Vasario 13 d. Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje pristatytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro leidinys - „Vyčio apygardos partizanų vadas Danielius Vaitelis-Briedis“.

Praėjusiais metais sukako 100 metų, kai Panevėžio apskrities Vadoklių valsčiaus Geležių kaime gimė Danielius Vaitelis ir 65-eri metai, kai jis žuvo Taujėnų valsčiuje prie Juodvisinės kaimo.

Į knygos sutiktuves atvyko nemažas būrelis garbių svečių: jos rengėjas Vaclovas Slivinskas (nuotrauka - apačioje), minėtojo centro Istorinių tyrimų programų skyriaus vyr. specialistas Darius Juodis, Leidybos skyriaus vadybininkė Rima Aliejūnienė, vyriausioji viešųjų ryšių specialistė Vilma Juozevičiūtė, D. Vaitelio sesers Veronikos sūnus Jonas Grinys, kiti svečiai.

Knygos sudarytojas V. Slivinskas apžvelgė Vyčio apygardos partizanų kovas, neilgą jų vado gyvenimą ir veiklą, artimųjų likimus. Istorikas D. Juodis (nuotrauka - kairėje) kalbėjo apie sovietinio saugumo provokacijas, apie buvusio Vaitelių šeimos draugo, MGB agento, Juozo Markulio-Erelio vaidmenį. Gražiais ir skaudžiais prisiminimais dalijosi žuvusio partizanų vado sūnėnas J. Grinys (nuotrauka - dešinėje).

D. Vaitelio tėvai buvo darbštūs ir tvarkingi ūkininkai, turėję penkis vaikus. Danielius šeimoje buvo jauniausias. 1938 jis metais baigė Kauno Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklą, įgydamas artilerijos leitenanto laipsnį. Buvo paskirtas artilerijos pulko būrio vadu, vėliau – jaunesniuoju baterijos karininku, diviziono vado padėjėju. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, pateko į Raudonąją armiją, bet greitai buvo paleistas į atsargą. Siekdamas išvengti čekistų persekiojimų ir arešto, pasitraukė į Vokietiją. 1941 m. grįžęs į Lietuvą, vedė savo klasės draugę Aleksandrą Urbonaitę - jie abu buvo gimę tais pačiais metais, tą patį mėnesį ir tą pačią dieną – 1913 m. rugpjūčio 5-ąją. Šeimoje gimė sūnus Romualdas ir dukra Vita.

Prie Lietuvos artėjant frontui, D. Vaiteliui buvo pasiūlyta kartu su vokiečiais trauktis į Vakarus, tačiau šio pasiūlymo jis atsisakė ir, sugrįžęs į tėviškę, Lėno miške pradėjo burti pirmuosius partizanus.

1944 m. rugpjūčio mėnesį buvo paskirtas 1-ojo Ukmergės apskrities partizanų būrio vadu, o 1945 m. pradžioje – Vyčio apygardos partizanų vadu. Žuvo Danielius Vaitelis-Briedis 1948 m. gegužės 13 d. kartu su savo pavaduotoju Jonu Kilijonu ir štabo apsaugos būrio vadu Antanu Šyviu, visiškai atsitiktinai užklupti čekistų. Praėjus vos 10 dienų, jo žmona su vaikais buvo ištremti į Sibirą.

Renginio metu D. Vaitelio sūnėnas J. Grinys prisiminė vaikystėje mamos brolio, dėdės Tado, padovanotą Maironio poezijos tomelį „Pavasario balsai“. Dėdė buvo šviesus žmogus: baigęs Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, dirbo lietuvių kalbos mokytoju, vėliau Panemunės gimnazijos direktoriumi. Po tremties į Sibirą, kur dešimt metų praleido lageryje, sugrįžęs į Lietuvą, dirbo Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos sandėlio vedėju. Tąsyk, gavęs dovanų iš dėdės lietuvių klasiko eilių knygelę, mažasis Jonukas ją visą išmoko atmintinai, mat eilėraščiai, knygos jam irgi labai patiko. Kai į svečius atvažiuodavo kitas mamos brolis, dėdė Danielius, jis užkeldavo mažąjį sūnėną ant taburetės ir paliepdavo: „Na, Jonuk, dabar pliek eilėraščius!“. Ir Jonukas „pliekdavo“. O dėdė ir kiti svečiai šypsodamiesi plodavo...

1997 m. Vyčio apygardos partizanų vadui Danieliui Vaiteliui-Briedžiui buvo suteiktas teisinis Kario savanorio statusas (po mirties), 1998 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu.

Vakaro metu skaudžius mūsų tautai metus prisiminė ukmergiškiai Vytautas Pupšys, buvusi ilgametė Siesikų vidurinės mokyklos direktorė, seniūnijos seniūnė Danutė Gelūnienė, tremtinių dukros: poetė Leonora Jankeliūnienė, dizainerė Onutė Kujelienė. Eiles skaitė literatai Albinas Kuliešis, Genovaitė Stulpinienė-Vikingė, Zuzana Stunžėnienė. Tremtinių dainas dainavo Siesikų kultūros namų kaimo kapela „Vieversa“, vadovaujama Mindaugo Grainiaus.

"Vieversa"

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai dovanojo Vlado Šlaito viešajai bibliotekai pluoštą savo išleistų leidinių apie tremtį, rezistencinę veiklą, kraštiečių partizanų likimus. Vakaro metu buvo atidaryta spaudinių paroda, skirta Vyčio apygardos partizanų vado Danieliaus Vaitelio-Briedžio gyvenimui, kovai už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Čia buvo galima susipažinti su žuvusio partizanų būrio vado dukters Vitos Vaitelytės-Tylienės asmeninio archyvo medžiaga, kurioje, tarp kitų dokumentų išsaugota ir Pagirių mokytojo Antano Ungurio „Poema didvyriams“, ir prisiminimai apie Vyčio apygardos partizanų vadą Danielių Vaitelį-Briedį. Buvęs šios apygardos partizanas Juozas Pikauskas-Peludnikas savo atsiminimuose rašo: „Kai žuvo Krikštaponis, partizanų apygardos vadovavimą perėmė Vaitelis. Aš jį labai gerai pažinojau, ne kartą su juo yra tekę kalbėtis. Mes jį vadinom partizanų tėvu. Save jis buvo pašventęs Lietuvai“.

„Aš niekur nesitrauksiu. Tėvynei gerai, ir man gerai. Tėvynė pavojuje, ir aš su ja. Kai žūsiu, neieškokit mano kapo, nes Lietuvoje yra visur šventa žemė“, - rašė Danielius Vaitelis-Briedis.

Melanijos Širvienės nuotraukos.