Ukmergės kultūros puslapiai

Vis dar žvarbią, bet saulėtą pavasario dieną – balandžio 10-ąją, gausus būrys dainuojančių žmonių - vokalinių kolektyvų narių iš įvairių Lietuvos vietų, susirinko įspūdingame Taujėnų dvare. Čia vyko jau vienuoliktąjį kartą rengiama šventė – konkursas „Šventosios gaida“, kurią tradiciškai organizuoja Ukmergės kultūros centras. „Ne dėl pinigų ir ne dėl to, kad neturi ką veikti, o dėl to, kad negali to nedaryti“ - taip šventės metu buvo apibūdintas kolektyvų ryžtas dalyvauti šioje didelėje ir gražioje šventėje.

Ištaigingoje dvaro rūmų menėje ansambliai dainavo be jokio įgarsinimo. Tai buvo tikrų, gyvų balsų koncertas. Visą dieną trukęs renginys iš jo dalyvių pareikalavo ne tik pasirengimo kuo geriau atlikti vokalinius kūrinius, bet ir kantrybės, atsidavimo...

Konkurse dalyvavę kolektyvai buvo suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas: kameriniai ansambliai (duetai, tercetai, kvartetai), bei – vokaliniai ansambliai (lygių balsų ir mišrūs nuo 5 iki 14 dalyvių). Kolektyvai, pagal konkurso nuostatus, atliko po tris pasirinktus kūrinius: liaudies dainą; originalią lietuvių kompozitoriaus dainą; užsienio kompozitoriaus dainą.

Renginio metu skambėjo įvairių šalių autorių ir kompozitorių kūriniai, lietuvių bei kitomis kalbomis. Glausta žanrinė specifika ir tradicijos, žinoma, lėmė panašumus kolektyvų programose, tačiau, tuo pačiu - nebuvo nei vieno kolektyvo, kuris neįneštų ar nepademonstruotų ko nors savito, ir vis kitaip įdomaus.

Širvintų rajono kultūros centro Čiobiškio filialo moterų vokalinis ansamblis išsiskyrė atlikę vieną kūrinį rusų kalba, dvelkiantį svajinga nuotaika. Palangos mišrus vokalinis ansamblis „Savo malonumui“ programą paįvairino savotiškų muzikos instrumentų garsais, įdomia, laisva kūrinių išraiška. Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Raskila“ stebino melancholiška liaudies daina ir solidžiu sceniniu įvaizdžiu – ilgomis juodomis sukniomis. Utenos rajono Sudeikių moterų vokalinis ansamblis „Sudeikiečių gaida“ praskaidrino šventę, žvaliai akomponuojant liaudiškiems instrumentams.

Žinoma, lieka daugybė nepaminėtų įdomių, savotiškų, vienaip ar kitaip stiprių detalių. Galima atkreipti dėmesį į tai, kad ir dainų temos buvo įvairios: vienos persismelkusios ilgaamžėmis tradicijomis (dainos apie gamtą, meilę, motyvus iš liaudies gyvenimo ir aplinkos), kitos – bandančios interpretuoti senus kūrinius ir pateikti su savitais ansamblių bruožais. Taip pat buvo ir šiuolaikiškų motyvų, pavyzdžiui – kūrinys laisvai žaidžiantis detalėmis iš kasdienybės - „Dainelė apie kavą“, kurį atliko Kazlų Rūdos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Medeinė“.

Nemažai šventėje skambėjusių kūrinių buvo atliekami visiškai be jokio instrumentinio akompanimento, tačiau, dalis kolektyvų repertuaro buvo pagyvinta pulsuojančia ir ritminga pianino muzika.

Pasibaigus konkurso dalyvių pasirodymams, belaukiant žiuri komisijos vertinimų, susirinkusiesiems grojo ir dainavo 1998 metų šventės laureatai - Jurbarko kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Verdenė“, už poros metų švęsiantis savo 30-ties metų jubiliejų! Į šventę Taujėnų dvare jurbarkiečiai pasikvietė kartu pasirodyti ir savo draugus – liaudiškos muzikos kapeliją „Mituva“, su kuriais atlikinėjo vis smagesnius kūrinius, raginančius publiką atsipalaiduoti – šokti ir šėlioti.

Po šio svečių pasirodymo, įvyko didelis ir įspūdingas netikėtumas. Kadangi komisija rinkdama ir ruošdama padėkas bei diplomus užtruko ilgiau nei buvo planavusi, jau kiek pavargę dalyviai ir svečiai turėjo kantrybės išbandymą. Visiem susėdus į žiūrovų vietas, o scenai likus tuščiai – kolektyvai vėl pradėjo dainuoti. Prisijungdami vieni prie kitų ir vis garsiau traukdami dainas - kolektyvai galiausiai sudarė grandioziškai didelį, įspūdingą ir neįtikėtinai darnų chorą. Buvo galima pamanyti, kad šie žmonės ilgą laiką ruošėsi ir repetavo kartu, nors iš tiesų tai buvo iš įvairiausių Lietuvos vietų susirinkusių kolektyvų ekspromtas. Komisija vis nesirodė, todėl pakili bendro dainavimo scena tesėsi dar ilgą laiką – vis labiau įsiaudrinant, kiekvienam į visumą įliejant savo širdis, balsą ir talentą. Buvo atliekami įvairūs kūriniai – vieni subtilūs, savotiški, o kiti žinomi daugumai žmonių. Galiausiai atsirado netgi pradėjusių diriguoti šiam dideliam chorui. Buvo galima ironiškai pagalvoti – „neduok šiems žmonėms nuopelnų ar įvertinimų, o tik duok dainuoti“. O galiausiai sugrįžusi, taip pat daininga komisija paminėjo, kad tai, kas pabaigoje įvyko ir užsitęsė kaip dar vienas atskiras koncertas, gal būt buvo stipriau ir nuoširdžiau už visą prieš tai buvusią programą.

Bet kokiu atveju – abejingų likti negalėjo. Įvertinimų taip pat netrūko. Kolektyvai gavo padėkas, apdovanojimus ir diplomus. Prizines vietas pelnė kameriniai ansambliai: Širvintų moterų duetas, vadovė A.Burakovienė (3-ąją vietą); Varėnos kultūros centro mišrus kvartetas, vad. K.Breidokas (2-ąją vietą); Kupiškio kultūros centro moterų duetas, vad. N.Sankauskienė (1-ąją vietą). Vokalinių ansamblių kategorijoje: palangiškiai „Savo malonumui“, vad. E.Jucevičus (3-ąją vietą); Ukmergės kultūros centro moterų ansamblis „Cantilena“, vad. D.Petrikienė (2-ąją vietą); Ukmergės kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Klasika“, vad. J.Martinkutė (1-ąją vietą). Atskiras apdovanojimas pagal publikos balsavimus atiteko Ukmergės kultūros centro Taujėnų filialo mišriam kvartetui (vad. N. Janulienė).

Pagrindinis apdovanojimas – absoliučiai geriausio kolektyvo – atiteko Panevėžio raj. Miežiškių kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Raskila“, vad. L.Kairytė.

Autoriaus nuotraukos.

Daugiau nuotraukų: https://picasaweb.google.com/103328748629138085948/SventosiosGaida2011TaujenuDvare#