Spalio 9 d., „talkinant“ gražiai rudeniškai saulutei, miesto centre šurmuliavo mugė. Organizatoriai – Ukmergės kultūros centras ją įvardino „tradicine miesto muge“, siekiant atgaivinti ir įprasminti istorinę tradiciją – XIX a. spalio pradžioje Ukmergėje vykdavo Angelų sargų mugė. Į renginį atvyko ne tik gausus būrys prekeivių, siūliusių įvairius amatininkiškus dirbinius, namudinius maisto produktus, suvenyrus ar sodinukus, bet ir r ajono kaimo bendruomenių atstovai, bandę privilioti pirkėjus savo pagamintais dirbiniais bei skanėstais. Jiems tai buvo lyg ir nemokamas „poligonas“ kur jie galėjo išbandyti savo amatininkiškumo ir verslumo įgūdžius. Nemažai prie šios „procės“ prisidėjo ir Ukmergės krašto bendruomenių sąjunga, nemenką dėmesį skirianti būtent šioms bendruomenių iniciatyvoms, skatinanti jas. Savo puoselėjamus ir propaguojamus amatus demonstravo ir Kultūros centro filialų darbuotojai. Džiugu, kad ir jie po truputį mokosi „žaisti“ pagal rinkos ekonomikos taisykles – mugėje jie ne tik rodė kaip dirbo senoliai, bet ir siūlė įvairius savo dirbinius-dirbinėlius. Siesikiškis K. Motiejūnas, talentingai suvaidinęs mugės „ubagą“ įrodė, kad elgetavimas gali būti tikrai pelninga verslo rūšis, žinia, tik tada, kai tokio tipo „verslininkų“ ne itin gausu... Savo „gerbėjus“ vėl užganėdino taujėniškiai siūlę savo nuostabią žirnių košę, jų pėdomis seka siesikiškiai, virę skanią žuvienę.

Nemenko žiūrovų dėmesio nusipelnė ir Ukmergės sporto centro surengtos „muginės“ sporto varžybos. Jų dalyviai galėjo kilnoti 35 kilogramus sveriantį moliūgą, mėtyti batą, laipioti prizų į stulpą. Vietoje „gimusios“ komandos įnirtingai varžėsi traukdamos virvę...

Kad pardavėjų-pirkėjų derybos nebūtų vieninteliai mugėje sklindantys garsai, tarpe mugėn susirinkusių žmonių vaikščiojo įvairiais instrumentais griežiantys muzikantai, o nuolatinės panašių renginių vedančiosios Dedienytė ir Agotėlė (R. Graužinienė ir V. Mulevičiūtė-Sabaliauskienė) gražiai jiems „turavojo“ ir visokias mugės naujienas „riktavojo“. Jos fiksavo ir šiųmečio derliaus rekordus – svėrė įvairias daržoves, rodė jas mugės žiūrovams. Tikrai įspūdingas buvo, virš 85 kilogramų svėręs, Technologijų ir verslo mokyklos į mugę atgabentas moliūgas, apie 4 kilogramus svėrė siesikiškių atgabentas grybas...

Šventė baigėsi simbolinių, tautines tradicijas primenančių šiaudinių vartų sudeginimu.

G. Tušienės nuotraukos.