Ukmergės kultūros puslapiai

Gegužės 23 dieną Vlado Šlaito viešosios bibliotekos darbuotojai ir skaitytojai viešėjo Latvijoje.

Išvykai į Duobelę – alyvų sostine vadinamą Latvijos miestą, vieną didžiausių alyvų parkų Europoje, Vlado Šlaito viešosios bibliotekos šeimininkai pakvietė ne tik miesto bei kaimo padalinių darbuotojus, bet ir skaitytojus. Visais kelionės reikalais rūpinosi šauni Kelionių ir pažinimo centro „Albora“ komanda, todėl erdvaus autobuso turistams liko tik džiaugtis saulėta vasaros diena, gera nuotaika ir klausytis nepabaigiamų gidės Vitos pasakojimų apie šio krašto gamtą, istoriją, pilis ir hercogus, kultūrą, muziką ir Raimondą Paulą...

Pirmam rytinės kavos puodeliui stabtelim Raubonių parke, įsikūrusiame Ąžuolpamūšės piliakalnio papėdėje, šalia tarptautinės magistralės Via-Baltica, likus 19 kilometrų nuo Saločių pasienio posto. Čia mūsų laukia lietuvių liaudies muziejus, mini zoologijos sodas ir kavinė-baras „19-tas kilometras“. Spragsi fotoaparatai – zoologijos sodo gyventojai mielai pozuoja pravažiuojantiems turistams: draugiškai nusiteikusi meškutė, išdidžiai po narvą vaikščiojanti liūtė, dygliatriušiai, stirnaitės, ožiukai, karališkieji fazanai, stručiai...

Pasiekus pirmąjį Latvijos miestą – Bauskę, akis užlieja akinanti žydinčių kaštonų šviesa. Pakelėse, miesto skveruose ir aikštėse, kiemuose – visur, kiek tik akys užmato, švyti stulbinančiai balti kaštonų žiedai. Kažkas autobuse liūdnai pajuokauja: augtų tie kaštonai Ukmergėje, tuoj būtų išpjauti.

Jelgavos rūmuose

Keliaujame toliau link Jelgavos – Zemgalės regiono miesto, prigludusio prie Lielupės upės. Latviai didžiuojasi, jog nepaisant to, kad pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta beveik 90 proc. miesto, didžiosios istorinės jo vertybės buvo išsaugotos. Svarbiausia iš jų – Jelgavos pilis, su kuria susijusi ir miesto istorija, kai 1265 metais Lielupės pusiasalyje didysis Livonijos ordino magistras Konradas von Menderis ėmė statyti medinę pilį. Ši vietovė tada buvo vadinta Mitau, didžiausias tuometinis Mitau priešas buvo lietuviai – dabartinę Jelgavos teritoriją su savo kariauna puldinėjo ir Algirdas, ir Kęstutis.

Riedame puošniu Lielupės tiltu, nuo kurio atsiveria vaizdas į didingus Jelgavos rūmus. Šiandieną čia įsikūręs Žemės ūkio universitetas, biblioteka ir muziejus, o kadaise rūmuose šeimininkavo Kuržemės hercogas Ernstas Johanas Bironas, prieglobstį sau čia buvo radęs ir Prancūzijos karalius. Ir nieko keisto, mat sukurti baroko stiliaus rezidencijos projektą hercogas Bironas, Rusijos carienės Anos Ivanovnos favoritas, buvo pavedęs žinomam Rusijos dvaro architektui Frančesko Bartolomėjui Rastreliui. Tam pačiam, kuris projektavo ir hercogo vasaros rezidenciją – garsiuosius Rundalės rūmus Latvijos pietuose, taip pat Peterhofo ir Žiemos rūmus Sankt Peterburge, Rusijoje.

Rūmų kieme mus pasitinkanti bibliotekos direktorė Ilona Dobelniece šypsosi – atvažiavome pačiu laiku, nes universitetas mini 275 metų jubiliejų, kaip tik šiandieną šia proga rengiama mokslinė konferencija, sulaukta daug svečių, o visi kiemeliai, rūmų saloje įrengtas parkas, romantiški kanalai, tilteliai – visa tai rūpestingai sutvarkyta, atnaujinta, išpuošta svečių viešnagei. Nors rūmai atiduoti studentų žiniai ir vadinami studentų sostine, juose tebejaučiamas ir ankstesniųjų jų šeimininkų alsavimas – viename iš rūmų korpusų yra likusios hercogų kriptos, kuriose palaidoti 24 Ketlerų ir 6 Bironų dinastijos atstovai. Čia ilsisi ir pirmasis Kuržemės hercogas Gotardas Ketleras – 1587 metais pagamintas sarkofagas su jo palaikais laikomas viena didžiausių kriptų brangenybių. Kriptos restauruotos ir atvertos lankytojams. Šalia sarkofagų eksponuojami originalūs karstuose rasti velionių didikų drabužiai.

Rūmuose įsikūrusiame universitete studijuoja 7 tūkst. jaunų žmonių. Jie visi, kaip ir dėstytojai – bibliotekos skaitytojai, biblioteka aptarnauja ir miesto gyventojus. Knygų fonduose – 430 tūkst. leidinių. Šiek tiek nustembame, kad tokio dydžio bibliotekoje – tik 28 darbuotojai. Direktorė paaiškina, jog tai – liūdnos pastarųjų metų ekonominės krizės pasekmės, kai per pusę buvo sumažinta ir čia dirbančių žmonių, ir jų atlyginimai. Nepaisant to, studentams bibliotekoje sudarytos puikios sąlygos mokytis, bendrauti, ilsėtis, o skaitykloje galima pasiimti ne tik knygą ar spaudos leidinį, bet ir šiltą pledą ir jaukiai įsitaisyti minkštasuolyje.

Spalvų ir kvapų karalijoje

Duobelės mieste įkurdintas Latvijos sodininkystės instituto, arba, kaip patys latviai sako, Pėterio Upyčio muziejus ir sodas – unikali vaismedžių ir uogakrūmių karalija. Didžiulėse, beveik pusšimtį hektarų nusidriekusiose plantacijose auginamos 24 kultūros, kurių spalvų, kvapų ir žavesio kerams vargu ar atsilaikytų ir patys didžiausi paniurėliai. Per vasarą sode apsilanko iki 15 tūkst. turistų. Čia sutuoktuvių dieną stengiasi atkakti jaunavedžiai, išleistuvių rytą tekančią saulę pasitinka abiturientai, fotografuojasi mamos su mažyliais. Šeimininkai su šypsena tvirtina: jei romantiškieji Rundalės rūmai yra vadinami Latvijos Versaliu, tai Duobelės sodas – latviškuoju Paryžiumi, meilės sostine... Čia atvažiuoti jie kviečia kelis kartus per metus: gegužės pradžioje sode rengiama Vyšnių žydėjimo šventė. Mėnesio pabaigoje daugybę žmonių sutraukia klasikinės muzikos koncertai tarp žydinčių alyvų. Liepos mėnesį sodo šeimininkai siūlo paragauti trešnių ir patiems jų prisiskinti į savo kraiteles. O kur dar kriaušės, slyvos, braškės, dekoratyviniai krūmeliai ir gėlės... Sode galima įsigyti vaisių ir iš jų pagamintų produktų bei sodinukų.

Ypatingai populiarus šioje žaliuojančioje oazėje - alyvų sodas. Maždaug 4 hektarų plote auga daugiau nei 200 įvairių rūšių alyvų ir jų hibridų. Tai didžiausia alyvų kolekcija Baltijos šalyse. Sodo įkūrėjas, garsusis selekcininkas Pėteris Upytis (1896-1976) turėjo svajonę – visą Latviją paversti žydinčiu sodu. Jo brolis gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl padėjo užmegzti ryšius su šios šalies selekcininkais, sodininkais, kitais specialistais, o kiekvieną naują žydinčio medžio ar krūmo rūšį P.Upytis vežė į savo sodą. Šiandieną net 12 čia augančių alyvų rūšių registruota Kanadoje, kitose šalyse, bendradarbiaujama su kolegomis iš Sodininkystės ir daržininkystės instituto Lietuvoje.

Kiekvienas žydinčių alyvų krūmas – nuo baltos, gelsvos, rausvos, melsvos iki ryškiai mėlynos, violetinės ir bordo spalvos – padabintas kortele su šios rūšies pavadinimu. Viena iš gražiausių baltųjų alyvų – „Motina Edė Upytis“ („Mate Ede Upitis“), skirta mokslininko motinai. Tvarkydamos rašytinį selekcininko palikimą, P.Upyčio memorialinio muziejaus darbuotojos rado jo eiles: „Visas glamones, kurių tau atiduot nesugebėjau,/ Išbersiu soduose, tesrūva alyvų žiedais./ Kai prisilies jie prie šiltos žemės,/ Tu juos pajusi, motina mieloji“.

Žiniuonių valtyje

Užburti Duobelės alyvų spalvų ir kvapų magijos, traukiame į kitą ne mažiau unikalią vietovę – Latvijos Stounhedžą – Puokalnių mišką, kuriam paslaptingumo suteikia nepaprasti akmenų telkiniai. Čia pabirusių spalvingų riedulių upės ir krūsnys, nesuskaičiuojamos akmenų krūvelės ir išskirtiniai akmenys-vienišiai davė peno tam, kad miškas apaugtų fantastiškais spėliojimais. Mokslininkai ir ekstrasensai vis dar diskutuoja, bandydami įminti Puokalnių paslaptį ir pateikdami įvairias teorijas. Viena iš jų – tai buvusi senoji šventvietė, kur akmenys išsidėstę tam tikra tvarka, energetinių linijų susikirtimo taškuose. Todėl daugelis čia jaučia savitas energetines sroves, kiti regi vizijas ar priima informacijos srautus. Kartais miške pastebimi anomalūs gamtos reiškiniai. Didesniems akmenims suteikti saviti pavadinimai – Nuotakos akmuo, Laimos stalas, Akmuo-gydytojas, Žiniuonių valtis... Jiems priskiriamos magiškos galios. Padavimai apie čia įvykusius stebuklingus išgijimus skatina daugelį vykti į Puokainius su viltimi susigrąžinti sveikatą ir sielos pusiausvyrą.

Sakoma, kad atsidūrus šalia Puokainių miško akmenų, atsiranda sunkiai numaldomas noras kalbėti ir pasakoti akmenims tai, kas slegia širdį. Pabendrauji su miško rieduliais ir tarsi pats nuo savo širdies nuritini akmenį. Žmonės šmaikščiai tuos akmenis vadina poliglotais: jiems nesvarbu, kokia kalba raudi, tačiau į tavo mintis jie vis tiek prasiskverbia patarimais, netikėtomis, geromis idėjomis.

Mindaugo Vasiliausko nuotraukos.