Ukmergės kultūros puslapiai

Kovo 30 d. Ukmergės kultūros centre vyko dokumentinių filmų vakaras - vykdant kultūros centro programą "Kinas+" žiūrovai susitiko su dokumentinių filmų kūrėjais Julija ir Rimantu Gruodžiais bei naujausio jų filmo „Upė“ operatoriumi Viktoru Radajevu.

Prieš filmo "Upė" premjerą, buvo demonstruojami kiti J. ir R. Gruodžių filmai. Filmas „Pirtis“ filmuotas Vilniuje, prieš 15 metų. Ir tuomet čia nagrinėtos tos pačios problemos kaip ir šiandien – politika, pensijos, buitis. Filme „Šeimyna“ – vieniša, vienkiemyje gyvenanti moteris. Tačiau jos vienišumas sąlyginis – ji augina 60 kačių ir šunų. Gyvūnai visur, bet jie savo buvimu tarsi užpildo moters kasdienybę.

Filme „Kaliausė“ pasakojama apie nykstančias kaliauses kaimuose. Kažkada jos saugodavo laukus nuo šernų, kitų gyvūnų. Tačiau šiandien jų daroma vis mažiau. Todėl filmo autoriai, važiuodami traukiniu ir pamatę laukuose daug kaliausių, labai tuo susidomėjo, išlipo, susitiko su to kaimo gyventojais. Taip gimė filmas, kuriame labai paprastos kasdienybės detalės tarsi pakylėjamos iki tam tikrų kultūros tradicijų, papročių saugojimo tematikos.

2009 metais geriausiu pripažintas dokumentinis filmas „Upė“ pasakoja apie valdžios pamirštą kaimą – Jonavos rajone esančius Saleninkus. Iki artimiausios gyvenvietės keliu – 12 kilometrų. Todėl žmonės norėdami pasiekti parduotuvę, vaikai – mokyklą, pasirinko artimiausią maršrutą - keliasi per Nerį. Nes niekas nepasirūpino pastatyti tilto...

Pasak filmo kūrėjų, jie medžiagą filmui rinko-filmavo metus ir tris mėnesius. Tris - keturis mėnesius jie būvo įsikūrę kitoje upės pusėje. Ir tik tada, kai kaimo žmonės pradėjo domėtis kas čia daroma, ėmė žiūrėti į "filmuotojus" kaip į savus, filmo kūrėjai pasiryžo aplankyti kaimą, kurio gyventojai prieš kamerą tiesiog toliau gyveno savo gyvenimą, kalbėjo savo dialogus ir monologus.

Atsakydami į žiūrovų klausimus, autoriai pasakojo, kad bet kuriame Lietuvos kampelyje galima rasti tokių paprastai-gražių, kaip ir jų filmuose jau nufilmuoti, žmonių. Tačiau kai kuriuos prakalbinti pakankamai sudėtinga. Bet filmo kūrimas – ne vien žmogaus kalbinimas. Todėl filmą sukurti kartais trunka iki 3-5 metų. O kartais pradėjus kurti vieną filmą, išeina kitas. Tačiau kūrėjams patinka toks gyvenimas - gyventi kartu su filmų herojais.

Belieka pridurti, kad Rimanto ir Julijos filmai yra nepaprastai šilti, teigiantys meilę, kažkokiu stebuklingu būdu ryškiai nuspalvinantys įprastus kasdienybės vaizdus net ir tada, kai filmuojami beveik nespalvoti daiktai. Ukmergės žiūrovai turėjo puikią galimybę pamatyti tai kas įvardintina "meniniai filmai". Ir visai nesvarbu, kad jie - nevaidybiniai.

Autoriaus nuotraukoje: Rimantas ir Julija Gruodžiai, V. Radajevas

Šaltinis: www.vilkmerge.lt