Ukmergėje šiai progai skirtas renginys vyko prie miesto piliakalnio. Šventę pradėjo nuo kalno nusileidusios vaidilutės. Jo papėdėje susirinkę žiūrovai klausėsi poezijos: prie uždegto aukuro eiles apie Lietuvą ir Ukmergę skaitė rajono literatai, Vlado Šlaito viešosios bibliotekos kolektyvas.

Lūkuriuojant devintos valandos vakaro, kai Lietuvoje pradėtas giedoti himnas, susirinkusieji dainavo lietuvių patriotines dainas.

Visus pasveikino ir puoselėti valstybingumą linkėjo rajono savivaldybės mero pavaduotojas Regimantas Baravykas. Į ukmergiškius kreipėsi Ukmergėje tądien viešėjęs ir renginyje dalyvavęs svečias iš Ukrainos Podolės Kameneco miesto Michailas Anosovas. Šį politiką, aktyvų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo įamžinimo ir išsaugojimo Ukrainoje organizatorių ir rėmėją, mūsų šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė yra apdovanojusi ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Ukraina laikoma viena pirmųjų valstybių, užmezgusi santykius su nepriklausoma Lietuva.

Devintą valandą vakaro iškilmingai nuskambėjo Tautiška giesmė. Lietuvos valstybės himnu tapusį patriotinį eilėraštį daugiau kaip prieš šimtą metų parašė lietuvių tautos atgimimo simboliu vadinamas Vincas Kudirka. Himną užkopę ant piliakalnio giedojo visi, atėję pagerbti savo Tėvynės, – suaugusieji ir vaikai. Ne vieno jų rankutėse plevėsavo lietuviška Trispalvė.

Šventę primins ant piliakalnio iš žolynų vainikų išdėliotas karaliaus Mindaugo simbolis. Tai – apverstą „M“ raidę primenantis ženklas su kryžiumi viršuje. Anot istorikų, apversta raidė reiškianti valdovo atsivertimą nuo pagonybės, o kryžius – Lietuvos krikštą.

Tautišką giesmę giedojo ne tik svetur gyvenantys mūsų tautiečiai. Prie šios iniciatyvos šiemet prisijungė atostogaujantieji užsienio kurortuose. Himnas skambėjo lietuvių pamėgtose atostogų šalyse – Turkijoje, Egipte, Graikijoje ir Bulgarijoje.

Be to, Tautiška giesmė pirmą kartą buvo giedama ir... danguje. Ji skambėjo užsakom ajame skrydyje vienos skrydžių bendrovės lėktuve, kuris 19.15 val. pakilo iš Dalamano miesto Turkijoje ir į Lietuvą parskraidino poilsiautojus.

Autorės nuotraukos.