Balandžio 26 dieną Reginos Zabielienės vadovaujamas Ukmergės kultūros centro merginų tautinių šokių kolektyvas “Vilkmergė”, kuriame šoka: Ingrida Dainytė, Vilmutė Meilutė, Monika ir Beata Sakalauskaitės, Gintarė ir Vaida Rinkevičiūtės; taip pat trys muzikantai: Vilmantas Driukas, Vaidotas Žižys ir Egidijus Darulis, lydimi vertėjos, Ukmergės Šilo vidurinės mokyklos prancūzų kalbos mokytojos Almos Kubrakovienės, išvyko į Prancūziją, į Men'Art – Europos tautų folklorą populiarinantį festivalį!

Šventę kartu su ukmergiškiais organizavo bei visas festivalio organizavimui reikalingas lėšas skyrė Prancūzijos nacionalinė kaimo bendruomenių federacija. Tai jau ketvirtasis šio festivalio etapas, - pirmasis 2008 metais įvyko būtent Ukmergėje. Į šį etapą Prancūzijos kaimo bendruomenių federacija, siekiant kūrybinio tęstinumo, vėl kvietė tuos pačius dalyvius. Deja, ukmergiškių delegacija buvo vienintelė, „išlikusi“ tęsiant projekto veiklą. Dėl įvairių priežasčių tiek lenkai, tiek vengrai ir prancūzai į festivalį atsiuntė naujus kolektyvus, nedalyvavusius pirmajame jo etape.

Buvo nuspręsta, kad į festivalį visi kolektyvai turi atvykti su savo krašto tradiciniais folkloriniais instrumentais, tautiniais kostiumais, atsivežti kraštovaizdžius ir gyvus tautos papročius pristatančias nuotraukas, bei paruošti tris koncertinius numerius ir vieną šokį pagal iš anksto visoms šalims atsiųstą škotų melodiją, harmonizuotą prancūzų muzikantės, kompozitorės Rachel Averly. Šį kūrinį visiems buvo pasiūlyta interpretuoti pagal savo krašto folkloro tradicijas. Po prisistatymų kompozitorė labiausiai išgyrė ukmergiškių interpretaciją, kaip labiausiai atitinkantį to kūrinio dvasią. Autorei ypatingai patiko labai tikslus šio muzikinio kūrinio iliustravimas R. Zabielienės režisuotais šokio judesiais.

Į Burgundijos kraštą, Long Champs kaimelį, ne per toli nuo Dijon miesto ir Beaune miestelio į Men'Art stovyklą be lietuvių atvyko svečiai iš dar dviejų valstybių - Vengrijos ir Lenkijos. Vengriją atstovavo šokių kolektyvas iš Martfiu miesto, Lenkiją – jaunimo dainų ansamblis iš Sucha Beskidzka, o šeimininkus prancūzus - muzikantų grupė iš Beaune miesto. Vėliau prie projekto prisijungė ir Prancūzijoje gyvenantys airių muzikantai. Dalyviai ir organizatoriai gyveno mažo Long Champs kaimelio profesinės mokyklos, ruošiančios vyndarius, bendrabutyje (jiems buvo atostogos).

Pirmąjį vakarą visi pademonstravo paruoštus koncertinius numerius, susipažino. Po to dalyviai jungėsi į grupes su kitų tautų muzikantais, kūrė ir repetavo naujas šokių ir muzikos kompozicijas. Kiekvieną vakarą kūrybinio darbo rezultatus demonstravo vis kitame Burgundijos krašto kaime. Ketvirtadienį- Bobigny kaimelyje, penktadienį - Ruffey kaime, šeštadienį - Vignobles. Važinėjant po Burgundijos regijono kaimus ir rodant savo programas, vietiniai gyventojai taip pat demonstravo kaip moka groti dūdmaišiais, trimitais ar saksofonais. Iš Men'Art dalyvių savo nenusakoma energija, nuolat gera nuotaika, įspūdingu virtuozišku grojimu išsiskyrė Vengrijos kapela ir ypač - kapelos vadovas Miklos.

Organizatoriai skyrė laiko ir ekskursijoms. Balandžio 27 d. visi dalyviai buvo pakviesti apžiūrėti mažutę, bet labai įspūdingą XIV amžiaus Ruffey kaimelio bažnyčią su labai turtinga ir įdomia istorija, kurią vaizdžiai nupasakojo gidas. Sekančią dieną visi išvažiavo į didesnį miestą – Beaune. Ten turėjo galimybę pamatyti įspūdingus vyno rūsius, kurių bendras ilgis - net 5 km, o juose laikoma ir brandinama apie 3 mln. butelių brangaus rūšinio vyno (neskaitant statinių, kuriose taip pat – šimtai tonų vyno). Iš ten Men'Art dalyviai patraukė į reto grožio XIV a. Hôtel-Dieu neogotikinio stiliaus ligoninę (dabar – muziejus). Ten turėjo galimybę pamatyti vieno garsiausių visų laikų flamandų tapytojų Rogier van der Weyden šedevrą, poliptiką “Paskutinis teismas”.

Visos stovyklos metu dalyvius linksmino ir užėmė prancūzų muzikinis duetas “Solilune”. Visuomet su kūdikėliu nešioklėje ant pečių, visuomet su gera nuotaika. Pertraukų metu grojo egzotiškais afrikietiškais perkusiniais instrumentais, tibetietiškais varpeliais, įtraukdami ir visus Men'Art dalyvius. Valgykloje, laukiant neapsakomai skanių ir gausių prancūziškų valgių, pagal “Solilune” dueto dirigavimą visi dalyviai „grojo“ peiliais, šakutėmis, lėkštėmis ir puodeliais.

Vėliau į stovyklą atvykusi solistė Helene Szonn dalyvius mokė afrikietiškų sutartinių dainavimo. Šių sutartinių pagrindu buvo sukurta improvizacija – kiekvienos šalies komanda dainavo frazes gimtąja kalba. Sutartinė taip pat kaip ir visi kiti savaitės bėgyje gimę kūriniai - buvo pademonstruota baigiamąjame koncerte. “Vilkmergės” šokėjos pačios inicijavo ir kartu su prancūzų duetu “Solilune”, be vadovės R. Zabielienės pagalbos sukūrė gražią šokio kompoziciją-ritualą. Kiekvienos repeticijos ir kiekvieno pasirodymo metu buvo laisvai improvizuojama, gimdavo nauji muzikantų junginiai, šokėjų poros ir naujos muzikinės bei šokių kompozicijos...

Įsibėgėjus festivaliui, balandžio 28 d. surengta dalyvių diskusija. Diskusijas vedė Prancūzijos tradicijų rinkėjas ir puoselėtojas - Rémi Guillaumeau. Dalyvavo svečias, visos Prancūzijos kaimų bendruomenių vadovas - Jean-Marie Beurton. Kalbėta apie tai, ką reiškia tradicijos ir kultūra ir kokią vietą folkloras užima visuomenėje. Vieni tradicijų puoselėtojai turi vienodas formas ir perduoda folklorą pagal labai labai giežtas reprodukcijos taisykles. Kiti gi – palieka daugiau vietos atlikėjo individualybei, fantazijai ir improvizacijai. Kiekvienas turi savo idėją ir savo patirtį apie geriausią gyvosios tautinės tradicijos perdavimo būdą. Terminas “gyvoji tradicija” gali būti suprastas dviem skirtingomis, beveik priešingomis viena kitai prasmėmis:

“gyvoji tradicija” - autentiškas senovinės tradicijos atkūrimas modernioje visuomenėje, griežtai laikantis protėvių praktikos; siekiant suteikti gyvybingumo, ją atgaivinti šiuolaikinėje visuomenėje jos identiškoje istorinėje formoje, ją pristatant muziejuose, amatų demonstravime, įvairiuose pasirodymuose, spektakliuose, pastatytuose naudojantis mokslinių atradimų pagrindu.

“gyvoji tradicija” - gyvenimas, kuris vystosi tik per transformaciją, atradimus, susidūrimus su kitokias tradicijas turinčiomis šalimis, atsitiktinumus. Kultūrinio palikimo įsisavinimas mūsų kasdieniame gyvenime, šiuolaikiškoje kultūrinėje praktikoje, naudojant arba sukuriant naujas raiškos formas ir naujas temas.

Kiekvieno kūrėjo praktika yra kažkur tarp šitų dviejų polių ir apie tai Men'Art dalyviai buvo pakviesti diskutuoti.

Svarbiausias festivalio organizatorių ir dalyvių tikslas – kultūrinis dialogas. “Muzika yra universali, tai - tarptautinė kalba” - sakė pagrindinė Men'Art projekto organizatorė, kaimo bendruomenių federacijos vadovė Chantal Tramoy. Gilesnis kitos šalies tradicijų pažinimas suartina tautas ir kuria naujos kokybės tarpkultūrinį dialogą. Bendradarbiaudami visų keturių šalių dalyviai kiekvieną dieną besikeisdami patirtimi, ruošdami bendrus šokius, dainas ir muzikines kompozicijas vis labiau pažindami vienas kitą ir perprasdami kitos kultūros ypatumus, ruošėsi baigiam ajam pasirodymui – festivaliui “Europos vakaras”, kuris įvyko jaukioje Vignobles miestelio renginių salėje, šalia Beaune miesto...

„Europos vakaras“ vainikavo visą tautų folklorą populiarinantį tarptautinį projektą Men'Art 2011. Išvakarėse prieš baigiamąjį koncertą vyko generalinės repeticijos, kurių metu sujungti visos savaitės kūrybos rezultatai, o balandžio 30 dieną Prancūzijos gyventojai turėjo galimybę pamatyti įspūdingus Men'Art projekto šokio ir muzikos kūrinius. Po intensyvaus ir smagaus visos savaitės darbo bei gražaus bendradarbiavimo rezultatai tikrai buvo įspūdingi. Koncertas buvo įvairiaspalvis ir labai nuotaikingas. Vengrai ir lietuviai buvo kone energingiausi finalinio koncerto dalyviai. Mūsų muzikantams Vilmantui Driukui ir Vaidotui Žižiui kolegos spaudė rankas ir gyrė už profesionalų grojimą. Ypatingai visus sužavėjo liet. liaudies daina “Duosiu Petrui pupų bliūdą” ir šokis “Oira”. Visi žavėjosi mūsų šokėjų grožiu, grakščiais plastiškais judesiais, nuostabiais tautiniais kostiumais. Juos dovanojo Lietuvos kultūros ministerija ir Ukmergės r ajono savivaldybė.

Pagrindinė festivalio organizatorė Chantal nusprendė, kad baigiamąjame koncerte vieną savo kūrinį solo dambreliu turi pagroti ir dambrelininkas Egidijus Darulis. Jis atliko trankią savos kūrybos kompoziciją dambreliui - “Ataka”. Po Egidijaus pasirodymo plodami atsistojo visi žiūrovai ir dalyviai. Buvo tokios audringos ovacijos, kad išėjusi į sceną koncerto vedančioji nebegalėjo pasakyti nei žodžio ir pakvietė Egidijų sugrįžti ir pagroti dar vieną kūrinį. Po antrojo kūrinio “Lietaus lašai” taip pat ilgai ir audringai plojo žiūrovai bei kolegos dalyviai. Vėliau sceną perėmė vengrai, bet šįkart jie pasikvietė ir mūsų krašto dambrelininką groti kartu. Po pasirodymo visi žarstė komplimentus ir stebėjosi niekad iki tol negirdėtomis grojimo dambreliu galimybėmis. Chantal paėmė Egidijaus kontaktinius duomenis bei prižadėjo, kad kvies jį ir į kitus festivalius, nes pasak jos, tai tikrai ypatingai unikalu, o ir Men'Art projektas tikrai žada tęstis.

Po paskutinio koncerto, antrą valandą nakties, išvykstant iš stovyklos į aerouostą, lietuviai buvo išlydėti dainomis, stipriais apsikabinimais ir gražiausiais palinkėjimais. Spaudė gerklę graudulys, kai tamsią mėnesienos naktį kolega, Vengrijos kolektyvo vadovas Miklos, svirpiant žiogams, vienui vienas, atsistojęs priešais visą lietuvių delegaciją dainavo graudžią atsisveikinimo dainą... Tylėdami visi susėdo į autobusą ir išvažiavo iš šiltos, draugiškos ir įspūdingos stovyklos, kuri ilgai pasiliks visų ten buvusių širdyse.

Ukmergės kultūros centro nuotraukos

Recenzijų ir anotacijų skiltį remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.