Rugpjūčio 11 dieną sukako 85-eri metai, kai Želvoje gimė garsus šio krašto mokslininkas, Nobelio premijos laureatas, žydų kilmės profesorius Aaronas Klugas. Šia proga išvakarėse Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Kraštotyros skaitykloje atidaryta dokumentų paroda iš ciklo „Mažame miestelyje žmonės dideli“.

Iš čia eksponuojamų leidinių sužinosime, jog žymus mūsų kraštietis gimė Lozaro ir Bellos Klugų šeimoje, kuri vertėsi gyvulių auginimu ir prekyba, mokėsi balnų gamybos. Apie 1928 metus šeima emigravo į Pietų Afriką. Būsimasis mokslininkas augo ir mokėsi Tropikų Durbano mieste, vėliau Johanisburgo universitete studijavo medicinos mokslus, biochemiją, chemiją, dėstė Didžiosios Britanijos Kembridžo universitete, kur atliko mokslinius tabako mozaikinio viruso, kraujo hemoglobino tyrinėjimus, panaudodamas kompiuterines technologijas. 1982 metais už kristalografinės elektroninės mikroskopijos plėtrą ir atskirų biologijai svarbių struktūrų tyrimus fizikos mokslų daktarui Aaronui Klugui buvo įteikta Nobelio premija.

Atsiliepdamas į želviškės pedagogės ir kraštotyrininkės Zitos Kriaučiūninenės laišką, 2004 metais profesorius atsiuntė mokyklos muziejui savo knygelę su autografu, fotografiją ir kalbos, pasakytos teikiant jam Nobelio premiją, tekstą. Savo laiške želviškiams A.Klugas dėkojo gimtinės žmonėms už dėmesį ir pagarbą, priminęs, jog 2000 metais į Želvą buvo atvykęs jo jaunesnysis sūnus fizikas Davidas. Vyresnysis mokslininko sūnus Adamas – ekonomistas ir istorikas, žmona Liebe Bobrow – choreografė.

2005 metų rudenį Želvos miestelio centre, Dariaus ir Girėno aikštėje, Nobelio premijos laureatui Aaronui Klugui buvo atidengtas paminklas, kurio autorius – jaunas ir talentingas šio krašto skulptorius Vaidas Ramoška. Šis faktas buvo plačiai nušviestas ne tik rajono, bet ir šalies žiniasklaidoje. Tais pačiais metais pasirodė ir želviškių pedagogių Zitos Kriaučiūnienės bei Rasos Povylienės knygelė „Pasakojimai apie Želvą“, kurioje aprašyta ir garbiojo kraštiečio veikla, jo ryšiai su gimtine. Parodoje galima pavartyti ir 2009 metais minėtųjų autorių išleistą knygelę „Kai nebelieka net vardų...“, kurioje jos stengiasi praeiti žydų istorijos ir kultūros pėdsakais, mokyklos pedagogų kolektyvas dar 2003 metais yra parengęs pažintinį leidinuką „Kviečiame į Želvos vidurinės mokyklos muziejų“.

Daug įdomių faktų apie Aaroną Klugą parodos lankytojai suras ir Solomono Atamuko knygoje „Lietuvos žydų kelias“, žurnalisto Algimanto Semaškos knygose „Kelionių vadovas po Lietuvą“, „Kelionės iš Vilniaus“ bei „Lietuvos keliais“, spaudos leidiniuose „Mokslas ir gyvenimas“, „Mokslas ir technika“, „Atgimimas“, „Dialogas“, „Veidas“, „Lietuvos aidas“ bei kituose.

Melanijos Širvienės nuotraukos.