Ukmergės kultūros puslapiai

Spalio 25 d. Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje surengtas seminaras „Šiuolaikinės vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų literatūros apžvalga ir tendencijos. Autorinių teisių taikymo praktika literatūros kūriniams“. Renginyje dalyvavo miesto, kaimo padalinių bei rajono mokyklų bibliotekininkai. Su jais bendravo būrelis garbingų viešnių iš sostinės, kurias Ukmergėn palydėjo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro direktorė Aldona Augustaitienė (nuotrauka - apačioje, kairėje).

Šio centro Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Aleksandra Strelcova (nuotrauka - dešinėje) pristatė vieną iš naujojo savo projekto „Augame skaitydami: pašnekesiai su paaugliais apie knygas ir skaitymą“ dalių - „Knygų kojos“. Šio sumanymo tikslas – užmegzti dialogą su paaugliais, todėl Vaikų literatūros centras pakvietė tiek skaitančius, tiek neskaitančius paauglius (ir suaugusiuosius) prisijungti prie Facebook puslapio „Knygų kojos“. Siekiama, kad šis puslapis taptų erdve, kurioje paaugliai galėtų diskutuoti apie knygas ir skaitymą, bendrauti su knygų pasaulyje dirbančiais žmonėmis, gauti naudingos informacijos ir patarimų apie skaitymą. Knygose, pasak A.Strelcovos, slepiasi skirtingi pasauliai, į kuriuos galima nukeliauti tik skaitant. Tokiai kelionei nereikia nei milžiniškos kuprinės, nei traukinio ar autobuso bilietų, nei išskirtinio pasirengimo. Tereikia atsiversti knygą. „Knygų kojos“ kviečia ne tik atrasti naujus pasaulius, bet ir dalintis jais su bendraminčiais.

Literatūrologė, eseistė, Literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro dėstytoja, docentė dr. Solveiga Daugirdaitė (nuotrauka - kairėje) savo pranešime svarstė, kas yra gera literatūra? Viešnia pasidžiaugė, dar gyvenanti maloniais įspūdžiais po ką tik perskaitytos vienos populiariausių šiuolaikinių Kanados rašytojų Margaret Atwood knygos „Penelopiada. Mitas apie Penelopę ir Odisėją“, kurios autorė sumanė perrašyti kadaise Homero „Odisėjoje“ papasakotą istoriją Penelopės vardu.

Įtaigiai pasakodama apie naująją seno mito versiją, S.Daugirdaitė nesunkiai suintrigavo moterišką auditoriją M.Atwood knyga, tačiau nemažiau intriguojantis ir pačios docentės požiūris į moters, moteriškumo, feminizmo temas literatūroje. 1999 m. ji apgynė daktaro disertaciją „Moteriškumo reprezentacija naujausioje lietuvių moterų prozoje“, kuri vėliau buvo išleista atskira monografija. Savo mėgstamas temas ji nagrinėjo rašiniuose „Lietuviškosios feministinės kritikos pradžia“, „Vilnius jaunųjų „škočių“ akimis“, „Feministinė literatūros kritika“, „Salomėja Nėris, įžymiausia lietuvė“, „Vilniaus vizija ir tikrovė moterų akimis“, „Moterų aukos prasmė XIX-XX a. sąvartoje“, „Išmokytos galvoti – XX amžiaus rašytojos“ ir daugelyje kitų publikacijų. Šiemet Vilniaus universiteto išleistame straipsnių rinkinyje „Vaikų literatūra – laisvė ir kontrolė“ docentė eilinį kartą nustebina savo pasirinkta tema: „Šiandienos Lietuva moterų kūriniuose vaikams“. Rašinio autorė gražiai prisipažįsta tapusi ilgamete vaikų literatūros skaitytoja: ji - trijų vaikų, tarp kurių didelis amžiaus skirtumas, mama, tad jau du dešimtmečius niekaip neišauga iš vaikų literatūros, t.y. vakarais balsu skaito knygas net tada, kai savųjų net neatsiverčia. Taigi mokslininkės pažintis su šiuolaikine vaikų literatūra yra praktinė: ji mato, kaip knygos veikia skaitytojus. Lengvai šaržuodama, savo publikacijoje ji analizuoja, kaip moterų rašytojų kūryboje reprezentuojama šiuolaikinė Lietuva, kas jai būdinga, kaip joje jaučiasi vaikai ir suaugusieji.

Minėtame straipsnių rinkinyje surasime ir antrosios seminaro viešnios – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Loretos Jakonytės-Kvedarienės (nuotrauka - dešinėje) publikaciją ne mažiau įdomia tema: „Mama žino geriau?“ (Vaiko kontrolė šeimoje 1993-2012 m. premijuotose knygose). Rašinio pavadinimui pasitarnavo Gendručio Morkūno apsakymo veikėjo frazė „Mama žino geriau už mane“, kuria jis ironizuodamas apibūdino nelygiavertį bendravimą savo šeimoje. Išanalizavusi premijuotąją nepriklausomybės meto literatūrą, publikacijos autorė daro išvadą, kad ji pateikia daugiabriaunį kontrolės šeimoje vaizdą, tačiau jo nuodugniau neatspindi. Kontroliuoti linkę tėvai dažniausiai neatsakinėja į vaikų klausimus, neaiškina savo sprendimų priežasčių, bendravimo žodyną persmelkęs grubumas.

Savo pranešime L.Jakonytė-Kvedarienė aptarė skaitymo situaciją Lietuvoje, vaikų ir paauglių literatūrą, geriausių knygų atrankos principus ir kriterijus. Ji pristatė vertingiausius literatūros pavyzdžius, negailėdama kritikos menkaverčių leidinių autoriams, kurie itin pasižymi produktyvumu, tačiau jų kūryboje, pasak viešnios, jokios žiežirbos, vien tik klišės ir šablonai.

Asociacijos „LATGA“ Vizualiųjų menų, reprografinio atgaminimo ir knygų panaudos skyriaus vedėja Gabrielė Naprušienė kalbėjo apie autorių teisių teisinį reglamentavimą, jų subjektus ir objektus, dažniausiai pasitaikančius teisių pažeidimus. Ji atsakė į seminaro dalyvių klausimus dėl kūrinių, skenuotų viršelių, iliustracijų panaudojimo parodose, nuorodų į literatūros šaltinį rašiniuose, demonstravo konkrečius pažeidimus šalies žiniasklaidoje, reklamos leidiniuose.

Melanijos Širvienės nuotraukos.