Lapkričio 13 d. Ukmergės kultūros centre tęsėsi kamerinių teatrų ir performansų festivalis „Camera obscura“. Festivalio renginiai darniai įsiliejo į tą dieną gausiai „dribtelėjusių“ kultūrinių įvykių gretą.

Pirmiausiai buvo parodytas neįmantrus performansas, kuris, jos kūrėjų pageidavimu, tebuvo įvardintas kaip „neveiksmo ir tylos“. Gal tai tebuvo raktas į tam tikrą „antitelevizinę“ performanso tematiką, nes „neveiksmo ir tylos“ pačiame performanso atlikime nebuvo daug. Performansą atliko Ukmergės kultūros centro šiuolaikinio šokio grupės „Arabeska“ šokėjai, pati jo idėja ir plastinė struktūra – kolektyvinis kultūros centro žmonių darbas.

Vakarėjant, į kultūros centro šokių salėje įrengtą improvizuotą sceną išėjo Pasvalio kultūros centro šokio teatro „Tango end“ aktoriai. Pasvališkiai parodė režisierės Astos Liukpetrienės spektaklį „...Arba Aš...“, pastatyta A. Baricco romano „Šilkas“ motyvais. Kaip ir pats literatūrinis kūrinys, spektaklio tekstinė fabula – jautriai minimalistinė, išdėliota tarsi punktyrais. Spektaklio kūrėjai pagrindinį dėmesį sutelkė į scenoje dirbančių žmonių judesio plastiką, veiksmą tarsi iliustruojant šokiu arba šokio judesiais (choreografas – teatro vadovas Sigitas Repšys). Svaigi prietema, efemeriškas apšvietimas, nuolatinis plastiškas judėjimas scenoje, poetiški tekstų intarpai tarsi įtraukė spektaklio žiūrovus į savotišką transą – maždaug 50-ies minučių trukmės spektaklis „praskriejo“ akimirksniu.... Žiūrovai galėjo įsitikinti, kad neveltui „...Arba Aš...“ buvo pripažintas geriausiu 2008 metų mėgėjų teatro spektakliu ir pelnė Lietuvos liaudies kultūros centro prestižinę „Aukso paukštės“ nominaciją. Spektaklyje vaidino patys režisierė ir choreografas bei Ineta Pocevičiūtė ir Jonas Mulevičius. Garso operatorius Evaldas Kondrotas, šviesos - Virgis B rasas.

Šį festivalio etapą užbaigė Alytaus miesto teatro audiovizualinis spektaklis „Kainas ir Abelis. Kasdienė mirtis“. Šis, tik prieš metus „gimęs“, neypatingai dažnai rodomas, minimalus savo forma, bet maksimalus turiniu alytiškių kūrinys buvo puikus ir galingas scenos meno akordas, tikrai papuošęs festivalį. Biblijoje aprašytos tiesos, videomenas, O. Milašiaus poezija, aktorių Onos Gudaitytės, Jono Gaižausko ir Tomo Kunčino darbas scenoje „susilydė“ į puikią, vaidybinę erdvę ir žiūrovų širdis užvaldžiusią, visumą. Spektaklį režisavo Loreta Liausaitė, videoprojekcijos autorius – Vytautas Stanionis, kompozitorius – Eugenijus Kanevičius. Spektaklio sukūrimą 2009 metais parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Dainiaus Vyto, Gražvydos Tušienės ir Alytaus miesto teatro nuotraukos