Dar viena vasara nutolo, o iš laukų parėjo nauja duona. Artėjantį rudenį išduoda vėstančios rugpjūčio naktys. Mėnesio viduryje švenčiama labai graži Žolinės šventė. Bažnyčiose šią dieną minima Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė. Tokia proga į gimtinę sugrįžta pasisvečiuoti vaikai, anūkai, suvažiuoja giminaičiai, draugai. Žolinė – ypatinga šventė, kai žmogus po darbų stabteli, pakelia akis į dangaus žydrynę, dėkoja žemei už derlių ir visas gėrybes... Tuo metu, kai akys raibsta nuo darželio žolynų margumo, deltuviškiai visus - jaunus ir senus, esamus ir buvusius Deltuvos gyventojus, jų svečius sukviečia į miestelio šventę.

Rugpjūčio 8 d. miestelio bendruomenė sukvietė gražų būrį įvairių kartų rajono sporto entuziastų į Žolinės spartakiadą. Šiais metais dalyvavo komandos iš vienuolikos bendruomenių. Vieni atvyko išbandyti savo jėgas sporto rungtyse, kiti - pasidžiaugti už draugus ir pabendrauti.

Nuo seno lietuviai žinojo - mokėk darbus dirbti, bet mokėk ir švęsti. Šeštadienį (rugpjūčio 14 d.) deltuviškiai rinkosi į kraštiečių sueigą. Švč. Trejybės bažnyčioje už miestelio žmones buvo aukojamos šv. Mišios. Prie miestelio bendruomenės namų visą vakarą netilo muzika, smagi vakaronė neapsiėjo be liaudiškų šokių. Į sueigą susirinkusius kraštiečius linksmino liaudiškos muzikos kapelos - Deltuvos kultūros namų „Armona“ (vad. L. Lenčickienė) bei Jonavos rajono Liepių kaimo „Gija“ ( vad. N. Kukarinienė). L. Lenčickienė priminė Žolinės šventės tradicijas, ragino jų nepamiršti, skiepyti jaunimui. Vakaronės metu susirinkusieji žiūrėjo filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuoti Deltuvos miestelio vaizdai iš paukščio skrydžio, išpuoselėtos sodybos. Bendruomenės pirmininkė G. Sakalauskienė padėkojo gražiausių sodybų šeimininkams, įteikė jiems padėkas.

Gausus būrys deltuviškių ir svečių sekmadienį susirinko į Žolinių - Švč. Mergelės Marijos ėmimo dangun atlaidus. Klebonas G. Naudžiūnas pašventino į atlaidus susirinkusius vaikus, tikinčiųjų atsineštus žolynus, neseniai restauruotus bažnyčios vargonus, Deltuvos jaunimo atneštą miestelio vėliavą.

Deltuvos herbo etaloną sukūrė kraštietis dailininkas Albertas Gurskas. Jo idėją materializavo ir vėliavą pasiuvo dailininkė Regina Sipavičiūtė.

Herbo simboliais tapo netoli Deltuvos esančiame Obelių kapinyne archeologų rasti plačiaašmeniai kovos kirviai. Jie mena senąsias kovas, sudėtingą valstybės kūrimosi etapą, kuriame Deltuvos žemė vaidino nemažą vaidmenį.

Herbui pasirinktos dvi spalvos - raudona, simbolizuojanti narsą, pralietą kraują, ir balta - sidabro spalva, reiškianti dorą, turtą ir krašto žmonių dvasingumą.

Po atlaidų visi buvo pakviesti į šventinį koncertą. Nuostabias giesmes ir dainas dovanojo Ukmergės kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Cantilena“ (vad. D. Petrikienė). Ir nors Žolinių saulė šiais metais buvo ypač karšta, Ukmergės muzikos mokyklos pučiamųjų orkestro (vad. R. Kamarauskas) atliekamos linksmos melodijos visus išviliojo į bažnyčios šventorių.

Šventės organizatoriai - Deltuvos seniūnija, bendruomenė ir kultūros namai dėkoja AB "Rokiškio sūris" filialui "Ukmergės pieninė", UAB „Rovada“, UAB „Pirmagra“, ūkininkams Z. Sedleckui, S. Stimburiui, M. Sakalauskui, Ukmergės rajono savivaldybei parėmusiems šią gražią deltuviškių tradiciją. Nuoširdžiausius padėkos žodžius tariame Deltuvos kultūros almanacho „Eskizai“ kūrėjams ir jų redaktoriui Vytautui Česnaičiui už Deltuvos žemės 790 - mečiui dovanotą kultūros almanacho numerį.

Autorės nuotraukos