Fotografijose - pilių griuvėsiai
- Smulkiau
- Autorius Vaiva Saulėgrąža
- Paskelbta: 2015 m. balandžio 25 d.
Balandžio 25 d. Vlado Šlaito viešoji biblioteka pakvietė ukmergiškius į Mažojoje galerijoje surengtą fotomenininko Zbignevo Polito fotografijų parodą „Lenkijos peizažas“, atkeliavusią iš Lenkijos instituto Vilniuje. Romantiška nostalgija, paslaptimis ir mistika dvelkiančiuose darbuose – praeities didybę menančių pilių griuvėsiai: seni aptrupėję laiptai, arkos, pabirę sienų akmenys, paukščių lizdais virtę dantyti bokštų kuorai. Autorius ieško akimirkos įspūdžio, žvelgdamas į dangų pro apgriuvusią lango angą, gaivindamas senų vijoklių ir sąmanų slepiamas buvusių rūmų sienų spalvas, blunkančius, laiko dildomus akmeninės tvoros viražus. Įspūdį dar labiau sustiprina pomėgis fotografuoti temstant, žaibuojant, žvaigždėtą naktį ar šerkšnu spindintį saulėtą žiemos rytą.
Zbignevas Politas – mašinų gamintojas, išradėjas ir satyrikas. Su fotografija ėmė draugauti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, o rimčiau fotografuoti pradėjo prieš ketverius metus. Ypač domisi peizažų, pilių griuvėsių ir senų mašinų fotografija. Pastaruoju metu susidomėjo akrobatinio skraidymo tematika.
Autorius teigia, jog jam labai patinka Lenkijos gamta. Jis visada stengiasi kuo tiksliau užfiksuoti kraštovaizdžio platybę, jos kvapus, norėdamas, kad kiekvienas žiūrovas patirtų tokius pat įspūdžius, kaip ir jis pats. Kita vertus, mėgina įrodyti, kad Lenkijos peizažai nėra prastesni nei kitų kraštų peizažai…
Pilių griuvėsiai autoriaus vaizduotėje visada sužadina stiprius romantiškus jausmus, kuriuos sukelia kadaise buvę didingi ir pagarbos verti pastatai. Fotografas nori, kad dabar šie griuvėsiai simbolizuotų karų ir tarptautinės nesantaikos, kultūros nuopuolį. Deja, pripažįsta jis, nesimbolizuoja…
Autorius pastebi, kad žiūrovai pasidaliję į tuos, kurie, žvelgdami į fotografijas, analizuoja vien tik techninius dalykus, t. y. domisi naudojamu aparatu, ryškumu, baltos spalvos balansu ir pan., bei tuos, kurie išgyvena vaizdus ir bando perskaityti autoriaus intencijas ir sumanymus. Z. Politas priklauso pastarajai grupei. Jis mano, kad mėgėjiškoje kūryboje, toje pačioje tikriausioje, sužadintoje vidinio poreikio, pati meninė kūryba, jos procesas yra svarbesnė už kūrinį, už galutinį rezultatą.
„Lenkijos peizažai“ – nebe pirmoji paroda Ukmergėje, atkeliavusi iš Lenkijos instituto. Viešojoje bibliotekoje buvo eksponuotos fotografijų parodos, skirtos Lenkijos kalnų grožiui bei tautos klasiko, žymaus kompozitoriaus, pianisto Frederiko Šopeno gyvenimui ir kūrybai, minint šio atlikėjo virtuozo 200 metų gimimo sukaktį.
Melanijos Širvienės nuotraukos ir reprodukcijos.