Taujėnuose - teatrų šventė "Klėtelė"
- Smulkiau
- Autorius Andrius VYŠNIAUSKAS
- Paskelbta: 2011 m. gegužės 15 d.
Žmonės skiriantys savo laisvalaikį mėgėjiškam teatrui, o taip pat jo gerbėjai, renginio svečiai ir visi kiti norintys atsipūsti nuo kasdienybės, sekmadienį, gegužės 15 d. susirinko ramioje ir jaukioje erdvėje – svirne prie Taujėnų dvaro rūmų. Čia vyko kas du metus rengiama rajono mėgėjų teatrų šventė – konkursas „Klėtelė“.

Šiųmetėje „Klėtelėje“ buvo parodyti penki vaidinimai, kuriuos atliko kolektyvai iš Taujėnų, Siesikų, Krikštėnų bei Veprių. Vaidinimuose vyravo temos apie žmonių tarpusavio santykius, šeimų, sutuoktinių, turtingų ir neturtingų žmonių dramos bei džiaugsmai. Kai kurie vaidinimai alsavo klojimo teatrų klasika, kiti buvo kiek modernizuoti, susieti su šiuolaikinio pasaulio detalėmis. Galima pastebėti, kad kiekvienas vaidinimas turėjo savo moralizuojančią pusę - parodančią kažką gero, teigiamo, primenančio apie svarbias, paprastas žmogiškas vertybes, pašiepiant įvairias ydas ir nedorybes.
Teatralų trupės, pasirodžiusios šventėje, labai įvairios: jose kuria ir silpnokai vaidinantys, ir tikrai stipriai bei įtaigiai įkūnijantys savo personažus, bet, be abejo, kiekvienas kolektyvas yra kažkuo savitas, kas atsispindėjo ir renginio metu. Vėlgi, reikia akcentuoti, kad visi pasirodę šventėje yra tik scenos mėgėjai.

Taujėnų „Bičiuliai“ (režisierė Laima Jančiauskaitė) parodė du atskirus vaidinimus. Pirmasis, kuris ir pradėjo šią šventę, buvo D.Čepauskaitės „Pupos“. Tai ironiškas vaidinimas apie ilgą laiką vedusius sutuoktinius, jau įpratusius prie nuolatinių barnių, nesutarimų, buitinių problemų bei retų darnos akimirkų. Staiga sutuoktiniai užstringa lifte ir niekaip negali iš jo išsilaisvinti, bei mano, kad pagalbos taip pat nesulauks. Iš pradžių, jie nusprendžia tiesiog palaukti ryto, tačiau ne už ilgo supranta, kad gal būt niekada nebeištrūks į laisvę ir gali tekti sulaukti savo mirties užstrigusiame lifte. Vyro ir moters pokalbiuose atsiranda temos apie mirtį, prisiminimai apie buvusias problemas, bei, žinoma, – prisiminimai apie geras akimirkas, apie judviejų santykių pradžią. Bene labiausiai abu nenorėjo, kad pirma mirtų kitas, nes tada tektų likti vienam. „Mirkime kartu, čia ir dabar“ - šaukė vyras praradęs viltį, bet kartu ir pakylėtai, sentimentaliai, netgi optimistiškai...

Siesikų teatras „Pantis“ (režisierė Valė Karaliūnienė), suvaidino S.Kapnio pjesę „Plutelė ir pelės“. Vaidinime rodomi šeimininkų ir samdinių bei šeimos narių tarpusavio santykiai. Tėvai, nenorintys savo vaikų atiduoti į poras „prasčiokams“, gina tokius žmones kuo toliau bei ieško kaip situaciją paversti savo naudai. Tuo tarpu - vaikai eina savo keliais, prieštarauja savo artimiesiems. Vaidinime vis įsiterpia netikėti personažai ir nutikimai, praskaidrinantys nuotaiką ir kažkiek suveliantys veikėjų gyvenimą.

Krikštėnų teatralų kolektyvas „Subatėlė“ (režisierė Stela Banišauskienė), su kūriniu „Afera“ ironiškai atskleidė dramą apie pažinčių agentūros „Paskutinė viltis ištekėti“ surengtą apgaulę, bandant sutuokti lietuvaitę su įsivaizduojamu Lenkijos turtuoliu. Ilgą laiką laukusi progos ištekėti mergina ruošėsi, džiaugėsi, bei kaip ir jos artimieji, naiviai tikėjo, kad jiems labai pasisekė. Iki pat paskutinių akimirkų, juokinant žiūrovus, įvairiausiais būdais buvo apgaudinėjami į aferą patekę žmonės. Iš naivuolių, aklai besivaikančių laimės ir materialių gėrybių, žinoma, buvo išviliota galybė pinigų. Jie netgi leido save surišti, patikėję, kad tai apmokymas, kaip reikia elgtis lėktuve, kai, anot apgavikų, – skris į Lenkiją, pas įsivaizduojamą turtuolį.

Veprių teatras „Palėpė“ (režisierė Rasa Šimonienė), parodė vaidinimą „Mama jau leido“. Tai dar viena drama apie ironiškus nesusipratimus, kurių dėka susipažįsta ir įsimyli du žmonės. Nesusipratimai vyksta nuo pat pradžių, ir kuo toliau, tuo labiau viską suvelia. Į svečius atėjusi mergina bendrauja su garsaus profesoriaus pagalbininku, galvodama kad tai pats profesorius. Profesoriaus žmona įtarinėja savo vyrą, nes galvoja, kad tai jis pats bendrauja su ta jauna mergina. Nors pats profesorius, norėdamas atsikratyti lankytojų, tiesiog buvo paprašęs savo pagalbininko, kad apsimestu tikruoju šeimininku. Dėl tokios nekaltos apgaulės susiklosto taip, jog per visą vaidinimą jo personažai ir toliau bendrauja ne su tais, su kuo jie mano. Skundžiamasi, grasinama ar priekaištaujama visai niekuo dėtiems žmonėms.

Antrasis Taujėnų teatro vaidinimas, parodytas šventės pabaigoje, - A. Tarasonio „Meilės eleksyras“, buvo vienas energingiausių ir laisviausių iš visų pasirodymų. Publiką juokino šmaikštūs personažai: senas kuprotas bankininkas ir jo oponentas – neturtingas, bet žvalus ir charizmatiškas studentas. Studentas buvo aistringai, iki apkvaitimo įsimylėjęs jauną panelę, kuri jau buvo pažadėta atiduoti bankininkui, už tai, kad pastarasis padėtų panelės tėvui išbristi iš finansinių negandų ir skolų. Atrodytų, kad tai įvairiausiose istorijose matyti ir girdėti motyvai, tačiau problemas spręsti sumanoma kiek fantastine priemone – meilės eleksyru. Panelės tėvas, norėdamas viską palenkti savo naudai, planuoja slapta įpilti dukrai stebuklingo eleksyro, ko pasėkoje, dukra turėtų pamilti seną turtingą bankininką, bet nebemėgti ir net imti nekęsti savo mylimo studento. Taujėnų teatro aktorių dėka, ši paini drama ir kebli jos situacija buvo paversta į smagų ir nuotaikingą vaidinimą. Aferos ir bandymai sukliudyti tikrai meilei – žinoma nepavyko, o eleksyras sumaišė galvą ne vienam žmogui.

Pertraukose tarp vaidinimų, susirinkusieji buvo kviečiami prie Taujėnų dvaro rūmų, kur gryname ore grojo Taujėnų kapela „Ratatita“ bei Siesikų kapela „Vieversa“. Po kiekvienos pertraukos, su nuteikiančiais ir įtraukiančiais „vaidybiškais“ pristatymais, į teatrą vėl kvietė renginio vedėjas Rolandas Janickas.
Belaukiant komisijos „nuosprendžio“, publikai buvo pristatyta įvairių istorijų ir liaudies anekdotų pasakotoja Anelė Stancikienė.
Šventės pabaigoje visi kolektyvai buvo šiltai pasveikinti ir apdovanoti padėkomis. Geriausiu buvo pripažintas Taujėnų spektaklis „Meilės eleksyras“, kuriam atiteko diplomas bei ypatingas, pereinamasis prizas – S. Nikitino drožta skulptūra.
Šventės nuotraukų albumas internete: https://picasaweb.google.com/103328748629138085948/Kletele2011
Nuotraukos autoriaus.