Ukmergės kultūros puslapiai

Gegužės 15 dieną LR Kultūros ministerijoje pristatytas Lietuvos nevyriausybinių kultūros ir meno organizacijų programų dalinio finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų projektas. Į jo aptarimą susirinko gausus būrys įvairių šalies kūrybinių organizacijų, asociacijų, draugijų atstovų. Finansavimo schemos projektą pristatė Kultūros ministerijos Profesionalaus meno skyriaus vyriausioji specialistė Janina Krušinskaitė. Čia pateikiami šio pasitarimo dalyvės, Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorės, šių eilučių autorės, įapūdžiai.

Projekto tikslas – užtikrinti tam tikrą minėtųjų organizacijų veiklos stabilumą trims metams – tokiam laikotarpiui bus teikiama finansinė parama. Prioritetai teikiami toms organizacijoms, kurių veikla skatina kultūros ir meno vystymąsi, jų raidą ir sklaidą bei edukacines programas. Vertinant būsimąsias veiklas, svarbus taps jose numatytas verslo, kultūros ir meno sektorių bendradarbiavimas. Projekte siūloma finansuoti tas organizacijas, kurios gyvuoja jau bent tris metus ir jų veikla yra žinoma, naudinga visuomenei. Paraiškas paramai gauti galės teikti visos viešosios įstaigos, išskyrus tas, kurių steigėjai - tik valstybės ar savivaldybės institucijos. Už paramai skirtas lėšas nebus galima įsigyti ilgalaikio materialaus ar 1000 Lt kainą viršijančio turto.

Aptariant projektą, kilo gyva diskusija dėl prioritetų, organizacijos amžiaus cenzo, finansavimo trukmės, susijusios su veiklos tęstinumu, nevyriausybinių organizacijų (NVO) apibūdinimo, pagaliau skiriamos lėšų sumos.

Europos parko direktoriaus Gintaro Karoso nuomone, finansavimas turėtų būti skiriamas toms NVO, kurių veikla brangiai kainuoja ir pateisina save visuomenės akyse. Organizacijos gyvavimo trukmė turėtų būti 5 ar net 10 metų, o tie, kurie tik pradeda savo veiklą, teigė G.Karosas, tegul kreipiasi į Kultūros rėmimo ar kitus paramos fondus. VšĮ „Menų spaustuvė“ direktorius Audronis Imbrasas piktinosi, kodėl už šias lėšas nebus galima pirkti kompiuterių bei kitos orgtechnikos, ir vadino tai nesusipratimu. Jis pritarė 3-4 metų amžiaus cenzui, nors pripažino, jog ir neseniai įsikūrusios organizacijos galėtų kreiptis į šį fondą su itin geromis, naujomis, patraukliomis idėjomis, kurias reikėtų palaikyti. Tačiau A.Imbrasas nepritarė projekto teiginiui dėl steigėjų statuso apribojimo, nes kai kuriuos klausimus, tarkim patalpų nuomos galimybes, lemia būtent savivaldybė, būdama įstaigos steigėja. Šias nuostatas palaikė ir Leidėjų asociacijos atstovai, kuriai priklauso ir biudžetinės, ir privačios leidyklos. Dėl tokios „įvairovės“ leidėjai netektų galimybės pretenduoti į fondo paramą.

VšĮ „Verslas ar menas“ vadovė Eglė Jokužytė kategoriškai pasisakė prieš ribojamą organizacijos gyvavimo trukmę, teigdama, jog tokiu būdu užkertamas kelias gauti paramą jaunoms įmonėms. Tačiau jaunoji menininkė kaip mat susilaukė atkirčio. Jaunimo centro „Babilonas“ direktorė Rolanda Šliažienė pasiūlė jauniesiems pagyventi taip, kaip gyvena jų organizacija, kai kasdien tenka grumtis dėl išlikimo. Pasak direktorės, jau daugiau kaip 10 metų kalbama apie ilgalaikį finansavimą toms įmonėms, kurių veiklos nauda akivaizdi, ir nebus nieko gero, jei naujasis fondas visiems dalins po truputį. „Kad tik neliktume tame pačiame katile, kur duoda po šaukštą“, - nuogąstavo centro vadovė, pastebėdama, jog ir vokiečiai, ir skandinavai stebisi dėl tokio finansavimo, kai 19 metų gyvuojantis „Babilono“ centras neturi pastovių lėšų ir vos suduria galą su galu. „Nuolat girdžiu kalbant: „Babilonas“ vis tiek kaip nors išsisuks“, - su nuoskauda ironizavo R.Šliažienė.

Jaunųjų interesus diskusijos metu bandė ginti ir Lietuvos teatrų vaikams ir jaunimui asociacijos „Asitežas“ atstovai, teigdami, jog bent 10 proc. fondo paramos būtina skirti vaikams ir jaunimui, jų edukacinėms programoms, naujiems projektams, geriems renginiams, skatinantiems vaikų ir meno, vaikų ir kultūros sąsajas. Tačiau tuoj pasigirdo replikos, jog naujojo fondo parama bus skirta ne renginiams. Į nuskambėjusį pasiūlymą remti studentų, pradedančiųjų menininkų iniciatyvas vyresniųjų kolegų buvo atsakyta trumpai: yra paramos menininkams fondas! Pasigirdo ir replikos: tai gal remkim iš šio fondo ir senjorus? O gal ir neįgaliuosius?

Diskusijos dalyviai nesutarė tarpusavyje ir dėl rėmimo trukmės. Kodėl tik treji metai? Tarkim, įvairūs tarptautiniai muzikiniai projektai planuojami keleriems metams į priekį. Tai kas bus, kai po trijų metų nutrūks finansavimas, o projektas tik įpusėtas? Pasak Lietuvos orkestrų asociacijos atstovų, europiniai įsipareigojimai prieš užsienio partnerius – prestižo reikalas. Ir apskritai organizacijos finansavimą, jų nuomone, turėtų lemti būtent europinės veiklos, ryšių su užsienio partneriais rezultatai.

Kalbant apie bibliotekininkų draugijos galimybes gauti minėtojo fondo paramą, Janina Krušinskaitė paaiškino, jog yra bent kelios bibliotekų asociacijos, todėl ekspertų komisija turės nuspręsti, kurios veiklą reikėtų finansuoti. Apibendrinusi diskusiją, ji pažadėjo atsižvelgti į visus pasiūlymus, pastabas ir parengus naująją projekto schemos redakciją, vėl sukviesti visus pageidaujančius.

Nuotrauka iš www.15min.lt