Ukmergės kultūros puslapiai

Nuo spalio 10 iki 13 dienos Ukmergėje buvo tęsiamas „MenArt“ projektas, kuris vyksta jau trejis metus. 2008 metais startavęs Ukmergėje, vėliau pasiekęs Prancūzijos Burgundijos kraštą ir vėl sugrįžęs į Ukmergę, o spalio 13 dieną užbaigęs savo vyksmo II etapą. Pastarojo tikslas buvo apibendrinti projekto rezultatus, pasiūlyti, kaip projektas galėtų būti tęsiamas ir papildomas ateityje. „MenArt“ remia Grundtvig mokymosi partnerysčių projektas, o jo pagrindinis koordinatorius – Prancūzijos nacionalinė kaimo benruomenių federacija. Projekto tikslai – geriau pažinti atskirų Europos Sąjungos tautų tradicijas, jų panašumus ir skirtumus, rasti bendrą kalbą per kūrybą ir tradicinį paveldą, parodyti savo šalies identitetą.

Spalio dešimtąją – pirmąją „MenArt“ savaitės Ukmergėje dieną, vyko svečių iš užsienio sutikimas. Kartu su „MenArt“ projekto organizatoriais bei vertėjais atvyko ir po keletą muzikantų iš Vengrijos, Lenkijos bei Prancūzijos. Ukmergės kultūros centro darbuotojai pasitiko svečius Vilniaus oro uoste. Vėliau dalyviai buvo nuvežti pasigrožėti Dūkštų ąžuolynu bei Kernave, o vakare visi atvyko į Ukmergę. Buvo suorganizuota video filmo apie praeitus „MenArt“ etapus peržiūra. Šį video darbą sukūrė ir atvežė prancūzų delegacijos nariai.

Nuo antradienio prasidėjo aktyvi bendra projekto dalyvių veikla. Turizmo ir verslo informacijos centre vyko debatai, kurių metu buvo aptarti ankstesnių susitikimų rezultatai, įspūdžiai ir aktualijos. Be abejo, buvo iškelti klausimai susiję su kalbos skirtumais, nes pagrindinė projekto kalba yra prancūzų, o skirtingų šalių projekto dalyviai tarpusavyje aiškiai galėjo bendrauti tik su vertėjų pagalba. Debatų metu buvo paminėta, kad kalbos barjeras sukeldavo rūpesčių, tačiau, tuo pačiu, dauguma dalyvių įvardino ir kitą, teigiamą pusę - aplinkybės vertė žmones ieškoti kitų bendravimo būtų: per meną, kūrybą, išradingumą. Projekto dalyvis Egidijus Darulis pasisakė: "Jeigu tai būtų susitikimai ekonomikos tema, tai kalbų problema būtų labai didelė, bet mes susikalbėjome universalia - muzikos kalba".

Buvo aptarti ir tautų būdo skirtumai. Dalyviai minėjo, kad labiausiai panašūs buvo lenkai ir lietuviai – jie ramesni, santūresni. Vengrai ir prancūzai išsiskyrė savo laisvumu, šiltesniu bendravimu, ypatingai meiliomis sveikinimosi tradicijomis, dažnu dalinimusi šypsenomis ir komplimentais. Susirinkusieji minėjo, kad tikrai turėjo ko pasimokyti vieni iš kitų. Lietuviai buvo įvardinti, kaip turintys itin gerą organizuotumą - prancūzai teigė, kad jiems reikėtų pasimokyti iš mūsų disciplinos ir sau keliamų reikalavimų repetuojant koncertines programas. Vengrai įvardinti kaip labai atsipalaidavę, nestresuojantys ir neskubantys (netgi – visur vėluojantys) žmonės, tuo irgi panašūs į prancūzus.

Po debatų vyko Ukmergės kultūros centro apžiūra, kolektyvų prisistatymai, filmuotos medžiagos peržiūra, o galiausiai pradėjo veikti ir projekto dalyvių "muzikinės dirbtuvės", pavadintos "Atelje". Visų keturių tautų muzikantai susirinko kultūros centro šokių salėje ir su savimi pasiėmė įvairiausių muzikos instrumentų: smuiką, kontrabosą, dūdmaišį, gitarą, fleitas, būgnelius, dambrelius, barškučius, armonikas ir kt. Kiekvienos šalies muzikantų grupelės turėjo užduotį – išmokyti visus bendrai sugroti ir sudainuoti po vieną savo šalies dainą. Beveik visa spalio 12 diena, su trumpomis pertraukėlėmis, buvo skirta įrašinėti kūriniams, kurie buvo groti paskutiniame ir priešpaskutiniame „MenArt“ etape.

Vakare, bei kitą dieną buvo tęsiamos ekskursijos, apžiūros, kurių metu aplankyta Ukmergės meno mokykla, Petronių amatų namai, išvykta į Trakus. Taip pat buvo tęsiami bendri muzikavimai, kultūros centro kolektyvų pasirodymai ir debatai. Trečiadienio debatų metu buvo aptarta nauja patirtis užsieniečiams susipažįstant su Lietuva. Kiekvienos šalies dalyviai pristatinėjo savo kolektyvo ar organizacijos veiklą, tęstinį savo veiklos ryšį su „MenArt“ projektu. Galiausiai buvo aptartos projekto ateities perspektyvos ir išvardinti įvairūs pasiūlymai sekančiam „MenArt“ etapui, kuris prasidės 2013 metais. Kelių šalių žmonės siūlė panašių dalykų, – kad per „MenArt“ susitikimus būtų užsiimama bendra kūryba, pavyzdžiui, ateityje bandyti kurti bendrus spektaklius pagal šalies autentiškas tradicijas. Tai padėtų dar giliau pažinti vienas kitą, rasti bendrą meno ir kūrybos kalbą. Dalyviai taip pat siūlė užsiimti ir įvairiomis kitomis veiklomis, pavyzdžiui šokti, daryti rankdarbius, dekoracijas, įtraukti vaikus ir juos mokyti šokių, dainų ar liaudies žaidimų. Lenkai ir lietuviai pasiūlė netgi kartu gaminti valgį – kiekvienai šaliai mokyti kitus savo tradicinių patiekalų gaminimo, maisto ruošimo būtų, kad projekto veikla ir kultūros dalinimosi terpė būtų kuo platesnė ir įvairesnė. Prancūzams tai labai patiko, nes jų tradicinės vaišės yra įtrauktos į Unesco saugomo pasaulio paveldo sąrašą.

„MenArt“ susitikimų savaitę vainikavo vakaronė bei susitikimas su Taujėnų bendruomene Taujėnų dvare. Ten svečių laukė, nors ir ne tradicinėmis, bet gausiomis vaišėmis nuklotas stalas. Sočiai pavakarieniavę užsieniečiai, bei Ukmergės „MenArt“ dalyviai, sugužėjo į didžiąją Taujėnų dvaro menę, kur klausėsi J. Martinkutės vadovaujamų kolektyvų - ansamblių "Klasika" bei "Dagilėlis" dainų, stebėjo mūsų tautos šokius, galėjo pasigrožėti mūsų tautiniais rūbais, kuriais vilkėjo "Dagilėlio" narės. Po šių pasirodymų prieš žiūrovus išsirikiavę visi „MenArt“ muzikantai pademonstravo beveik viską, ką spėjo sukurti per nepilnas dvi dienas. Pasibaigus oficialiai daliai, dalyviai ir svečiai dar ilgai bendravo, dalijosi ateities planais.

Atsisveikinant, visų šalių atstovai demonstravo kaip išmokę visomis kalbomis pasakyti „ačiū“, „į sveikatą“, „viso gero“.

Daugiau akimirkų:
https://picasaweb.google.com/105118750145807766676/MenArt2011UKMERGEJE

Nuotraukos autoriaus.