Spalio 8 d. Ukmergės kraštotyros muziejuje atidaryta paroda "Geležinė uždanga", skirta Lietuvos Respublikos pasienio policijai  ir jos veiklai saugant demarkacinę liniją.

2020 m. lapkričio 29 d. sukanka 100 metų Lietuvos padalinimui į dvi dalis, kurias beveik dvejiems dešimtmečiams atskyrė demarkacinė (vėliau administracinė) linija tarp Lenkijos ir Lietuvos. Lenkija ir jos Vakarų sąjungininkai šią liniją laikė valstybine siena, tačiau Lietuva jos nepripažino. Tokiu būdu 1920 m. pabaigoje Rytų ir Pietryčių Lietuvoje atsirado tarsi „geležinė uždanga“, o tarp Lenkijos ir Lietuvos vyko „šaltasis karas“ – geopolitinė, ekonominė ir ideologinė konfrontacija.

Demarkacinė linija ribojosi su Lenkija per kelias apskritis – Zarasų, Utenos, Ukmergės, Trakų (Kaišiadorių), Alytaus, Seinų (Lazdijų), Marijampolės ir Vilkaviškio. Kiekvienoje apskrityje buvo įkurti pasienio policijos barai. Pavyzdžiui, Trakų (Kaišiadorių) pasienio policijos baras saugojo 85 kilometrų ruožą, dalijosi į 6 rajonus, o rajonai buvo suskirstyti į 20 sargybų. Kaišiadoryse rezidavo pasienio policijos Trakų baro viršininkas, buvo pasienio policijos rezervinė ir mokomoji kuopa, todėl mieste gyveno daug policininkų.

Po Lenkijos ultimatumo Lietuvai 1938 m. buvo užmegzti diplomatiniai santykiai, 1939 m. spalio mėnesį Lietuva atgavo sostinę Vilnių, tačiau siena išliko uždara iki pat 1940 m. pradžios. Karas ir siena „įšaldė“ Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykius dvejiems dešimtmečiams, palikdami istorinių nesutarimų šleifą, bet naujausia abiejų valstybių istorija byloja, kad "įšalas" po truputį tirpsta, o santykiai tarp valstybių yra kardinaliai kitokie...

Projektą „Geležinė uždanga": Lietuva - Lenkija, 1920-1939 m." 2020 metais įgyvendino Kaišiadorių muziejus. Jį įgyvendinant bendradarbiavo dr. Tomas Balkelis (Lietuvos istorijos institutas) ir 11 bendraautorių iš kitų Lietuvos muziejų: Kęstas Vasilevskis (Zarasų krašto muziejus), Bronislava Juknevičienė (Utenos kraštotyros muziejus), Viktorija Kazlienė (Molėtų krašto muziejus), Vladas Kovarskas (Ukmergės kraštotyros muziejus), Olijardas Lukoševičius (Kaišiadorių muziejus), Aleksandras Krivošeinas (Trakų istorijos muziejus), Birutė Malaškevičiūtė (Alytaus kraštotyros muziejus), Mindaugas Černiauskas (Merkinės krašto muziejus), Marija Lūžytė (Perlojos istorijos muziejus), Gintaras Lučinskas, Roma Dumčiuvienė (Druskininkų miesto muziejus), Arūnas Kapsevičius (Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus). Straipsnių autoriai parengė tekstus parodai ir leidiniui, taip pat iliustracinę medžiagą. Papildomas iliustracijas iš savo kolekcijų šiam projektui pateikė Eugenijus Peikštenis, Robertas Čerškus, Gintaras Lučinskas.

Projekto įgyvendinimo metu parengta kilnojamoji ir virtuali paroda, išleistas leidinys, numatoma organizuoti virtualią konferenciją. Projekto vadovas – Olijardas Lukoševičius, parodos ir leidinio maketuotojas – Saulius Jankauskas, redaktorė – Jūratė Lakštauskienė, korektorė – Jūratė Jonaitytė.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kaišiadorių rajono savivaldybė.

Pristatant parodą ukmergiškiams, apie ją ir patį projektą išsamiai papasakojo Kaišiadorių muziejininkas O. Lukoševičius, Ukmergės pasienio policijos baro istoriją ir vizualinę medžiagą parengęs Ukmergės muziejaus darbuotojas V. Kovarskas, apie savo senelį, pasienio policininką, pasakojo istorikas V. Leščius.

Paroda veiks iki lapkričio 6 d.

Nuotraukos - Andriaus Vyšniausko

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau