Ukmergės kultūros puslapiai

Gegužės 29 dieną rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje pristatytas režisieriaus, dramaturgo, prozininko Kęstučio Česnaičio sudarytas trečiasis publicistinio žanro leidinys „Portretai: Ukmergės krašto žmonės".

Skaitytojai supažindinami su aštuoniolika asmenybių, apie kurias knygoje rašo K. Česnaitis ir „Gimtosios žemės" laikraščio žurnalistės Genovaitė Kazielienė, Loreta Ežerskytė, Nijolė Stundžienė, Eglė Krikštaponytė. Taip pat spausdinami Neringos Lašienės, Kristinos Darulienės, Astos Krogertienės pasakojimai. Pasidžiaugti šiuo įvykiu susirinko autoriai, portretų herojai, krašto Šviesuoliai, kultūros žmonės, bendraminčiai.

Trečiojoje „Portretų" knygoje pristatyti kraštiečiai - pedagogas, Krašto apsaugos bičiulių klubo valdybos pirmininkas Antanas Burokas, Taujėnų kunigas Jonas Voveris, fotomenininkas Arūnas Kulikauskas, habilituota mokslų daktarė geologė palinologė Ona Zinkevičiūtė-Kondratienė, partizanų Budnikų šeima, kino režisierius Audrius Juzėnas, parasparnininkas Andrius Banionis, ukmergiškė Verutė Stankevičienė, sporto mokytojas Rimas Vadapalas, krepšininkė Rima Vadapalaitė-Valentienė, fotografė Regina Černiauskaitė-Mackelienė, istorijos mokytojas, Šešuolių bendruomenės pirmininkas Stanislovas Budraitis, kriminalistas Ričardas Kuzma, gydytojas Vladislovas Spruogis, mokytoja fotografė Nijolė Paškauskienė, UAB „Ukmergės keliai" generalinis direktorius Vytas Kromelis, habilituota geologijos-mineralogijos mokslų daktarė Valentina Karatajūtė -Talimaa, Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorius, nusipelnęs artistas Juozas Rygertas. Taip pat spausdinami pasakojimai apie prieškario burmistrą Praną Kuzmą, dailininką Eugenijų Kulvietį.

K. Česnaičio pirmoji knyga „Portretai: Ukmergės krašto menininkai" gimė prozininkui didžiulėje galerijos salėje dairantis įdomių paveikslų. Tada į leidinį sutilpo 18 portretų - apie skulptorius Rimantą Zinkevičių ir Ričardą Širvelį, chorų vadoves Jūratę Martinkutę ir Julę Juodienę, dizainerę Onutę Kujelienę, muzikos mokytoją Daivą Petrikienę, kitus Ukmergės kūrėjus.

Praėjus porai metų po pirmųjų „Portretų" pasirodymo, K. Česnaitis pamėgino dar kartą Ukmergėje surasti savitų krašto žmonių. „Gimtosios žemės" laikraščio publicistėms padedant, aprašyta dar 17 žurnalisto plunksnos vertų asmenybių. Tarp jų buvo muziejininkas Raimondas Ramanauskas, 53 metus darbui Ukmergės meteorologijos stotyje atidavęs Bronislovas Kaselis, ornitologas fotografas Valdas Augustinas, kraštietis diplomatas Vygaudas Ušackas, visuomenės veikėjas Romas Petras Šaulys, bibliotekininkas, poetas Vincas Lukša, vargonininkė Regina   Ališauskaitė,   ekonomistas Lionginas Imbrasas, kiti.

Pristatydamas naujausią leidinį idėjos autorius aiškino, kad iniciatyva rašyti portretus visada turėjusi vertybinį akcentą ir humaniškumo paskatą. „Knyga kalba apie žmogų, apie tai, kad Ukmergė turi žmogų. Tai darbai ir laimėjimai, kurie juos apibūdina", - patikslina prozininkas. Todėl „Portretuose" pasakojama apie neabejotinai gražių žmonių prasmingai nugyventus gyvenimus, įsižiūrima, kaip gimsta jų darbai, kokius minties klodus jie pamato savo vaizdiniuose, parodomi reikšmingi, net tragiški kūrybinio lūžio momentai, atskleidžiama, dėl ko kankintasi, stengtasi ir eita. Pasak K. Česnaičio, portretų žanras skaitytojui siūlo tam tikrą žiūros būdą, leidžiantį nusakyti, koks yra konkretus žmogus. Dėl to ieškant ryšio tarp asmeninių savybių ir to, kas žmonėse yra vertinga, imtasi iliustruoti savitus kraštiečių būdo ir veiklos bruožus.

Vertybiniai akcentai asmenybėse K. Česnaičiui rūpėjo dėl abejingumo, kurį paliko laikmetis: žmonės ėmė nebematyti vieni kitų, susvetimėjo, nebeteko svarbaus tarpusavio ryšio, o vertybinė skalė pamažu sumenko...

Knygoje aprašomos žmogiškos istorijos, kraštiečių likimai, narpliojamos šeimų gyvenimo peripetijos, subtiliai ir jautriai atskleidžiamos išgyventos patirtys, visada akcentuojant vertybinius dalykus, kurie padeda nusakyti, kuo yra ypatinga viena ar kita asmenybė, ir kuo ji svarbi Ukmergės kraštui. „Rašydamas knygą gavau ir aš kaip žmogus", - apibendrino savo darbą autorius. Jis pasakojo, kaip ieškojo vertybiškai nesugadintų ir netradiciškai gyvenimą matančių personalijų, tokių, kurios reprezentuoja skirtingas profesijas ir įvairius prototipus, tačiau tam tikra prasme yra panašios savo vertybėmis, požiūriu į pasaulį, į gyvenimą ir į darbą; kaip norėjosi iliustruoti šviesią ir gražią jų žmogiškumo idėją, keliais puslapiais aprėpti, ką per gyvenimą gali nuveikti vienas žmogus... Jų istorijos pateikiamos tarsi niekada nesikartojantys paveikslėliai, kuriuose užfiksuoti patys svarbiausi, laiko neišblukinti momentai.

„Kuklumas žmogų puošia iki begalybės, kai kurie jų gali iš kuklumo net numirti - niekada savo laimėjimų nepasakys, todėl norisi juos atrasti", - sakė K. Česnaitis ir pridūrė, kad tai yra vienas jo darbo tikslų.

Laikraščio „Gimtoji žemė" vyriausioji redaktorė G. Kazielienė kalbėjo apie žurnalistinio darbo ypatumus, prisiminė, kaip kartą į redakciją užsukęs K. Česnaitis pristatė idėją sukurti krašto žymių žmonių portretus ir juos spausdinti laikraštyje. Sutarus, kad tokio užmojo imtis verta, prozininko parengti pirmieji portretai vienas po kito pasirodydavo jo numeriuose. Šitaip idėjos autorius su redakcija bendradarbiavo keletą metų, tačiau „Kęstutis nebūtų Kęstutis", jei nesumanytų išleisti ir knygą. Taip bendradarbiaujant su redakcijos darbuotojais buvo išleistos visos trys knygos.

G. Kazielienė pastebėjo, kad Ukmergėje yra nemažai gabių, gražių žmonių, tačiau juos aprašyti - tik viena darbo dalis. Kita darbo dalis - juos surasti. Todėl „Portretų" bendraautoriai asmenybių ėmė ieškoti jungtinėmis pastangomis.Pristatyme dalyvavusi Vilniaus ukmergiečių bendruomenės pirmininkė Regina Skuropad pasidžiaugė, kad Miesto šventė sukvietė ne tik kaimynus, bet ir kraštiečius, minėjo, kad per šventę visada ją traukia sugrįžti namo į Ukmergę, nes smagiausia būna tada, kai joje gali susitikti Vilniuje ar kituose miestuose gyvenantys ukmergiečiai. R. Skuropad pasidalino mintimis, kaip publicistė N. Lašienė (parašiusi prisiminimus apie savo prosenelį - antrąjį Ukmergės burmistrą P. Kuzmą) ieškojo sąsajų su Ukmergės miestu, pristatė V. Karatajūtę-Talimaa - reklamose ir dideliuose susiėjimuose nematomą kuklią pasaulinio lygio mokslininkę, kurios darbą įvertino užsienio mokslininkai, supažindino su habilituota mokslų daktare geologe O. Zinkevičiūte-Kondratiene, žiedadulkėse tyrinėjusią Lietuvos klimatą...

N. Lašienė prisiminė, kaip buvo paprašyta parašyti apie savo prosenelį P. Kuzmą. Tėvas jai pasakodavęs apie savo senelį, tačiau jo veidas jai buvo nežinomas, ji niekaip negalėjo įsivaizduoti, kaip jis atrodė. Atkurti prosenelio portretą padėjo teta Beatričė Mikalajūnaitė-Girčienė.  Devyniasdešimties  sulaukusi jos teta kalbėjo, kad senelis buvęs Lietuvos frakcijos socialdemokratų Dūmoje Sankt Peterburge atstovas, Pirmojo pasaulinio karo metu gyvenęs Vilniuje, tačiau ištremtas į Sibirą, po to grįžęs į Lietuvą. Giminaitė apibūdino savo mamą, kuri mokėsi Ukmergės gimnazijoje ir buvo vienintelė tarp vaikinų toje laidoje gimnaziją baigusi mergaitė, prisiminė, kaip jaunimas tada rinkdavęs aukas ir globodavęs sužeistuosius. Su seneliu ji bendraudavusi, pasakojo, kad atvažiuodamas į svečius jis atveždavęs apelsinų, kurie tada būdavo didelė prabanga ir neapsakomas malonumas paragauti, nes ne visos to meto šeimos galėjo sau tą leisti...

Į knygos pristatymą atvykusi habilituota geologijos-mineralogijos mokslų daktarė V Karatajūtė-Talimaa siūlė pavartyti biologinę literatūrą ir būtinai nuvykti aplankyti Leonpolyje esančio Armonos upelio. Nedidelėse vaizdingos vietovės, kur Armonos upelis įteka į Šventąją, atodangose galima surasti prieš 500 milijonų metų ten gyvenusių stuburinių žuvų liekanų - kauliukų, sakė mokslininkė. Kai ji susidomėjo iškastinėmis fosilinėmis žuvų liekanomis ir ėmėjas tirti, tose apylinkėse tekdavę apsilankyti ne kartą, tada ji išvaikščiojusi visą upelio pakrantę. V. Karatajūtė-Talimaa daug metų kaupė šių iškasenų kolekciją, kuri vėliau atsidūrė Vilniaus universiteto paleontologijos muziejuje. Pasak mokslininkės, šie atradimai ne tik "aprašyti biologinėje literatūroje, tačiau yra žinomi visame pasaulyje. „Ukmergiškiai gali drąsiai didžiuotis, kad Ukmergė ir jos apylinkės yra labai garsūs objektai", - dėstė V. Karatajūtė-Talimaa.

„Portretuose" taip pat aprašyta O. Zinkevičiūtė-Kondratienė kalbėjo apie savo aistrą po mikroskopu tyrinėti žiedadulkes. Pagal jas nustačius augalo rūšį, galima žinoti, koks Lietuvoje buvęs klimatas. Nagrinėdama žemės ir smėlio ruošiniuose išlikusias žiedadulkes, ji mėgino atkurti praeities augalijos sudėtį, raidos pobūdį, nustatyti sluoksnių geologinį amžių. Anot jos, kiekvieno augalo žiedadulkė pasakoja apie augalo rūšį, o iš augalijos sudėties galima spręsti ir apie nuosėdų susidarymo metu buvusias gamtines sąlygas. Šie duomenys, O. Zinkevičiūtės-Kondratienės teigimu, padeda išaiškinti ledynmečių ir tarpledynmečių skaičių. Lietuvoje jai pavyko nustatyti tris šiltus tarpledynmečius. Lietuviškais vardais atšilimo laikotarpius pavadinusi mokslininke pasakojo, kad kiekvieno jų metu buvusi skirtinga miško sudėtis - būta, kai miškai buvę skroblų, kai plačialapių, kai ąžuolynų, liepynų...
Susitikimo metu savo veikią trumpai pristatė krepšininkė R. Valentienė, sporto mokytojas R. Vadapalas, kalbėjo A. Burokas, R. P. Šaulys. Knygos rengėjams padėkos žodžius tarė Seimo narys Kazys Grybauskas, Ukmergės literatų vadovė mokytoja Rita Gelūnienė, režisierius Vytautas Česnaitis.

Renginyje pastebėta, jog „Portretai" - tai vienas pavyzdžių, kai žmonės ne teritoriniu principu, o savo darbais, žiūra ir raiška geba sukurti atskiro mąstymo bendruomenę. Anot svečių, knyga turi išliekamąją vertę - ir po pusės amžiaus ją į rankas galės paimti ir paskaityti studentai, bendruomenės nariai, bendraminčiai...

Renginį vedė Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė Rasa Griškevičienė, svečiams koncertavo Meno mokyklos muzikos skyriaus mergaičių ansamblis, vadovaujamas Dalios Sližytės, koncertmeisterė - Audra Bernadišienė.
Leidinys „Portretai: Ukmergės krašto žmonės" iliustruotas Dainiaus Vyto, L. Ežerskytės, Melanijos Širvienės bei straipsnių herojų asmeninių archyvų nuotraukomis. Knygos viršeliai papuošti dailininko Eugenijaus Kulviečio tapybos darbu (Autoportretas) bei dailininko Viktoro Česnuičio tapybos darbu „Katinas. Iš vaikystės..." bei skulptoriaus Virginijaus Žulio bareljefu „Vilko merga". Knygą maketavo Mindaugas Tarulis, korektūrą skaitė Danutė Tarulienė, išspausdino UAB „Ukmergės spaustuvė". Leidinį „Portretai: Ukmergės krašto žmonės" galima įsigyti knygynuose Ukmergėje.

Melanijos Širvienės nuotraukos.