Ukmergės kultūros puslapiai

Spalio mėnesį Ukmergę "judino" visa eilė gyvos muzikos koncertų. Trys iš jų įvyko kamerinių teatrų ir performansų festivalio „Camera Obscura“ proga. Šis festivalis pasiūlo pačių neįprasčiausių dalykų. Taip nutiko ir šiais metais: pirmiausiai vieną šeštadienio rytą (spalio 12 d.), pačiame miesto centre skambėjo specialiai paruošta grupės „Pradžia“ muzika nuo stogo. Ta pati grupė pristatė ir sekantį koncertą (spalio 19 d.), patogesnėje, tačiau taip pat neįprastoje vietoje – kultūros centro rūbinėje. Galiausiai, spalio 26 d., nuaidėjo ir pats pagrindinis festivalio muzikinės dalies „Camera Obscura muzika“ renginys - koncertas Ukmergės autobusų stoties laukiamojoje salėje.

Didžiajame koncerte pasirodė 3 grupės iš sostinės: „Skeldos“, „Brūzgynai“ ir „Phrenetix“, bei kolektyvas pavadinimu „Rumunija“, kilęs iš Radviliškio rajono. Du pirmieji muzikos projektai atstovavo industrinės-eksperimentinės muzikos tradicijas. Tai daugiausiai elektroninių instrumentų bei prietaisų pagalba išgaunami ir gyvai komponuojami garsai, papildomi savotiškomis vokalinėmis partijomis arba tekstų skaitymais. Abu projektai parodė skirtingos stilistikos programas – nuo literatūriškai melancholiškos ir gilios atmosferos iki gaivališkai ekspresyvios maksimalistinės išraiškos šėlsmo. Kiti du kolektyvai atstovavo instrumentinės muzikos kultūras. „Rumunija“ pateikė avangardiniais-etnografiniais motyvais praturtintą post-roko muziką ir dainas, o „Phrenetix“ (apatinė nuotrauka) papurtė labai profesionaliai atliekama, išraiškinga ir techniška metalo muzika. Būtent dėl šios grupės pasirodymo, koncertą galima pavadinti istoriniu, nes praėjo apie dešimtmetis nuo to laiko kai Ukmergėje paskutinį kartą skambėjo tikras tradicinis metalas.

"SKELDOS"

Didmiesčiuose tokio tipo koncertai jau ne vieną dešimtmetį augina savo publika, tačiau, tiek metalo muzika, tiek industrinė elektronika yra pakankamai retas reiškinys mažesniuose miestuose. Labai džiugu, kad stiprios ir unikalios kultūros srovės, pripažįstamos visame pasaulyje, galiausiai įsilieja ir į mažesnių miestelių publikos savastį. Tai rodo ir patvirtina vykstantį kultūrinio virsmo ir atsistatymo laikotarpį – iš scenų vis labiau traukiasi dirbtini projektai, bei grįžta tikri kultūros reiškiniai, priespaudos ir vertybinių krizių laikotarpiais laikęsi tik pogrindžiuose.

"RUMUNIJA"

Pastaraisiais metais stebime ne tik ūmų kultūrinių vertybių taisymąsi bet ir skirtingų tradicijų maišymąsi. Dėl techninių ir socialinių galimybių bei šiuolaikinių informacijos sklidimo priemonių, dauguma reiškinių, ar tai būtų muzikos žanras ar teminis renginys – mus pasiekia susimaišę su dar kitomis kultūromis ir idėjomis, dar labiau nušlifuota ir patobulinta forma. Lygiai kaip ir pastarasis koncertas: jis jungė pakankamai skirtingas muzikos tradicijas bei menines ideologijas ir, negana to, įliejo į save ir socialinės atmosferos elementų, nes vyko viešoje miesto erdvėje. Įlieta buvo ir taikumo bei šviesumo dvasios, nes renginyje buvo vaišinama(si) vegetariniais užkandžiais ir nealkoholiniais gėrimais. Tai irgi įdomus kultūrinių susikirtimų taškas, nes nekomercinei muzikai ilgus dešimtmečius klaidžiojant pogrindinėse erdvėse, įvairiose šalyse su tuo buvo beveik neatsiejamai susiję ir svaigalų vartojimas, muštynės, žmonių susiskirstymas į uždaras bei priešiškas amžiaus ir pomėgių grupeles. Dėl šių priežasčių pačios muzikos teikiami privalumai tapdavo vis sunkiau prieinami plačiajai visuomenei. Vegetariškais užkandžiais ir gėrimais renginį „paskanino“ vieni talentingiausių Ukmergės virėjų – M. Leonavičiūtė ir D. Jaskūnas, jau ne pirmą kartą labdaringai paruošdami vaišes mieste vykstantiems koncertams. Pastarajam koncertui užkandžiai ir gėrimai buvo paruošti pagal Vedų kultūros tradicijas – laikantis unikalių kulinarijos principų ir maisto šventinimo papročių, vaišes paverčiant „prasadu“ - itin švariu ir dvasingu maistu.

"PHRENETIX"

Toks įvairiapusis ir galima sakyti netgi kontrastingas renginys pritraukė pačių įvairiausių žmonių – nuo aplinkui stotį mėgstančių buriuotis neblaivių vyriškių iki į Ukmergę grįžusių studentų, suaugusių žmonių su šeimomis, netgi muzikos ir kitų sričių kūrėjų iš Vilniaus, Kauno ir kitų miestų. Tikėkimės, kad toks kontrastingas renginys, pabaigęs priešpaskutinį rudens mėnesį bus paskatinimas ir įkvėpimas naujiems atradimams, naujoms pažintims, potyriams ir dar didesnei darnai tarp pačių skirtingiausių žmonių.

Pastebėtina, kad šalies ir pasauliniu mastu žinomus muzikos projektus nėra lengva atvežti į nedidelį miestelį, suteikti technines galimybės pasirodymams, bei pritraukti publiką. Pastarasis koncertas, paremtas festivalio „Camera Obscura“ galimybėmis (gana kukliomis), buvo dar ir nemokamas, dėl to dvigubai daugiau galima dėkoti muzikantams, kurie groti sutiko tik dėl atsidavimo muzikai ir noro dalintis savo kultūra. Taip pat dvigubai galima dėkoti įvairioms Ukmergės įstaigoms (ypač Ukmergės autobusų parkui) bei pavieniams asmenims, kurie padėjo renginiui, ir be kurių nuoširdžios pagalbos kultūros skleidimui tokie renginiai būtų vargiai įmanomi.

V. Žukauskio ir M. Nasyrovaitės ir J. Zarecko nuotraukos.