Ukmergei šiame ture, vykusiame balandžio 18-19 d., praėję rajoninį ir regioninį turus, atstovavo Juozo Vasiliausko paruošti Ukmergės kultūros centro Želvos filialo muzikantai Paulius Paškevičius (armonika) ir Antanas Jakštas (šaukštai) bei mokytojos ekspertės A.Smetonos gimnazijos muzikos mokytojos Jūratės Martinkutės – sutartinių giedotojos Monika Takarevičiūtė, Gabija Valiukevičiūtė ir Elzė Ališauskaitė (nuotraukoje - atlikėjai su vadovais).

2001 m. Kaune pradėtas rengti tautosakos atlikėjų solistų konkursinis festivalis, nuo 2005 m. išaugo į respublikinį renginį. „Tramtatulio“ kielytė vis plačiau skleidė savo sparnus, 2011 metais pradėti rengti regioniniai konkursai.
Šiais metais pirmasis, vietinis mūsų rajono ratas, vyko Ukmergės kultūros centre, į regioninį Aukštaitijos ratą Molėtuose ir Panevėžyje be jau minėtų atlikėjų vyko Vidiškių pasakotojas Ernestas Osis (vad. R Gimžauskienė, J.Giedraitienė) bei dainininkės Ugnė Graužinytė ir Deimantė Sakalauskaitė, jas konkursui parengė UKC Sližių filialo meno vadovė Stasė Novikienė. O į trečiąjį, Lietuvos ratą, Kaune, Kolpingo kolegijoje susirinkę, vien Aukštaitijai atstovavo apie 100 atlikėjų...

Respublikinio konkurso rezultatai jau paskelbti Lietuvos liaudies kultūros centro internetinėje svetainėje. Ukmergės kultūros centro Želvos filialo muzikantai Paulius Paškevičius ir Antanas Jakštas tapo šio konkurso diplomantais. Laureatų koncertas vyks birželio 7 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.

Šiais metais vykęs Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“ skirtas Etnografinių regionų metams.

Kodėl tokia svarbi kalba, tarmės? Kalba padeda pažinti tautos gyvenimo būdą, istoriją, yra jos kultūros dalis. Mūsų kalba unikali, seniausia iš gyvųjų išlikusių 439 indoeuropiečių kalbų. Nė vienoje kitoje Europos valstybėje, tokioje mažoje teritorijoje nėra tiek daug tokių skirtingų tarmiškumo variantų, o tai rodo, kad visos kitos indoeuropietiškos kalbos yra žymiai jaunesnės. Turime dvi pagrindines dideles tarmes (aukštaičių ir žemaičių), 15 patarmių, per šimtą šnektų, pašnektų, iš kurių net 10 yra ne Lietuvos teritorijoje, tad šio konkurso tikslas - skatinti jaunąją kartą domėtis savo krašto tradicine kultūra, skleisti liaudies kūrybą, ugdyti jaunuosius pavienius folkloro atlikėjus - dainininkus, muzikantus, pasakotojus.

Nuotrauka - autorės.