Vasario 3 dieną Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Kraštotyros skaitykloje atidaryta dokumentų paroda „Toks visai (ne)rimtas nuotykių ieškotojas...“, skirta poeto, eseisto, literatūros kritiko, Nacionalinės premijos laureato Kęstučio Navako 50-mečio jubiliejui.

„Kai kas nuotykių ieško svetimuose miestuose ar gyvenimuose, kai kas džiunglėse ar jūrmarių gelmėse, aš – baltame popieriaus lape. Tas lapas – tai magiškas veidrodis, parodantis mane tokį, kokio dar nepažįstu, ir priverčiantis rasti tai, ko dar nesu radęs. O tai ir yra didžiausi nuotykiai...“ – teigia poetas Kęstutis Navakas, vasario 24 dieną minintis savo 50 metų sukaktį. Pirmuosius aštuonerius savo gyvenimo metus būsimasis poetas praleido mūsų rajone, Taujėnuose, todėl, kaip pats prisipažįsta, Ukmergė jam buvo pagrindinis vaikystės didmiestis: „Niujorkas tada man dar nebuvo pastatytas. Čia atvažiuodavau uostyti biskvitinių pyragaičių ir laukti pirmame univermago aukšte niekaip neapsiperkančių namiškių. Dabar viskas, be abejo, pasikeitę. Aš, be abejo, ne“.

Parodoje išvysime pirmuosius K.Navako eilių rinkinius „Krintantis turi sparnus“, „Pargriautas barokas“, „Žaidimas gražiais paviršiais“, „Atspėtos fleitos“, „Stalo sidabras“, kuriuose, pasak kritikų, vienodai gerai įvaldyta ir klasikinė eilėdara, ir laisvosios eilės, pasaulis jo kūryboje estetizuotas, autorius keliauja po įvairius kultūros klodus. Esė rinkiniuose „Gero gyvenimo kronikos“, „Du lagaminai sniego“ žaismingai kalbama apie literatūrinio ir šiaip gyvenimo nutikimus, knygoje „Iš gyvenimo garstyčių bei krienų“ publikuojami literatūriniai pokštai ir parodijos. Kartu su fotografu Gintaru Česoniu išleistas fotografijų ir esė albumas „Sutiktas Kaunas“.

Lorelei – sirena, nuostabia daina viliojanti plaukiančius jūreivius pavojingos Reino upės uolos link, - įkvėpė ne tik vokiečių klasiką Heinrichą Heinę, bet ir Kęstutį Navaką. Šiuo vardu pavadintas unikalus forma ir turiniu praėjusiais metais pasirodęs laiškų, eilėraščių ir poetinių vertimų rinkinys, kurio vizualų pavidalą – voko formos įdėklą sukūrė dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. Šiame rinkinyje Nacionalinės premijos laureatas toliau plėtoja retą mūsų raštijoje meilės epistolikos žanrą, paįvairindamas teksto audinį geriausiais savo meilės lyrikos pavyzdžiais ir klasikų vertimais, pasiekdamas įspūdingo daugiabalsiškumo. Pasak rašytojos Giedros Radvilavičiūtės, „Lorelei“ – yra „laiškai ir apie literatūrą, ir tik labai pagiringas paštininkas juos gali įmesti į konkrečios, kad ir mylinčios moters pašto dėžutę“.

Argi nenorėtumėte, būdama moterimi, gauti štai tokio meilės laiško? „Man patinka, kai apsirinki, supainioji žmones, žodžius, medžius, Shubertą su Schumannu, ranką su koja, raganosį su begemotu, patinka, kai nesugebi pagaminti valgio, kai prisvilini puodus, išsidraskai sagas, sulaužai akinius, pameti žirklutes, pamiršti pinkodus, nepataikai į kėglį, nemoki plaukti, dainuoti, skraidyti ir kai nežinai, kad dukart du – šeši. Dar patiktų, jei abu eitume į mišką, berdami trupinius sau į pėdsakus, ten rinktume kokias nors kreivabūdes, kedrų riešutus, pataisus ar dar ką tik ten rastume, abu silpni kaip dievai, kaip voratinkliai, eitume ir inktume tą kažką, kol atbėgtų miško žvėrys – kiškiai, barsukai, meškos, vilkai, drambliai ir zebrai, kas tik nori – ir mus sudraskytų. Štai kur tikrasis smagumas. Nesakyk, kad apie tai nesvajoji“.

Naujųjų metų išvakarėse pasirodė šeštoji K.Navako poezijos knyga „100 du“. Jos tekstai, kuriuos autorius vadina sonetais, - Petrarkos arba Šekspyro sonetų modifikacija. Iš pirmo žvilgsnio, tai griežtos struktūros 102-jų sonetų rinkinys, tačiau pats autorius prisipažįsta, jog būtent dėl šios knygos gimimo jam „reikėjo panirti į ribines egzistencines dvasios kertes ir laukti kūrybinio apsėdimo“. Parodoje žvilgsnį traukia ir dvi spalvingos kartono knygos vaikams „ŽI ir BE stebi saulėlydžius“ bei „Udo ir Dra niekaip nesusikalba“.

Šalia poezijos ir esė rinkinių parodos lentynose rikiuojasi K.Navako sudarytos ar verstos meilės lyrikos knygos, leidiniai, kuriuose publikuojami jo rašiniai apie kolegas, recenzuojama jo paties kūryba: „Dar penkios minutės nakties“ (Lietuvių meilės lyrika 2007), „Tavo vardą tariu pakuždom“ (Kaukazo tautų meilės lyrika), Žaliakalnio kultūrinis almanachas „Fontanas“, „Poetinis Druskininkų ruduo“ ir kiti leidiniai. Paties K.Navako poezija versta į anglų, vokiečių, švedų, suomių, latvių, rusų, gruzinų, makedonų kalbas.

Skaitytojai nepraeis ir pro 2012 metais išleistą knygą „Raktai į Lietuvos miestus“ (2), kurioje pateikiamas poeto rašinys „Taujėnai: tarp Dvaro ir miestelio“ – šviesūs, linksmi, jumoristiniai, kartais nostalgiški prisiminimai apie čia prabėgusius vaikystės metus, savo artimuosius ir kitus šio krašto žmones, dvaro rūmus, parką, kadaise gyvavusias literatūrines tradicijas.

Išskirtinis parodos eksponatas – įrėmintas poeto rankraščio lapas, kurį jis padovanojo Viešajai bibliotekai 2008 metais, viešėdamas Žemaitkiemyje, kur jam buvo įteikta dešimtoji literatūrinė Vlado Šlaito premija.

Melanijos Širvienės nuotraukos.