Ukmergės kultūros puslapiai

Vasario 27-28 dienomis Ukmergės kultūros centre vyko VII-asis kamerinių teatrų festivalis „Camera obscura“. Jo metu parodyti septyni spektakliai.

Festivalis pradėtas teatro „Ramūno ateljė“ komišku A. Čechovo sukurtu monologu „Apie tabako žalą“. Režisierius ir aktorius - Ramūnas Abukevičius. Spektaklis vyko Kambario teatro patalpose. Pasak festivalio organizatoriaus, rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Juliaus Zarecko, R. Abukevičius „puikiai“ pradėjo festivalį, žodžiui „puikiai“ suteikdamas tikrąją prasmę.

Antrąją dieną žiūrovai matė Ukmergės kultūros centro Kambario teatro spektaklį - L. Babanskio „Mėlynojo šuns akys“ pagal G. G. Markeso apsakymą. Režisierius J. Zareckas vaidinimui pasirinko erdvę po didžiąja scena. Spektaklyje atskleidžiama nereali sapnų erdvė ir logika. Balta ir sterili scenografija, muzika ir prieblanda kuria sapnišką atmosferą, kurioje tarsi somnambulai savo erotines vizijas, sumišusias su realaus gyvenimo rutina, atskleidžia vyras ir moteris.

Scenoje - ukmergiškių sukurtas spektaklis „Mėlynojo šuns akys“.

Trys garso, muzikos ir judesio performansai

Menų sintezės judėjimas „Sintezija“ festivalio metu pristatė du darbus, kurių pirmasis, pavadinimu „in virus“, apibūdintas kaip „poetinis elektroninis judesio spektaklis“, o antrasis „dega: žemė“ įvardintas „audio: video: poezijos spektakliu“. Abiejų šių darbų režisierius - Andrius Pulkauninkas.

„in virus“, pasak kolektyvo, yra įkvėptas Šiauliuose vykstančio festivalio „Virus“. Performanso metu A. Biliūnaitės tekstas, kad ir koks prasmingas bebūtų, didelės įtaigos neturėjo ir neatsiskleidė visu savo grožiu, nes jo beveik nesigirdėjo. Tas pats su V. Dieninio garsu. Šį kartą elektronika ne talkino, o trukdė. Garsas su traškesių priemaišomis ir tekstas, sklindąs iš kompiuterio kolonėlės, neužpildė nedidelės teatro „63 kėdės“ erdvės ir žiūrovai, norintys įsigilinti į žodžius, turėjo įtempti klausą arba tiesiog atsisakyti šios poetinės spektaklio dalies ir stebėti reginį - VU kinetinio teatro šokį.

Audio: video: poezijos spektaklis „dega: žemė“ buvo kur kas prasmingesnis. Gal todėl, kad J. Žėko tekstas ir S. Cyplakov‘o garsas šį kartą buvo girdimi ir suprantami ne tik patiems atlikėjams, bet ir publikai. Įdomiai scenos erdvę užpildė J. Tertelio kurtas vaizdas. Tiesa, videoprojekcijos dabar jau nebėra kokia nors neįtikėtina inovacija, modernumu pribloškianti publiką, tačiau tai puiki galimybė išreikšti papildomas prasmes ar išryškinti akcentus.

Abu menų sintezės judėjimo „Sintezija“ darbai greičiau atitinka performanso sąvoką, 10 minučių trukmės blaškymąsi scenoje vadinti spektakliais ne visai dera net ir moderniojo teatro atstovams.

A. Pulkauninko kinetinė trupė iš Vilniaus didžiojoje salėje parodė jo paties režisuotą judesio spektaklį „Ginochondrija“, kuris buvo tarsi dviejų Menų sintezės judėjimo „Sintezija“ darbų tąsa, tik jau daug prasmingesnė ir kokybiškesnė.

Svečias iš Prancūzijos

Festivalyje viešėjo svečias iš Prancūzijos. Tai „Luciole“ teatras, į Ukmergę atvežęs režisieriaus A. Cornuet sukurtą monospektaklį - D. Penako „Merci“ („Ačiū“). Didžiosios scenos erdvėje monospektaklį vaidino J. M. Combelles. Nors prancūzų kalba Lietuvoje nėra populiari ir nedaug kas ją supranta, žiūrovų prisirinko pilna salė. Įdomu tai, kad J. M. Combelles, šiek tiek paimprovizuodamas ir į tekstą įterpdamas angliškų ir net lietuviškų žodžių, sugebėjo užmegzti betarpišką ryšį su publiką ir net ją prakalbinti. Po vaidinimo žiūrovai galėjo užduoti klausimų aktoriui, ir iš diskusijos paaiškėjo, kad dauguma susirinkusiųjų, net ir nemokėdami prancūzų kalbos, puikiai suprato spektaklį ir užkoduotus simbolius.

Didžiosios scenos erdvėje monospektaklį vaidino J. M. Combelles.

Auganti jauna trupė

Festivalį užbaigė svečiai iš Kauno. Tai teatras „JOT“, antrus metus viešintis Ukmergės festivalyje. Šį kartą jauni aktoriai Kambario teatro studijoje, kuri, beje, prisirinko sausakimša, vaidino S. Mrozek pjesę „Vasaros diena“. Tenka pripažinti, kad per metus jaunieji aktoriai ūgtelėjo meistriškumu, tapo solidesni ir jų spektaklis paliko kuo puikiausius įspūdžius.

Gryninamas žanras

Šių metų festivalio programa, galima sakyti, buvo sutalpinta į vieną dieną. Pasak organizatoriaus J. Zarecko, tokio ir būta pradinio sumanymo, tik paskutinius dvejus metus festivalis vyko dvi dienas, tačiau tai vargino tiek dalyvius, tiek organizatorius, tiek ir žiūrovus. Šiemet festivalis išgrynintas žanrine prasme. Šiais metais nedalyvavo svečiai iš Rokiškio ir Latvijos. Pasak Kambario teatro režisieriaus, tai šiek tiek kitokio pobūdžio teatrai - latviai atstovauja liaudiškajai tradicijai, o rokiškiečiai - mėgėjų teatrui, todėl jie nepatenka į kamerinio teatro žanrą.

Festivalio dalyvius ir publiką, kaip ir kasmet, jungė neformali aplinka, bohemiška laisvė ir draugiškas bendravimas. Tai jauki šio renginio tradicija, suteikianti festivaliui savitą aurą.

D. Vyto nuotraukos

Šaltinis: "Gimtoji žemė" 2009 03 07