Ukmergės kultūros puslapiai

Žodžiai KNYGNEŠYS, KNYGNEŠYSTĖ neatsiejami nuo didingiausio tautos šauklio, poeto Jono Mačiulio-Maironio, kurio 150-ąsias gimimo metines minime šias metais, ir todėl 2012-ieji paskelbti Maironio metais. Poetas buvo vienas iš tų autorių, kurio draudžiamus raštus slapta gabendavo ir platindavo knygnešiai. Poemoje „Jaunoji Lietuva“ jis rašė: „Kaip vaisių užgintą po Lietuvą gaudo/ Iš Prūsų slapčia atgabentus raštus,/ Bet veltui sargyba ant sienos bešaudo:/ Jie eina, kaip viesulas eina platus...“.

Knygnešio diena minima kovo 16-ąją, nes tą dieną 1846 metais Purviškės vienkiemyje, Suostų parapijoje, Biržų apskrityje gimė Jurgis Bielinis, legendinis, žymiausias Lietuvos knygnešys, dar vadinamas knygnešių karaliumi, baltuoju ereliu. Tai žmogus, apie kurį parašyta ne viena atsiminimų knyga, sukurtas ne vienas romanas. Jurgis Bielinis daug prisidėjo, kad būtų išsaugota lietuvių kalba. Jis buvo knygnešys profesionalas, draudžiamąją literatūrą iš Mažosios Lietuvos pradėjęs gabenti ir platinti nuo 1873 metų iki spaudos draudimo panaikinimo 1904 metais. Per 31-erius veiklos metus Jurgis Bielinis pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę Mažojoje Lietuvoje išspausdintų spaudinių ir subūrė didžiausią Lietuvoje spaudos platintojų tinklą.

Pasak kalbininkų, žodis „knygnešys“ unikalus jau vien tuo, kad jo neįmanoma išversti į kitas kalbas. Jį galima tik nupasakoti. Jis atsirado 1864 metais, Rusijos carinei valdžiai uždraudus lietuvišką raidyną. Tokio reiškinio, kaip knygnešys, kitos tautos neturėjo. Tai buvo ne paprastas knygų platintojas, o būtent uždraustos lietuviškos spaudos nešiotojas. Tai autentiška, tik Lietuvai būdinga „profesija“.

Spaudos draudimo metais draudžiamos spaudos platinimui vadovavo ir knygnešius būrė kunigai, vykdydami vyskupo Motiejaus Valančiaus nurodymus priešintis rusinimui ir tikybos persekiojimui. M.Valančius per Aukštaitijos šviesuolį Jurgį Bielinį persiuntė pinigų į Mažąją Lietuvą spaustuvei atidaryti, kur būtų spausdinami lietuviški leidiniai. Kadangi Lietuvoje spausdinti knygas lietuvišku raidynu buvo uždrausta, tą darbą atliko Mažosios Lietuvos bei Jungtinių Amerikos Valstijų spaustuvės, kuriose buvo išspausdinta apie keturis tūkstančius lietuviškų leidinių lotyniškomis raidėmis, jų tiražas siekė apie 5 milijonus egz. Didžiausiu tiražu buvo spausdinami elementoriai, kalendoriai ir maldaknygės. Draudžiamų lietuviškų spaudinių autoriai buvo Jonas Basanavičius, Antanas Baranauskas, Maironis, Vincas Kudirka ir kiti, branginę ir gynę lietuvišką žodį bei raštą.

Ukmergės krašte nebuvo tokių žymių knygnešių, apie kuriuos sklistų legendos, kaip apie Jurgį Bielinį, bet čia buvo gausu draudžiamos spaudos platintojų, kurie atliko labai reikalingą, kilnų darbą.

Kaune, prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, įrengtas knygnešių sodelis. Čia rymo garsioji Juozo Zikaro skulptūra „Knygnešys“, Bernardo Bučo „Sėjėjas“, skirtas gimtojo žodžio sergėtojui, Petro Rimšos skulptūra „Lietuvos mokykla“ – daraktorystės epochą įamžinantis paminklas ir Knygnešių sienelė, kurioje įrašyta šimto žymiausių knygnešių vardai ir pavardės. O šalia jų, apatinėje juodo akmens plokštėje, - poeto P.Vaičiūno ketureilis: „Čia tik vienas šimtas įamžinta mūsų,/ kur gimtąjį raštą gabeno iš Prūsų./ O buvo ne šimtas, bet tūkstantis šimtas,/ kur knygomis gynė nuo caro Tėvynę.“ Panevėžio rajone, vaizdingose Krekenavos apylinkėse, Ustronės vienkiemyje esančios sodybos klėtyje, įrengtas unikalus, vienintelis Lietuvoje knygnešių muziejus. Čia XIX a. buvo Garšvių knygnešių bendrovės susibūrimų vieta, buvo slepiama draudžiama spauda. Ekspozicija įrengta 1987-1991 metais.

Knygnešio dieną Viešojoje bibliotekoje minėjome kartu su Vaikų globos namų auklėtiniais, kuriuos čia atlydėjo socialinė pedagogė Ana Umbrasienė ir vaikų šeimynos socialinė darbuotoja Jurgita Levickienė. Jaunieji bibliotekos svečiai atvežė dovanų – savo rankomis išlankstytą vilties simbolį – Gervelę. Jie dalyvavo surengtoje viktorinoje apie knygnešius ir knygnešystę, drauge su Bočių bendrijos atlikėjais – Zuzana ir Juozu Stunžėnais, Zofija Navalinskiene dainavo patriotines dainas, klausėsi poezijos eilių, žiūrėjo filmą „Knygnešys“, apžiūrėjo Kraštotyros skaitykloje veikiančią dokumentų parodą :“Jums, knygnešiai, garbė tebūna, kad nešėt Lietuvai Bretkūną (Bernardas Brazdžionis)“.

Melanijos Širvienės nuotraukos.