Ukmergės kultūros puslapiai

Vlado Šlaito viešoji biblioteka tą lapkričio 23-osios vakarą sunkiai talpino svečius: susitikti su rugpjūčio mėnesį dvi savaites trukusios ekspedicijos, skirtos Vorkutos sukilimo 60-osioms metinėms, dalyviais susirinko gausus būrys ukmergiškių, atvyko garbaus amžiaus kraštiečių iš sostinės - Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas Jonas Burokas (nuotraukoje - pirmas iš dešinės), rašytojas Vytautas Bačius (trečias iš dešinės), taip pat žurnalo „Varpas“ vyriausiasis redaktorius Algimantas Zolubas (nuotraukoje - antras iš dešinės), kiti svečiai.

Bibliotekos fojė svečius pasitiko vepriškio Romo Petro Šaulio surengta fotoekspozicija, kurioje autorius pristatė ne tik savo darbus, bet ir romantiškosios Lietuvos istorijos dailininko, Sibiro tremtinio Stanislovo Aleksiūno tapybą. O jis pats tą vakarą prisiminė savo gerą bičiulį, Vorkutos sukilimo dalyvį Edvardą Buroką, kurį kartu su bendraminčiais šį pavasarį palydėjo į Vilniaus Sudervės kapines.

Edvardo Buroko laisvės kovos brydė tęsėsi nuo Ukmergės iki Vladivostoko, nuo Vorkutos iki Vladimiro, per nesuskaičiuojamas GULAG-o salas Sibiro plotuose, kur suskambo ir jo įsiūbuotas „Varpas“, įkvėpdamas laisvei įvairių tautų politinius kalinius. Liko penki E.Buroko knygos „Pūtėme prieš vėją“ tomai, liko susprogdinta Vorkutos šachta, o nuo to sprogimo ėmė svyruoti, pleišėti ir teroristinės imperijos pamatai.

Šiemet baigiantis vasarai būrelis Lietuvos jaunimo surengė ekspediciją į Vorkutą, tęsdami prieš metus pradėtą žygį, skirtą Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio tremčiai atminti. Ekspedicijai vadovavo LR Seimo narys Paulius Saudargas (nuotr. - viršuje, kairėje), ją globojo Europos parlamento narys Algirdas Saudargas. Politologai Laurynas Kasčiūnas (nuotr. - viršuje - dešinėje), Jonas Survila, Justinas Urbanavičius, jaunųjų krikščionių-demokratų (JKD) organizacijos vadovas Vytautas Keršanskas, leidinio „Apžvalga“ vyriausioji redaktorė Vaida Stundytė, LR Seimo nario P.Saudargo padėjėja-sekretorė, buvusi Antano Smetonos gimnazijos auklėtinė Roberta Firavičiūtė ekspedicijos metu tvarkė lietuvių tremtinių kapus, lankė muziejus, gamtos paminklus, susitiko su vietos valdžios atstovais, dovanodami jiems lietuviškus suvenyrus.

Rusijos šiaurėje buvo sukaupti didžiausi gamtos turtų telkiniai – nafta, akmens anglis, dujos. Kad juos galėtum pasisemti, reikėjo nutiesti vadinamąjį mirties geležinkelį, šiems darbams ir tarnavo Vorkutos tremtinių mirties lageriai. Sunkus, alinantis darbas, atšiaurios gamtos sąlygos, nuolatinis maisto trūkumas, išsekusios jėgos. Pasak ekspedicijos dalyvių, po kiekviena medine geležinkelio pakopa, neištvėrę katorgiško darbo, amžiams liko gulėti žmonės. Šiandieną Vorkuta – tėra didelis memorialas, gausus paminklų represijos aukoms atminti.

Melanijos Širvienės nuotraukos.