Ukmergės kultūros puslapiai

Jau trečius metus iš eilės pirmasis gegužės šeštadienis skiriamas gatvės muzikai. Šiemet, gegužės 2 dieną visos Lietuvos miestų gatvės buvo kaip niekad muzikalios. Tradicine tampanti Andriaus Mamontovo organizuojama gatvės muzikos diena į daugiau kaip keturiasdešimties miestų gatves sukvietė visus: nuo profesionalių muzikantų iki savamokslių megėjų. Ukmergės miesto jaunimas taip pat atsiliepė į šį kvietimą.

Pagrindiniai gatvės muzikos dienos iniciatoriai mūsų mieste – „Šilo“ vidurinės mokyklos mokinys Martynas Nugaras, kuris prieš mėnesį, susisiekęs su „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ renginių organizatoriais, užregistravo ukmergiškius, ir dambrelistas Egidijus Darulis, telkiantis gabius, muzikalius jaunuolius. Pasak Martyno, ankstesniaisiais metais Ukmergės muzikantai taip pat dalyvaudavo gatvės muzikos dienoje Vilniuje ir pernai gimė patriotiška idėja, kad kitais metais (t. y. šiemet) būtų smagu surengti šventę savo mieste. Paskelbus išankstinę registraciją, daugiausiai registravosi pavieniai muzikantai ir tik dvi grupės. Renginyje grojo daugumai jau gerai žinomi muzikantai - Raminta Naujanytė, Mantas Butkus, Ernestas Lylous, M. Nugaras, Ukmergės jaunimo centro dambrelininkai, vadovaujami E. Darulio, Ukmergės muzikos mokyklos auklėtiniai. Be išankstinės registracijos aktyviai įsitraukė ir kiti muzikantai, neatstovaujantys jokioms mokykloms ar organizacijoms.

Muzikantai grojo visą dieną. Renginys prasidėjo antrą valandą dienos ir baigėsi tik apie devintą valandą vakaro. Iš pradžių išsibarstę nedidelėmis grupelėmis įvairiose miesto erdvėse, vakarėjant muzikantai susirinko į aikštę prie Ukmergės kultūros centro, kur be jokio iš anksto parengto repertuaro dainavo ir improvizavo visi, kas tik norėjo. Prisijungė ir iš Vilniaus grįžusios grupės. Susibūrus į vieną vietą, prisirinko ir daugiau žiūrovų. Martyno teigimu, gatvės muzikos dienos idėją – sukviesti visus muzikantus: tiek profesionalus, tiek mėgėjus, - į gatves, kad žmonės juos pamatytų ir išgirstų muziką, šiemet Ukmergėje pavyko įgyvendinti, todėl ir kitais metais nebebėgs į Vilnių, bet organizuos renginį savame mieste ir čia dovanos šventę praeiviams.


Arūnas ŽIEDELIS

Išėjus šeštadienį pasižvalgyti po miestą daugeliui praeivių užkliuvo iki tol nematytas gatvės muzikantų skaičius. Pačiame centre, Kęstučio aukštėje bei prie Kultūros rūmų būriavosi bent kelios grupelės. Dauguma grojo paprastomis akustinėmis gitaromis, nors kai kurie pasitelkė ir elektrinę techiką. Patikusiems muzikantams praeiviai čia pat aukojo pinigus. Nors daugelis grojančiųjų, kuriuos pavyko pakalbinti, teigė, kad daro tai ne dėl pinigų, visgi neslėpė, jog džiaugiasi, kai pro šalį einantis žmogus išgirsta ir įmeta bent keletą centų.

Aukota buvo nenoriai

Gatvės muzikantai anaiptol nesigyrė didelėm pinigų sumom. Paklausti, kodėl praeiviai taip mažai aukoja, kaip pagrindinę priežastį įvardijo mažą žmonių skaičių mieste, bei informacijos stoką. Daugelis žmonių nieko net nežinojo apie gatvės muzikos dieną. Miesto parke pakalbintos panelės džiaugėsi uždirbusios kelis litus per nepilną valandą, tačiau prisipažino, jog kol vienos jų grojo, kitos prašę praeivių paaukoti pinigų. Prie nepriklausomybės paminklo grojusi grupelė, kuri net pasitelkė elektrinę aparatūrą, pasiguodė, jog uždirbo vos keliolika litų, nors grojo ištisą pusdienį.

Aukojama ne dėl muzikos

Pasiėmę gitarą pabandėme su draugais padaryti menkutį tyrimą ir patikrinti, ar tikrai suaukotų pinigų kiekis priklauso nuo to, ar žmonės yra prašomi aukoti, ar ne. Rezultatai buvo daugiau nei įtikinami. Susidarė įspūdis, jog žmonės metė pinigus ne dėl muzikos, o dėl to, kad buvo prašomi taip daryti. Per pirmą pusvalandį, kurį praleidome tiesiog grodami gavome viso labo porą litų. Tuos pačius įmetė gerokai įšgėręs vyriškis, pasakodamas, jog jaunystėje taip pat grojo gatvėse. Po pertraukos grįžę grojome tas pačias dainas, taičiau jau ėmėme prašinėti žmonių, kad „aukotų gatvės muzikantams“. Tuomet per tą patį laiką užsidirbome jau kelioliką litų.

Nuotraukos S. Vasiliauskaitės