Ukmergės kultūros puslapiai

Užmerkit akis ir įsivaizduokit: rausvas dangus, violetiniai debesėliai, tarp tų debesėlių įsitaisęs geltonas katinas su žaliais taškeliais. Dar šiek tiek pasistengus, gal pavyks pamatyt ir angeliuką ant debesėlio sėdintį...

Taip žaismingai balandžio 8 d. Vaikų bibliotekoje prasidėjo susitikimas su pasakų kūrėja ir knygų iliustratore, dailininke Sigute Ach, dirbančia vienoje šaunioje sostinės leidykloje, pavadintoje „Nieko rimto“. Ir vaikai, ir tėveliai puikiai žino šitą leidyklą, kurios simbolis – linksma sparnuota karvutė, besišypsanti ne tik ant knygelių vaikams, bet ir čia leidžiamų atvirukų, kompaktinių plokštelių, reprodukcijų, spalvingų ženkliukų. Pasakodama apie savo leidyklą, viešnia šypsodamasi sakė, jog labai norėtų šitą sparnuotą simbolį su karvute iškelti aukštai virš stogo, kad visi iš toli ją regėtų ir šypsotųsi. Nes ši emblema tam ir sukurta, kad visiems keltų šypseną ir visus šildytų.

Gausiai į biblioteką susirinkusiems Dukstynos ir Užupio mokyklų vaikams dailininkė surengė nepaprastą spalvų, fantazijos ir svajonių pamoką, mokydama juos lieti spalvas, kurti pasakas ir svajoti. Sigutė prisipažino, jog ji visuomet piešia tai, ko norėtų, kad gyvenime taip ir nutiktų. „Čia toks mano svajojimo būdas“ – ko labai noriu, kas man labai patinka, tai atsispindi ir piešiniuose. Todėl visose mano knygelėse yra mažas namukas. Yra ežeras. Pagal seną lietuvių legendą, kai kurie ežerai – tai nukritę į žemę debesys... O kartais ant debesies ir mažas angeliukas sėdi, linksmai kojytėmis mataruodamas...“

Vaikams, žinoma, buvo labai smalsu sužinot, kodėl viešnios Sigutės tokia įdomi pavardė. Kodėl ji Ach? Dailininkė juokdamasi papasakojo, jog prieš dešimtį metų jos priežodis būdavo „Ach...“ Kalbėdama, ką nors pasakodama, jis vis atsidusdavo: „Ach...“ Draugai nejučia ją pačią ėmė taip vadinti. „Na, Sigute Ach, kas naujo?“ Todėl kai jai prireikė literatūrinio vardo, nieko kito ir nebeliko, kaip tik tapti Sigute Ach.

Tą dieną renginio dalyviai piešė kartu su dailininke ir dalinosi savo spalvotomis fantazijomis, drauge kūrė pasakėles, gerėjosi Sigutės knygomis ir atvirukais, išgirdo daug įdomaus apie leidyklą ir čia gimstančias spalvotas vaikiškas knygeles. Šis susitikimas – tai vienas iš Vaikų bibliotekos vykdomo projekto „Kas skaito – tas auga“ renginių. Projekto programoje – daug įdomių ir linksmų akcijų, užsiėmimų kūrybinėje studijoje „Ex libris“, literatūrinių susitikimų „Prie arbatos puodelio“. Prieš keletą dienų Vaikų literatūros skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Jolanta Žvirblytė, virtusi dailia Raudonkepuraite, kartu su kolege Rita Cmieliauskiene apsilankė vaikų lopšelyje-darželyje „Žiogelis“, kur buvo surengta akcija „Mano knygelės dar plonos“. Šį kartą Raudonkepuraitė savo krepšelyje vietoj pyragėlių ir puodynėlės sviesto atnešė vaikams didžiulį glėbį knygelių, kurias jie galės skaityti patys ar paprašyti auklėtojų. Bibliotekos projekte dalyvauja dvi darželinuku grupės – „Paukšteliai“ ir „Pagrandukai“ kartu su savo auklėtojomis Alma Mickuviene, Laimute Driukiene, Alvyra Budriene ir Lilija Žemaitukiene. Renginio metu vaikai klausėsi linksmų istorijų, patys sekė pasakas, o Raudonkepuraitės krepšelyje jų džiaugsmui slėpėsi dar ir maži zuikučiai – leidyklos „Nieko rimto“ dovana. Perskaitę knygutes, mažieji pažadėjo ir patys atbėgt į Vaikų biblioteką, kuri įsikūrusi visai šalia darželio. „Kol perskaitysim visas čia esančias knygeles, tai ir užaugt spėsim“, - linksmai klegėjo darželinukai, šventės metu gražiai įsitikinę: kas skaito, tas tikrai auga...

Melanijos Širvienės ir Ritos Cmieliauskienės nuotraukos.