Ukmergės kultūros puslapiai

Tarptautinius kultūrinius mainus užmezga ne tik savivaldybės, bet ir patys kultūros darbuotojai, kūrybiniai kolektyvai. Toks bendradarbiavimas ir sudarė galimybę balandžio 30 d. Ukmergės kultūros centre surengti bendrą, tarptautinį koncertą, kuriame dalyvavo Ukmergės kultūros centro choras „Žemyna“ bei Lenkijos Karčmiska (Karczmiska) miestelio choras „Corda Cantando“.

Koncertą pradėjo prieš metus muzikos mokytojos metodininkės ir moksleivių chorų vadovės Neringos Valinskienės suburtas moterų choras „Žemyna“. Jam talkina koncertmeisterė, mokytoja metodininkė Daina Kriaučiūnienė. Dainai „Mano dainos“, kuriai muziką sukūrė pati choro vadovė, smuiku pritarė Liepa Valinskytė, o gitara – Haroldas Liumparas. Pastarasis pritarė ir antrai choro atliktai dainai „Palaimink, Angele“, kuriai aranžuotę taip pat sukūrė N. Valinskienė.

Įvairios populiarios dainos keitė viena kitą. „Žemynos“ repertuare buvo galima išgirsti visokiausio žanro ir stiliaus dainų. Vieną dainą moterys sudainavo ne tik žodžiais, bet ir gestų kalba. Audringų plojimų sulaukė tradicinė afrikiečių Zulu genties meilės daina „Nginisiponono“.

Septynias dainas, kurių dauguma - lenkų liaudies dainos, ukmergiškiams dainavo choras iš Karčmiskos. Koncerto pabaigoje scenoje pasirodė abu chorai. Vieną dainą jie sudainavo lenkiškai, kitą – lietuviškai.

Choras iš Karčmiskos „Corda Cantando“ susibūrė prieš septynerius metus miestelio vidurinės mokyklos 100 metų jubiliejaus proga. Choras dažnai koncertuoja įvairiose miestelio šventėse, susibūrimuose, buvo išvykęs koncertuoti į Vengriją. Lenkų choro vadovė – Anžela Kviatkovska (Kwiatkowska). Ji - mūsų kraštietė, gimusi Ukmergėje, baigusi tuometinę 3 vidurinę (dabar Senamiesčio pagrindinė mokykla), Muzikos mokyklą, bet jau 20 metų gyvena Lenkijoje ir moko muzikos vaikus. Bet A. Kviatkovska, buvusi Koriznaitė, neužmiršta Ukmergės, kasmet aplanko čia gyvenančius tėvus, gimines. Prieš septynerius metus su savo vadovaujamu mokykliniu choru dainavo bažnyčioje Ukmergėje. A. Kviatkovska pasakojo, kad jai pradėjus dirbti choro „Corda Cantando“ vadove, choristai patys paprašė kur nors nuvykti koncertuoti. Ir pasiūlė: „Gal į savo žemę – Lietuvą“. Choro vadovė paskambino draugei į Ukmergę, kuri pasiūlė chorams kartu surengti bendrą koncertą. Koncertas A. Kviatkovskai patiko. Ne mažiau patiko ir į jį susirinkę žiūrovai. Pasirodo lenkams dainuoti lietuviškai nebuvo sunku. Vadovė svečiams išvertė dainos žodžius. „Porą kartų parepetavom ir išėjo“ – šypsosi choro vadovė.

Paklausta, kaip ukmergiškė pateko į Lenkiją, viešnia atsakė, kad tai ilga istorija. Besimokydama J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje dar sovietiniais laikais su choru išvyko į Angliją, kur laimėjo tarptautinį konkursą. Tuo metu sutiko lietuvius, kurie padėjo pasilikti užsienyje. Vokietijoje ji susipažino su savo būsimu vyru lenku. Gyventi į Lenkiją pora atvyko 1992 metais. „Čia radau kaimą, kuriame buvo labai daug muzikos“ – pasakoja A. Kviatkovska. Viešnia gerai šneka lietuviškai, nors Lenkijoje gimtąja kalba šnekėti nėra su kuo. Lietuviškai pasišneka tik "per atstumą" ir atvažiavusi aplankyti tėvų. Bet bando kalbos nepamiršti.

A. Kviatkovska sako, kad gyvena dideliame kaime, kuriame - 4 tūkstančiai žmonių. Jis labai išsiplėtęs – nuo centro į bet kurią pusę po keturis kilometrus. Tačiau kaime namas stovi prie namo. Jame yra kultūros centras, biblioteka, trys mokyklos – specialioji, profesinė ir gimnazija. Pastaroji stengiasi tapti licėjumi. Yra trys chorai – du vaikų, vienas suaugusiųjų. Be choro „Corda Cantando“ A. Kwiatkowska vadovauja ir vaikų chorui. Dirbdama mokykloje ji vaikus moko muzikos, dailės, technologijų, informatikos. Nors kaimas sensta, bet kultūra jame labai vystoma. Jaučiama didelė valdžios parama, kaimo vaitas, kuris labai gerbia muziką, chorą paremia finansiškai. Todėl choras dainuoja visose šventėse, didžiausiose mišiose.

Užsimezgę kultūriniai ryšiai šiuo koncertu nesibaigs. A. Kviatkovska sako, kad „Žemynos“ chorą rudenį žada kviesti į Lenkiją.

Nuotraukos - autoriaus.