Sekmadienį Pabaiske vyko Šventosios-Pabaisko mūšio 576-ųjų metinių minėjimo iškilmės.

Visus susirinkusius pasveikino rajono mero pavaduotojas Regimantas Baravykas, Pabaisko seniūnijos seniūnas Gediminas Lapukas, Kauno Vilijampolės bendruomenės pirmininkas Aleksas Karalavičius.

Visi kalbėjusieji pabrėžė Pabaiske vykusių kovų svarbą. 1435 m. rugsėjo 1 dieną čia įvykęs mūšis Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje (LDK) tarp Jogailos brolio Švitrigailos, kurį rėmė kryžiuočiai, ir Vytauto brolio Žygimanto Kęstutaičio – didžiausias Lietuvos teritorijoje. Lemiamoms kautynėms kiekvienoje pusėje susitelkė po 30 tūkstančių karių. Švitrigailos kariuomenė buvo sumušta. Kovose žuvo apie 40000 tūkstančių karių. Šis mūšis lyginamas su Žalgirio mūšiu, kadangi čia buvo suduotas paskutinis triuškinantis smūgis Vokiečių ordinui.

Renginio atidarymo metu skambėjo Violetos Juozapavičiūtės, Kristinos Darulienės, Jolantos Gražulevičienės, Egidijaus Darulio kanklių, dambrelio muzika, atliekamos dainos.

Atvykusiųjų laukė turininga programa. Viso renginio metu vyko XIV-XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės amatų pristatymas (auksakalystės, knygrišystės, juostų vijimo, puodų žiedimo, peilių gamybos, pynimo). Amatus demonstravo amatininkų klubas „Dvaro meistrai“. Klubo sumontuotose palapinėse vyravo viduramžių dvasia, gal todėl amatininkai sulaukė ypatingo dėmesio. Klubas vienija 15 amatininkų, atstovaujančių 13 senųjų amatų: puodininkystę, koklių gamybą, knygrišystę, peiliadirbystę, juvelyriką, juostų pynimą ir vijimą, krepšių ir kitų reikmenų pynimą, verpimą, nėrimą kauline adata, siuvimą, siuvinėjimą, muilo gamybą ir aludarystę.

Kaip pasakojo pynėja Virginija Rimkutė, į klubą susibūrė restauratoriai, mokslininkai, kitų profesijų žmonės, rekonstruojantys viduramžių, renesanso ir ankstyvojo baroko LDK ir Vilniaus miesto kultūrą: amatus bei amatininkų gaminius.

Tai vienintelis amatininkų klubas Lietuvoje, kryptingai besiorientuojantis į dvarų amatų paveldą ir jo gaivinimą.

Mūšio lauke įvyko pirmasis Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio kariuomenių susirėmimas, taip pat Šventosios mūšio inscenizacija. Kovas demonstravo senovės baltų kovų brolija „Vilkatlakai“, Kauno karo istorijos klubas „Teutonų ordinas“, „Hospitalierių ordinas“. Apie mūšį kalbėjo istorikas R. Batūra. Po kovų kariai sulaukė daug žiūrovų plojimų.

Karinio folkloro grupė „Ugniavijas“ atliko lietuvių karo dainas, viduramžių šokius šoko senovinių šokių ir kultūros klubo „Misterija mundi“ nariai.

Šventės metu stovyklose buvo eksponuojama XIV-XV a. LDK ir Teutono ordino ginkluotė ir šarvuotė.

Ore sklandė Kęstučio Zabielos sukonstruoti lėktuvėliai.

Tie, kas norėjo, galėjo mėgautis vaisvandeniais, kitais gėrimais, skanauti įvairių gardėsių arba valgių.

Taip pat norintys turėjo galimybę įsigyti papuošalų, žaislų, kurie ypač džiugino mažuosius, kitko.

Puikus oras, nes malonią šilumą skleidė rudeninė saulė, kėlė nuotaiką, tad atvykusieji džiaugėsi ne tik reginiais, bet ir tarpusavio bendravimu, buvimu gamtoje.

Pagrindiniai šventės rėmėjai: Ukmergės rajono savivaldybė, Krašto apsaugos ministerija, Pabaisko seniūnija.

Dainiaus Vyto nuotraukos.

Šaltinis - "Gimtoji žemė" 2011-09-13