Tą gegužės 30-osios vakarą Kauno menininkų namų salė buvo sausakimša. Nešini gėlėmis kauniečiai, dažniausiai – menininkų gildijos atstovai, rinkosi į dizainerės Onutės Kujelienės kūrybos vakarą „Sugrįžau neišėjus...“, kurio metu buvo pristatytos dvi naujos autorės kurtų drabužių kolekcijos „Jaunystė“ ir „Paukščiai“. Tarp Kauno ir Ukmergės nuolat lyg bitutė zujančios rūbų kūrėjos paroda neatsitiktinai surengta artėjant Gedulo ir vilties dienai, paženklintai skaudžia 70 metų patirtimi ir netektimis. Kadaise, vos sulaukusi dviejų metukų, Onutė su mama ir dviem vyresnėmis sesutėmis buvo ištremta į Sibirą, į amžinojo įšalo žemę – Igarką, kur prabėgo ilgi ir sunkūs devyneri metai, o į Lietuvą mergaitę parvežė visiškai svetimi žmonės, mama liko Sibire.

Onutė prisimena: mokėsi ji Siesikų septynmetėje mokykloje, gyveno internate, o lietuviškai rašyti beveik nemokėjo. Mamai laiškus rašydavo lietuviškais žodžiais, bet rusiškomis raidėmis. Užtat piešti jai itin sekėsi, todėl mokytojai mergaitei patarė stoti į Kauno Stepo Žuko dailės technikumą. „Sužinojom, kad teks laikyti piešimo, tapybos, kompozicijos egzaminus, - prisimena Onutė. - Su piešimu, tapyba viskas aišku, o kas ta kompozicija – gal teks dainuoti, gal šokti?“ – šypsosi šiandieną dizainerė, prisiminusi tuos laikus. Sėkmingai įstojusi ir baigusi technikumą, jaunoji menininkė įsigijo dekoratyvinio dažymo specialybę, trejus metus dirboVilniuje, o po to sugrįžo į Kauną, kur įsidarbino drabužių modeliuotoja buitinio aptarnavimo įmonės „Vaivorykštė“ eksperimentiniame ceche.

Praeityje liko daug gražių renginių, įsimintinų parodų, nepamirštamų susitikimų su kolegomis ir kitais kuriančiais žmonėmis. 1990 metais pelnyta pirmoji vieta pirmą kartą surengtose Tarptautinėse mados dienose Taline. II laipsnio diplomas Onutei įteiktas 1993 metais už teatralizuotą drabužių kolekcijos „Vilnius, Sausio 13-oji“ pristatymą. Renginį vedęs Vytautas Kernagis tada pasiūlė atsisakyti tokio liūdno, skaudaus pavadinimo ir pavadinti ją „Atmintis“. Tais pačiais metais su šia kolekcija O.Kujelienė lankėsi avangardinės mados festivalyje Austrijoje, kur buvo surengti net du jos pristatymai. Vėliau gimė teminės drabužių kolekcijos „Mano Tėvynės įvardis“, „Išskridę paukščiai“, „Tremties atmintis“, su kuriomis O.Kujelienė apkeliavo daugelį Europos šalių, tris kartus demonstravo jas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Viešėdama Amerikoje, Onutė susižavėjo skiautiniais, vėliau Kaune kartu su kolege laima Kygaite įkūrė pirmąjį skiautinių klubą „Skiaučių menas“, kuriam pati vadovavo visą dešimtmetį.

„Mėgstu įvairias medžiagas – liną, šilką, vilną, ir man nereikia jokių eskizų, iškarpų ar sudėtingų kirpimų – viską darau iš akies“, - mielai dalijosi patirtimi dizainerė. – O skiautiniai – tai tik vienas epizodas mano kūryboje“.

Vakaro metu renginio dalyviai išvydo dvi spalvingas, jaunatviškas, žaismingų idėjų ir drąsių sprendimų į gyvenimą palydėtas meniškų rūbų kolekcijas „Jaunystė“ ir „Paukščiai“, kurias demonstravo Kauno Ugnės Karvelis gimnazijos šokio studijos bei Lietuvos Santarvės fondo mados teatro studijos atlikėjai. O.Kujelienės kurtais modeliais žiūrovai galėjo gerėtis ir Gintarės Mitalaitės vaizdo projekcijose, Danieliaus Karaliaus fotonuotraukose. Jaunųjų modelių pasirodymą scenoje lydėjo dambrelininko Egidijaus Darulio melodijos, žiūrovai labai šiltai sutiko kaunietį bardą Romą Naidzinavičių ir paukščių balsų atkūrėją Jasiuliškio socialinės globos namų atstovę Gražiną Gabrilavičienę.

Jaukios šilumos, nuoširdumo, gražių prisiminimų kupino šventinio vakaro metu Onutę Kujelienę sveikino ir visas būrys čia dalyvavusių ukmergiškių menininkų, kraštiečių, buvusių jaunystės draugų.

Karolinos Širvytės nuotraukos.