Ukmergės kultūros puslapiai

Rugpjūčio pabaigoje pasirodė 2-asis, papildytas knygelės „Girdžiu mūsų žingsnių aidą...“ leidimas. Šis, ganėtinai solidus (176 psl.), leidinys yra skirtas paskutinei Ukmergės pedagoginės mokyklos laidai. Knygos anotacijoje rašoma, jog tai: „Buvusių Ukmergės pedagoginės mokyklos dėstytojų ir moksleivių straipsniai apie 1938 m. įsteigtą ir iki 1957 m. gyvavusią Ukmergės mokytojų seminariją. Be archyvinių duomenų, leidinyje pateikiama įdomių ir vertingų prisiminimų apie šią Lietuvai 19 jaunųjų mokytojų laidų išugdžiusią ir ne vieną talentingą mokslininką, visuomenės veikėją davusią mokyklą.“ Jos sudarytojos – Birutė Vaitkienė, Aldona Čereškienė. Knygos tiražas nenurodytas, ją spausdino „BMK“, knygos išleidimą dalinai rėmė Ukmergės rajono savivaldybė.

Knyga yra sudaryta tarsi iš trijų dalių. Pradžioje, skirsnyje „Mūsų mažoji Alma Mater“, pateikiama trumpa mokyklos istorija, paminimi mokyklos vadovai, mokytojai, kai kurie mokiniai, čia patalpintas ir panašios struktūros išsamus, kvalifikuotas profesoriaus, habilituoto daktaro, buvusio mokyklos mokinio A. Ažubalio straipsnis. Kitame skirsnyje („Jie vedė mus pažinimo takais“) pristatomi arba prisistato patys mokyklos mokytojai, tačiau didžiąją jo dalį užima J. Aldonytės-Kalniūnienės straipsnis „Naktis be ryto Vilnijoje. 1920-1939 metai“ apie lietuvybės būklę lenkų okupuotame ir aneksuojamame Vilniaus krašte. Trečia, didžiausia, knygos dalis „Tai buvome mes“ yra skirta, paskutinės Ukmergės pedagoginės mokyklos paskutinės laidos „B“ grupės absolventų (tiksliau – absolvenčių) pasakojimams apie mokslus mokykloje ir po jo sekusius gyvenimo metus. Kai kurie tekstai, deja, parašyti jau ne pačių aprašomųjų. Knyga gausiai iliustruota, beveik kiekvienas knygoje prisistatantis ar pristatomas teksto autorius žvelgia į skaitytoją iš dabartinės ar laiko pagelsvintos nuotraukos.