...pirmasis atlikėjas, pseudonimu BRŪZGYNAI (Armantas Gečiauskas, Jonava), muzikinio pasirodymo pradžioje pasiūlė užsimerkti, nes turėtų pakakti šviesos, kurią žiūrovai matys savo sielose, antrasis - TOBIAS FAAR (Žydrūnas Mačiulis, Kaunas), prieš pradėdamas sekančią programą, paminėjo, kad išgirsime visiškai beprasmišką muzika, kurios metu, savo sielose turėtume pajusti beprasmybę...

Tokiais, gan skirtingais prisistatymais buvo pradėti ambient (ang. atmosferinės) krypties elektroninės muzikos seansai, įvardinti tamsos ir garso instaliacija „Beprasmybės sielos“, šiek tiek paslaptingoje patalpoje juodomis sienomis - Ukmergės kultūros centro Kambario teatre. Žodis „seansai“ gan neblogai nusako šio renginio atmosferą. Gūdų vasario pradžios penktadienio vakarą, kuklus publikos kiekis sugūžėjo į jokiomis iškabomis nepažymėtą, it pogrindinę erdvę. Daugiau nei valandą, savo juslėmis buvo galima siurbti chaotiškus ir harmoningus, raminančius ir šiurpinančius grasų fontanus.

Pirmasis muzikos/garsų pateikimas – BRŪZGYNAI, buvo atliekamas gan sudėtinga mišria technika, su daugybe prietaisų, pultų, bei kitų daiktų. Pasirodymui buvo naudojami ne tik elektroniniai garsai, leidžiami iš kompiuterio ar generuojami kitais prietaisais, bet buvo įterpiami ir gyvi garsai. Antrasis atlikėjas – TOBIAS FAAR, pateikęs kiek lengvesnį, tačiau taip pat savotišką garsų spektaklį, buvo apsišarvavęs tik kompiuteriu ir programine įranga. Gerokai skyrėsi ir jų „muzikinės tonacijos“: Armantas „užgriuvo“ klausytoją galinga postindustrinio pasaulio garsų lavina, Žydrūnas gi atvėrė kosminių erdvių begalybę ir šaltą tuštumą.

Elektroninė ambient krypties muzika (taip pat „noise“ arba eksperimentinė muzika), yra gan dažnas reiškinys įvaruose netradicinės/neformalios arba kitaip išskirtinės kultūros festivaliuose – tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Tokia muzika dažnai atliekama prieš arba po kitų stilių grupių/atlikėjų pasirodymų. Ambient tipo gyviems pasirodymams, bei įrašams būdingi ištisiniai, apie pusvalandį ar ilgiau trunkantys kūriniai. Muzika ir garsai nenutraukiamai veda klausytoją per besikeičiančios atmosferos nuotaikas, bei per skirtingą intensyvumą: čia garsėjantį ir tampantį vis chaotiškesniu, čia nuslūgstantį ir raminantį. Įvairūs skambesiai dažniausiai cikliškai kartojasi, po truputi transformuodamiesi, vietomis nutrūksta, vietomis papildomi ar pakeičiami kitais garsais - taip sukuriama graso ir jausmų atmosferą. Galima teigti, kad šios krypties muziką yra girdėję dauguma žmonių, nes ji labai dažnai naudojama kino arba televizijos filmų garso takeliuose, o ypatingai – dokumentikoje.

Atskiras tokios muzikos renginys, kaip ir šis, vykęs vasario 4 d., turi savo ypatingą, specifinį žavesį. Galima pamiršti bet kokias iki šiol girdėtas muzikos tradicijas pagrįstas muzikos instrumentais. Čia bet kokie daiktai skleidžiantys garsus, bei įrašų fragmentų kompozicijos, gali atverti plačią modernios muzikos ir garsų pasaulio kalbą... Pavydėkite, nebuvę.

Nuotraukos tik tokios.

Šiam turiniui kometarai išjungti.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau