Ukmergės kultūros puslapiai

Į spalio 16 dieną LR Seime vykusią konferenciją „Lietuvos kultūros politika: įžvalgos ir lūkesčiai“ kultūros centrų, bibliotekų ir muziejų vadovai rinkosi lydimi rajonų savivaldybių merų arba vicemerų, idant kultūrininkų problemos taptų geriau žinomos ir vietos darbdaviams.

Konferencijos dalyvius sveikinę LR Ministras Pirmininkas bei LR Seimo Švietimo , mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė pripažino, jog kultūros darbuotojų atlyginimai yra mažiausi iš visų biudžetinėse įstaigose dirbančių specialistų, jie 700-800 Lt skiriasi nuo statistinio vidurkio, du kartus mažesni už švietimo darbuotojų atlyginimus.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis premjero kalbą pavadino nuteikiančia viltingai, teigdamas, jog ilgus metus kultūros darbai buvo nustumti į šoną, todėl šiandieną regime tokius graudžius rezultatus. Palyginimui ministras pateikė kelis pavyzdžius. Štai Latvijoje ekonominės krizės metu kultūrai skirtas biudžetas buvo tik didinamas, o Didžiosios Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis dar Antrojo pasaulinio karo metais tvirtino, jog kultūrai negalima sumažinti nė vieno cento, net jeigu lėšų reikia šalies gynybai stiprinti. Lietuvoje, deja, kultūros darbuotojas dėl apgailėtinai mažo atlyginimo tampa viena iš nepatraukliausių specialybių jaunimui, tuoj nebeliks kandidatų į kultūros įstaigų vadovų vietas, kyla grėsmė į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įrašytos Dainų šventės išsaugojimui ir tęstinumui. Mūsų kaimynai, pasak Š.Biručio, kultūrai skiria kur kas didesnį dėmesį. Antai Latvijoje kultūros poreikiams iš šalies biudžeto skiriama 1,1 proc., Estijoje – 1,2, o Lietuvoje – vos 0,6 proc., o pagal naujausius duomenis kultūra uždirba iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto. „Nė vienas kitas sektorius tokio procento Lietuvoje praktiškai nekuria“, - tvirtino ministras. Pripažindamas, jog tokia situacija yra apgailėtina ir žeminanti, ministras retoriškai uždavė „esminį klausimą“ – bet iš kur paimti pinigų? Baigdamas savo kalbą, jis bandė paguosti kultūros darbuotojus, jog kitais metais viltis atsiras, ir patarė rajonų merams atidžiau naudoti valstybės investicijų lėšas, nes šioje srityje yra daug bėdų.

Pasak LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narės Orintos Leiputės, pagal 2010 m. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintas Lietuvos kultūros politikos kaitos gaires 2012 – 2014 metams kultūra jau turėjo suklestėti. Deja, ji mūsų šalyje nėra prioritetas. Kultūrai tenka antraeilis vaidmuo, jos sąskaita visada galima sutaupyti, skiriant lėšas kitiems poreikiams, nes „iš ko daugiau atimsi?“ Todėl, tvirtino O.Leiputė, ir kultūros projektams atseikėjami tik trupiniai, darbuotojai dirba dalimi etato, kultūros objektai tampa nebeprieinami, nebeatlieka savo funkcijų, o viešieji pirkimai prieštarauja protingumo kriterijams.

„Viskas jau kaip ir pasakyta, galim važiuoti namo“, - su šypsena reziumavo pasisakiusiųjų mintis Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis. Komentuodamas situaciją regionų kultūros centruose, jis priminė, jog čia dirbantys žmonės priversti kurti nešildomose patalpose, negali sau leisti išvykos į Vilnių pažiūrėti spektaklio ar koncerto, nes ši išvyka pareikalautų pusės jo atlygimo. „Ar tikrai šiandien kam nors rūpi regione kuriantis ir ten gyvenantis žmogus? Vietoj socialinės gerovės užtikrinimo jam siūlomi neatsakingi ir neprofesionaliai parengti rotacijų ir kadencijų mechanizmai, kalbama apie inovatyvumą ir atsinaujinimą, apie europėjimą ir naujas išskirtines kompetencijas už tai nesuteikiant jokių garantijų“, - akcentavo R.Matulis.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė savo pranešime „Ar reikalingas bibliotekų proveržis?“ apibūdino situaciją šalies bibliotekose įgyvendinus Bilo ir Melindos Geitsų fondo remiamą projektą „Bibliotekos pažangai“, kuris suteikė naują pagreitį pokyčiams, leido tobulėti, operatyviai reaguoti į visuomenės poreikius ir stiprinti bibliotekų vaidmenį šalies gyvenime. Modernizavusios informacinių technologijų infrastruktūrą, padidinusios darbuotojų kompetenciją, šiandien bibliotekos, pabrėžė A.Jaskūnienė, aktyviai prisideda prie esminių strateginių Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Sąjungos prioritetinių tikslų įgyvendinimo. Tačiau, retoriškai klausė pirmininkė, ar iš tiesų šis bibliotekų proveržis reikalingas, kai taip nevertinamas kasdienis bibliotekininkų darbas ir žinios, profesinės kompetencijos? Bibliotekose dirbančių aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų veiklos spektras labai platus. Jie rūpinasi informacijos paieška, analize, apdorojimu ir saugojimu, informacinių paieškos sistemų kūrimu bei priežiūra, duomenų bazių pildymu ir tvarkymu, dokumentų skaitmeniniu išsaugojimu, neformaliu mokymu, projektine veikla. Tačiau tokio lygmens specialistai Lietuvos bibliotekose pagal turimą kompetenciją ir įdedamą darbą gauna neadekvatų darbo užmokestį, kuris nedaug skiriasi nuo minimalaus darbo užmokesčio. A.Jaskūnienė priminė, jog šių metų spalio 7 d. Europos Parlamente buvo įregistruotas ir paskelbtas Europos Parlamento rašytinis pareiškimas dėl viešųjų bibliotekų įtakos Europos Bendrijose. Remdamiesi šių metų Europos viešųjų bibliotekų tyrimo, atlikto 17-oje Bendrijos šalių (tarp jų ir Lietuvoje) rezultatais, vienuolika skirtingų Europos Parlamento frakcijų narių, tarp kurių yra ir mūsų Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, ragina Europos Komisiją pripažinti, kad viešosios bibliotekos teikia svarbiausias paslaugas vietos bendruomenėms ir taip prisideda prie ES tikslų įgyvendinimo. Tuo tarpu Lietuvoje bibliotekų atžvilgiu vykdomi veiksmai, priartinę vidutinį bibliotekininko atlygį prie minimalaus, didina nusivylimą valdžios politika, užkerta kelią teikiant vartotojui kokybiškas paslaugas bei gebėjimą bibliotekoms būti ir išlikti ateityje konkurencingomis kuriant informacinę arba išmaniąją Lietuvą.

LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Valentinas Stundys savo pranešime neslėpė nusivylimo: jei jau Kultūros ministras klausia, iš ko reikės atimti norint padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus, tai jau prastai. Vyriausybės nuomonė aiški: vėl taupysim kultūros sąskaita! V.Stundys pacitavo literatūrologės profesorės Viktorijos Daujotytės mintį apie tai, jog ne kultūra priklauso nuo valstybės, o valstybė priklauso nuo kultūros, nes būtent kultūra ir kuria valstybės turinį. Todėl reikia ne klausti, iš kur paimti, iš ko atimti, o tiesiog tinkamai finansuoti kultūrą. Nes išgyventi už 1300 litų studijas baigusiam žmogui – tai pažeminimas. Finansinių išteklių valstybėje visada yra. Svarbu – prioritetai, - teigė V.Stundys, suabejojęs, ar ne per daug lėšų skiriama Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai.

Kultūros savivaldos kolegijos kanclerė Vilma Griškevičienė, savo pranešime aptardama kultūros darbuotojų įvertinimo strategiją, išsakė susirūpinimą dėl to, jog šalyje steigiami daugiafunkciniai, amatų, bendruomenių centrai, o teisinė bazė nesutvarkyta, todėl finansinė situacija priklauso nuo savivaldybių geranoriškumo: kiek norim, tiek duodam... Šioje situacijoje, teigė pranešėja, labai svarbu apskaičiuoti specialistų darbo krūvį, nuo kurio ir turėtų priklausyti darbo užmokestis. Apie kultūros darbuotojų atlyginimo klausimus kalbėjo ir Lietuvos Respublikos Trišalės Tarybos narys Aleksandras Posochovas. O šia tema pasisakiusi Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė pasidalino savo graudžia patirtimi apie tai, kaip buvo suradusi savo svajonių bibliotekininką – jauną, išradingą, daugybę projektų parengusią, užsienio kalbą puikiai mokančią specialistę. Deja, vieną dieną ji susikrovė lagaminą ir išrūko į Norvegiją, kur įsidarbino „žuvies išpjaustymo specialiste“, nes už šį darbą jai ten moka gal tris kartus daugiau nei Panevėžio rajono bibliotekoje...

Konferencijos dalyviai priėmė Rezoliuciją į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir LR Seimą, kurioje reikalaujama 2014 m. kultūros darbuotojų atlyginimams iš valstybės biudžeto papildomai skirti 49 mln. Lt, kaip buvo numatyta Darbo grupės parengtoje „Kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2014-2016 metų programoje“, pagal kurią per trejus metus minimalūs kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai išaugtų nuo 1000 Lt iki 1732 Lt.

Kaip jau žinome, nepaisant visų prašymų ir reikalavimų, LR Seimui pateiktame valstybės biudžeto projekte papildomos lėšos kultūros darbuotojų atlyginimams nebuvo numatytos. Spalio 21 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus Petro Zurlio vadovaujamo Trišalės tarybos kultūros komiteto nariai buvo susitikę su LR Seimo pirmininke Loreta Graužiniene. Ji patikino, kad valdančiosios koalicijos viršūnių susitikime buvo susitarta dėl papildomų 25 mln. Lt atlyginimams. Tą pačią dieną Kultūros komiteto nariai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Trišalę tarybą, kad ji padėtų spręsti aktualias socialines kultūros darbuotojų problemas. Spalio 22 dieną Trišalės tarybos posėdyje šiam Kreipimuisi buvo pritarta. Trišalė taryba kreipsis į LR Seimo narius ir Vyriausybę dėl 49 mln. Lt skyrimo kultūros darbuotojų atlyginimams.