Kovo 27-28 dienomis, paminint tarptautinę Teatro dieną, jaunatvišku entuziazmu pasitinkant artėjantį pavasarį, džiaugiantis vieni kitais ir visu pasauliu, vyko keturioliktoji vaikų ir jaunimo teatrų šventė „NENUORAMOS“.

Kas tai?

„NENUORAMOS“ - tai šventė be jokių komercinių ketinimų, tiesiog vaikai vaidina vaikams ir visi būna BE GALO LAIMINGI !

„NENUORAMOS“, bent taip šneka protingi žmonės, – labiausiai laukiamas pavasarinis festivalis, tradicinis ir savas, kuris neįvykti negali ir yra laukiamas, kaip yra laukiamos pirmos pavasario žibuoklės.

„NENUORAMŲ“, kaip ir kiekvieno kito festivalio svarbiausias privalumas – galimybė atsidėkoti jauniesiems artistams už repeticijose leidžiamą neįkainojamą jaunystės laisvalaikį, už vargą, triūsą, pastangas, emocijas, ašaras...

„NENUORAMOS“ – ŠAUNI, PUIKI ŠVENTĖ

O prasidėjo viskas iš vienos geros idėjos, jei tiksliau – iš ne mažiau geros minties surengti jaunimo teatrų festivalį. Idėja buvo sėkmingai įgyvendinta, o rezultatais mes labai džiaugėmės ir džiaugiamės, nes ir šių metų festivalyje buvo parodyti skirtingi, tačiau aukšto meninio lygio spektakliai... Štai tokie:

Joniškio teatras „BENDRAAMŽIAI“ (rež. R. Ripskienė) - „Paršiukų nuotykiai“,
Troškūnų teatras „MES“ (rež. J. Pupkienė) – „Vienos karalystės istorija“,
Kauno teatras „TEATRAPILIS“ (rež. A. Jankauskaitė) – „Pamoka“,
Ignalinos teatras „IKI“ (rež. J. Narbutaitienė) – „New pelenė“,
Jurbarko teatras „VAIVORYKŠTĖ“ (rež. B. Šneiderienė) – „Pilnatis“,
Plungės teatras „SAULA“ (rež. S. Matulienė, R. Matulis) – „Meilė, džiazas ir velnias“.

Ir truputis sustabdytų akimirkų iš šiemetinių „Nenuoramų“:

E. Darulio nuotraukos