbėgo Nekrašius (gimn.) ir antruoju šaulys j. psk. Staškevičius (Šaulys).“ (Trimitas. – 1940.)

1940 m. „Ukmergė. Turgaus dienomis žydai išvažiuoja arba išeina už miesto, pasitinka į turgų važiuojančius ūkininkus ir pradeda su jais prekiauti. Vėliau tokie perkupčiai tas pačias prekes rinkoje dvigubai brangiau parduoda. Tokia prekyba turėtų būti uždrausta.“ (Mūsų  laikraštis. – 1940.)
    
1940 m. gegužė. „Ukmergėje yra penkios vaistinės, kurios, išskyrus apskrities savivaldybės vaistinę yra laikomos arba vedamos svetimtaučių. Pažymėtina, kad ir [miesto] savivaldybės vaistinei vadovauti yra pasamdytas svetimtautis F.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

Birželis    
1940 m. birželis. Ieškomas „Kisielius, Pranas, Baltraus s., kalvis, gim. 1913. II. 17. Žemaitkiemio v., Kudiškių k., gyvenęs Ukmergėje, Egipto 10. Triukšmavimas. Pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1940.)

1940 m. „Nuo birželio 1 d. Ukmergės advokatas Ks. Misevičius persikelia į Vilnių.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Ukmergės apskrities savivaldybės VAISTINEI yra reikalingas vaistinės MOKINYS. Pageidaujama su praktika. Prašymus su gyvenimo aprašymu siųsti Ukmergės Apskrities Valdybos Pirmininkui./ Ukmergės Apskrities Valdyba.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Ukmergės apskrities policijos raštininkas – policininkas Viktoras Jasinskas nuo birželio 1 d. paskirtas l. e. Ukmergės apskrities policijos raštvedžio – policijos vachmistro pareigas.“ (Policija. – 1940.); „Nuo birželio 1 d. Panoterių II eilės policijos nuovados viršininkas Navickas paskirtas laikinai eiti Ukmergės miesto nuovados viršininko padėjėjo pareigas. Nuo to laiko Ukmergės miesto nuovados viršininko padėjėjas Kurpis paskirtas Pagirio II eilės policijos nuovados viršininku. [...] Buvęs policijos raštvedys vachmistras Krasnauskas pakeltas į nuovados viršininkus ir iškeltas į Pabradės priverčiamojo darbo įstaigą.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. Nuo birželio 1 d. Gelvonų apylinkės sveikatos punkto akušerė A. Luckienė atleidžiama iš tarnybos ir priimama į Ukmergės apskrities ligoninę gailestingosios sesers – akušerės  pareigoms. (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Iki šio laiko Ukmergės jaunalietuviai neturėjo patalpų savo klubui, kas, suprantama, atsiliepdavo ir jų veiklai. Tai suprasdama, [jaunalietuvių] rajono vadovybė tam tikslui išnuomojo buv. puskarininkių ramovės patalpas, kur nuo birželio 1 dienos ir bus įrengtas jaunalietuvių klubas.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Birželio 1-2 dienomis Ukmergės Valstybinė Antano Smetonos gimnazija savo rūmuose ruošia didelę mokinių darbų parodą. Joje bus išstatyta paišybos, tapybos ir braižybos darbia; mergaičių rankdarbiai: išsiuvinėjimai, mezgimai ir kt.; namų ruošos darbai: tortai, kepiniai ir t.t.; geografijos bei istorijos žemėlapiai, botanikos bei zoologijos rinkiniai ir aviamodeliai.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Birželio 2 d. Lietuvių Verslininkų Sąjungos Ukmergės skyrius Ukmergėje savo 15 metų veiklos sukakčiai paminėti surengė didelę šventę, kurioje be miesto ir iš apskrities atvykusių verslininkų, dalyvavo Sąjungos generalinis sekretorius Zakariūnas ir „Verslo“ redaktorius Briedis. Po pamaldų šventės dalyviai susirinko prie Nepriklausomybės paminklo. Linkėdami ištvermės ir pasisekimo jų sunkiame ir garbingame tautinio sąjūdžio darbe, kalbas pasakė skyriaus pirmininkas Beleišis, miesto burmistro padėjėjas Martinaitis, valstybinės mokytojų seminarijos mokytojas Čižiūnas ir „Verslo“ redaktorius Briedis./ Po pertraukos verslininkai ir gausi visuomenė susirinko jacht-klubo svetainėje iškilmingo posėdžio. Čia seniausias Ukmergės verslininkas Šaltenis atidarė posėdį, paminėjo skyriaus įkūrimo datą, jo sunkius kelius ir pareiškė pageidavimą, kad lietuviams verslininkams būtų sudarytos palankesnės kreditavimosi sąlygos. Pirmas susirinkusius pasveikino parapijos klebonas kun. Telksnys ir  pažadėjo lietuviams verslininkams teikti visokeriopą paramą. Kartu pabrėžė, kad sąžiningumas, punktualumas, darbštumas ir pasiryžimas yra tie pagrindiniai veiksniai, kurie laiduoja skyriaus ir, apskritai, verslininkų pasisekimą. Mokytojų seminarijos direktorius Vokietaitis savo kalboje pabrėžė, kad kultūra ir civilizacija be medžiaginių vertybių yra pasmerktos žūti. Gi tas medžiagines vertybes kurti kaip tik ir yra pareiga savo krašto šeimininkų – lietuvių. Buvo  ir daugiau sveikinimų ir linkėjimų.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. „Praeitą sekmadienį [birželio 2 d.] Ukmergės darbininkų kultūrinis klubas pradžios mokykloje Nr. 1 surengė koncertą, kuris turėjo retą pasisekimą ir atkreipė į save rimtą visuomenės dėmesį. Koncerto programa buvo suskirstyta į tris dalis. Pradžioje Malinauskas pianinu skambino Durando valsą „Kapričio“. Smuikininkas Gieduška pagrojo Maskani, Brago ir kitų kompozitorių kūrinius. Darbininkų choras, vadovaujamas Čaikausko, padainavo keletą liaudies dainelių. Chorui galima prikišti netaisyklingą žodžių tartį, bet, atrodo, kad ir tas mažas trūkumas greitai išnyks. Sekančią programos dalį išpildė darbininkų stygų orkestras, pagrodamas kelis nuotaikingus dalykėlius. Koncerto pabaigoje akordeonistų duetas atliko Bramso „Vengrų šokį“ ir Štrauso valsą „Žydrasis Dunojus“. (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. birželis. „Taip ilgai laukta Valstybės teatro opera pagaliau ryžosi aplankyti ir Ukmergę, kur birželio 5 d. Valstybinės Antano Smetonos gimnazijos salėje pastatys G. Verdi 4 veiksmų operą „Traviatą“. Ukmergiečiai tuo yra labai patenkinti, nes opera iš viso čia lankosi tik pirmą kartą. Juo labiau jie yra patenkinti, kad atvyksta ir mūsų operos įkūrėjas Kipras Petrauskas, kuris dalyvaus pastatyme. Bilietai jau dabar smarkiai perkami ir, suprantama, jų pritruks.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. birželis. „Pavasario“ Sąjungos Ukmergės Vyrų Rajonas įsteigė pavasarininkams vyrams informacijų biurą. Informacijos teikiamos veltui ir įvairiais gyvenimo klausimais. Teisinius patarimus duoda net du jauni gabūs teisininkai. Vyrai labai džiaugiasi./ [...] Ukmergės rajono pavasarininkai gydosi už pusę kainos. Papiginimus sutiko duoti vienas Ukmergės vidaus ligų gydytojas, vienas akių ligų gydytojas ir dantų gydytoja.“ (Draugija. – 1940.)

1940 m. birželis. „1940-1941 mokslo metais [mokytojų] seminarijoje veiks visi keturi pagrindiniai mergaičių ir berniukų kursai. Naujai sudaromi trys pirmieji ir trys tretieji kursai. Nedidelis mokinių skaičius galės būti priimtas ir į antrą bei ketvirtą kursą. Į I kursą priimami kandidatai, baigę 4 nereformuotos arba 3 reformuotos gimnazijos klases. Baigusiems tolygias mokyklas (pav. amatų mokyklą, žemės ūkio mok.) gali tekti laikyti visų ar k ai kurių dalykų stojamuosius egzaminus. Neturį atitinkamo pažymėjimo, gali laikyti egzaminus. Stojančiųjų amžius: 14-20 metų. Į III kursą priimami kandidatai, baigę 6 nereformuotos gimnazijos klases. Galima stoti ir iš egzaminų. Stojančiųjų amžius: 16-22 met. Į II kursą priimami kandidatai baigę 4 reformuotos ar 4 nereformuotos gimnazijos klases ir  išlaikę papildomus egzaminus iš žemės ūkio, gamtos mokslo, muzikos ir dainavimo dalykų. Galima stoti ir iš egzaminų. Stojančiųjų amžius: 15-21 met. Į IV kursą priimami kandidatai baigę 7 nereformuotos gimn. klases ir išlaikę atitinkamus papildomus egzaminus. Galima stoti  ir iš egzaminų. Stojančiųjų amžius: 17-22 met./ Atskirais atvejais Švietimo ministras gali leisti priimti į seminariją ir jaunesnio ar vyresnio amžiaus kandidatus. Tokio kandidato tėvai ar globėjai paduoda per Seminarijos direktorių Švietimo ministrui prašymą, pridėdami globotinio gimimo metrikus ir išeitojo mokslo dokumentus. Jei tėvų ar globėjų nėra kandidatas kreipiasi pats./ Pavasarį priėmimo ė seminarija nebus. Norį stoti paduoda direktoriaus vardu prašymą iki rugpjūčio 15 d. Stoją iš egzaminų iki tos pat datos sumoka seminarijos raštinei 5 Lt./ Vis kandidatai į I ir II kursą susirenka į seminarijos salę rugpjūčio 26 d. sveikatos ir klausos patikrinti. Silpnos sveikatos, menkos muzikinės klausos arba turį fizinių trūkumų, galinčių kliudyti eiti mokytojo pareigas, į seminariją nepriimami./ Stojamieji egzaminai į visus kursus pradedami rugpjūčio 26 d. Jei stojančiųjų bus daugiau, kaip atitinkamam kurse vietų, bus daromi konkursiniai lietuvių kalbos egzaminai./ Mokesčio už mokslą seminarijoje imama po 12,5 Lt pusmečiui. Kai kurie mokiniai nuo šio mokesčio atleidžiami./ Neturtingiausi, gabiausi ir geriausio elgesio mokiniai gali gauti 25-50 Lt. mėnesiui stipendiją./ Ukmergės mokytojų seminarija įsteigta ir pradėjo veikti 1938 m. rugsėjo 1 d. Ji įsikūrė buv. valstybinės gimnazijos rūmuose, kurie praeitais metais buvo kapitaliniai ir gražiai atremontuoti,  kad net iš pagrindų pakeitė savo išvaizdą. Tačiau, pasirodo, kad kursų skaičiui padidėjus ir dar didėjant, patalpos pasirodė ankštokos, todėl dar šiais metais norima išnuomoti daugiau patalpų seminarijai./ Dabar seminarijoje vyksta išleidžiamieji egzaminai ir netrukus iš ten bus išleista pirmoji mokytojų laida./ Seminarijai vadovauja senas ir prityręs pedagogas direktorius Vokietaitis.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. birželis. „Šiltesnę dieną išėjus iš  miesto, sutinkama daug ekskursantų – miesčionių. Tik gaila,  kad tie ekskursantai dažnai pridaro žalos išmindydami pievas. Jei jau vaikščiojama, tai reikia vaikščioti visiškai arti upės, kad nebūtų daroma žalos.“ (Lietuvos žinios. – 1940.)

1940 m. birželis. „Statistikos žiniomis Ukmergės mieste yra 2432 gyvenamieji butai. Vieno kambario yra 1139 butai, dviejų – 741, iš trijų – 363, iš keturių – 120, iš penkių – 33, iš šešių – 20, iš septynių – 9 ir aštuonių – 2, iš devynių – 4 ir iš dešimties – 1 butas. Nehigieniškų ir netinkamų butų yra 627, juose gyvena 2502 žmonės. Daugiausia tokių butų esama iš vieno kambario ir iš vieno kambario ir virtuvės.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. birželis. „Nors Ukmergės darbininkų kultūrinio klubo choras palyginti yra dar visai jaunas, tačiau jis jau spėjo save gražiai užsirekomenduoti. Choras dažnai rengia viešus koncertus, kurie visuomet turi pelnytą pasisekimą, nes dažnai daromos repeticijos pakelia jo meninį lygį. Teko patirti, kad tas choras artimiausiu laiku kviečiamas net į Vandžiogalą.“ (10 centų. – 1940.)

1940 m. birželis. „Prieš porą metų miesto savivaldybės įrengtas buvusios turgavietės vietoje parkas [dab. Pilies] yra skoningai išplanuotas ir apsodintas medeliais ir gėlėmis, gražiai tvarkomas ir prižiūrimas. Parkas randasi aukštame buvusiame Šventosios upės krante, nuo kurio plačiai matosi artimos ir tolimos apylinkės, todėl parke lankytojų netrūksta.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. birželis. „Akcinė bendrovė „Medvilnės audiniai“ pradėjo statyti Ukmergėje tekstilės fabriką. Reikalingos fabrikui mašinos jau užpirktos. Darbą fabrike numatoma pradėti dar šiais metais.“ (Mūsų laikraštis. – 1940.)

1940 m. „Birželio 14 d. pro Ukmergę į savo tėviškę buvo vežami birželio 12 d. nužudyti [policininkai žuvo ginkluoto apiplėšimo metu] Vilniaus miesto savivaldybės vachmistro Jono Tamošiūno ir vyr. policininko Jono Baltramiejūno karstai. Ukmergiečiai, sužinoję apie tai, jau apie 14 val. gausiai susirinko Vilniaus gatvės pradžioje, kur buvo numatyta vieta atiduoti paskutinę pagarbą be laiko išskirtiesiems iš gyvųjų tarpo policijos pareigūnams. Be gausios visuomenės, čia susirinko visi miesto nuovados policijos pareigūnai, įstaigų viršininkai, organizacijų atstovai ir moksleiviai./ Sunkvežimiams su karstais sustojus, Ukmergės apskrities policijos vadas Krivickas, pagerbdamas žuvusius, pasakė trumpą kalbą, po kurios ant karstų buvo padėta gėlių. Už pareikštą pagarbą žuvusiems, Vilniaus miesto burmistro ir miesto savivaldybės vardu padėkos žodį tarė Vilniaus miesto savivaldybės policijos nuovados viršininkas./ Aidint liūdniems gedulingo maršo garsams, karstai, kurių vienas – vachmistro Tamošiūno, - buvo vežamas į Uteną, o antras – vyr. policininko Baltramiejūno, - į Panevėžį, sujaudintos visuomenės buvo išlydėti iš Ukmergės./ Teko patirti, kad visame kelyje nuo Vilniaus vežami karstai buvo visuomenės tinkamai pagerbti.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. birželis „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Ukmergės skyrius turi greitosios pagalbos automobilį. Kadangi skyriaus finansinė būklė nėra lengva, tai prieš kiek laiko buvo prašoma Ukmergės apskrities valdybos prisidėti prie to automobilio išlaikymo. Šiomis dienomis apskrities valdyba tą klausimą svarstė ir nutarė nuo gegužės 1 d. šoferiui išlaikyti paskirti po 30 Lt mėnesiui ir be to, nemokamai duoti naudotis apskrities savivaldybės garažu mašinai pastatyti.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. birželis. „Paskelbtas metalo laužo rinkimo vajus dar ir iki šio laiko atrodo ne visų Ukmergės miesto gyventojų yra rimtai vertinamas. Prie tos svarbios metalo laužo rinkimo talkos turėtų prisidėti visi be išimties gyventojai, nes krašto saugumas visiems vienodai turi rūpėti. Jau daug metalo laužo seniai surūdijo, daug jo pateko į žemę arba kitaip išnyko, tačiau dar daug metalo laužo yra Ukmergės kiemuose. Ukmergiečiams reikėtų prie metalo laužo rinkimo akcijos aktyviau prisidėti.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

1940 m. birželio 15 d. uždaryta nevalstybinė Ukmergės lenkų gimnazija. (Darbo Lietuva. – 1940.)

1940 m. „Kaunas, VI. 15. Elta. Visų Lietuvos Respublikos piliečių ir gyventojų žiniai./ Šių metų birželio 14 d. 23 val. (mūsų laiku) Sovietų Sąjungos lieudies komisarų tarybos pirmininkas ir užsienių reikalų komisaras Molotov įteikė Lietuvos užsienių reikalų ministrui Urbšiui Maskvoje ultimatumą, kuriuo buvo reikalaujama iki birželio 15 d. 10 val. ryto (Maskvos laiku) įvykdyti šiuos tris reikalavimus:/ 1) Kad tuojau būtų atiduoti teismui vidaus reikalų ministras Skučas ir valstybės saugumo departamento direktorius Povilaitis, kaip tiesioginiai kaltininkai provokacinių veiksmų prieš sovietų įgulą Lietuvoje./ 2) Kad tuojau būtų suformuota Lietuvoje tokia vyriausybė, kuri sugebėtų ir būtų pasiryžusi laiduoti garbingą Sovietų Sąjungos ir Lietuvos savitarpinės pagalbos sutarties įgyvendinimą ir ryžtingai sutramdyti sutarties priešus./ 3) Kad tuojau būtų laiduotas laisvas praleidimas į Lietuvos teritoriją Sovietų kariuomenės dalinių jiems išskirstyti svarbiausiuose Lietuvos centruose tokiame kiekyje, kurio pakaktų, kad būtų laiduotas Sovietų Sąjungos  ir Lietuvos savitarpinės pagalbos sutarties vykdymas ir užkirsti provokaciniai veiksmai, nukreipti prieš Sovietų įgulą Lietuvoje./ Sovietų Sąjungos vyriausybė šių reikalavimų įvykdymą laiko ta elementarine sąlyga, be kurios negalima pasiekti to, kad Sovietų Sąjungos ir Lietuvos savitarpinės pagalbos sutartis būtų vykdoma garbingai ir sąžiningai./ Sovietų Sąjungos vyriausybė laukia Lietuvos vyriausybės atsakymo iki birželio 15 d. 10 val. ryto. Negavimas Lietuvos vyriausybės atsakymo iki to termino bus vertinamas, kaip atsisakymas nuo įvykdymo aukščiau nurodytų Sovietų Sąjungos reikalavimų./ [...]/ Gavusi žinia apie šį ultimatumą, Lietuvos vyriausybė tuojau susirinko posėdžio, kuriam pirmininkavo pats Respublikos Prezidentas. Tame posėdyje buvo nutarta visus Sovietų Sąjungos vyriausybės reikalavimus primti ir apie tai  ją per ministrą Urbšį Maskvoje nurodytu laiku painformuoti. Ministro Merkio vadovaujama vyriausybė tuojau atsistatydino. Naują vyriausybę sudaryti Respublikos Prezidentas pavedė generolui Raštikiui. Generolas Raštikis tuojau ėmėsi vyriausybės sudarymo darbo. Tačiau Maskvoje mūsų ministrui Sovietų Sąjungos liaudies komisarų tarybos pirmininkas ir užsienio reikalų komisaras Molotovas pareiškė, kad Raštikis Sovietų Sąjungos vyriausybės nepatenkina ir kad dėl premjero ir kitų vyriausybės narių reikia su Sovietų Sajungos vyriausybe susitarti./ Greitai po to ministras Urbšys telefonu pranešė, kad Sovietų Sąjungos kariuomenės daliniai šiandien birželio 15 d. 14 val. nurodytose vietose peržengs Lietuvos Respublikos sieną ir vyks į nurodytus svarbesnius Lietuvos centrus. [...]/ Lietuvos vyriausybė, visu rimtumu įvertindama šitaip susidėjusią situaciją, tuojau davė per savo organus įsakymus bei nurodymus, kad atvykstanti į Lietuvą Sovietų Sąjungos kariuomenė būtų sutikta taip, kaip to prašo Sovietų Sąjungos vyriausybė./ Į Kauną specialiu lėktuvu atskrenda aukšti Sovietų Sąjungos vyriausybės atstovai, su kuriais mūsų vyriausybė tikisi draugingai susitarti dėl visų klausimų, iškilusių ryšium su nauja situacija. [...]“ (Vilniaus balsas. – 1940.)

1940 m. „Kaunas, VI. 15. Elta. Lietuvos užsienių reikalų ministras Urbšys iš Maskvos birželio 15 d. apie 14 val. atsiuntė tokią telegramą: „Sovietų Sąjungos liaudies komisarų tarybos pirmininkas ir užsienių reikalų komisaras Molotovas įteikė tokius reikalavimus: 1) Sovietų Sąjungos kariuomenė birželio 15 d. 3 val. popiet pereis Lietuvos sieną šiose vietose – Eišiškiuose, Druskininkuose, Gudagojo stotyje, Druskininkėliuose, Dūkšte ir Pabradėje, 2) atskiros Lietuvos sieną perėjusios Sovietų kariuomenės dalys įžengs į Vilnių, Kauną, Raseinius, Panevėžį ir Šiaulius, 3) kiti Sovietų Sąjungos kariuomenės dalių išsiskirstymo punktai bus nustatyti susitarus iš Sovietų Sąjungos pusės generolui Pavlovui ir iš Lietuvos pusės – generolui Vitkauskui. Generolas Pavlovas su generolu Vitkausku susitiks Gudagojo stotyje birželio 15 d. 8 val. vakaro. Nepageidaujamiems nesusipratimams ir konfliktams  išvengti, Lietuvos valdžios organai tuoj įsako kariuomenei ir gyventojams netrukdyti Sovietų Sąjungos kariuomenės judėjimo Lietuvos teritorijoje.“ (Vilniaus balsas. – 1940.)

1940 m. birželio 16 d. „Kaunas. Lietuvos Kariuomenės Vadas divizijos generolas Vitkauskas šiandien paskelbė tokį įsakymą:/ „Lietuvos vyriausybei priėmus SSSR vyriausybės reikalavimus įsteigti Lietuvoje naujas sovietų kariuomenės įgulas, š. m. birželio 15 dieną sovietų kariuomenės dalys pradėjo per sieną žygiuoti krašto vidun./ Įsakau:/ 1. Įžygiuojančiai Sovietų kariuomenei taikyti visas mandagumo ir draugiškų santykių taisykles, panašiai, kaip jos buvo taikomos anksčiau įvestai kariuomenei./ 2. Divizijų vadams, savo teritorijų ribose, organizuoti šios kariuomenės vadų sutikimą, pasiunčiant pasitikti ir prisistatyti dalių vadus, o svarbesnėse  kryptyse išvyksta ir pasitinka patys divizijų vadai./ Painformuoti dėl patogesnių žygių kelių, pastovio vietų, įsakant vietos administracijai parengti patalpas ir panašiai. Jei būtų gautas žygiuojančių vorų vadų sutikimas, paskirti lydėti nuolatinius aukštesnio laipsnio karininkus, mokančius rusų kalbą./ 3. Imtis visų galimų priemonių, kad Sovietų Sąjungos kariuomenė būtų apsaugota nuo bet kokių išsišokimų./ Bet kuriems incidentams įvykus, dėti visas  pastangas juos likviduoti vietoje, nepažeidžiant mums draugingos kariuomenės orumo./ Visus, kur tinka, priminti, kad mes žiūrime į Sovietų Sąjungos kariuomenę, kaip į draugišką kariuomenę ir prašyti mūsų kariuomenės administracijos ir gyventojų atžvilgiu taikyti tokius pat jausmus./ 4. Tikslu pilnai patenkinti žygiuojančios Sovietų kariuomenės pageidavimus,  karininkai – palydovai, kur reikia, turi pavartoti visą savo autoritetą administracijos organų ar gyventojų atžvilgiu, per daug nesivaržydami dėl atsakomybės, tačiau pastebėję netinkamų veiksmų iš žygiuojančios kariuomenės pusės, turi tuojau apie tai pranešti žygiuojančios voros ar dalinio vadui./ Tik ypatingai svarbiais ir painiais klausimais susisiekti su kariuomenės štabu ir gauti nurodymą./ 5. Šį įsakymą vykdyti tuojau./ Pasirašė D. generolas Vitkauskas, Kariuomenės Vadas, D. generolas Pundzevičius, vyriausias kariuomenės štabo viršininkas.“ (Vilniaus balsas. – 1940.)