Ukmergės kultūros puslapiai

Rugpjūčio 15 d. Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Kraštotyros skaitykloje atidaryta dokumentų paroda „Pabaisko praeities eskizai“, skirta Pabaisko mūšio 575 metų sukakčiai.

Pabaisko gyvenvietė labai sena, ją išgarsino 1435 metų rugpjūčio 30 dieną šalia Žirn ajos ežero ir to paties pavadinimo upelio vykęs mūšis. Buvo praėjęs ketvirtis amžiaus po garsaus Žalgirio mūšio ir vos penkeri metai po Vytauto Didžio mirties. Kruviname mūšyje susikovė artimų giminių – Jogailos sūnaus Švitrigailos ir Vytauto brolio Žygimanto kariuomenės. Švitrigaila, tapęs didžiuoju kunigaikščiu, bandė tęsti Vytauto pradėtą nepriklausomą nuo Lenkijos politiką, tačiau lenkų ponų iniciatyva 1432 m. buvo nušalintas nuo sosto, į jo vietą pasodintas Vytauto brolis Žygimantas Kęstutaitis, siekęs labiau suartėti su Lenkija. Ambicingasis Švitrigaila sutelkęs didelę savo šalininkų kariuomenę, į kurią buvo pakviesti Livonijos ordino riteriai ir rusų pulkai, panoro ginklu atsiimti valdžią. Žygimanto kariuomenės pagrindą sudarė lietuvių, žemaičių, lenkų kariai. Kruviną mūšį laimėjo Žygimanto šalininkai. Švitrigaila su savo riteriais pabėgo į Polocką. Kai kurie istorikai mano, kad brolžudiškas Pabaisko mūšis, kuriame dalyvavo apie 60 tūkstančių abiejų pusių karių, buvo Lietuvos ir Lenkijos valstybės šimtamečio žlugimo pradžia.

Parodos lankytojams pateikiama daugiau kaip 20 įvairių laikotarpių, įvairių autorių leidinių, kuriuose nušviečiamas Pabaisko mūšis, dar vadinamas Ukmergės ar Šventosios mūšiu. Čia surasime 1936 m. A.Šapokos redaguotos „Lietuvos istorijos“ fotografuotinį leidimą, Vandos Daugirdaitės-Sruogienės, Broniaus Makausko, Edvardo Gudavičiaus bei kitų autorių rašytos „Lietuvos istorijos“ leidimus. Daktaras Jonas Matusas Pabaisko mūšiui paskyrė savo habilitacinį darbą „Švitrigaila – Lietuvos didysis kunigaikštis. Ukmergės kautynės“. Bronius Dundulis istorines Pabaisko mūšio peripetijas analizuoja savo knygoje „Lietuvos kova dėl valstybinio savarankiškumo XV amžiuje“, vertas dėmesio ir profesoriaus Igno Jonyno straipsnis „Eskizų“ almanache „Kautynių ties Ukmerge pasekmės“ (2004 m. 14 Nr.). Leidinyje „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 metais“ pasakojama apie Pabaisko mūšio vietos archeologinius žvalgymus, dabarties žvilgsniu šią vietovę vertina žurnalistas Algimantas Semaška knygoje „Lietuvos keliais: turisto žinynas“, užsukti į Pabaiską kviečia kelionių vadovas po Lietuvą „Amžių sandūroje“.

Nemažai dėmesio parodoje skiriama ir Pabaisko Švč.Trejybės bažnyčiai, kuri buvo pastatyta XIX amžiaus pradžioje, minint 400 metų sukaktį nuo Žygimanto kariuomenės pergalės prieš Livonijos ordiną. Su bažnyčios istorija, čia vykstančiais atlaidais supažindina Kazio Misiaus „Lietuvos katalikų bažnyčios žinynas“, Roberto Gedvydo Skrinsko knyga „Piligrimo vadovas: po stebuklingas Marijos vietas“. Kultūros paminklų enciklopedija informuoja, jog Pabaisko bažnyčios vargonai vieni vertingiausių vėlyvojo baroko mažųjų vargonų Lietuvoje, o iš ukmergiškės pedagogės Daivos Sinkevičienės knygelės „Už baznyčios durų“ sužinosime apie čia esantį vertingą liturginės dekoratyviosios dailės paminklą - XVIII a. monstranciją, praėjusių šimtmečių molbertinės tapybos kūrinius „Marija Sopulingoji“, „Šv.Juozapas“, „Šv.Jurgis“, „Nežinomo vyskupo portretas“ bei kitas istorines relikvijas.

Seniausius laikus menantis parodos eksponatas – Stasio Keblo leidinys „Mūšis ties Vilkmerge“, išleistas 1931 metais. Tai istorinio penkių veiksmų veikalo kopija, atkeliavusi į Ukmergę iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Šalia šio leidinio parodoje eksponuojama ir neseniai išleista vepriškio literato Antano Šimatonio knyga „Ką byloja senovė“, kurioje publikuojama istorinė sakmė „Pabaisko mūšis“.

Melanijos Širvienės nuotrauka.