Ukmergės kultūros puslapiai

Bažnyčia ar prekybos centras? Tokį paprastą, vertybes patikrinantį klausimą tarsi užduoda ukmergiškio kūrėjo Albino Kuliešio parodos „Trisdešimt akimirkų“, birželio 25 dieną atidarytos Panevėžio fotografijos galerijoje, darbas. Nuotraukoje matyti Utenos Dievo namų bokštas ir šalia plevėsuojanti neseniai išdygusios parduotuvės reklaminė vėliava.

Fotografas tvirtina jau seniai pasirinkęs savąsias vertybes ir jų laikosi jau mažiausiai tris dešimtmečius – būtent tiek metų A.Kuliešis iš rankų nepaleidžia fotoaparato. Nors svarbiausia jo gyvenimo dalimi tapusi kūryba keičia formas: be fotografijos, išbandęs ir tapybą, drožybą, lipdymą, prieš kiek laiko ukmergiškis atrado savyje literatą. Paskui jausmingus tekstus pakeitė eilės. Dabar A.Kuliešio poezija, skambėjusi ir per parodos atidarymą Fotografijos galerijoje, sudėta į rinktinę.

Be eilėraščių knygelės, neseniai menininkas išleido ir du fotografijų albumus „Kelionės po Lietuvą“. Juose – gražiausios fotografo įamžintos Lietuvos vietovės. Tokius albumus A.Kuliešis planuoja leisti kasmet.

Fotografuodamas ukmergiškis sako patiriąs nuostabių dalykų. Viena gražiausių ir įspūdingiausių Lietuvos vietų jis vadina šalia Sauliaus Šaltenio aprašytojo Duokiškio esantį ežerą. Šis Rokiškio rajono vandens telkinys ypatingas, o išgirdus pavadinimą Bedugnis, galima nujausti kuo. Ežere yra net keliolika plaukiojančių salų, viena jų – kone trijų hektarų, žaliuojanti augiomis pušimis.

Pasakojime, įtrauktame į fotografijų albumą, išreikšta A.Kuliešio nuostaba, iš ryto pabudus ir pamačius ne tyvuliuojantį ežerą, o prie kranto per naktį „prisišvartavusią“ salą.
Panašiais įspūdžiais fotografas galėtų dalytis nenutrūkstamai.

Lietuvos temos ukmergiškis neišsemia, o toliau dirbti skatina žmonių atsiliepimai. Autorius pasidžiaugė neseniai gautu laišku iš Brazilijos. Pietų amerikietis, viešėjęs Lietuvoje ir namo parsivežęs A.Kuliešio albumą, fotografui prisipažino tokios gražios šalies dar nematęs. Labiausiai brazilą sužavėjo išlaikytas Lietuvos autentiškumas. „Užsieniečiams noriu Lietuvos grožį parodyti, o ta žinia į pasaulį iškeliauja per leidybą. Mes suvargę nepastebime to, ką čia atvažiavusieji pamato“, – sako „Kelionių po Lietuvą“ autorius.

Ne mažiau nei gamta nuotraukose svarbus ir žmonių gyvenimo atspindys. Įamžintas tautinis menas, žemės darbai, modernybės prisilietimo nepajutę kaimo trobesiai...

Dažnas A.Kuliešio kūrybos motyvas žiūrovą pastūmėja nežinomybėn: tai laiptai, nuvedantys prie durų, o durys fotografijose užvertos, apėjusios voratinkliais, o kartais ir su spyna.

Į klausimą, kas slepiasi už durų, matyt, kiekvienas atsakytų kitaip. Atrodo, kad už fotografo išorinių durų slepiasi ne tik meilė Lietuvai, bet ir daug romantikos, jausmingumo. Apie tai, kas nepasakyta vaizdais, menininkas iš Ukmergės užsimena tekstais.

MISIJA. Dvasinių dalykų nuvertėjimą stebintis Albinas Kuliešis sako savo darbais besistengiantis vartotojiškumu persisėmusius žmones bent trumpam sugrąžinti prie gamtos ir kultūros.

T. Kavaliausko nuotr.