Kovo 4-6 d. Vilniuje šurmuliavo „Kaziukas“ – Lietuvos globėjui šv. Kazimierui dedikuota tradicinė Vilniaus miesto mugė, dabartyje išaugusi į visos Lietuvos (o gal jau ir viso Europos šiaurės-rytų regiono) kultūrinį ir komercinį įvykį. Šiųdieniai Vilniaus valdovai, siekdami, kad šis, amžius kauptas, mugės šlovės garsas neprisloptų, bando mugės metu prasimanyti visokiausių įdomybių, kad joje apsilankę vilniečiai ir atvykėliai iš kitur matytų ne vien tik pirkėjus ir prekystalius... Viena iš tam pagelbstinčių idėjų – kviestis į Lietuvos sostinę ištisų šalies regionų kūrėjus, tuo užtikrinant gausų jų atvykimą bei ženklų Kaziuko mugės kultūrinės programos paįvairinimą. Kita vertus, tai leidžia ir patiems, toliau nuo Vilniaus įsikūrusiems kultūros ir meno žmonėms, atidžiau vieniems į kitus žvilgtelėti, dideliam būry kartu pasibūti...

Pernykščio „Kaziuko“ svečius – Dzūkijos žmones, šiemet pakeitė aukštaičiai, tad į mugę atvyko Jonavos, Anykščių, Utenos, Zarasų, Ignalinos, Rokiškio, Pakruojo, Kupiškio, Biržų, Panevėžio, Kėdainių, Širvintų, Kaišiadorių, Radviliškio, Joniškio, Visagino ir, žinoma, Ukmergės savivaldybių atstovai. O pati Kaziuko mugė tuo pačiu įgijo papildomą vardą – šiemet ji buvo vadinama dar ir „Aukštaičių dienomis“ Vilniuje. Organizatorių sprendimai lėmė, kad Ukmergės saviveiklininkams ir tautodailininkams „išpuolė“ pristatyti save pačioje mugės pradžioje – kovo 4 d. Pasirodė, kad tai visai nebloga diena - dar nevisiems sulėkus iš darbų ir pakampių, Rotušės aikštėje, kur ir „išsidėliojo“ įvairių Aukštaitijos savivaldybių prekystaliai, paviljonai ir stalai, buvo gana erdvu, nebuvo tradicinių mugės grūstynių, tad specialiai šiai progai pagamintos didelės ir pastebimos, ryškia atributika padabintos ukmergiškių palapinės buvo puikiai matomos iš tolo, traukė prie savęs žiūrovus, smalsuolius bei pirkėjus ir visų jų buvo ne taip jau mažai.

Ukmergiškių į sostinę sugužėjo netoli šimto: apie 20 tautodailininkų ir tradicinius amatus demonstruojančių kultūros darbuotojų, ansambliai „Dagilėlis“ ir „Klasika“, Kultūros centro Deltuvos filialo kaimo kapela „Armona“, „Katino Murklio“ lėlių teatras, tarptautiniam projektui „MENART“ specialiai susibūrę „muzikontai“ - Egidijus Darulis, Vilmantas Driukas, Vaidotas Žižys, Regina Zabielienė. Juos visus, ant senosios Vilniaus rotušės laiptų įkurdintoje pagrindinėje aikštės scenoje, „riktavojo“ ne tik Aukštaitijoje garsios Dėdienytė ir Agotėlė, o už dainuojančių ir šokančių nugarų vieni kitus keitė įvairūs Ukmergės krašto vaizdai – buvo rodomas Kęstučio Zabielos sukurtas filmas.

Ukmergiškių „turguje“ visi norintys galėjo paskanauti nuostabios taujėniškių virtos žirnienės, vepriškės žolininkės R. Šimonienės ant laužo virtos arbatos, pasižiūrėti kaip Lietuvos kryždirbių karalius R. Zinkevičius drožia angelą, D. Stimburienė lieja žvakes, E. Burkauskienė pina juostas, K. Darulienė siuva skudurines Onutes... O kur dar nuostabūs L. Dambrausko tekinti indai, R. Adomavičiūtės pintinės ir kiti pynimai, I. Kaselienės veltiniai, R. Žvirblienės mezginiai-siuviniai, V. Svalbono verbos ir sausų gėlių kompozicijos, smailialiežuvių kalvių iš Šešuolių „išminkytos“ geležies dirbiniai... Žodžiu, kai pasižvalgai, pasidairai į kaimynus, tai pasirodo, kad ne apie kokią tai „biednystę“, o apie mūsų krašto turtingumą kalbėti reikėtų.

Šalia tautodailininkų aplink laužą sustoję būriavosi ir Ukmergės karo istorijos klubo „1-as LDK Didžiojo Etmono pėstininkų regimentas“ kariai. Ryškios jų uniformų spalvos traukte traukė smalsuolius link savęs (dėl ko prekiaujantys ukmergiškiai tikrai nepyko). Klubo nariai ne tik vykdė savo reklaminę kampaniją – buvo dalinamos informacinės skrajutės apie birželio 26 d. vyksiančią 1812 m. Deltuvos kautynių inscenizacija, bet ir nori-nenori tapo Lietuvos istorijos propaguotojais - pasakojo apie jų rekonstruojamo pulko istoriją, jo dalyvavimą T. Kosciuškos sukilime, apskritai, apie paskutinius Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo metus. Klubo stoviniavimas ir marširavimas Rotušės aikštėje baigėsi gražiu ir daug fotoobjektyvų sutraukusiu „pulko“ išžygiavimu į Gedimino pilies kalną.

Ukmergiškiai „neapsiribojo“ Rotušės aikšte. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo atidaryta Liaudies meno paroda „Aukštaitijos Aukso vainikas“. Čia savo kūrybą pristatė penki „Aukso vainiko“ laureatai, tarp jų ir Rimantas Zinkevičius. O parodos atidarymo metu koncertavo folkloro ansamblis „Dagilėlis“ (vad. Jūratė Martinkutė). Šv. Kotrynos bažnyčioje, kartu su Pakruojo, Visagino bei Zarasų solistais ir ansambliais koncertavo kitas Jūratės vadovaujamas kolektyvas – mišrus vokalinis ansamblis „Klasika“. Čia vyko „Aukštaitijos žvaigždžių“ koncertas. Nepriklausomybės aikštėje įrengtoje scenoje spektaklį „Lapės gudrybės“ parodė Kultūros centro „Katino Murklio“ lėlių teatras (R. Graužinienė, S. Vasiliauskaitė bei teatro vadovė ir režisierė N. Kovarskienė).

Devyniose Vilniaus dailės galerijose eksponuotos Aukštaitijos profesionalių dailininkų parodos, taip įgyvendintas projektas „Vilnius – vartai į Aukštaitiją 2011“. Ukmergiškių dailininkų: Aušros Bartkutės, Egidijaus Darulio, Ievos Skauronės, Anatolijaus Stiško, Juliaus Zarecko tapybos darbai buvo eksponuojami „Arkos“ galerijoje, o Laimos Dzigaitės kompozicijos buvo pristatytos galerijoje „Kairė – dešinė“.

Tokia tad turininga ir apimli buvo ukmergiškių išvyka sostinėn. Na, o visus šios iškylos reikalus kelis mėnesius dėliojo ir derino Savivaldybės administracijos kultūros skyriaus darbuotojos V. Juozapavičiūtė ir L. Gerulskienė, o viską skaičiavo-perskaičiavo Kultūros centro direktorė R. Graužinienė.

E. Darulio nuotraukos