Balandžio 15-ą, minint Pasaulinę kultūros dieną, Ukmergės kultūros centro mėgėjų teatras „Vilko pėdsakas“, vadovaujamas Skaistės Vasiliauskaitės-Dančenkovienės,  pristatė kaukių performansą „Miesto metamorfozės“. Atrodo, šis mėgėjų teatras susikūrė visai seniai. Regis, ką tik kvietė į pirmąją premjerą, spektaklį pagal Daivos Čepauskaitės pjesę „Aš tave užmiršau“ (2020). Vėliau buvo vaizdo, garso ir literatūrinių tekstų performansas „Jonas Mekas. „Laiškai iš niekur“ (2022), teatralizuotos ekskursijos po Ukmergės senamiestį. Spartus tempas mėgėjų teatrui.

Šįkart teatro trupė pakvietė žiūrovus susirinkti Vienuolyno gatvėje ir eiti kartu į Pilies parką. Parke, apvyniotos baltu popieriumi, stovėjo keletas stovylų. Galima būtų jas vadinti skulptūromis, tačiau, kaip suprasite vėliau – „stovylos“ tinka labiau. Aktorė zuikio kauke vedė būrį žiūrovų, kartu ėjo ir garso technikas, veždamas garso kolonėlę. Bumpsint energingiems ritmams, judėjome nuo stovylos prie stovylos. Žirklėmis prakirpus popierių, pasirodydavo vis kitas personažas. Apsirengę „Ukmergė 690“ marškinėliais, odinėmis kelnėmis arba sijonais (rėmėjo) ir bibliotekininkės Astos Girnienės megztomis kaukėmis. Personažo kalbos įrašą transliavo garso kolonėlė, todėl stovylos atliko tik nebylų mimo darbą – tarsi matytume atgijusias parko skulptūras ir girdėtume joms priskirtą tekstą. Taip Vilniuje galima eiti kalbančių skulptūrų keliu ir nuskenavus QR kodą, išgirsti, ką jos kalba. Tuo tarpu Ukmergės Pilies parko stovylos gerokai pranoko tas, kurios kalba pagal QR kodą. Savo ausimis girdėjau, kaip vienos žiūrovės paklausta, ar nešalta (buvo žvarbi diena), viena, dar iš popieriaus neišvyniota stovyla atsakė: „Nešalta, Nijole.“

Personažai kalbėjo apie miestą – Ukmergę. Tai buvo ir svajingos kalbos apie mielus jaunystės prisiminimus, muziką ir garsus parke, vasarą mieste; ir bauginančios (Maro gydytojas). Ir jautrios – apie tai, kaip žmogus jaučiasi mieste, apie jo baimes, neužtikrintumą ir nerimą: „iš po pilko apsiausto kartais ima ir kyšteli spalvoto megztinio apykaklė. Po savo pilku apsiaustu aš turiu daug spavų. Bet jų dažniausiai nerodau... Su megztiniu tai dar nieko, jį lengvai galima susikišti atgal. Daug sudėtingiau, kai kyšteli kokia nors mintis!“ (Beveidis miesto tipas).
Personažai patys buvo miesto dalis. Kaip, pavyzdžiui, vienas įspūdingiausių performanso personažų Asfaltas: „jaučiuosi labai reikalingas ir svarbus. Tai aš ant savo pečių nešu tiek daug krovinių, tai manimi – manimi! – keliauja gausybė žmonių su savo gyvenimiškomis istorijomis, džiaugsmais ir rūpesčiais.“ Scenarijų ir personažus kūrė patys trupės nariai, kiekvienas kalbėjo apie tai, kas jam mieste rūpi ir svarbu.

Netikėta performanso dalis buvo kaukės. Juk ne veltui ir vaidinimas vadinosi „kaukių performansas“. Tarsi vaidintų ne žmonės, o kaukės. Kaip tame sename filme, kur Jim Carrey personažas, užsidėjęs magišką kaukę tampa nebe savimi ir įgyja antžmogio galių. Šiame performanse vaikiška ir tuo pačiu baugi kaukė tarsi atima aktoriaus žmogišką pavidalą, o garso kolonėlė – jo balsą. Taip aktorius pavirsta judančia statula.

Kultūros centro mėgėjų teatras„Vilko pėdsakas“ dirba sparčiai. Regis, nesiekia monumentalaus, išbaigto ir nugludinto spektaklio pastatymo, bet, kaip vilkas, bėga greitai. Bėga per miestą, išvilioja žiūrovą į lauką. O tai yra visai kitoks žiūrėjimas. Nes lauke – parke, gatvėje – gali eiti ir atsilikti, gali išeiti nebaigęs žiūrėti, gali pavėluoti, gali užsižiūrėti į kitus dalykus, gali pats įsitraukti į veiksmą (pavyzdžiui, padėti išvynioti stovylas) – tai šiuolaikiškas, įtraukus žiūrėjimas. Ukmergėje gilią tradiciją turintis kamerinių teatrų ir performansų festivalis Camera obscura, regis, duoda gerus vaisius. Jeigu „mėgėjų teatrą“ stereotipiškai įsivaizduojame statantį amerikas pirtyje ir panašias kaimo istorijas, tai „Vilko pėdsakas“ dirba šiuolaikiškai, lengvai, performatyviai.

Režisierė Skaistė Vasiliauskaitė-Dančenkovienė
Kaukės Astos Girnienės
Tekstus kūrė teatro aktoriai
Personažus rengė kailių ir odos salonas „Roris“ ir UAB „Grosso Moda Lithuania“ parduotuve Textilite.
Vaidino Regina Ališauskienė, Asta Girnienė, Aleksas Gudauskas, Karolina Kornejeva, Nerijus Maldaikis, Arnas Pelakauskas, Audronė Rūtavičiūtė, Audronė Sližienė, Gerda Žudė, Skaistė Vasiliauskaitė-Dančenkovienė.

Fotografijos - Dainiaus Vyto.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau