Ukmergės kultūros puslapiai

Ukmergės kraštotyros muziejuje nuo liepos 13 d. iki vasaros pabaigos veikia unikali paroda „Laisvės dvasia – Rockmergė“, skirta muzikos klubo „Rockmergė“, Rockmergės festivalių bei šio miesto roko grupių veiklai. Mūsų gidė – parodos kuratorė Eglė Butkutė (nuotr. - kairėje).

Didžiąją parodos eksponatų dalį, pasak Eglės, sudaro per pastaruosius tris dešimtmečius „Rockmergės“ virsmą įamžinusios nuotraukos, plakatai, dalyvių kortelės, instrumentai.

Paroda išskirtinė ir unikali tuo, kad jos herojai – dauguma dabar gyvenantys žmonės – jie vaikšto Ukmergės ar kitų miestų  gatvėmis, kažkuo užsiima, tačiau prieš keletą dešimtmečių jų įskelta kibirkštis iki šiol dega ukmergiškių sielose ir formuoja miesto kultūrinį identitetą. Pasak Eglės, „Rockmergė“ – tai žmonės, kuriuos vienija muzika ir laisvė.

Tiesa, nuo klubo „Rockmergė“ įsteigimo ar pirmųjų Rockmergės festivalių dar nepraėjo nė trisdešimt metų, tad šios muzikinės veiklos dar negalima vadinti istorija, tačiau rinkti eksponatus ateičiai, pasak parodos kuratorės, svarbu jau dabar, kol susiję daiktai dar saugomi, o atsiminimai nenukeliavo į  užmarštį.

„Keli žmonės jau išėję, bet dauguma dar gyvi. O medžiagos jau mažai likę. Pavyzdžiui, pirmieji plakatai – ranka daryti vos ne ant sąsiuvinio lapo mus pasiekė likus dienai iki atidarymo“, – sakė pašnekovė.

Eglė papasakojo, kad tokios parodos idėja kirbėjo jai dar nedirbant Ukmergės kraštotyros muziejuje. Nors ji pati – ne iš Ukmergės, apie „Rockmergę“, „Requiem“, Bjellę žinojo ir negyvendama čia.

Karantino metu Eglė per radiją išgirdo Kasparo Ramono interviu, kuriame jis „vedžiojo“ klausytojus po įvairias „Rockmergės“ vietas. „Nors tų vietų nežinojau, buvo labai įdomu. Tada ir gimė mintis apie parodą“, – prisimena kuratorė.

Medžiagos rinkimas
Iš pradžių Eglė planavo surinkti medžiagą apie pirmuosius Rockmergės festivalius. „Atrodė neįtikėtai, kaip neformalus jaunimas anais laikais sugebėjo tai padaryti“, – kalbėjo Eglė. Pradėjusi rinkti medžiagą sužinojo, kad pirmasis festivalis buvo skirtas tragiško likimo Jono Takarevičiaus-Lietaus – poeto, muzikanto, dainininko, muzikos grupės „Afiša“ lyderio – garbei ir atminimui, nes apie Rockmergę buvo kalbėta dar su juo. Jonas mirė 1995-ųjų liepą, o festivalis įvyko tų pačių  metų rugpjūtį. Jame susirinko dešimtys grupių. Tada festivalio organizatoriai sugalvojo įkurti roko klubą.

Taigi medžiagos rinkimo laukas išsiplėtė, pildant jį informacija apie klubą ir grupes: kaip jos kūrėsi, ką grojo.

„Visa paroda yra apie neformalų jaunimą, subkultūras ir alternatyvią muziką, kaip jaunimo idėjos atsiskleidė Lietuvai atgavus nepriklausomybę: nuo kelių pogrindinių grupių aštuoniasdešimtaisiais jų kiekis išaugo iki keliasdešimties. 1995-aisiais pirmajame festivalyje, vykusiame Ukmergės kultūros cento kieme ant laiptų, jau buvo kelios dešimtys grupių“, – sako kuratorė.

Po pirmojo festivalio įkurtas klubas veikė Ukmergės kultūros centro rūsyje. Vienas iš organizatorių ir klubo siela buvo Tomas Krivickas-Psichas.

1995 – 1998 metais įvyko keturi roko festivaliai. Įsimintiniausias ir didžiausias buvo 1997-aisiais su dedikacija „Rokas prieš savižudybę“. „Visus ta tema apjungė“, – dalijosi pašnekovė.

Daugiausia medžiagos surinkta iš 1991-2000 metų laikotarpio. Apklausti žmonės, kurie būtent tuo periodu grojo Ukmergėje ir čia subūrė grupes.  Ir tie, kurie kilę iš Ukmergės, tačiau savo kūrybą tęsė kitur. Paaiškėjo, kad dalis muzikantų, groję pirmame festivalyje, pradėjo groti dar devintajame dešimtmetyje.

Pagrindinis šaltinis, suteikęs daug medžiagos parodai, – Algis Petrikas, žinomas ir pseudonimu Zigmas Cool, turintis ir savo sklaidos kanalą internete. Didžioji dalis vaizdinių eksponatų gauti būtent iš jo.

Kitas asmuo – K. Ramonas, 2009-aisiais atkūręs klubo veiklą po pertraukos. „Po festivalių  „Rockmergės“ veikla dar tęsėsi, bet daugelis išsivažinėjo, tada viskas prigeso. Kasparas atnaujino klubo veiklą. Norėjosi papasakoti ir tą istoriją“, – sako Eglė. Pasak jos, tuometinė ir dabartinė „Rockmergės“ skirtingos – skiriasi veiklos specifika. Pirmoji buvo daugiau socialinė terpė, jungusi neformalų jaunimą, o dabartinė – jau profesionalesnė, turinti įrašų studiją. „Tad paroda ir yra apie tai, kas buvo vakar ir kas yra dabar“, – sako kuratorė.

Eglė atkreipia dėmesį, kad išliko daugiau filmuotos medžiagos nei fotografijų. Pačiai kuratorei tiek parodoje minimi žmonės, tiek vietovės – nauji, tad atrinkti pagal pravardes, kas yra kas, buvo gana sudėtinga.

Pasak Eglės, eksponatai tiek daug nepasako, kiek žmonės, todėl rinkdama medžiagą kiekvieną dar ir kalbino, darė interviu, kurių dalį įrašė. „Yra daug skirtingų istorijų“, ¬– sako ji.

Atkuria atmosferą
Kuratorė pripažįsta, kad paroda gal ir neatspindi visos informacijos, kurią išsaugojo eksponatai  (lankytojui reikėtų parengti jų aprašus), tačiau ji atkuria tą atmosferą, emocijas, kuriomis gyveno ir dabar gyvena klubo vienijami žmonės. „Sentimentai paliečia ukmergiškius, o žmogui iš gatvės reikia pasakojimo“, – supranta Eglė. Ji pastebi, kad jaunesnė karta nelabai ir žino, kodėl parodoje yra „altorėlis“ Robertui Smitui (Robert Smith) – o jis susiję su „Afišos“ studija, kurioje anuomet būdavo rengiami teminiai vakarai.

„Anuometinėje „Rockmergėje“ buvo labai didelė bendrystė, jie kartu leido laiką, darė instaliacijas, performanus. Vienas jų – su balta medžiaga ant sienų, žvakėmis ir muzika – buvo  grupės „The Cure“ fanų vakaras. Tie performansai – tai teatro elementai. Jiems reikėjo ne tik muzikos, bet ir vaidinimo“, – sako Eglė. Didelė dalis parodos skirta J. Takarevičiui-Lietui. „Ką bekalbinau, kiekvienam iš jų Jonas buvo svarbus – jo kūryba, eilėraščiai, dainos“, – dalijosi kuratorė.

Pasak kuratorės, muziejaus salė bet kokiai parodai komplikuota – sienų mažai, įsiterpia langai, durys, ryškios ir manieringos kolonos, kurias norėjosi uždengti – visa tai vertė ieškoti sprendimų. Teisingo parodos žiūrėjimo kampo nėra – viskas neformalu.

Aliuzija į „Afišos“ studiją
Paroda prasideda dar neįžengus į salę ant dviejų kolonų iškabintomis afišomis, straipsnių iškarpomis, – taip kuriama aliuzija į „Afišos“ studiją. Įėjus dešinėje – daugiau atspindėta senoji „Rockmergė“, kairėje – dabartiniai laikai.

Tvarkingai pagal chronologiją sukame su Egle į dešinę, kur pirmiausia į akis krenta iš dalies atkurta „Afišos“ studija. Ji buvo įkurta Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje. Mažai kas žino, kad patalpa yra išlikusi iki dabar beveik be pakeitimų. Tiesiog gyvenimas studijoje nutrūko, čia niekas nebesilanko. Tad išliko plakatai ant sienų, instrumentai, rekvizitas – būgnai, prožektoriai ir kt. Studijos vaizdas, kuris demonstruojamas ant fotosienos, užfiksuotas ne praeityje, o dabar. Studija, rengiant parodą, buvo fotografuota prieš kelis mėnesius.

Tarp nuotraukų ir toji, kai „Afišos“ nariai važiavo įrašinėti dainų į Vilnių ir visi nusifotografavo prie afišos.

Vitrinoje – Jono mikrofonas, susirašinėjimas, rankraščiai, Zigmo sumeistrautas pirmųjų įrašų, darytų garaže, mikrofonas. Po Jono mirties išleista kasetė.

Ekrane – Jonas ir jo draugas, taip pat poetas, Saulius Jackevičius-Terbelė, nufilmuoti A. Petriko. „Jie buvo pradėję kurti filmą“, – užsimena Eglė.

Ant langų – Jono eilių lietus. Kadangi pats Jonas rašė eiles, instaliacija parodoje – iš jo eilių. Juodu audeklu uždengtuose languose Jono eilėraščiai – tarsi lietaus lašai, krentantys žemyn.
Čia pat ant širmos sienelės ir jau minėta instaliacija R. Smitui, kurią lydi foto koliažas iš fanų vakaro, surengto studijoje. Kitoje pusėje – instaliacija su kaukėmis, o šalia ir anuometinės fotosesijos su kaukėmis nuotraukos. „Pagal tą nuotrauką 2000-aisiais vyko atminimo vakaras Jonui“, – sako Eglė ir vedasi toliau.

Lankytojų pildomi stendai
„Viena iš vietų, kur rinkdavosi Jono karta, – pilies parke buvęs „kryžių medis“, apipintas įvairiomis legendomis“, – pasakoja kuratorė.
Parodoje specialiai buvo palikti du pustuščiai stendai – susitikimo vietų žemėlapis ir grupių medis, pradėtas piešti minėto kryžių medžio atvaizdo pagrindu, – kad kiekvienas galėtų juos pildyti, įrašyti savo informaciją.

„Šis grupių medis, kaip giminės medis, nes visi vieni pas kitus grojo, vieni su kitais susiję“, – užsimena Eglė.

Toliau – to laikotarpio įvairių jaunimo grupių foto koliažas. „Jame galima atpažinti daugelį Ukmergės žmonių“, – sako parodos kuratorė.

Po koliažu įrengtoje vitrinoje – pirmieji „Rockmergės“ įrašai, „Afišos“ albumai, dalyvių kortelės. „Pagal šias dalyvių korteles galima atrinkti, kas, kur, kada grojo“, – komentuoja Eglė. Jas perdavė Zigmas, pats buvęs daugiau organizatorius. Dar iki „Rockmergės“ festivalio jo iniciatyva čia grojo „Lunatic paradise“. Dalis eksponatų – dainų žodžiai.

Čia pat ir Jono gitara. Jo paties pieštas piešinys albumo viršeliui, po mirties išleista poezijos knygelė.

Kitoje foto sienos, kurioje eksponuojamos „Afišos“ studijos fotografijos, pusėje pristatomos „Rockmergės“ klubo grupės pagal laikotarpius – nuo 1985-ųjų, nuo 1995-ųjų, nuo 2009-ųjų ir atskiru stendu pristatoma grupė „Requiem“.

Koliaže ir pirmojo klubo anspaudo atvaizdas. Jame „Rokmergė“ dar be c raidės, nes tada kalbos komisija neleido jos naudoti. Kitoje vietoje – peticija, kuria buvo siekiama pervadinti Ukmergę Rockmerge. Ši peticija, nors ir buvo inicijuota, niekada taip ir nebuvo pateikta savivaldybei nei kitoms institucijoms.
Praeitis ir dabartis persipina.

Kalbantis apie „Rockmergę“ dažniausiai niekas neskaido „buvusi“ ar „dabartinė“, o visą šį reiškinį suabsoliutina, tad dalis parodos skirta šių laikų „Rockmergei“.

Muziejaus salės viduryje kabantį Ukmergės herbą, laikinai, kol vyksta paroda, pakeitė „Rockmergės“ klubo herbas.

Keliaujame į kairiąją salės dalį. Joje ukmergiškio Tauro Gūdmanto fotografijų serija iš dabartinės „Rockmergės“ renginių – atnaujintų „Rockmergės“ festivalių ir koncertų ciklo „Muzika senamiestyje“. „Jis kontrastuoja su koliažu dešinėje, kur fotografuota pačių, juostiniais fotoaparatais, mėgėjiškai. Tai – jau visai kitokios nuotraukos, profesionalios. Bet jose taip pat pagautos emocijos, kurios atspindi „Rockmergės“ dvasią“, – sako parodos kuratorė.

Šioje salės dalyje esančiame ekrane galima pažiūrėti pirmųjų „Rockmergės“ festivalių vaizdo įrašus, taip pat darytus Zigmo.

Atslūgus pirmajai „Rockmergės“ festivalių bangai ir klubo nariams išsiskirsčius, kūrybingas jaunimas, likęs Ukmergėje ir toliau kūrė grupes, koncertavo. 2000-aisiais veikė Ukmergės jaunimo klubas, kurio organizatoriai buvo grupė „COBI“. Vėliau susirinkimų ir traukos vieta tapo baras „Gama“.

Tad šioje salės pusėje – dar kelios vitrinos. Pora jų skirtos grupei „COBI“. Pasak kuratorės, tai viena žinomiausių grupių, kilusių iš Ukmergės, tačiau apie ją turima mažai eksponatų. „Būtent jie darė teminius vakarus ir surengė koncertą Jonui atminti 2000-aisiais“, –  sako Eglė.

Nemažai vaizdinės medžiagos išsaugojo Marius Šilobritas. Jis pateikė filmuotus savo (jo grupė vadinosi „Silence“, vėliau tapusi „Soda pop“) koncertų įrašus, laikraščių iškarpas iš to meto spaudos, dainų tekstus.

Parodoje atkurtas ir garsiausio 1997-ųjų metų festivalio scenografijos vaizdas. Jai Danius Manakovas, daugelio ir plakatų autorius, sukūrė eskizą, kurį išdidintą ant didžiulių popieriaus lapų festivalio organizatoriai perkėlė į sceną. Tiesa, skirtingai nei eskizo originale, scenoje scenografija buvo žydra ir auksinė, nes jaunimas tik tokius dažus gavo. Suskaitmenintas ir atkurtas vaizdas, kaip fonas, naudotas parodos atidarymo koncerte.

Dar viena nematoma gija, jungianti praeitį ir dabartį, – Jonas ir T. Krivickas-Psichas, buvo draugai. Tomas pirmajam festivaliui sukūrė dainą Jonui. „Kaip pasakojama, per visą renginį buvo geras oras, – dalijasi istorija Eglė, – o kai dainavo tą dainą, pradėjo lyti“.

Kita parodos dalis – atributika. Tai marškinėliai – „Rockmergės“ „Requiem“, Bjelles ir kitų. Panašiai, tarsi skalbiniai ant virvės, jie buvo iškabinti ir vieno iš pirmųjų koncertų „Muzika senamiestyje“, vykusio po balkonais, metu.

Vienijo laisvė kurti
Daug žinių apie to meto įvykius išliko laikraščiuose. Dalį straipsnių surado Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka, kita dalis gauta iš pašnekovų.

Laikraščiuose užfiksuoti ir festivalį lydėję skandalai. Tačiau parodoje labiau ryškinama to meto jaunimo didžiulė telkianti ir kurianti jėga. „Nors jie buvo ir skandalistai – ir vogė lentas scenografijai, ir prisigerdavo – unikalu tai, kad jaunimas turėjo tiek energijos ir potencialo tiek daug nuveikti“, – akcentuoja Eglė. – Jie, tarsi emocijų ir energijos užtaisas, be finansų sukurdavo sceną su scenografija per kelias dienas. Tai, ką profesionali komanda ruoštų mėnesius. To, kaip tuo metu be interneto ir mobiliųjų veikė jų komunikacija ir renginių reklama, galėtų pavydėti bet kuri šiuolaikinė viešųjų ryšių agentūra. Bet iš visų papasakotų istorijų, pamatytos filmuotos medžiagos labiausiai įstrigo tai, kad jie buvo romantikai ir lyrikai iki kaulų smegenų. Tie, kurie skynė gėles glėbiais (nors ir ne savo), kurie koncertuodavo su angelo sparnais, verkė lyjant lietui, kūrė instaliacijas su rožėmis ir kaukėmis, rašė eiles, keitė miesto pavadinimą ar degino žvakių jūrą išėjusiam draugui... Tai buvo gerokai daugiau nei muzikinis judėjimas – juos vienijo ne tik muzika, bet apskritai laisvė kurti“.

Iššūkiai įveikiami
Pasak kuratorės, tikslų parodos eksponatų skaičių įvardinti sunku, nes jie nuolat pildosi. „Medžiaga toliau renkama. Planuojame ją kaupti, sisteminti ir saugoti, taip pat apklausti žmones, susijusius su „Rockmerge“, – sako ji.

Visi eksponatai – skolinti. Nei vienas nepriklauso muziejui. Po parodos teks juos grąžinti, tačiau gautas leidimas medžiagą suskaitmeninti.

Rugsėjį paroda persikels į virtualią erdvę ¬– Ukmergės kraštotyros muziejaus internetinę svetainę ukmergesmuziejus.lt, kur eksponatus lydės ir išsamesni aprašymai.

Parodą padėjo rengti keturios savanorės: viena –  senosios „Rockmergės“ kartos, trys – šešiolikmetės, septyniolikmetės. „O juk paroda apie žmones, kurie tada ir buvo jų amžiaus“, – sako Eglė. Pasak kuratorės, be savanorių pagalbos, įgyvendinti visus sumanymus būtų buvę žymiai sunkiau. Eglė sukūrė parodos koncepciją, o savanorės padėjo ją išpildyti.

Nors kuratorė teikė paraišką, kad paroda gautų finansavimą, projektas konkurso nelaimėjo. Tad rengiant ekspoziciją lėšos buvo vienas didesnių iššūkių. Medžiagą skaitmenino muziejus, tad  brangiausiai kainavo spauda, tačiau pavyko surasti rėmėjų.

Pasiteiravus, ar paroda taps traukos centru ne tik dalyviams, norintiems paklaidžioti po savo pačių prisiminimus, bet ir miesto svečiams, Eglė tiki, kad paroda turėtų būti įdomi ir kitų miestų žmonėms, nes „Rockmergės“ festivalis anuomet skambėjo per visą Lietuvą ir buvo žinomas plačiai už Ukmergės.

Pati Eglė baigė Vilniaus dailės akademiją, yra vitražo magistrė. Taip pat studijavo kultūros vadybos magistrantūrą. Dirbo nacionaliniame muziejuje gide, „Jonų“ galerijoje, „Vitražų manufaktūroje“. Įsikurti Ukmergėje – spontaniškas sprendimas. Šiuo metu ji dirba Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininke.

Paroda „Laisvės dvasia – Rockmergė“ skirta Ukmergės miesto 690 metų jubiliejui. Parodos atidarymo metu koncertavo jaunimo grupės.

Paroda veiks iki rugpjūčio 30 d. Jos lankymas nemokamas.

Autorės nuotraukos.