Ukmergės kultūros puslapiai

Kiunki, čiulkis, kiulkiuka, kunkuola, kepeniūtis, makals, užkuls, pinių vins... Tikriausiai retas mūsų krašte suprastų, kas jie tokie. Gal aiškiau būtų perskaičius: ubaga klecka, kleckų mirkals, kuošalina iš vuožiuku, švintini untis, kepta žunsis, kaliedu kalakuts, meškuos šūduks.

Visa tai – žemaičių valgiai, aprašyti Šilalės krašto kulinarinio paveldo knygoje „Pasmuokavuok, kap skane“, kurią parengė ir išleido Šilalės viešoji biblioteka. Šis leidinys – kolegų parengto, Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuojamo, projekto „Skaityk, pasmuokavuok, atmink“, skirto Etnografinių regionų metams, dalis. Didžiulio populiarumo susilaukusi knyga, jau trečią kartą pakartotinai išleista 750 egz. tiražu, balandžio 23 dieną pristatyta Ukmergėje, Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje.

„Senoji žemaičių virtuvė paprasta, neįmantri, bet pasakiškai skani ir skalsi“, - teigia viena iš leidinio sudarytojų – bibliotekos direktorė Astutė Noreikienė. Pasak jos, Šilalės krašte ypač populiarūs buvo patiekalai iš kanapių. Gamindavo kanapių pieną, kuriuo balindavo sriubas, iš jo darydavo varškę. Pats populiariausias kanapių valgis – spirgutis arba kanapienė, kurį šeimininkės gamina iki šiol. Iš grūstų kanapių, obuolių skiltelių ir duonos minkštimo darydavo kiulkiukus, juos labai mėgo piemenukai. Tai jau minėtasis „Meškuos šūduks“, kurio žemaičiai atvežė paragauti ir ukmergiškiams.

Knygos autoriai įsitikinę: žemaitiško kastinio – originalaus šviežiai aštraus skonio grietinės plakinio – nemoka gaminti jokia tauta pasaulyje, net ir kitų regionų lietuviai. Kiekvieno kaimo šeimininkė jų krašte gamina kastinį vis kitaip gardindama. Kadangi žemaičiai, anot svečių, yra „grūdaėdžiai“, jų košės pačios skaniausios, jau nekalbant apie duonos gardumą, sūrių gausumą.

Valgių receptus knygai rinko visos Šilalės viešosios bibliotekos bei kaimo filialų darbuotojos. Pririnko jų daugiau kaip šimtą, suskirstė į atskiras kategorijas. Vartydami leidinį, sužinosime, kad kasdieniniai žemaičių valgiai buvo duonynė, cibulynė, česnakynė, kankalynė (kukuliukų sriuba), kisielius su spirgais, lepioškos, runkelių sirupas. Tarp talkininkų valgių minėtini pagerinti bulviniai blynai, vafliai su spirgučiais, šaltiena iš ožiukų, išrūgų šampanas. Sulaukusios ypatingos progos, šeimininkės gamindavo plėkynę iš kiaulės skrandžio, kepeniuotį, užkulą, kraujinius paplotėlius, šiauduose virdavo vėdarus. Šie valgiai taip ir vadinami – proginiais. Pasninko metą šeimyna valgydavo „ubago kleckus“ – biednioko pyragėlius, iš kanapių gamintą čiulkį ir pieną, žemaitišką spirgynę, rasalynę, virtą silkę. O šventiniai valgiai – kepta kiaulės galva, babka, naminiai sausainiai su degintu cukrumi – pipirnikai, įdarytas kumpis, naminė duona su vaisiais, obuolių putėsiai, voveraitės, triufeliai.  

Ypač daug patiekalų receptų knygai pririnko antroji iš leidinio sudarytojų - bibliotekos metodininkė Stefa Minutaitė. Ji užrašė savo mamos gamintos giros, keptos krekenų kiaušinienės receptus, papasakojo, kaip abi močiutės – mamos ir tėvelio mamos – virdavo lapienę, grybienę, bulvienę, šilkinę košę, kepdavo pagerintus bulvinius blynus, raugdavo obuolių ar pienių vyną.

Kolegų knygos pristatymas Ukmergės bibliotekoje virto žaismingu spektakliu su žemaitiška tarme skambančiomis dainomis, šmaikščiais pasakojimais, pokštais, mįslėmis ir prizais. Leidinį pristačiusioms bibliotekininkėms Rimai Norvilienei ir Jurgitai Žymantaitei dainomis talkino garsi šio krašto atlikėja, folkloro paveldo puoselėtoja, viešosios įstaigos „Suodnas“ vadovė, Šilalės kultūros centro vadybininkė, šių metų Jorės premijos laureatė Renata Gužauskienė. Viešnios vilkėjo spalvingais savo krašto tautiniais kostiumais, kurių prijuostes išsiuvinėjo Pajūrio filialo bibliotekininkė Rasa Griškienė. Anot kolegių, tikra auksarankė, stebinanti visus savo gamintais papuošalais iš veltinio, karpiniais, kulinarinio paveldo gaminiais. Bibliotekos išleistoje knygoje Rasa pateikia iš savo močiutės paveldėtą rūkytos „šinkos“ receptą, kuriam reikalingos ir kadagio uogos kumpiui įsisūrėti, ir lininiai siūlai jam apvynioti, ir kadagio malkos...

Renginio dalyviai turėjo progos ne tik pasiklausyti žemaičių kalbos, šio krašto dainų, bet ir „pasmuokavuoti“ žemaitiško sūrio, duonos, „meškuos šūduko“ su kanapėmis, firminio liepų žiedų gėrimo. Kolegos apžiūrėjo biblioteką, susipažino su skyrių, skaityklų veikla, drauge aptarė savo darbo problemas, dalijosi patirtimi.

Melanijos Širvienės nuotraukos.